Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Kelių policijos tarnybos viršininko pavaduotojo atliekančio viršininko funkcijas Algimanto Petronio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimo, kuriuo R. Č. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., 30¹ str. 320 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Č. nubaustas už tai, kad jis, 2016-09-13 apie 07.02 val. Vilniuje, kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė 18,00 km vairavo automobilį Seat Cordoba Vario, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,44 promilių girtumo laipsnis, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkte įtvirtintus reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.

Apylinkės teismas R. Č. atžvilgiu pritaikęs Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas ir ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sumažino iki 3 mėnesių. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad R. Č. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių pažeidimų, susijusių su asmens neblaivumu, netinkamu savo elgesio vertinimu ir kitų visuomenės narių intereso negerbimu. Darydamas pažeidimą, R. Č. prisiėmė neigiamų pasekmių kilimo riziką, nes vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, buvo pavojingas visuomenei. Tuo pačiu R. Č. prisiėmė galimas neigiamas pasekmes dėl įstatymo numatytos sankcijos taikymo, nes pažeidimo padarymo metu žinojo, kad tam tikros administracinės nuobaudos taikymas gali pakenkti jo įgytoms specialioms teisėms. Šiuo atveju įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą. Vairuotojui nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, kuris nežymiai viršija leistinas 0,40 promilių), į nustatytą atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, taip pat į pažeidėjo asmenybę (praeityje 5 kartus baustas administracine tvarka dėl padarytų pažeidimų transporto srityje, taip pat baustas už kitų rūšių administracinių teisės pažeidimų padarymą, turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau nesusijusių su neblaivumu, dirbantis, visose darbovietėse charakterizuojamas teigiamai, auginantis nepilnametį sūnų, teismo posėdžio metu išreiškė neformalų, nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų ir smerkiantį požiūrį į padarytą pažeidimą), todėl apylinkės teismas, vadovaudamasis proporcingumo principu, padarė išvadą, jog yra pagrindas R. Č. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Apeliaciniu skundu Kelių policijos tarnybos viršininko pavaduotojas atliekantis viršininko funkcijas Algimantas Petronis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-27 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinės teisės pažeidimo byloje – paskirti R. Č. piniginę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ATPK 126 str. 1 d. ribose netaikant ATPK 30¹ str. nuostatų.

Skunde nurodoma, jog administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens pažeidimas yra vienas šiurkščiausių administracinės teisės pažeidimų, keliančių didelį pavojų žmogaus sveikatai ir gyvybei. Pažeidimą padarė turėdamas galiojančias administracines nuobaudas už tos pačios rūšies pažeidimų padarymą, todėl, apelianto manymu, apylinkės teismas, taikydamas R. Č. atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas, nukrypo nuo teismų praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Formuojamojoje teismų praktikoje teismas, yra ne kartą išaiškinta, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog šiuo konkrečiu atveju nėra išimtinių aplinkybių, dėl kurių Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda pažeidėjo R. Č. atžvilgiu turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga. Tai, kad R. Č. gailisi dėl padaryto pažeidimo, apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), kurią įvertino, charakterizuodamas pažeidėjo asmenybę ir paskirdamas jam ATPK 126 str. 1 d. sankcijos ribose numatytą baudą, savo dydžiu artimą minimumui. Tuo pačiu nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką darbo pobūdis, nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Formuojamojoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, taip pat nėra jokia išimtinė aplinkybė tai, kad R. Č., neženkliai viršijo minimalią neblaivumo ribą, nuo kurios atsiranda ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė. Įstatymo leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė lengvą neblaivumo laipsnį (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) nuo kurio atsiranda administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., todėl šioje dalyje apylinkės teismo argumentai atmestini, kaip visiškai nepagrįsti.

Taigi, jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių R. Č. atžvilgiu būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, nenustatyta, o ta aplinkybė, kad R. Č. per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, yra R. Č. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), kuri patvirtina, kad R. Č. nedaro teisingų išvadų, ir tuo pačiu panaikina galimybę jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Apylinkės teismo argumentai, kad šiuo konkrečiu atveju pakartotinis tos pačios rūšies pažeidimas turėtų būti siejamas tik išskirtinai su R. Č. neblaivumu, taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Tuo pačiu aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas neteisingai aiškino teisės normas ir, nepagrįstai taikydamas R. Č. atžvilgiu Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas, nutolo nuo teismų formuojamos praktikos panašaus pobūdžio administracinėse bylose, todėl šioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-27 nutarimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir yra keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p.

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimą pakeisti.

Panaikinti nutarimą toje dalyje, kur R. Č., pritaikius ATPK 30¹ str., paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams.

Paskirti R. Č. nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – vieneriems metams.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 rugsėjo 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.