Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2021-11-04 · Baudžiamoji byla Nr. e1-926-805/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-11-04
Bylos Nr.
e1-926-805/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34882-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Kaltinamasis
A. G.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. e1-926-805/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34882-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.6; 2.1.14; 2.1.16.1.13; 2.1.16.2.12; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 4 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas 2018 m. liepos 27 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta ir paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (bausmę atlikęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. G. 2021 m. spalio 7 d. apie 18.20 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį WV Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Šiais veiksmais A. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Iš kaltinamojo A. G. apklausos protokolo matyti, kad jis kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir parodė, kad teisės vairuoti transporto priemones neturi. 2021 m. spalio 6 d., būdamas pas pažįstamus svečiuose, jis gėrė alkoholį, buvo labai neblaivus. Alkoholį gėrė iki 3 val. nakties. 2021 m. spalio 8 d. alkoholio jau nevartojo, bet buvo pagiringas. 2021 m. spalio 7 d. apie 18 val. su draugu A. K. jam priklausančiu automobiliu VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvę pirkti alaus. Iš (duomenys neskelbtini) kaimo prie parduotuvės jis atsisėdo vairuoti automobilį, nors automobilio savininkas A. K. buvo blaivus ir sėdėjo automobilio priekyje. A. K. leido jam vairuoti, nes vizualiai nesimatė, kad jis pagiringas, tą dieną jis nematė jo vartojančio alkoholio. Mano, kad, jeigu A. K. būtų supratęs ir žinojęs, kad jis neblaivus, jis būtų neleidęs jam vairuoti savo automobilio. Automobilio gale buvo du keleiviai. Jis iš (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, nes norėjo parvežti vaikinus į namus. Važiuojant (duomenys neskelbtini) kaime, sustojo šalikelėje nusišlapinti, pats išlipęs iš automobilio nebuvo. Sėdėjo prie automobilio vairo ir laukė vaikinų. Staiga pamatė, kad prie jų privažiavo tarnybinis policijos automobilis ir priėjo policijos pareigūnas. Jo vairuojamo automobilio variklis buvo užvestas. Policijos pareigūnai apžiūrėjo automobilį, pakvietė jį pasitikrinti neblaivumą. Jį patikrinę alkotesteriu, pareigūnai nustatė 2,13 promilių girtumą. Su nustatytu girtumu sutiko. Labai gailisi, kad neblaivus vairavo automobilį.

Liudytojas M. K. paaiškino, kad 2021 m. spalio 7 d. vykdant policinę priemonę vairuotojų blaivumo būklei kontroliuoti, tarnybiniu policijos automobiliu su vyriausiuoju patruliu pamatė nuo (duomenys neskelbtini), įtartinai manevruojantį automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kaime minėtas automobilis sustojo šalikelėje, iš jo galo išlipo du jaunuoliai ir šlapinosi. Du vaikinai liko sėdėti automobilio priekyje. Jie nebuvo išlipę iš automobilio. Automobilį VW Passat visą laiką matė, jis nebuvo dingęs iš akiračio. Tarnybiniu policijos automobiliu privažiavo prie sustojusio VW Passat. Automobilis buvo užvestas, jo variklis dirbo, žibintai buvo įjungti. Priėjus prie automobilio VW Passat iš salono ir nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas. Akivaizdžiai matėsi, kad vairuotojas neblaivus. Vairuotojas prisistatė kaip A. G., tačiau nei vairuotojo pažymėjimo, nei asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nepateikė, sakė, kad neturi. Vairuotojas A. G. prisipažino vartojęs alkoholį. 17.58 val. vairuotoją patikrinus alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 2,10 promilių girtumas, o 18.25 val. pakartotinio patikrinimo metu – 2,13 promilių girtumas. Vairuotojas A. G. su nustatytu girtumu sutiko, gailėjosi neblaivus vairavęs automobilį.

Liudytojas J. K. paaiškino, kad 2019 m. pirko ir savo vardu registravo automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo pradžioje, tikslios datos neprisimena, automobilį VW Passat už 1 000 Eur pardavė savo pusbroliui A. K.. Automobilis registruotas jo vardu. Su A. K. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, bet kopijos neturi. Automobilio neišregistravo iš VĮ Regitra. A. K. jam sumokėjo 1 000 Eur, jam padavė automobilio dokumentus, raktus. A. K. automobilį pirko sau. Nors automobilis registruotas jo vardu, jo tikrasis savininkas yra A. K.. Jis nežino kas ir kur važinėjo automobiliu VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad sulaikytas kažkoks jam nepažįstamas vaikinas neblaivus vairuojantis A. K. automobilį, jam pasakė pats A. K..

Liudytojas A. K. paaiškino, kad jis iš J. K. pirko automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį surašė 2021 m. rugsėjo 3 d. Nusipirkęs automobilį jis draudimo dokumentų nežiūrėjo ir nežiūrėjo techninės apžiūros galiojimo, galvojo, kad šie dokumentai galiojantys. Jis turi teisę vairuoti automobilį. 2021 m. spalio 7 d. jis susitiko su draugu A. G. ir dar dviem vaikinais, vienas yra jo pažįstamas A. S., o kito nežino. Jie visi keturi važiavo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę. Iki šios parduotuvės vairavo jis, o kai apsipirko, prie jo automobilio vairo sėdo A. G.. Jam nesijautė, kad A. G. vartojęs alkoholį. Ar turi A. G. vairuotojo pažymėjimą jis neklausė, jam jis yra kažką sakęs, kad jis turi Jungtinėje Karalystėje išsilaikęs teisę vairuoti ir turi vairuotojo pažymėjimą. Jei būtų žinojęs, kad A. G. neblaivus ir neturi teisės, tikrai būtų neleidęs jam važiuoti jo automobiliu. Iš (duomenys neskelbtini) kaimo automobilį vairavo A. G., jis tuo metu sėdėjo šalia, o kiti du vaikinai gale. Kokį atstumą pavažiavo A. G. pasakyti negali. Važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą pas pažįstamą. Jiems važiuojant (duomenys neskelbtini), vaikinai užsimanė į tualetą. A. G. sustabdė automobilį šalikelėje. Jiems sustojus, prie jų automobilio labai greitai privažiavo policijos automobilis. Nei jis, nei A. G. iš automobilio išlipę nebuvo. Išlipo tik vaikinai, kurie sėdėjo gale. Priėjęs policijos pareigūnas A. G. liepė išlipti iš automobilio. Jis matė, kad jam tikrino blaivumą. Po to jam pats A. G. pasakė, kad jis įpūtė virš dviejų promilių alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. G. prisipažinimo, liudytojų M. K., J. K., A. K. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti faktiniai baudžiamosios bylos duomenys:

2021 m. spalio 7 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. I. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2021 m. spalio 7 d. apie 18.20 val. (duomenys neskelbtini), A. G., neturėdamas teisės vairuoti vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam nustatyta daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (pirmu pūtimu nustatytas 2,10 promilių girtumas, antru – 2,13 promilių girtumas);

2021 m. spalio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Dešiniajame kelkraštyje stovi lengvasis juodos spalvos automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio šonai apibraižyti. Automobilis atrakintas. Priekyje automobilio stovi policijos skiriamaisiais ženklais paženklintas automobilis įjungtais raudonos - mėlynos spalvų švyturėliais. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų, objektų nepastebėta, neužfiksuota, nepaimta. Automobilis iš įvykio vietos paimtas. Saugomas Automobilių stovėjimo aikštelėje.

2021 m. spalio 7 d. neblaivumo nustatymo akte A. G. fiksuota neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. 2021 m. spalio 7 d. A. G. pirmuoju patikrinimu 17.58 val. nustatytas 2,10 promilių neblaivumas, antruoju patikrinimu 18.25 val. - 2,13 promilių neblaivumas;

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką, pakanka nustatyti bent vieną iš aptariamo straipsnio dalyje nurodytų alternatyvių požymių. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad A. G. 2021 m. spalio 7 d. apie 18.20 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka užfiksuotas 2,10 promilių girtumas. Tokiais veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Kaip jau minėta, už A. G. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato, sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko dėl siūlomos paskirti jam bausmės rūšies ir dydžio.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis (2,10 promilių) girtumo laipsnis, tuo sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Bylos duomenimis kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, praeityje vieną kartą teistas, du kartus baustas administracine tvarka, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, psichiatro-narkologo įskaitoje neįrašytas. Įvertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, A. G. sutinkant, skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – areštas. Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė kaltinamajam bausmės vykdymą atidėti šešių mėnesių laikotarpiui. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir prevencijos tikslus, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, dėl ko kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir jam skirtina intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalimis, kaltinamajam skirtinos pareigos – bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis/tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokurorė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę ketverių metų laikotarpiui. BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis.

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į kaltinamajam nustatytą vidutinį (2,10 promilių) girtumo laipsnį, šią baudžiamojo poveikio priemonę jam būtina taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą bei teisingumo principo įgyvendinimą, o taip pat tikslu pataisyti ir perauklėti nusikaltusį asmenį. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas A. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise ne kaip prašo prokurorė 4 metams, o vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais – 3 metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 68 straipsnis).

Prokurorė, vadovaujantis BK 72 straipsniu, taip pat prašo konfiskuoti automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas J. K. vardu. 2021 m. rugsėjo 3 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi J. K. automobilį už 1 000 Eur pardavė A. K.. Taigi perleidus Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę per 5 darbo dienas nuo sandorio sudarymo dienos (terminas skaičiuojamas bendrai) pirmiausia į VĮ „Regitra“ turėjo kreiptis automobilio pirkėjas ir internetu arba padalinyje užpildyti įgijimo deklaraciją, kurioje turėjo nurodyti pirkimo–pardavimo sutarties duomenis, SDK (savininko deklaravimo kodas) ir kt. Tuomet automobilio pardavėjas turėjo patvirtinti pirkėjo pateiktus duomenis, kad transporto priemonės pirkėjas taptų deklaruotu automobilio savininku. Vertinant tai, kad tarp J. K. ir A. K. 2021 m. rugsėjo 3 d. buvo sudaryta Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, nepaisant to, kad nei transporto priemonės pirkėjas, nei pardavėjas neatliko veiksmų, jog transporto priemonė būtų deklaruota naujojo savininko vardu, laikytina, kad automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. K.. Liudytoju apklaustas A. K. nurodė, kad prie jo automobilio vairo išėjus iš parduotuvės sėdo A. G.. Jam nesijautė, kad A. G. būtų vartojęs alkoholį. Ar turi A. G. vairuotojo pažymėjimą jis neklausė, jam jis yra kažką sakęs, kad jis turi Jungtinėje Karalystėje išsilaikęs teisę vairuoti ir turi vairuotojo pažymėjimą. Jei būtų žinojęs, kad A. G. neblaivus ir neturi teisės, tikrai būtų neleidęs jam važiuoti jo automobiliu. Vertinant turto konfiskavimą proporcingumo aspektu, pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje. Akivaizdu, kad šiai nusikalstamai veikai padaryti būtina transporto priemonė. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad neblaiviam kaltinamajam tokią priemonę suteikė teisėtas jos savininkas, taip sudarydamas sąlygas pažeisti kitų asmenų teises ir visuomenės interesą. Be to, akcentuotina tai, kad nagrinėjamu atveju pats automobilio savininkas ne tik suteikė teisę vairuoti transporto priemonę neblaiviam kaltinamajam, bet ir važiavo kartu su juo. Taigi, jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nesiėmė visų įmanomų priemonių įsitikinti kaltinamojo galimybe vairuoti jam priklausančią transporto priemonę, o lengvabūdiškai pasitikėjo kaltinamojo anksčiau nurodyta pozicija dėl teisės vairuoti transporto priemones turėjimo. Taigi konstatuotina, kad A. K. priklausančio automobilio konfiskavimas yra proporcinga (adekvati) priemonė padaryto pažeidimo pavojingumui ir skirtina vadovaujantis įstatymu bei teismine praktika šios kategorijos bylose.

Kaltinamajam A. G., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Bylos duomenimis matyti, jog 2021 m. spalio 15 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki 2022 m. balandžio 15 d. laikinai apribota A. K. nuosavybės teisė į automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 bei 4 dalimis A. G. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 5 dalimis A. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, paskiriant pareigas – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis/tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti A. K. priklausantį automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo).

Baudžiamojo įsakymo nuorašą išsiųsti A. G. ir A. K..

Išaiškinti A. G., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Loreta Radzevičienė