Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2024-10-25 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3472-1223/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-10-25
Bylos Nr.
e1-3472-1223/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24472-2024-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vitalijus Melnikovas
Kaltinamasis
J. J.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. e1-3472-1223/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24472-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.2.23.1.1; 2.1.8; 2.1.16.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Melnikovas (Vitalij Melnikov) išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Loretos Masiulionytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje J. J. (J. J.), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį – galutine 34 MGL dydžio (1 700 Eur) bauda, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. J. tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį psichotropinių ir narkotinių medžiagų, kurias laikė ir gabeno su savimi iki 2024 m. birželio 28 d., apie 2.15 val., kai policijos pareigūnai Balžio ežero, esančio Vilniuje, Balžio g. 33, paplūdimyje jo kuprinės apžiūros metu rado ir paėmė du plastikinius maišelius su jų viduje buvusia psichotropine medžiaga – 4-CMC (4-chlorometkatinonu), kurios masė 0,317 g, ir narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios masė 0,648 g (tetrahidrokanabinolio koncentracija 14,5 proc.), įvykio vietos apžiūros metu Balžio ežero paplūdimyje rado ir paėmė plastikinį smulkintuvą su jame buvusia narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė 0,479 g (tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 15 proc.), ir perplėštą plastikinį maišelį su jo viduje buvusia narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė 0,014 g (tetrahidrokanabinolio koncentracija 17,7 proc.), bendras rastų ir paimtų psichotropinės ir narkotinės medžiagų kiekis: 0,317 g psichotropinės medžiagos – 4-CMC (4-chlorometkatinono), ir 1,141 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), taip neteisėtai disponavo psichotropinėmis ir narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Taip J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiamas įtariamasis J. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kristalus ir žolę pirko per programėlę „Telegram“. Su nepažįstamu asmeniu susitarė, kad 1 g kristalų jam paliktų 2024 m. birželio 27 d. vakare prie Balžio ežero pakrantės. Gavo mažiau, nei vieną gramą kristalų, jų dalį suvartojo būdamas prie ežero, todėl jų turėjo būti likę mažiau. Žolę pirko keliomis dienomis anksčiau ir ją jau turėjo atsivežęs su savimi prie ežero, kur ją smulkino smulkintuvu, kurį rado policija ir rūkė. Šias medžiagas pirko asmeniniam vartojimui, nes pavartojęs alkoholio mėgsta parūkyti žolę, jas vartoja vieną kartą per dvi savaites. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi.

Apklausiama liudytoja, vyriausioji patrulė G. D. M. parodė, kad 2024 m. birželio 28 d., apie 0.54 val., patruliuodama gavo pranešimą, kad prie Balžio ežero vyksta konfliktas tarp vyro ir moters. Atvykus į įvykio vietą, moteris kalbėjo nerišliai, o vyras, kaip vėliau paaiškėjo – J. J., nepastovėjo ant kojų, lingavo į šonus. Atlikus J. J. asmens dalinę apžiūrą, jo pilkoje kuprinėje buvo rastas permatomas užsegamas polietileninis maišelis su augalinės kilmės žalios spalvos galimai narkotinė medžiaga ir baltos spalvos indelis, pavadinimu „sildenafil sandoz 100 mg“, kurio viduje buvo rastos mėlynos spalvos tabletės, apvalios formos, išraižymu „E1SL“, galimai narkotinė ar psichotropinė medžiaga. Paklausus J. J., jis prisipažino, kad šios pas jį surastos galimai narkotinės medžiagos priklauso jam. Atliekant įvykio vietos apžiūra, buvo rasta oranžinės spalvos plastikinė dėžutė su augalinės kilmės galimai narkotine medžiaga. Apžiūrint J. J. vaikščiotą Balžio ežero paplūdimį, jame ant žemės rado suplėšytą polietileninį maišelį, o jo viduje – augalinės kilmės galimai narkotinę medžiagą.

Iš specialisto išvados matyti:

- žalios spalvos sausa, dalinai susmulkinta augalinė medžiaga iš oranžinės spalvos plastikinio smulkintuvo, rasto 2024 m. birželio 28 d. įvykio vietoje, esančioje Vilniuje, Balžio g. 33, apžiūros metu yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,479 g, o tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 15 proc.;

- žalios spalvos sausa, dalinai susmulkinta augalinė medžiaga iš perplėšto bespalvio plastikinio maišelio fragmento (apatinės dalies), rasto 2024 m. birželio 28 d. įvykio vietoje, esančioje Vilniuje, Balžio g. 33, apžiūros metu yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,014 g, o tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 17,7 proc.;

- baltos spalvos nevienalyčių miltelių iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio, rasto 2024 m. birželio 28 d. įvykio vietoje, esančioje Vilniuje, Balžio g. 33, apžiūros metu sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – 4-CMC, kurios masė yra 0,317 g.

- žalios spalvos sausa, dalinai susmulkinta augalinė medžiaga iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio, rasto 2024 m. birželio 28 d. įvykio vietoje, esančioje Vilniuje, Balžio g. 33, apžiūros metu yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,648 g, o tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 14,5 proc.;

- mėlynos spalvos tablečių iš baltos spalvos plastikiniu užsukamu dangteliu uždengto baltos spalvos plastikinio indelio su etikete „Sildenafil 100“, rasto 2024 m. birželio 28 d. įvykio vietoje, esančioje Vilniuje, Balžio g. 33, apžiūros metu sudėtyje narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta. Tablečių sudėtyje rasta į narkotinių ar psichotropinių medžiagų sąrašus neįtraukto sildenafilio.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas Balžio ežero paplūdimys, adresu Vilnius, Balžio g. 33. Įvykio vietoje buvo rasti ir paimti: oranžinės spalvos apvalus plastmasinis trintuvas, kurio viduje buvo žalios spalvos augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga; permatomos spalvos suplėšytas polietileninis maišelis, kurio viduje buvo augalinės kilmės galimai narkotinė medžiaga. Prie protokolo pridėta fotolentelė.

Iš kuprinės apžiūros protokolo matyti, kad jos viduje tarp daiktų buvo rasti ir paimti: permatomas užsegamas polietileninis maišelis su baltos spalvos biria galimai narkotine medžiaga; permatomas užsegamas polietileninis maišelis su augalinės kilmės žalios spalvos galimai narkotine medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“, I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“ 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 20 punkte numatytos kanapės (antžeminės dalys) (Cannabis plant) (išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas); 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašo 80 punkte numatyta katinono darinių ir katinono bioizosterinių darinių grupė – bet kokie 2-amino-1-fenil-1-propanono, 2-amino-1-naftil-1-propanono ir 2-amino-1-(tiofen-2-il)-1-propanono dariniai (išskyrus bupropioną), turintys (arba neturintys) alkil-, alkoksi-, alkilen-, alkilendioksi-, haloalkil-, hidroksi- arba halogeno radikalų aromatiniame žiede; turintys (arba neturintys) alkil-, alkoksialkil- radikalus 3-ioje alifatinės grandinės padėtyje; turintys (arba neturintys) mono- arba di- pakeistą amino grupę alkilu, benzilu, cikloalkilu arba amino grupė įeina į ciklinę struktūrą, taip pat šių darinių druskos, eteriai arba esteriai, jei tokie galimi.

Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje“ 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos IV sąrašo 25 punktą nedidelis kanapių (antžeminių dalių) (Cannabis plant) (išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas) kiekis yra ne daugiau kaip 5 g, o labai didelis kiekis – daugiau kaip 2 500 g; 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašo 120 punktą nedidelis katinono darinių ir katinono bioizosterinių darinių grupės kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g, o labai didelis – daugiau kaip 100 g.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo J. J. kaltė neteisėtai įgijus, laikius ir gabenus 0,317 g psichotropinės medžiagos – 4-CMC (4-chlorometkatinono) ir 1,141 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Apklausiamas kaltinamasis J. J. parodė, kad pas jį rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos priklauso jam, jas nusipirko iš nenustatyto asmens ir laikė bei gabeno su savimi savo reikmėms, kol pareigūnai jas rado ir paėmė. Be J. J. prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagrindžia liudytojos, vyriausiosios patrulės G. D. M. parodymai ir įvykio vietos bei kuprinės apžiūrų protokolai, kurių sugretinimas rodo, kad policijos pareigūnai J. J. kuprinėje ir ežero paplūdimyje, kur jis buvo, rado ir paėmė oranžinės spalvos plastikinį smulkintuvą su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, perplėštą bespalvį plastikinį maišelį su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su baltos spalvos milteliais ir bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga; specialisto išvada, pagrindžianti, kad šiuose medžiagose ir milteliuose buvo iš viso 0,317 g psichotropinės medžiagos – 4-CMC (4-chlorometkatinono), ir 1,141 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių); ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, kurie sutampa tarpusavyje, atskirose detalėse vieni kitus papildo. Psichotropinės medžiagos – 4-CMC (4-chlorometkatinono) kiekis – 0,317 g, viršiją nedidelį šios medžiagos kiekį (ne daugiau kaip 0,2 g), tačiau nesiekia labai didelio kiekio (100 g); bendras narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kiekis – 1,141 g, neviršija nedidelio šios medžiagos kiekio (ne daugiau kaip 5 g); bendras šių medžiagų kiekis viršija nedidelį kiekį, bet nesiekia labai didelio kiekio. Duomenų, kurie leistų spręsti apie J. J. tikslą parduoti ar kitaip platinti šias medžiagas, byloje nėra. J. J. suvokė, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotinę ir psichotropinę medžiagas, taip pat bent bendrais bruožais suvokė jų kiekį, nes, kaip pats apklausiamas parodė, prieš tai pats jas nusipirko, ir norėjo taip veikti, nes, kaip pats parodė, šias medžiagas vartoja, todėl veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad kaltinamojo J. J. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis J. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūlys skirti prokurorė, rūšis ir dydis jam yra suprantama, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu pritaria, sutinka su numatyta bausme.

BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę J. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1–3 dalių nuostatomis. J. J. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, kurio pavojingumo laipsnis atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo iš anksto, dėl asmeninių paskatų, siekdamas jas vartoti, nusikalstama veika žala nepadaryta. J. J. yra nevedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, praeityje teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, per pastaruosius penkerius metus ne kartą baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su transportu. Tai J. J. asmenybę apibūdina daugiau neigiamai, leidžia įžvelgti tam tikrą jo polinkį elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio taisyklėms, rodo, kad teisingų išvadų dėl savo netinkamo elgesio iš ankstesnio teistumo ir paskirtos baudos bausmės jis nepadarė. J. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu J. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. J. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje numatytą su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas nežymiai didesnis už vidurkį.

J. J. pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgdamas į nustatytas padarytą nusikalstamą veiką ir J. J. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ypač tai, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neišskirtinės, nusikalstama veika žala nepadaryta, J. J. prisipažino jį padaręs ir nuoširdžiai gailisi, arešto bausme yra nuteisiamas pirmą kartą, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 4, 5 dalimis, J. J. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas be intensyvios priežiūros artimam vidurkiui terminui, paskiriant pareigas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. J. (J. J.) pripažinti kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti šešiasdešimties parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, J. J. (J. J.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę keturiasdešimties parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti J. J. (J. J.) laikiname sulaikyme nuo 2024 m. birželio 28 d. 1.30 val. iki 2024 m. birželio 28 d. 16.22 val. išbūtą laiką, laikant, kad likusi neatlikta arešto bausmės dalis sudaro trisdešimt devynias paras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais, J. J. (J. J.) paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

J. J. (J. J.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, voką su likusiais tyrimų objektais ir objektų pakuotėmis, smulkintuvu ir tabletėmis, taip pat po tyrimo likusias narkotines ir psichotropinę medžiagas (saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, adresas Vilniaus r. sav., Nemenčinės II km., Vilniaus g. 69) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti J. J. (J. J.), kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, tel. 0 672 88 430, 0 672 94 080, e. p. rytu.skyrius@probacija.lt) per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę nei paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Vitalijus Melnikovas