Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2012-04-10 · Administracinė byla Nr. A-602-1212-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaSprendimas · 2012-04-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. P-492-10-13Nutartis · 2013-02-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-10
Bylos Nr.
A-602-1212-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01330-2011-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Romanas Klišauskas, Veslava Ruskan (pran.)
Atsakovas
Studijų kokybės vertinimo centro, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, Studijų
Pareiškėjas
T. M.
Administracinė byla Nr. A602-1212/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01330-2011-4 Procesinio sprendimo kategorija 30
(S)LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei N. M.,atsakovo Studijų kokybės vertinimo centro atstovėms R. Ž., D. S., J. K.,atsakovo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos atstovei O. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Studijų kokybės vertinimo centro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovams Studijų kokybės vertinimo centrui ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas T. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2011 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinės komisijos (toliau – ir Apeliacinė komisija) protokolu Nr. AK-2011-02 įformintą sprendimą ir 2011 m. balandžio 5 d. Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – ir SKVC; Centras) pažyma Nr. 2-14-174 įformintą sprendimą (toliau – ir Pažyma); 2) vertinti T. M. įgytą kvalifikaciją kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pirmosios pakopos bakalauro studijas, ir įpareigoti Studijų kokybės vertinimo centrą išduoti tai patvirtinančius dokumentus.

Skunde paaiškino, jog Apeliacinės komisijos protokolu Nr. AK-2011-02 buvo patvirtintas Centro 2011 m. balandžio 5 d. sprendimas Nr. Nr. 2-14-174 „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“. Pažyma dėl kvalifikacijos įvertinimo (Nr. 2-14-174), buvo priimtas sprendimas „pareiškėjo kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pirmosios pakopos bakalauro studijas, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys vadybos kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą (03S1-UP) Studijų kokybės vertinimo centre (kaip numatyta Nuostatų 12.4 punkte bei Taisyklių 34 punkte)“. Dėl Apeliacinės komisijos 2011 m. gegužės 9 d. protokolu Nr. AK-2011-02 priimto sprendimo, kuriuo buvo paliktas galioti Centro 2011 m. balandžio 5 d. sprendimas Nr. 2-14-174 „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“, nurodė, jog sprendimas nepatenkinti apeliacijos nėra pagrįstas jokiais teisiniais argumentais, o yra grindžiamas vien prielaidomis. Pažymėjo, jog protokolo motyvuose, nėra pasisakyta nei dėl vieno Apeliacinei komisijai pateiktoje apeliacijoje nurodyto argumento dėl Centro išduotos pažymos neteisėtumo. Apeliacinė komisija nevertinusi apeliacijoje nurodytų teisinių argumentų, sprendime perrašė ginčytus Centro apskaičiavimus dėl faktinio darbo laiko apimties, nenurodydama motyvų, kodėl Centro apskaičiavimai laikytini tinkamais. Be to, Apeliacinė komisija peržengė apeliacijos ribas posėdyje keldama su apeliacijos nagrinėjimu nesusijusius klausimus dėl Tarptautiniame universitete Maskvoje laikytų egzaminų datų ir jų atitikimo ar neatitikimo Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) duomenims. Kadangi šie klausimai nebuvo keliami nei Centro išduotoje Pažymoje, nei apeliacijoje, todėl Apeliacinė komisija posėdžio metu papildomai iškeldama šiuos klausimus viršijo savo kompetenciją. Centrui vertinant įgytą kvalifikaciją vienintelė kliūtis įgytą kvalifikaciją vertinti besąlygiškai kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pirmosios pakopos bakalauro studijas buvo nurodytas tik esminis skirtumas dėl faktinio darbo laiko apimties. Užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 (toliau – ir Nuostatai) 7.3 punktas numato, jog Apeliacinė komisija, vykdydama savo funkcijas, turi teisę posėdžio metu užduoti papildomus klausimus tik susijusius su apeliacijos nagrinėjimu, todėl Apeliacinės komisijos argumentai dėl apeliacijoje nenurodytų aplinkybių yra laikytini niekiniais.

Dėl Centro 2011 m. balandžio 5 d. pažyma Nr. 2-14-174 įforminto sprendimo neteisėtumo bei pagrįstumo nurodė, jog esminis skirtumas tarp įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos universitete ir atitinkamos aukštojo mokslo kvalifikacijos Lietuvos Respublikoje yra faktinės darbo laiko apimties įgytos universitete ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje, skirtumas. Pažymėjo, jog Centras įgytos kvalifikacijos faktinę kontaktinio darbo valandinę apimtį apskaičiavo remdamasis turima informacija: paso duomenimis, VSAT informacija, preziumuodamas, kad faktinė kontaktinio darbo apimtis sudaro 41 dieną skaičiuojant po 8 valandas per dieną, kas sudaro 328 val. faktinio kontaktinio darbo valandinės apimties. Tarptautinio universiteto Maskvoje filialas Kaliningrado srityje išdavė pažymą Nr. 403, kurioje nurodyti į universitetą vyktų dienų skaičius bei faktinė kontaktinio darbo valandinė apimtis. Centras, atlikęs pakartotinį vertinimą bei priėmęs skundžiamą Pažymą, nepagrįstai nevertino naujai pateiktos universiteto pažymos. Nors Tarptautinio universiteto išduotoje pažymoje nurodyta, jog buvo suteikiama po 14 (12) faktinio kontaktinio darbo valandų per dieną, tačiau Centras rėmėsi Lietuvos aukštųjų mokyklų pateiktais duomenimis, kur maksimali faktinio kontaktinio darbo valandų per dieną apimtis – 8 val. Atsižvelgiant į tai, ir buvo nustatytas esminis skirtumas. Pažymėjo, jog Nuostatų 11 punktas reglamentuoja Centro funkciją išnagrinėti papildomai pateiktus dokumentus bei remiantis tuo nustatyti esminius skirtumus. Kadangi Tarptautinio universiteto pažyma nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, todėl Centras privalėjo ja remtis.

Nurodė, jog pagal Tarptautinio universiteto Maskvoje (toliau – ir TUM) Kaliningrado fakulteto išduotos pažymos Nr. 403 duomenis, faktinę kontaktinio darbo valandinę apimtį sudaro 594 valandos, t. y. ženkliai daugiau nei Lietuvos Respublikos universitetinių pirmosios pakopos bakalauro studijų programoms tenkantis minimumas – 560 val. Pažymėjo, jog remiantis Užsienyje įgytų aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo taisyklių, patvirtintų 2008 m. gruodžio 24 d. Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus įsakymu Nr. 1-168 (toliau – ir Taisyklės), 6.5. punktu, nagrinėjamu atveju faktinė kontaktinio darbo valandinė apimtis, Lietuvos Respublikoje nustatytą mažiausią darbo apimtį viršija 34 valandomis. Taip pat pažymėjo, kad Centras Pažymos priede esančioje vertinimo išvadoje nenurodė jokio konkretaus teisės akto, kuris numatytų, kad toks pateiktoje pažymoje esančių duomenų netaikymas ar jų dalinis pakeitimas būtų galimas atliekant užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimą. Nurodė, jog esminis Centro argumentas (pateiktas atsiliepime į apeliaciją) dėl kontaktinio darbo valandų netaikymo yra tai, kad toks darbas yra labai intensyvus ir vadovaujantis protingumo principu, turi būti atitinkamas laiko tarpas poilsiui per dieną. Tačiau pats faktinio darbo laiko apimties apibrėžimas pateikiamas Taisyklių 3.18 punkte nesuponuoja, kad į jį negali būti įskaitytas ir trumpas poilsis. Todėl tai, kad Centras per dieną taiko 8 valandas, dar nereiškia, jog studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose yra vykdomos 8 valandas be pertraukų pavalgyti ar pailsėti. Dėl šių priežasčių Centro argumentas, kad tokios intensyvios studijos yra neįmanomos, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi į faktinį darbo laiką yra įskaitomas mokymosi laikas su pertraukomis.

Atsiliepimas

Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

Šalies argumentai

Dėl pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų apie tai, jog Centras nepagrįstai nesirėmė pareiškėjo pateikta Tarptautinio universiteto pažyma nurodė, jog tai, kad pateikta pažyma jis rėmėsi, yra pažymėta skundžiamoje 2011 m. balandžio 5 d. Pažymoje. Dėl nepagrįstai apskaičiuotos faktinės kontaktinio darbo valandinės apimties nurodė, jog pagal Nuostatų 11 punktą, visi Centro sprendimai dėl kvalifikacijos įvertinimo yra grindžiami palyginamąja analize. Išnagrinėjama apie konkrečią kvalifikaciją turima informacija ir nustatomi esminiai skirtumai tarp užsienyje įgytos kvalifikacijos mokymosi (studijų) rezultatų, apimties (trukmės), turinio, pasiekimų vertinimo reikalavimų ir reikalavimų, nustatytų atitinkamai Lietuvos Respublikoje teikiamai kvalifikacijai. Todėl gavęs pareiškėjo pažymą bei siekiant išsiaiškinti, kokie yra kontaktinio darbo valandinės apimties reikalavimai, Centras kreipėsi į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Vadovaujantis gautais duomenimis bei Nuostatų 11 punktu, tarp pareiškėjo faktinės kontaktinio darbo apimties ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje, buvo nustatytas esminis skirtumas. Pažymėjo, jog Centras netikrina, užsienio universiteto darbo laiko ir studijų organizavimo tvarkos, Centras tik nustato, kaip ir kokiu būdu vyko konkretaus pareiškėjo studijos, įgyjant atitinkamą kvalifikaciją ir nustato, ar yra esminis skirtumas tarp pareiškėjo įgytos kvalifikacijos reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, taikomų Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos, nustatydamos kontaktinio darbo laiką, vadovaujasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 144 straipsnio 2 dalyje nustatytu reikalavimu, kad kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti 8 darbo valandų. Atkreipė dėmesį, jog DK 143 straipsnio 2 dalies 5 punktas nurodo, kad į darbo laiką neįeina pertraukos pailsėti ir pavalgyti. Nurodė, jog kompetentingos valstybės institucijos negali besąlygiškai pripažinti kvalifikacijos, kuri pagal jai įgyti keltus reikalavimus (faktinei kontaktinio mokymo darbo apimčiai) iš esmės skiriasi nuo Lietuvoje teikiamos kvalifikacijos baigus universitetines pirmosios pakopos bakalauro studijas.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog Centro atlikta „Duomenų analizė apie T. M. vykimą į Rusijos Federaciją, kai studijuota pagal Tarptautinio universiteto Maskvoje (humanitariniame) vadybos studijų programą (įskaitant atsiskaitymų už studijas analizę)“ patvirtina, kad jo 4 egzaminų/įskaitų datos nesutampa su pareiškėjo faktiniu buvimu Rusijos Federacijoje. Pareiškėjas negalėjo apeliacinės komisijos nariams paaiškinti, kaip buvo išlaikytos įskaitos/egzaminai tą pačią dieną, jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) duomenimis apie pareiškėjo vykimą į Rusijos Federacijos, Kaliningrado sritį, siena 2005 m. sausio 16 d. buvo kirsta 17.45 val., 2005 m. birželio 5 d. – 18.06 val. Pridūrė, jog nebuvo pateikti konkretūs atsakymai ir į kitus apeliacinės komisijos narių klausimus apie baigiamojo darbo temą, darbo vadovą. Nurodė, jog Apeliacinė komisija, vadovaudamasi Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinės komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. ISAK-749 7.3 punktu turi teisę posėdžio metu užduoti papildomus klausimus, susijusius su apeliacijos nagrinėjimu. Akcentavo, jog institucijos priėmusios sprendimus savo kompetencijos ribų neperžengė.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu pareiškėjo T. M. skundą patenkino ir panaikino 2011 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinės komisijos protokolu Nr. AK-2011-02 įformintą sprendimą bei Studijų kokybės vertinimo centro 2011 m. balandžio 5 d. pažyma Nr. 2-14-174 įformintą sprendimą. Teismas taip pat įvertino pareiškėjo T. M. įgytą kvalifikaciją kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pirmosios pakopos bakalauro studijas, ir įpareigojo Studijų kokybės vertinimo centrą išduoti tai patvirtinančius dokumentus.

Teismas sprendime rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) IX skirsniu, inter alia – 57 ir 58 straipsniu bei pažymėjo, jog įrodymo šaltiniu negali būti tik asmens pareiškimas ar atsakovo paaiškinimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kurią nors bylai turinčią reikšmės aplinkybę (t. y. pareiškėjas skunde ir atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytas aplinkybes turi pagrįsti rašytiniais įrodymais bei, esant būtinybei, nurodyti ABTĮ 58 straipsnį – neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai). Nurodė, jog teikiamo skundo aplinkybių ir rašytinių įrodymų įvertinimas neadekvatus konstatuojamiems ir ginčijamiems sprendimams teisės aktų taikymo bei visų įrodymų analizės prasme. Pridūrė, jog ginčo šalių pertekliniai paaiškinimai, tiesiogiai nesusiję su nagrinėjamu dalyku, sprendime neaptariami.

Teismas išdėstė, jog šie duomenys laikytini nepaneigiamais bylos įrodymais: pareiškėjas 2004 – 2009 metais studijavo Tarptautiniame (humanitariniame) universitete Maskvoje Kaliningrado filiale, 2009 metais jam suteikta vadybos bakalauro kvalifikacija. Pareiškėjo kvalifikacija įvertinta kaip lygiavertė kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pirmosios pakopos bakalauro studijas su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas išlaikys vadybos kvalifikacinį egzaminą. Esminis skirtumas nustatytas dėl to, jog pareiškėjo faktinė kontaktinio darbo valandinė apimtis (SKVC skaičiavimu – 328 val.; Nuostatų 11 punktas) neatitinka Lietuvoje nustatytiems minimaliems reikalavimams. Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinė komisija 2011 m. gegužės 19 d. protokolu Nr. AK-2011-02 įformintu sprendimu paliko galioti Studijų kokybės vertinimo centro 2011 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 2-14-174 „Dėl kvalifikacijos įvertinimo“. Įvertintina 2011 m. rugpjūčio 8 d. TUM pažyma Nr. 235 kitų įrodymų apimtyje, kurioje universiteto filialo direktorius patvirtina, jog papildydami 2010 m. rugsėjo 10 d. pažymą Nr. 10/012 dėl Tarptautinio universiteto Maskvoje Kaliningrado filialo absolvento T. M. 2004 – 2009 mokslo metų žiniaraščių išraše buvo padarytos techninės klaidos, susijusios su dviejų dalykų laikymo data: egzamino „Finansai ir kreditas“ laikymo data dokumente nurodyta 2006 m. sausio 15 d., teisinga data yra 2006 m. vasario 15 d.; įskaitos „Tarptautinių investicijų teisinis reguliavimas“ laikymo data dokumente nurodyta 2006 m. sausio 15 d., teisinga data yra 2006 m. vasario 15 d. Pareiškėjas dėl egzamino ir įskaitos laikymo datos 2011 m. rugpjūčio 4 d. raštiškame paaiškinime konstatuoja, jog Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Kaliningrado sritimi kirto 2005 m. sausio 16 d., 17.45 val., ir pagal išankstinį suderinimą su Kultūrologijos dalyko dėstytoju A. A., 20.00 val., universitete laikė šio dalyko įskaitą. Kitomis šios sesijos dienomis (2005 m. sausio 17 d. iki 2005 m. sausio 21 d. įskaitytinai) vyko kiti šios sesijos užsiėmimai. Iš Kaliningrado išvyko 2005 m. sausio 22 d. Marketingo egzaminą, vykusį 2005 m. birželio 5 d., 20.00 val., išlaikė analogiškomis aplinkybėmis pagal individualų suderinimą su egzaminą priėmusia dėstytoja I. Š..

Pridūrė, jog įrodymų viseto (be kita ko, ir – TUM 2011 m. rugpjūčio 8 d. pažyma Nr. 235, pareiškėjo raštiško 2011 m. rugpjūčio 4 d. paaiškinimo dėl egzamino ir įskaitos laikymo, t. y. įrodymai patikslinantys aptariamas aplinkybes – sprendimo 4 ir 5 punktai) įvertinimas yra atitinkantis teisingumo, protingumo principų reikalavimų bei keičiantis aptariamų ir ginčijamų sprendimų rezoliucijas. SKVC ginčijamame sprendime konstatavo, jog pareiškėjo faktinė kontaktinio mokymo valandinė apimtis yra 328 val. (skaičiuojant 8 val. per dieną). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo studijų faktinė trukmė – 4 studijų metai, jo faktinė kontaktinio mokymo apimtis (328 val.) palyginta su universitetinių pirmosios pakopos bakalauro studijų programoms tenkančiu minimumu – 560 val. Nurodo, jog tai tvirtinant yra reikšmingi Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto teisės aktai bei praktika nustatant kasdieninį kontaktinio darbo laiką (tarp jų – ir DK 144 straipsnis, t. y. kai kasdieninė darbo trukmė neturi viršyti 8 darbo valandų per dieną). Be to, teigiama, jog 12-14 valandų kontaktinio darbo per dieną yra labai intensyvus darbas ir vadovaujantis protingumo principu, turi būti atitinkamas laikas poilsiui. Remiantis minėtuoju principu, aukštojo mokslo kokybiškos studijos, kai kontaktinis darbo laikas per dieną 12-14 valandų ir tokio intensyvumo studijos trunka iki 5 dienų, nedarant nei vienos dienos pertraukos, yra neįmanomos. Vertinant pareiškėjo kvalifikaciją, nustatytas ne išimtinį, o sistemingas faktinio kontaktinio darbo laikas po 12-14 valandų kiekvieną dieną. Toks studijų intensyvumas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose taikomų reikalavimų, neatitinkantis elementarių poilsio higienos reikalavimų, sąlygoja pagrįstas abejones dėl studijų kokybės.

Atsiliepimas

Teismas konstatavo, jog paminėtos aplinkybės yra svarbios, tačiau, nagrinėjamu atveju, šiomis nuostatomis bei kitais SKVC atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, negalima paneigti TUM išduotų oficialių dokumentų duomenų, tarp jų – ir TUM Kaliningrado filialo direktoriaus pasirašytos 2010 m. lapkričio 16 d. pažymos Nr. 403 duomenų. Nurodė, jog Nuostatų 6 punkte pažymėta, kad užsienyje įgytų kvalifikacijų atitiktį kvalifikacijoms, įgytoms Lietuvos Respublikoje baigus vidurinio ugdymo ar aukštojo mokslo studijų programas, vertina Studijų kokybės vertinimo centras. Studijų kokybės vertinimo centras išnagrinėja pateiktus dokumentus ir nustato esminius skirtumus tarp užsienyje įgytos kvalifikacijos mokymosi (studijų) rezultatų, apimties (trukmės), turinio, pasiekimų vertinimo reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje (11 punktas). Įtarus, kad užsienyje įgytos kvalifikacijos įgijimą patvirtinantis dokumentas gali būti suklastotas, vertinimo procedūra sustabdoma ir dokumentai perduodami institucijai, kompetentingai tirti atitinkamas bylas ir t. t. (12 punktas). Pareiškėjas, siekiantis kvalifikacijos įvertinimo, ar jo įgaliotas asmuo asmeniškai arba paštu Centrui privalo pateikti šiuos dokumentus (10 punktas, 10.4 punktas): ir kitus Centro nurodytus papildomus dokumentus, nurodytus Taisyklių prieduose (tarp jų – ir Taisyklių 1 priedo 1.5.3. punkte – apie sesijų skaičių, trukmę ir laiką, faktinę studijų vietą; 1.5.6 punkte – apie studijų apimtį valandomis ir (ar) kreditais). Taisyklių 3.18. punktas įtvirtina, jog faktinis studento kontaktinis darbas – įgyvendintas studento kontaktinis darbas.

Akcentavo, jog paminėtų reikalavimų kontekste nėra teisės aktuose numatytos galimybės abejoti oficialaus dokumento duomenimis (turima omenyje TUM Kaliningrado filialo direktoriaus pasirašytą 2010 m. lapkričio 16 d. pažyma Nr. 403) bei vertinti per subjektyvius vertinimo kriterijus ar lyginamosios analizės duomenis. Aptariamos pažymos duomenų įvertinimas Nuostatų 11 punktu aspektu ignoruotas (subjektyvi pažymos vertinimo motyvacija). Duomenys apie pareiškėjo įgyvendintą kontaktinį darbą yra nurodyti pateiktoje 2010 m. lapkričio 16 d. pažymoje Nr. 403 ir SKVC nurodytais argumentais (lyginamoji analizė, DK 144 straipsnio nuostatos ir kt.) negalėjo mažinti kontaktinio darbo valandinės apimties, skaičiuojant po aštuonias valandas per dieną. Pažymėjo, jog aptariamos pažymos duomenys neprieštarauja Taisyklių 6.5 punkto, Nuostatų 3.18. punkto reikalavimams, todėl patvirtinama, jog pareiškėjo faktinę kontaktinio darbo valandinę apimtį sudaro 594 valandos. Teigė, jog užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinė komisijos 2011 m. gegužės 9 d. protokolu Nr. AK-2011-02 įformintas sprendimas yra nepagrįstas. Apeliacinė komisija protokole pažymi, jog pareiškėjo pateiktoje TUM pažymoje nurodyta, kad faktinė kontaktinio darbo valandinė apimtis sudaro 594 val. (39 d. x 14 val. + 4 d. x 12 val.). Apeliacinė komisija palaiko egzistuojančią Lietuvos aukštosiose mokyklose studijų organizavimo teisinio reglamentavimo praktiką ir patvirtina pareiškėjo kvalifikacijos vertinimo metu apskaičiuotą faktinę kontaktinio darbo valandinę apimtį, kuri yra 328 val. (41 d. x 8 val.). Nurodė, jog Sprendimas kritikuotinas tais pačiais motyvais kaip ir SKVC sprendimas. Taip pat pažymėjo, jog Apeliacinės komisijos sprendime nurodytos abejonės dėl sienos kirtimo, egzaminų/įskaitų laikymo datų yra pašalintos šio sprendimo 4 ir 5 punktų argumentais. Esant tokioms aplinkybėms bei aptartiems teisės aktams, įrodymams, pripažintina, jog pareiškėjo TUM Kaliningrado filiale mokslo 2004 m. lapkričio 7 d. – 2009 m. kovo 17 d. laikotarpiu faktinė kontaktinio darbo valandinė trukmė yra 594 valandos. Pridūrė, jog aptarti įrodymai, aplinkybės, teisės aktai neužkerta galimybės SKVC vertinti pareiškėjo užsienyje įgytą kvalifikaciją kaip lygiavertę atitinkamai kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje.

III.

Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (t. III, b. l. 1 – 4), kuriuo prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo T. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde dėl kvalifikacijos vertinimo teisinių pagrindų nurodo, jog pareiškėjo įgytos kvalifikacijos studijų apimties (trukmės) reikalavimai iš esmės skiriasi nuo Lietuvos Respublikoje numatytų reikalavimų, todėl Centras pagrįstai konstatavo esminį skirtumą. Pažymi, jog pagrindinis teisės aktas, reguliuojantis užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimą ir pripažinimą Lietuvos Respublikoje, yra 1997 m. Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencija (toliau – ir Lisabonos pripažinimo konvencija). Pažymi, jog vadovaujantis šios konvencijos VI skyriaus 1 straipsniu, pagrindinis kvalifikacijų vertinimo proceso tikslas yra nustatyti, ar užsienyje įgyta kvalifikacija atitinka reikalavimus, keliamus panašiausiai kvalifikacijai, teikiamai valstybėje, kurioje tos užsienio kvalifikacijos pripažinimo siekiama ir nustatyti esminius skirtumus, jei tokių yra. Taigi, nagrinėjamu atveju, vertinant pareiškėjo Rusijos Federacijoje įgytą kvalifikaciją, vadovaujantis teisės aktais buvo nustatinėjama, kiek ši kvalifikacija atitinka Lietuvos Respublikoje keliamus reikalavimus. Pagal Nuostatų 11 punktą visi Centro sprendimai dėl kvalifikacijos įvertinimo yra grindžiami palyginamąja analize. Kiekvienu atveju išnagrinėjama turima informacija ir nustatoma, ar yra esminių skirtumų tarp užsienyje įgytos kvalifikacijos mokymosi (studijų) rezultatų, apimties (trukmės), turinio, pasiekimų vertinimo reikalavimų ir reikalavimų, nustatytų atitinkamai Lietuvos Respublikoje teikiamai kvalifikacijai. Teigia, jog pareiškėjo kvalifikacijos vertinimo metu esminis skirtumas konstatuotas tarp užsienyje įgytos kvalifikacijos studijų apimties reikalavimų ir reikalavimų, nustatytų atitinkamai Lietuvos Respublikoje teikiamai kvalifikacijai. Studijų apimtis apibrėžiama kreditais ir kontaktinio darbo valandomis. Vadovaujantis MSĮ 4 straipsnio 21 dalimi, 95 straipsnio 2 dalimi, studijų kreditas – tai studijų masto matavimo vienetas, lygus keturiasdešimčiai sutartinių studento darbo (auditorijose, laboratorijose, savarankiško ir kt.) valandų, t. y. vienai jo darbo savaitei. Tokį patį teisinį reguliavimą nustatė ir Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo, galiojusio iki MSĮ įsigaliojimo dienos – 2009 m. gegužės 12 d. – 2 straipsnio 23 punktas. Šios teisės normos suponuoja tai, kad vienas aukštojo mokslo studijų sudėtinių elementų yra kontaktinis darbas. Vadovaujantis Nuolatinių ir ištęstinių studijų formų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. ISAK-1026 (toliau – ir Aprašas) 5 punktu, kontaktiniam darbui turi būti skiriama ne mažesnė kaip 20 proc. pirmosios pakopos studijų programos apimties ir vientisųjų studijų programos dalies, atitinkančios pirmąją studijų pakopą, apimties, o tiesiogiai dalyvaujant dėstytojams ir studentams (ne nuotolinis kontaktinis) darbas – ne mažiau kaip 10 proc. Skaičiuojant nuo minimaliai reikalaujamos universitetinių pirmosios pakopos bakalauro studijų bendrosios valandinės apimties (140 kreditų, 5600 valandų), mažiausias kontaktinio darbo valandų skaičius šiose studijose sudarytų 560 val. Akcentavo, jog vertinant pareiškėjo kvalifikaciją buvo nustatinėjama jo turėto kontaktinio darbo atitiktis Lietuvos Respublikoje kontaktinio darbo vykdymui keliamiems reikalavimams.

Pažymėjo, jog tiek Konstitucijoje, tiek MSĮ yra įtvirtintas aukštojo mokslo autonomijos principas, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad nustatydamos studijų tvarką ir kontaktinio darbo trukmę, jos vadovaujasi DK 144 straipsnio 2 dalimi, numatančia, jog kasdieninė darbo trukmė negali viršyti aštuonių darbo valandų. Nurodė, jog vertinant pareiškėjo kvalifikaciją bei nustatant faktinį kontaktinį darbą, t. y. parametrą, rodantį kaip iš tikrųjų buvo įgytos diplome deklaruotos žinios, Centras vadovavosi Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto teisės aktais bei taikoma praktika nustatant kasdieninį kontaktinio darbo laiką (8 val.). Pridūrė, jog dėl šios priežasties, siekdamas nustatyti pareiškėjo faktinio kontaktinio darbo apimties atitiktį Lietuvos Respublikoje keliamiems reikalavimams, Centras maksimalią kontaktinio darbo apimtį, taikomą Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose – 8 valandas padaugino iš pareiškėjo Rusijos Federacijoje būtų dienų skaičiaus ir tokiu būdu nustatė, kad pareiškėjo faktinė kontaktinio mokymo valandinė apimtis yra 328 val. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo studijų faktinė trukmė – 4 studijų metai, jo faktinė kontaktinio mokymo apimtis (328 val.) palyginta su universitetinių pirmosios pakopos bakalauro studijų programoms tenkančiu minimumu – 560 val. Pažymi, jog administraciniai teismai yra suformavę praktiką, pagal kurią nepakankamai kontaktinio mokymo apimtis konstatuota esminiu skirtumu – nepakankama studijų apimtimi (trukme). Šiam teiginiui pagrįsti pateikia palyginamąją lentelę. Tikina, jog priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas į jau suformuotas teisės taikymo taisykles neatsižvelgė. Mano, jog 12 ar net 14 valandų kontaktinio darbo per dieną, kaip nurodo TUM, yra labai intensyvus darbas ir vadovaujantis protingumo principu, turi būti atitinkamas laiko tarpas poilsiui per dieną <...> Pažymi, jog Centras, vertindamas pareiškėjo kvalifikaciją, nustatė ne išimtinį, o sistemingą faktinio kontaktinio darbo laiką po 12-14 valandų kas dieną <...>, kas laikytina neatitikimu Lietuvos Respublikoje numatytiems reikalavimams poilsio higienai.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl nepagrįsto įrodymų vertinimo pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ginčo šalių pateiktus įrodymus, tokiu būdu pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Remiasi ABTĮ 57 straipsniu. Akcentuoja, jog teismas savo sprendimą grindžia iš esmės tik pareiškėjo pateiktais įrodymais, t. y. TUM išduotomis 2010 m. lapkričio 16 d. ir 2011 m. rugpjūčio 8 d. pažymomis bei pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 4 d. paaiškinimu. Pažymi, jog teismas sprendime nurodė, kad „<...> negali būti įrodymo šaltinis tik asmens pareiškimas ar atsakovo paaiškinimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kurią nors bylai turinčią reikšmės aplinkybę“, tačiau, grįsdamas savo sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą, teismas daugiausia ir vadovavosi būtent pareiškėjo teismui pateiktais duomenimis. Akcentuoja, jog bylos medžiaga rodo, kad tarp duomenų, deklaruojamų TUM 2010 m. lapkričio 16 d. pažymoje ir pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 4 d. paaiškinime, taip pat VSAT pateiktos informacijos bei paties pareiškėjo pateiktos informacijos apie kvalifikaciją yra akivaizdžių neatitikimų. Išvardija VSAT duomenimis apie pareiškėjo kursavimą (grįžimą) į Lietuvos Respubliką nustatytus neatitikimus. Atkreipia dėmesį, jog teismas nekvestionavo TUM išduotuose dokumente pateiktų duomenų, tačiau atmetė oficialius ir neginčytinus valstybės institucijos VSAT duomenis bei paties pareiškėjo tiek kvalifikacijos vertinimo metu, tiek vėliau teismui paaiškintas aplinkybes.

Dėl netinkamo teisės aktų, reglamentuojančių užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimą ir pripažinimą, interpretavimo teigia, jog teismas šiuos aktus interpretavo netinkamai. Atkreipia dėmesį, jog Centras nei kvalifikacijos vertinimo metu, nei ginčo metu neteigė, esą TUM pateiktos pažymos apie faktinį pareiškėjo kontaktinį darbą yra neoficialios ar neteisingos. Centras, vadovaudamasis Lisabonos pripažinimo konvencijos III skyriaus 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pareiškėjo kvalifikacijos vertinimo metu atsižvelgė į TUM pažymose nurodytus duomenis, tačiau, kaip ir buvo minėta, įvertinęs bei nustatęs tam tikrus prieštaravimus su objektyviais duomenis (VSAT informacija apie sienos kirtimą, paties pareiškėjo pateiktais paaiškinimais) bei atlikęs palyginamąją analizę su Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų įtvirtinta maksimalia 8 valandų per dieną kontaktine darbo apimtimi, pareiškėjo kontaktinio darbo apimties atitiktį Lietuvoje nustatytiems normatyvams skaičiavo pasiremdamas visais surinktais duomenimis, o ne tik nurodytąja pažyma. Tuo atveju, jei Centras faktinio kontaktinio darbo apimties nelygintų su maksimalia apimtimi, taikoma Lietuvos Respublikoje, institucija turėtų besąlygiškai priimti informaciją ir apie tai, kad faktinio kontaktinio darbo apimtis studijuojant užsienio valstybėse, buvo, pavyzdžiui, 22 valandos per parą. Pažymi, kad nors tokia studijų forma ir galima, tačiau nuo reikalavimų, keliamų Lietuvos Respublikoje skirtųsi iš esmės. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. kovo 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A143-612/2011, taip pat akcentuoja, jog pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 4 d. paaiškinimas nebuvo pateiktas Centrui pareiškėjo kvalifikacijos vertinimo metu, todėl Centro sprendimas priimtas neįvertinus nurodytos informacijos pagrįstumo. Pastebi, kad pareiškėjas teismui pateikė naują informaciją jau po kvalifikacijos įvertinimo, t. y. tada, kai buvo aišku, kokiu būdu buvo nustatytas esminis skirtumas bei kokius neatitikimus Centras nustatė.

Dėl įgytos kvalifikacijos kokybės pažymi, jog reikalavimus nuosekliųjų studijų programoms nustato Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymas Nr. ISAK-1551 „Dėl bendrųjų reikalavimų studijų programoms“. Atsižvelgiant į šio teisės akto nuostatas, darytina išvada, kad asmuo įgyja atitinkamą aukštojo mokslo kvalifikaciją tik baigęs pripažintos (teisėtai veikiančios) aukštosios mokyklos vykdomą atitinkamą valstybės pripažįstamą (teisėtai vykdomą) studijų programą ir įvykdęs studijų programoje nustatytus įpareigojimus – reguliariai lankyti paskaitas ir seminarus, laiku ir tinkamai išlaikyti egzaminus ir įskaitas ir kt. Mano, jog kompetentingos valstybės institucijos negali besąlygiškai pripažinti kvalifikacijos, kuri pagal jai įgyti keltus reikalavimus (faktinei kontaktinio mokymo darbo apimčiai) iš esmės skiriasi nuo Lietuvoje teikiamos kvalifikacijos baigus universitetines pirmosios pakopos bakalauro studijas. Pripažįstant tokią kvalifikaciją valstybės kompetentingos institucijos visuomenei garantuotų, kad tokia aukštojo mokslo kvalifikacija yra tinkamos kokybės ir gali teikti atitinkamas akademines bei profesines teises. Priduria, jog Centro sprendimas, įvertinus visus vertinimo metu nustatytus neatitikimus ir prieštaravimus yra geranoriškas bei neužkerta kelio pareiškėjui siekti kvalifikacijos pripažinimo, t. y. išlaikius kvalifikacinį egzaminą, pareiškėjo kvalifikacija bus laikoma lygiaverte kvalifikacijai, teikiamai baigus universitetines pirmosios pakopos bakalauro studijas.

Šalies argumentai

Atsakovas Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija apeliaciniu skundu (t. III, b. l. 6 – 9) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų atmestas kaip nepagrįstas.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis. Paaiškina, jog ginčijamas Studijų kokybės vertinimo centro sprendimas priimtas vadovaujantis Lisabonos pripažinimo konvencijos nuostatomis „pripažinimo sprendimas grindžiamas aukštojo mokslo kvalifikacija, liudijančia žinias ir įgūdžius, kiekviena šalis pripažins aukštojo mokslo kvalifikacijas, suteiktas kitoje šalyje, jei negalima nurodyti esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama ir atitinkamos kvalifikacijos, suteiktos šalyje, kurioje siekiama pripažinimo“. Pagal Nuostatų 11 punktą visi Studijų kokybės vertinimo centro sprendimai dėl kvalifikacijos įvertinimo grindžiami palyginamąja analize. Išnagrinėjama turima informacija ir nustatomi esminiai skirtumai tarp užsienyje įgytos kvalifikacijos mokymosi (studijų) rezultatų, apimties (trukmės) turinio, pasiekimo vertinimo reikalavimų ir reikalavimų, nustatytų atitinkamai Lietuvos Respublikoje teikiamai kvalifikacijai. Nurodo, jog pareiškėjo kvalifikacijos vertinimo metu nustatytas esminis skirtumas tarp pareiškėjo faktinės kontaktinio darbo valandinės apimties ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje kvalifikacijai, teikiamai baigus universitetines pirmosios pakopos bakalauro studijas, t. y. pareiškėjo pateiktoje TUM pažymoje nurodyta, kad faktinė kontaktinio darbo valandinė apimtis sudaro 594 val. (39 d. x 14 val. + 4 d. x 12 val.). Remiantis egzistuojančia Lietuvos aukštosiose mokyklose studijų organizavimo teisinio reglamentavimo praktika pareiškėjo kvalifikacijos vertinimo metu apskaičiuota faktinė kontaktinio darbo valandinė apimtis yra 328 val. (41 d. x 8 val.). Pažymi, kad Studijų kokybės vertinimo centro atlikta „Duomenų analizė apie T. M. vykimą į Rusijos Federaciją, kai studijuota pagal Tarptautinio universiteto Maskvoje (humanitariniame) vadybos studijų programą (įskaitant atsiskaitymų už studijas analizę)“ patvirtina, kad jo 4 egzaminų/įskaitų datos nesutampa su pareiškėjo faktiniu buvimu Rusijos Federacijoje. Pareiškėjas negalėjo apeliacinės komisijos nariams paaiškinti, kaip buvo išlaikytos įskaitos/egzaminai tą pačią dieną, jeigu VSAT duomenimis apie T. M. vykimą į Rusijos Federacijos, Kaliningrado sritį, siena 2005 m. sausio 16 d. buvo kirsta 17:45 val., 2005 m. birželio 5 d. - 18:06 val). Nebuvo pateikti konkretūs atsakymai ir į kitus apeliacinės komisijos narių klausimus apie baigiamojo darbo temą, darbo vadovą. Komisijos nariams kilo pagrįstų abejonių dėl TUM studijų kokybės. Lisabonos Konvencijos komitete priimto UNESCO/CEPER-Europos Tarybos sudaryto Transnacionalinio mokymo geros praktikos kodekso yra nustatytas principas: „Transnacionalinio mokymo programų kokybė ir akademiniai standartai turėtų atitikti išsilavinimo dokumentus išduodančios institucijos ir priimančios šalies standartams“. Daro išvadą, jog Studijų kokybės vertinimo centro priimtas sprendimas pareiškėjo kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pirmosios pakopos bakalauro studijas su sąlyga, kad bus išlaikytas vadybos kvalifikacinis egzaminas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl Komisija priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, paliko jį galioti, o pareiškėjo apeliaciją atmetė kaip nepagrįstą.

Pažymi ir tai, kad pareiškėjo teiginys, jog nagrinėjant jo apeliaciją, turi būti nagrinėjami tik jo argumentai, yra visiškai nelogiškas ir nepagrįstas jokiais teisės aktais. Pagal Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinės komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. ISAK-749 7.3 punktą Komisija turi teisę posėdžio metu užduoti papildomus klausimus, susijusius su apeliacijos nagrinėjimu, apeliacijos pareiškėjui ir institucijos, kurios sprendimas skundžiamas atstovams. Pareiškėjas visiškai nepagrįstai teigia, jog Studijų kokybės vertinimo centras ir Komisija priėmė sprendimus dėl jo užsienyje įgytos kvalifikacijos vertinimo, viršydami savo kompetenciją. Mano, jog abi institucijos savo kompetencijos ribose priėmė sprendimus, atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Taip pat nurodo, jog TUM 2011 m. rugpjūčio 8 d. pažymos Nr. 235 ir pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 4 d. paaiškinimų, kuriais vadovavosi teismas, priimdamas sprendimą, datos yra vėlesnės nei buvo priimtas Komisijos sprendimas, be to, šie duomenys vertintini kritiškai, nes prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Mano, jog kompetentingos valstybės institucijos negali besąlygiškai pripažinti tokios užsienyje įgytos kvalifikacijos, nes pripažįstant tokią kvalifikaciją valstybės kompetentingos institucijos garantuotų, kad minėta aukštojo mokslo kvalifikacija yra tinkamos kokybės ir gali teikti atitinkamas akademines bei profesines teises. Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras atsiliepime (t. III, b. l. 14) į atsakovo Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos apeliacinį skundą nurodo, jog su šiuo skundu sutinka ir palaiko jame išdėstytus argumentus.

Atsiliepimas

Pareiškėjas T. M. atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus (t. III, b. l. 16 – 19) prašo šiuos apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Atsiliepime nurodo, jog teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėjas ginčo aplinkybes (ginčo dalyką) patvirtino tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t. y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais faktinio kontaktinio darbo apimtį (594 val.) bei kitas turinčias bylai reikšmės aplinkybes. Dėl Pareiškėjo pateiktų paaiškinimų, susijusių su įskaitos ir egzamino laikymo

datomis, teismas konstatavo, kad patys paaiškinimai nėra prieštaraujantys teisės aktams, o

įskaitos ir egzamino laikymo datų duomenys yra oficialūs, kadangi šių aptariamų dalykų

analogiški duomenys yra įrašyti TUM Kaliningrado filialo 2010 m. rugsėjo pažymoje Nr. 10/012. Mano, jog teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad visi pareiškėjo pateikti dokumentai yra

išduoti oficialaus asmens, t. y. TUM, kuris pagal savo funkcijas ir prigimtį turi teisę tokius

dokumentus išduoti, todėl teisės aktai nenumato galimybės abejoti oficialaus dokumento

duomenimis bei vertinti per subjektyvius vertinimo kriterijus ar lyginamosios analizės

duomenis.

Teigia, jog Nuostatų 11 punktas skelbia, kad „Centras išnagrinėja pateiktus dokumentus“, o apeliaciniame skunde Centras neteisingai aiškina ir taiko šią aiškią teisės akto nuostatą, ją konvertuodamas į abstraktų teiginį, kad „visi Centro sprendimai yra grindžiami palyginamąja analize ir kad kiekvienu atveju išnagrinėjama turima informacija“. Mano, jog toks neteisėtas teisės akto aiškinimas ir taikymas vienareikšmiškai tiek materialinės, tiek procesinės (procedūrinės) normos prasme sukuria pagrindą neteisėtam ir nepagrįstam sprendimui dėl kvalifikacijos vertinimo. Tai, kad tokie neteisėti vertinimo pagrindai buvo pasirinkti įrodo ir Centro veiksmai, kuriais jis, ignoruodamas TUM išduotus oficialius faktinio kontaktinio darbo apimtį patvirtinančius dokumentus, kaip vieną iš pagrindinių tokį faktą patvirtinantį dokumentą vertina Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų organizavimo dokumentus (Studijų nuostatus (tvarką). Atkreipia dėmesį, kad nors ir pačios Lietuvos aukštosios mokyklos konstatuoja, jog „vidaus teisės aktai studento kontaktinio darbo maksimalios apimties bei atsiskaitymų intensyvumo nereglamentuoja“, tačiau Centras, maksimaliai viršydamas savo kompetencijos ribas, apskaičiavimo būdu įrodinėja pareiškėjo faktinio kontaktinio darbo apimtį remdamasis Lietuvos aukštųjų mokyklų bendraisiais studijų organizavimo principais. Pažymi, jog ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Aukštoji mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę <...> veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve“, o 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad aukštoji mokykla turi teisę „nustatyti studijų tvarką“. Akcentuoja, jog ši įstatyminė nuostata aiškiai nustato, kad Centrui pagal priskirtą kompetenciją nėra suteikta teisė kvestionuoti aukštosios mokyklos studijų organizavimo akademinės tvarkos ir akademinės laisvės. TUM išduota 2010 m. lapkričio 16 d. pažyma Nr. 403, kurioje įrašyti duomenys, kad sesijų metu pareiškėjas turėjo po 12-14 faktinių valandinio kontaktinio darbo per dieną, patvirtina, kad buvo nustatyta tokia studijų tvarka pažymoje nurodytais laikotarpiais. Centras, ignoruodamas pareiškėjo pateiktus oficialaus asmens – TUM – išduotus dokumentus, patvirtinančius 594 val. faktinio kontaktinio darbo apimtį, rėmėsi administracinių teismų sprendimais. Mano, jog teismas ginčijamo sprendimo motyvuojamoje dalyje pagrįstai nurodė, kad teisminė praktika svarbi ir taikytina tik esant adekvačioms ginčo aplinkybėms ir nagrinėjamu atveju negalėtų būti taikoma (nenustatytas šios bylos ir SKVC nurodytų bylų (t. y. kaip teisminė praktika) aplinkybių adekvatumas). Pažymi ir tai, jog pareiškėjo studijos yra neakivaizdinės, jis kursinius darbus rengė savo gyvenamojoje vietoje, įteikė arba išsiuntė paštu dėstomo dalyko dėstytojui iš anksto, įskaitoms ir egzaminams pareiškėjas rengėsi savarankiškai, taip pat – savo gyvenamojoje vietoje laikotarpyje tarp sesijų. Sesijų metu vyko parengiamieji užsiėmimai (paskaitos, seminarai), kursinių darbų gynimas, įskaitų ir egzaminų laikymas. Sesijos vyko po 2-3 kartus per metus. Be to, pareiškėjas yra jauno amžiaus, sveikas, todėl visi Centro teiginiai, susiję su pareiškėjo studijų intensyvumu ir Centrui kylančiomis abejonėmis dėl studijų kokybės, yra laikytini nepagrįstais, subjektyviais ir viršijančiais Centrui suteiktus įgaliojimus.

Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Centras, vertindamas pareiškėjo faktinio kontaktinio darbo apimtį, rėmėsi ne jo pateiktais TUM oficialiais dokumentais (Pažyma Nr. 403), o VSAT pateikta informacija. Mano, kad tokia VSAT informacija pagal šiai institucijai suteiktas funkcijas ir pagal šios institucijos prigimtį patvirtina ir gali patvirtinti tik Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sienos kirtimo faktą ir pareiškėjo buvimo vietą vienos ar kitos valstybės teritorijoje. Pažymi, kad sienos kirtimo faktas ir pareiškėjo buvimas vienos ar kitos valstybės teritorijoje net nėra šio ginčo dalykas, todėl Centro teiginiai, kad faktinio kontaktinio darbo apimties paskaičiavimo dokumentu yra VSAT pateikta informacija yra nepagrįsti ir viršijantys Centro kompetenciją vertinti faktą kitaip, negu jis pagal savo prigimtį privalo būti vertinamas. Priduria, jog Centras klaidina teismą dėl sesijų organizavimo laiko: nei jis pats, nei TUM 2010 m. lapkričio 16 d. pažymoje nenurodo, kad pareiškėjas 2005 m. sausio 16 d. turėjo 14 val. faktinio kontaktinio darbo apimtį. Teigia, kad faktinis kontaktinis darbas vyko nuo 2005 m. sausio 17 d. iki 2005 m. sausio 21 d. įskaitytinai, t. y. 5 kalendorines dienas, kaip ir nurodyta TUM pažymoje Nr. 403. Tokius pačius klaidingus paskaičiavimus Centras taikė ir kitais atvejais, todėl jie, kaip nereikšmingi ir pertekliniai, ką nurodė ir teismas savo sprendime, šiame atsiliepime nėra matematiškai išvedami. Nurodo, jog tai, kad pareiškėjas įgijo aukštojo mokslo kvalifikaciją patvirtina TUM valstybinės atestacinės komisijos 2009 m. gegužės 20 d. sprendimu pareiškėjui suteiktas vadybos krypties vadybos bakalauro laipsnis ir šio sprendimo pagrindu išduotas diplomas ir jo priedas, patvirtinantis studijų metu išlaikytas įskaitas, egzaminus bei baigiamąjį egzaminą. Mano, jog visi pareiškėjo pateikti dokumentai, tarp jų ir faktinio kontaktinio darbo apimtį patvirtinantis dokumentas, įformintas TUM 2010 m. lapkričio 16 d. pažyma Nr. 403, yra pakankami dokumentai, patvirtinantys, kad jo įgyta kvalifikacija yra lygiavertė kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pirmosios pakopos vadybos bakalauro studijas. Pažymi, kad LVAT teismas yra įtvirtinęs praktiką, kad jeigu viešojo administravimo subjektui yra pateikiamas dokumentas jame įrašytų duomenų pakankamumo prasme, t. y. patvirtina būtent tam tikrus juridinius faktus, tai viešojo administravimo subjektas negali jų atmesti, paneigti arba vertinti kitaip, negu juose yra įrašyta. Viešojo administravimo subjektui „galima tai, kas nustatyta“, pagal ką šis subjektas turi griežtai teisės aktais apibrėžtas kompetencijos ribas ir tik tuos įgaliojimus, kurie šiais teisės aktais yra suteikti. Akcentuoja, jog tokio subjekto aktai, priimti viršijant įstatyminės kompetencijos ribas (ultra vires) yra vertintini kaip neteisėti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjo užsienyje įgytą kvalifikaciją vertinti kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pirmosios pakopos bakalauro studijas, su sąlyga, jeigu kvalifikacijos turėtojas (pareiškėjas) išlaikys vadybos kvalifikacinį egzaminą pagal šio egzamino programą (03S1-UP) Studijų kokybės vertinimo centre, teisėtumo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo, 2004 – 2009 m. studijavusio Tarptautiniame (humanitariniame) universitete Maskvoje (toliau – ir TUM) Kaliningrado filiale, užsienyje įgytą kvalifikaciją (vadybos bakalauro kvalifikaciją) vertinti kaip lygiavertę Lietuvos Respublikoje teikiamai aukštojo mokslo kvalifikacijai atsisakyta, nustačius esminį skirtumą – t. y. skirtumą tarp užsienyje įgytos kvalifikacijos faktinės kontaktinio darbo apimties ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje.

Atsakovas Studijų kokybės vertinimo centras (toliau – ir Centras) esminį skirtumą nustatė, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjo faktinė kontaktinio darbo valandinė apimtis (328 val.) neatitinka Lietuvoje nustatytiems minimaliems reikalavimams (560 val.). Vertindamas užsienyje įgytą kvalifikaciją, atsakovas Centras pareiškėjui skaičiavo po 8 val. tenkančias kontaktinio darbo valandas, nors jo pateiktoje TUM pažymoje ir buvo nurodyta, kad jam tenka po 12-14 val. per dieną, motyvuodami tuo, jog toks kontaktinio darbo valandų skaičius per dieną neatitinka Lietuvos Respublikos aukštosiose mokyklose taikomų reikalavimų (rėmėsi Vilniaus universiteto, Mykolo Romerio universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto pateikta rašytine informacija) bei poilsio higienos reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas su tokiu Centro sprendimu nesutiko, konstatuodamas, jog aukščiau išvardytos priežastys bei surinkta informacija negali paneigti TUM išduotų oficialių dokumentų duomenų, tarp jų – ir TUM Kaliningrado filialo direktoriaus 2010 m. lapkričio 16 d. pasirašytos pažymos Nr. 403, t. y. teismas iš esmės paneigė atsakovų teisę iš naujo įvertinti oficialiuose dokumentuose užfiksuotą kontaktinę darbo apimtį, remiantis lyginamąja analize.

Teisėjų kolegija pažymi, jog kilusiam ginčui aktualūs teisės aktai yra Lietuvos Respublikos 1998 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. VIII-891 ratifikuota Lisabonos konvencija (toliau – ir Lisabonos konvencija), Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas, taip pat Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. 60 (toliau – ir Nuostatai), kurie galiojo ginčijamų administracinių sprendimų ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu.

Lisabonos konvencija nustato, kad aukštojo mokslo kvalifikacijų, suteiktų kitoje šalyje, vertinimą ir pripažinimą atlieka šalies, kurioje siekiama pripažinimo, kompetentingos institucijos (Konvencijos I skyriaus 1 straipsnis, II-VIII skyriai). Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis numato, kad užsienio aukštosiose mokyklose įgytas aukštasis išsilavinimas pripažįstamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatyta tvarka. Lisabonos konvencijos VI skyriaus 1 straipsnis nustato, kad atsižvelgiant į tai, jog pripažinimo sprendimas grindžiamas aukštojo mokslo kvalifikacija, liudijančia žinias ir įgūdžius, kiekviena šalis pripažins aukštojo mokslo kvalifikacijas, suteiktas kitoje šalyje, jeigu negalima nurodyti esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekiama, ir atitinkamos kvalifikacijos, suteiktos šalyje, kurioje siekiama pripažinimo.

Kolegija taip pat pažymi, kad nuoroda į esminius skirtumus tarp siekiamos pripažinti ir atitinkamos kvalifikacijos pripažinimo šalyje suponuoja būtinumą atlikti šių kvalifikacijų palyginamąjį įvertinimą, nustatant atitinkamo aukštojo mokslo programos mokymo kokybę (kvalifikacijos suteiktų žinių ir įgūdžių kokybę) vienoje ir kitoje šalyse. Tai matyti iš paties įvertinimo apibrėžimo, pateikto Lisabonos konvencijos I.1 straipsnyje, pagal kurį, įvertinimas – tai būdas nustatyti aukštojo mokslo programos mokymo kokybę, bei atitinkamos sąvokos išaiškinimo, pateikto Nuostatų 5 punkto 7 pastraipoje. Be to, Nuostatų 11 punktas įtvirtina, jog Centras išnagrinėja pateiktus dokumentus ir nustato esminius skirtumus tarp užsienyje įgytos kvalifikacijos mokymosi (studijų) rezultatų, apimties (trukmės), turinio, pasiekimų vertinimo reikalavimų ir atitinkamų reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikoje. Taigi, konstatuotina, kad sprendžiant užsienyje įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos pripažinimo klausimą yra būtina atlikti siekiamos pripažinti ir pripažinimo šalyje atitinkamos kvalifikacijų palyginamąjį įvertinimą turint tikslą nustatyti, ar tarp šių kvalifikacijų nėra esminių skirtumų.

Išdėstytų teisės normų pagrindu teisėjų kolegija pažymi, kad Centras nustatinėdamas, ar yra esminių skirtumų tarp kvalifikacijos, kurios pripažinimo siekia pareiškėjas, ir atitinkamos kvalifikacijos, suteikiamos Lietuvos Respublikoje, pagrįstai kaip vieną iš kriterijų analizavo ir kontaktinio darbo apimtį, bei nustatęs tokį esminį skirtumą pareiškėjo užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimą, vadovaudamasis Nuostatų 14.2 punktu, padarė sąlyginiu nuo papildomų reikalavimų įvykdymo (vadybos kvalifikacinį egzamino išlaikymo). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėjo prie nepagrįstos išvados, jog šia savo atlikta lyginamąja analize jis negalėjo kvestionuoti oficialių užsienio institucijų pateiktų duomenų.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma arba, kiek kitais žodžiais, šalys yra laisvos teikti įrodymus, tačiau teismo jie nesaisto. Dokumentų oficialumas, kaip tai įvardina pirmosios instancijos teismas, savaime nedaro jų nenuginčijamais. Nagrinėjamu atveju atsakovas Centras surinko ir pateikė pakankamai išsamių duomenų, remiantis kuriais atliko lyginamąją analizę ir konstatavo esminio skirtumo buvimą bei pagrindė savo sprendimą sąlygiškai nepripažinti pareiškėjo užsienyje įgytos kvalifikacijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, įrodinėjimo procesas konkrečiu atveju buvo tinkamas, Centras surinktus ir nustatytus duomenis įvertino teisingai. Centras neveikė ultra vires, t. y. viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, kaip teigė pareiškėjas, bet priešingai – atlikdamas lyginamąją analizę vykdė imperatyvias teisės normas, nepažeidė Lisabonos konvencijoje III skyriaus 3 straipsnio 5 dalies, numatančios, jog pareiga nurodyti, kad pareiškėjo įgytas išsimokslinimas neatitinka keliamų reikalavimų tenka vertinančiajai institucijai. Institucija tinkamai atliko šią įrodinėjimo pareigą bei tinkamai įgyvendino savo kompetenciją priimdama ginčijamus sprendimus.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuotina, jog tiek Studijų kokybės vertinimo centro 2011 m. balandžio 5 d. pažyma Nr. 2-14-174 įformintas sprendimas, tiek 2011 m. gegužės 19 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Užsienyje įgytų kvalifikacijų, suteikiančių teisę į aukštąjį mokslą, bei aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimo ir akademinio pripažinimo apeliacinės komisijos protokolu Nr. AK-2011-02 įformintas sprendimas buvo teisėti, todėl naikinti jų bei vertinti pareiškėjo T. M. įgytą kvalifikaciją kaip lygiavertę kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje baigus universitetines pirmosios pakopos bakalauro studijas bei įpareigoti Studijų kokybės vertinimo centrą išduoti tai patvirtinančius dokumentus, nebuvo pagrindo. Priimdamas tokį sprendimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai pritaikė ir aiškino teisės normas, todėl sprendimas yra naikintinas, o apeliantų skundai – tenkintini (ABTĮ 143 straipsnis).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog nustatęs esminio skirtumo buvimą, atsakovas savo sprendimu absoliučiai nepaneigė ir besąlygiškai neeliminavo pareiškėjui galimybės pasiekti, jog jo užsienyje įgyta kvalifikacija būtų pripažinta lygiaverte atitinkamai kvalifikacijai Lietuvos Respublikoje. Įvykdžius nustatytas sąlygas (išlaikius vadybos kvalifikacinį egzaminą), jo įgytoji kvalifikacija būtų pripažįstama lygiaverte kvalifikacijai, teikiamai Lietuvos Respublikoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 88 straipsnio 2 punktu teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovų Studijų kokybės vertinimo centro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos apeliacinius skundus patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo T. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasVeslava Ruskan