Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-07-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1427-1033/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-07-31
Bylos Nr.
1-1427-1033/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51987-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Kaltinamasis
T. T.
Civilinis ieškovas
V. V.
Civilinis atsakovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Viktoras Dovidaitis, Arvydas Pocius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1427-1033/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51987-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.1; 1.2.25.4.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei, Sandrai Biziulevičienei,dalyvaujant prokurorams Artūrui Survilai, Vytautui Jancevičiui,kaltinamajam T. T.,gynėjui advokatui Viktorui Dovidaičiui,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. V.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Arvydui Pociui,civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui V. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, susituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. T. 2018 m. rugsėjo 27 d., apie 19.47 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir neatsargus, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve neatsižvelgė į važiavimo greitį, nesilaikė saugaus atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma (t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 126 punktų reikalavimus), priekyje važiavusio motociklo „KTM 390 DUKE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui V. V. stabdant prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją, nesilaikė pakankamo atstumo ir atsitrenkė į motociklo galinę dalį, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam V. V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais veiksmais T. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis T. T. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad prieš įvykį jis važiavo antra eismo juosta ir matė mirksinčią šviesoforo žalią šviesą, toliau nepamena visko iki to momento, kai buvo smūgis ir išsiskleidė oro pagalvės. Eismo įvykis buvo rugsėjo 27 d. (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis važiavo automobiliu “Opel Astra”, priklausančiu UAB “ (duomenys neskelbtini)”. Naudojosi automobiliu su vadovybės žinia. Pamena, kad buvo prietema. Jo greitis buvo iki 60 km/h, nes toje vietoje yra greičio matuoklis, todėl įpratęs žiūrėti, kad neviršytų greičio. Susidūrimas su motociklu įvyko antroje eismo juostoje. Neatsimena ar stabdė automobilį iki susidūrimo. Jis matė prieš įvykį motociklininką važiuojantį pirma eismo juosta. Prie (duomenys neskelbtini) motociklas jį aplenkė, paskui prieš jį išniro BMW, todėl jis persirikiavo į antrą juostą. Motociklininkas važiavo lėčiau. Paskui jie susidūrė. Prieš susidūrimą nepastebėjo motociklininko. Pripažįsta, kad pažeidė kelių eismo taisykles ir gailisi. Jo vairuotojo stažas nuo 2000 metų, todėl mano, kad yra patyręs vairuotojas. Jam pačiam keista, kad taip atsitiko. Po įvykio nebuvo susitikęs su nukentėjusiuoju, bendravo telefonu, atsiprašė. Kol vyko gydymas, bendravo su nukentėjusiojo tėvu. Kai galėjo bendrauti nukentėjusysis, buvo su juo šnekėta apie žalos atlyginimą. Jis (kaltinamasis) pasiūlė sulaukti draudimo bendrovių išvadų ir tada kalbėti. Jis pats skambino draudimui, norėdamas, kad kuo daugiau draudimas atlygintų nukentėjusiam žalos. Sužinojęs kiek ir kokia žala yra atlyginta, nutarė, jog tai didelė suma, todėl nebuvo tikslo prašyti iš jo daugiau pinigų. Jis pats nė kiek žalos nukentėjusiajam nemokėjo. Pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta, kadangi turi mokėti draudimo bendrovė, nes automobilis buvo apdraustas, tvarkingas, jis vairuodamas nebuvo apsvaigęs. Nežiūrint to, sutinka atlyginti nukentėjusiam 120 Eur dėl defektacijios akto parengimo ir 62,34 Eur įmokų už telefoną. Atsiprašo nukentėjusiojo ir prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Nukentėjusysis V. V., apklaustas teismo posėdyje dėl civilinio ieškinio parodė, kad draudimas jam kompensavo motociklo vertę ir visų daiktų, kurie nukentėjo įvykio metu, vertę. Taip pat draudimas atlygino neturtinę žalą. Likusią neatlygintą turtinę žalą sudaro gydymas, tėvų lankymai, kuras ir panašiai. Neatlygintą žalą prašo priteisti iš kaltinamojo, iš draudimo kompanijos ar automobilio savininko, priklausomai nuo situacijos. Kai jis gulėjo ligoninėje, tėvai jį lankė, važinėjo iš Klaipėdos į Vilnių, taip pat tėvai lankė, kai jis buvo sanatorijoje. Jie važinėjo jo automobiliu BMW, tik pirmą kartą buvo atvažiavę savo automobiliu. Tėvai važinėjo savo lėšomis, vėliau jis kompensavo 200 Eur išlaidų už kurą. Čekio nepateikė prie civilinio ieškinio, nes neturi. Atstumas iš Klaipėdos rajono iki Vilniaus – 296 km, į Vilnių buvo važiuota 5 kartus, atstumas iš Klaipėdos rajono iki sanatorijos Šventojoje – 71 km, buvo važiuota 3 kartus. Norėtų, kad teismas priteistų jam 250 Eur kelionės išlaidų iš kaltinamojo. Sąskaitos dėl telefono buvo siųstos jam, nes yra abonentas. Sąskaitose nurodyta 14,19 Eur suma yra įrangos mokestis. Kaltinamasis asmeniškai jam žalos nė kiek neatlygino, telefonu atsiprašė. Dėl sveikatos sužalojimo neįgalumas jam nebuvo nustatytas, tik atmintis pablogėjo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. V. atstovas A. P. parodė, kad draudimo kompanija nepadengė 120 Eur motociklo defektinio techninio nustatymo akto, už kurį sumokėjo nukentėjusysis, taip pat liko neatlyginta turtinė žala dėl V. V. siųstų sąskaitų už telefoną. Pagal nukentėjusiojo susitarimą su telekomunikacijų bendrove, jis turėjo mokėti kas mėnesį įmokas iki sutarties pasibaigimo, kas paskaičiavus sudaro 62,34 Eur. Todėl prie šios sumos pridėjus 120 Eur, liko neatlyginta 182,34 Eur turtinė žala. Taip pat prašo priteisti 250 Eur išlaidas dėl nukentėjusiojo lankymo gydymo įstaigose ir procesines atstovavimo išlaidas. Kadangi nukentėjusiajam po įvykio nėra sveikatos pasekmių, jis atsisako ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes šią žalą atlygino draudimas. Civilinio ieškinio suma sumažėjo, kadangi draudimo kompanija bylos nagrinėjimo metu žalą išdėstė ir sumokėjo. Tuo metu civilinis ieškinys jau buvo pareikštas. Civilinis ieškovas V. V. reiškia tik turtinio pobūdžio reikalavimą bei pateikia UAB “Telia Lietuva“ dokumentus dėl įmokų už telefoną priteisimo. Dokumentų dėl nukentėjusiojo lankymo neturi, tačiau yra paaiškinimai.

Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. G. parodė, kad su nukentėjusiojo V. V. civiliniu ieškiniu nesutinka, nes nemato ryšio, kodėl įmonė turėtų mokėti žalą. Automobilio valdytojų atsakomybė buvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, automobilis buvo techniškai tvarkingas, kaltinamasis yra įmonės darbuotojas ir teisėtai naudojosi transporto priemone. Po įvykio automobilis tapo neremontuojamas, nes buvo stipriai pažeistas. Kaltinamąjį T. T. gali charakterizuoti, kaip sąžiningą, atsakingą darbuotoją. Matė jo reakciją dėl šio įvykio ir kaip jis išgyveno.

Liudytojas F. V. apklaustas teismo posėdyje dėl civilinio ieškinio parodė, kad jis yra nukentėjusiojo V. V. tėvas. Po eismo įvykio sutriko sūnaus atmintis, fizinių darbų negali dirbti. Kai sūnus gulėjo ligoninėje, o vėliau sanatorijoje, jis važinėjo sūnaus lankyti, į savaitę du kartus važiuodavo aplankyti. Važinėdavo su savo mašina. Kaltinamasis jam ne kartą skambino ir bendravo. Sūnus turi vairuotojo pažymėjimą, po įvykio vairuoja mašiną ir kitą motociklą.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas įtariamuoju T. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-09-27, apie 19.40 val., vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Buvo tamsus paros metas, gatvės žibintai buvo įjungti, matomumas geras, važiuojamoji dalis - sausas asfaltas. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve antra eismo juosta apie 50-60 km/h greičiu, ties apsisukimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės, pamatė, kad į (duomenys neskelbtini) gatvės pirmą eismo juostą išvažiavo BMW automobilis, o tuo metu pirma eismo juosta važiavo motociklas, kuris prieš jį iš pirmos eismo juostos persirikiavo į antrą eismo juostą. Tarp jų tuo metu buvo didelis atstumas. Priekyje matė ir žinojo, kad yra šviesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja ir greičio matavimo fotoaparatas. Artėdamas link šviesoforo antra eismo juosta pamatė, kad mirksi žalias šviesoforo signalas. Tuo metu jis pristabdė ir važiavo leistinu apie 50 km/h greičiu, žiūrėjo į šviesoforą ir matė, kad mirksi žalias šviesoforo signalas. Priekyje savęs jokių transporto priemonių nematė, taip pat nematė ir motociklo. Koks tuo metu buvo atstumas nuo jo automobilio iki šviesoforo pasakyti negali. Matydamas mirksintį šviesoforo žalią signalą galvojo, kad dar spės pravažiuoti ir kirsti perėją, tačiau, privažiavęs perėją, labai netikėtai pajuto smūgį iš automobilio priekio. Koks tuo metu degė šviesoforo signalas nematė, nes prieš jį išsprogo oro pagalvė. Suprato, kad su kažkuo susidūrė, bet nesuprato su kuo. Iškart norėjo stabdyti, tačiau iš susijaudinimo nuspaudė ne stabdžio, o sankabos pedalą. Vėliau tik nuspaudė stabdžio pedalą ir automobilis sustojo. Išlipęs pamatė, kad (duomenys neskelbtini) gatvės pirmoje eismo juostoje guli apgadintas motociklas. Suprato, kad su juo susidūrė, tačiau iš kur jis atsirado ir kaip judėjo prieš susidūrimą, nepastebėjo. Suvokė, kad tai tas pats motociklas, kurį matė anksčiau persirikiuojantį. Prie pėsčiųjų perėjos, antroje eismo juostoje gulėjo žmogus. Jam priėjus prie nukentėjusiojo, atrodo, kad motociklininkas buvo trumpam praradęs sąmonę, vėliau atsigavo. Netrukus sustojo greitoji medicinos pagalba ir jam padėjo. GMP automobilis išvežė nukentėjusįjį. Vėliau atvykę policijos pareigūnai užfiksavo eismo įvykio vietą (1 t., b. l. 59).

Nukentėjusysis V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-09-27, apie 17.00 val. jis buvo Lietuvos pašte, esančiame (duomenys neskelbtini). Tai viskas, ką prisimena apie 2018-09-27 dieną. Atsipeikėjo tik po dviejų savaičių Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, kur jam gydytojai paaiškino, kad buvo sužalotas eismo įvykio metu. Eismo įvykio aplinkybių pats visiškai neprisimena ir nieko negali pasakyti. Jo atmintis sutrikusi, dar tęsia gydymą VšĮ Centro poliklinikoje. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę. Lapkričio pradžioje, paskambino T. T. ir jo atsiprašė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu jam padaryta turtinė ir neturtinė žala (1 t., b. l. 45).

Liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-09-27, apie 19.30 val., jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Važiavo pirma eismo juosta, apie 40-50 km/h greičiu. Buvo tamsus paros metas, važiuojamoji dalis - sausas asfaltas. Gatvės žibintai buvo įjungti. Artėdamas link (duomenys neskelbtini) gatvėje esančios reguliuojamos šviesoforu pėsčiųjų perėjos iš dešinės pusės, ties pastatu (duomenys neskelbtini), o iš kairės PC (duomenys neskelbtini), matė apie 200 metrų atstumu, kad priekyje jo leistinu greičiu antra eismo juosta važiavo motociklas, kuris palaipsniui stabdė artėdamas link pėsčiųjų perėjos, nes mirksėjo žalias šviesoforo signalas ir užsidegė geltonas signalas, o po to raudonas. Priekyje motociklo, dar mirksint žaliam signalui, antra eismo juosta važiavo automobilis, atrodo „Audi“ markės, kuris spėjo pravažiuoti perėją ir nuvažiavo tolyn. Tuo metu, kai motociklas stabdė, pro jį antra eismo juosta, ta pačia kryptimi link motociklo dideliu greičiu (apie 80 km/h) pravažiavo automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iki perėjos buvo apie 100 metrų atstumas, jau užsidegė geltonas šviesoforo signalas ir jis stabdė. Tuo metu, jis pasižiūrėjo, kad motociklas prieš pat pėsčiųjų perėją sustojo, o „Opel“ automobilis privažiavo perėją ir atsitrenkė į stovinčio motociklo galinę dalį. Ar „Opel“ prieš susidūrimą stabdė, neprisimena. Nuo smūgio motociklo vairuotojas pakilo į orą ir buvo nublokštas atgal, o motociklą automobilis „Opel“ nubloškė į priekį. Motociklas nuslydo toli už perėjos ir nukrito prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o motociklo vairuotojas liko gulėti apie 5 metrų atstumu nuo pėsčiųjų perėjos, tarp pirmos ir antros eismo juostų. Kai motociklo vairuotojas nuo smūgio pakilo į orą, perėjoje vairuotojams degė raudonas šviesoforo signalas. Jis sustojo dešinėje už perėjos esančioje aikštelėje ir priėjo prie nukentėjusiojo. Motociklo vairuotojas buvo šoko būsenos, bet sąmoningas. Automobilis sustojo dar toliau už motociklo. Motociklą jis vėliau apie 1 metrą patraukė link dešiniojo kelkraščio, kad niekas neužvažiuotų. Automobilis iki policijos atvykimo liko savo vietoje, kur sustojo po eismo įvykio. Tuo metu susirinko žmonės ir paprašė, kad kas nors iškviestų greitąją. Prie nukentėjusiojo priėjo „Opel“ vairuotojas. Atvykus policijos pareigūnams, jis priėjo prie jų ir aiškinosi su policija, o nukentėjusįjį išvežė GMP (1 t, b. l. 50).

Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad privatus fizinis asmuo 2018-09-27 19.47 val. pranešė, jog (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) automobiliu partrenktas žmogus. Pranešėja mato iš toli, daugiau informacijos negali nurodyti. GMP važiavo pro šalį ir yra vietoje (1 t., b. l. 8).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo K. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-09-27 dirbdamas kartu su vyr. tyrėju M. R. apie 19.49 val. gavo A lygio pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) partrenktas žmogus. Atvykę į vietą nustatė, kad įvyko eismo įvykis (duomenys neskelbtini) gatvėje šalia parduotuvės (duomenys neskelbtini), kuriame dalyvavo motociklininkas (asmens duomenų nėra), motociklo valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. T.. Įvykio vietoje buvo (duomenys neskelbtini), kur motociklininką išvežė į VRUL (politrauma). Įvykio vieta apsaugota, nustatyti liudininkai. Į įvykio vietą atvyko V1841 (1 t., b. l. 6).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-09-27 patruliuojant su vyriausiuoju patruliu N. G. 19.49 val. gavo pranešimą iš VPK OVS, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) (adresu (duomenys neskelbtini)) partrenktas žmogus. Atvykę minėtu adresu rado ekipažą V1104, automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir motociklą, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Į juos kreipėsi liudininkas V. G. ir paaiškino, kad apie 19.45 val. vairuodamas automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) pirma eismo juosta, pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui, privažiuodamas prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos ties (duomenys neskelbtini), pradėjo stabdyti motociklas, o iš galo važiavęs automobilis „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė motociklą. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir motociklas, susižalojo motociklo vairuotojas. Kaip vėliau paaiškėjo, motociklą vairavo V. V., o automobilį - T. T., jam nustatytas 0,00 promilių blaivumas. Motociklas KTM išvežtas į (duomenys neskelbtini) (1 t, b. l. 7).

Pateiktos fotonuotraukos iš įvykio vietos patvirtina, kad buvo apžiūrėta ir nufotografuota eismo įvykio vieta bei eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės (1 t., b. l. 16-25).

Iš Eismo įvykio vietos plano matyti, kad jame užfiksuota (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini). Kelias su skiriamąja juosta, po dvi eismo juostas kiekviena kryptimi, pėsčiųjų perėja reguliuojama šviesoforu. Antroje eismo juostoje užfiksuotas automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sustojęs po eismo įvykio 109,6 m atstumu nuo susidūrimo vietos, taip pat užfiksuota motociklo KTM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), čiuožimo žymės po susidūrimo - 60,1 m ilgio ir jo buvimo vieta po eismo įvykio, taip pat „Opel“ išbėgusio aušinimo skysčio pėdsakai, išbyrėjusios šukės (1 t., b. l. 9).

Duomenys iš VĮ „Regitra“ ir Transporto priemonių draudikų biuro duomenų bazės patvirtina, kad automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas- valdytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši transporto priemonė eismo įvykio metu buvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ADB „Gjensidige“ (1 t., b. l. 12, 13).

Pagal VĮ „Regitra“ duomenų išrašą motociklo „KTM 390 DUKE“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas –valdytojas V. V.. Motociklo variklio galia – 32 kW, nuosavas svoris - 163 kg (1 t., b. l. 11).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 9772/2018(01) patvirtina, kad V. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 26).

Specialisto paaiškinimas ir apžiūros protokolas patvirtina, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertė J. M.-Č. pateikė išvadą, kad V. V. nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje momeninėje srityje, daugybiniai smulkūs galvos smegenų sumušimo židiniai kairėje smilkininėje skiltyje bei didžiojoje smegenų jungtyje, nustatyti MRT tyrimo metu (difuzinio aksoninio galvos smegenų sužalojimų požymiai, ilgalaikio sąmonės sutrikimo neužfiksuota), odos nubrozdinimas dešinėje klubinėje srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi nustatyti sužalojimai neatitinka sunkaus sutrikdymo masto kriterijų (1 t., b. l. 28, 29, 32).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad T. T. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2018-09-27 apie 19.47 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir neatsargus, priekyje važiavusiam motociklo KTM, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui V. V. stabdant prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją, nesilaikė pakankamo atstumo ir atsitrenkė į motociklo galinę dalį, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam V. V. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamojo T. T. kaltę patvirtina nukentėjusiojo V. V. ir liudytojo V. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio registracijos kortelės duomenys, fotonuotraukos, kita bylos medžiaga, taip pat paties kaltinamojo T. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai. Jo veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl yra kvalifikuoti teisingai.

T. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl laidavimo

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir laiduotoju paskirti jo sutuoktinę V. A.- T., kuri pateikė rašytinį prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą (1 t., b. l. 175).

Kaltinamasis T. T. savo prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodė, kad savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau neturėjo problemų su teisėsauga, nėra teistas, sutinka, kad jo sutuoktinė būtų laiduotoja (1 t., b. l. 174).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklausta galima laiduotoja V. A.- T. parodė, kad ji yra T. T. žmona, palaiko savo prašymą dėl laidavimo, apie įvykį žino. T. T. pažįsta 9 metus, nuo 2013 metų yra susituokę. Gali apibūdinti jį, kaip rūpestingą tėtį, gerą vyrą. Toks eismo įvykis įvyko pirmą kartą, tiesiog susiklostė netikėta situacija. Ji pati nėra teista ar bausta administracine tvarka, laikosi įstatymų. Mano, kad galės daryti savo vyrui teigiamą įtaką ir, kad jis klausys jos nuomonės. Prašo laidavimo be užstato.

Prokuroras prašymui dėl laidavimo neprieštaravo, prašė nustatyti 1 metų laidavimo terminą be užstato. Laiduotoja gyvena su kaltinamuoju ir gali daryti jam teigiamą poveikį.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1-3 dalyse nurodytų sąlygų visumai (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-51/2010).

Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamasis T. T. yra susituokęs, turi šeimą ir mažametį vaiką, dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai, yra neteistas, nusikalto pirmą kartą, padarė neatsargų nesunkų nusikaltimą, administracine tvarka baustas 2015- 2017 metais 4 kartus už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudas sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi ir jų neturėjo eismo įvykio metu, duomenų, kad jam būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai nėra. Kaltinamasis T. T. savo kaltę viso proceso metu pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės, įsipareigojo atlyginti turtinę žalą, kurios nukentėjusiajam neatlygino draudimo bendrovė, nukentėjusio atsiprašė, teigia, kad padarė išvadas, gailisi dėl savo veiksmų, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų.

Asmuo, kurį prašoma paskirti laiduotoju, V. A.–T. yra kaltinamojo sutuoktinė, jie kartu gyvena, tarp jų yra tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas. V. A.- T. dirba (šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose), darbdavio charakterizuojama teigiamai, yra neteista, nebausta administracine tvarka (1 t., b. l. 176, 190, 191). Ji nurodo, kad pati laikosi įstatymų ir, kad vyras klauso jos nuomonės, todėl galima manyti, jog galės daryti teigiamą poveikį kaltinamajam. Įvertinęs V. A.-T. asmenybę, įstatymų laikymąsi, šeimyninius ryšius ir tarpusavio pasitikėjimą, teismas mano, kad ji galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų, todėl yra verta teismo pasitikėjimo būti paskirta laiduotoja. Esant tokioms aplinkybėms, teismas mano, kad yra visos būtinos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, leidžiančios atleisti kaltinamąjį T. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumą ir pasekmes (eismo įvykio metu nesunkiai sužalotas nukentėjusysis, kuris gydytas ligoninėje ir sanatorijoje, nuo susidūrimo smūgio motociklas buvo nublokštas net už 60 metrų, nepataisomai sugadintos dvi transporto priemonės, tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta pėsčiųjų sužalojimų, kurie įvykio metu galėjo eiti per pėsčiųjų perėją), į tai, kad kaltinamasis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bausmė jam neskiriama, teistumas neatsiranda, t. y. sankcijos dėl neteisėtų veiksmų realiai išvengia, laidavimas skiriamas be užstato, kaltinamasis dirba ir gauna pastovias pajamas, todėl, siekiant taisomai veikti kaltinamąjį, kad jis ateityje vairuodamas transporto priemones būtų atsargesnis ir laikytųsi kelių eismo taisyklių reikalavimų, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant artimą minimaliam – 10 MGL (500 Eur), įpareigojant sumokėti šią įmoką per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagrindo taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nėra, nes padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamasis vairavo automobilį blaivus, transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga ir apdrausta privalomuoju draudimu.

Ikiteisminio tyrimo metu T. T. kardomoji priemonė nepaskirta, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nauja kardomoji priemonė neskirtina.

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. V. 2019-05-15 pareiškė civilinį ieškinį dėl 2387,17 Eur turtinės ir 2700 Eur neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas šią žalą priteisti iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat priteisti iš šios bendrovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą turtinės žalos atlyginimui nuo teismo nutarties perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje iki teismo nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo. Be to, prašė priteisti iš kaltinamojo T. T. nukentėjusiojo naudai išlaidas dėl advokato teisinės pagalbos. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad draudimo bendrovė 2018-12-04 išmokėjo nukentėjusiajam V. V. 2800 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o iki 2019-03-25 atlygino 4835,33 Eur dydžio turtinę žalą (1 t., b. l. 99-105, 137-140).

Civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškiniu nesutiko, nes žalą turėtų atlyginti draudimo bendrovė, kurioje transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta.

Civilinis atsakovas ADB „Gjensidige“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 120 Eur suma už motociklo defektų ir remonto kaštų nustatymą nebuvo atlyginta, nes ieškovas nebuvo pateikęs draudikui šios sąskaitos, tačiau įvertinus tai, kad draudikas už apgadintą motociklą yra sumokėjęs 140 Eur per daug (dėl skaičiavimo apsirikimo ekspertas prie 3187 Eur išmokos už apgadintą motociklą papildomai pridėjo 140 Eur už apgadintus motociklo aksesuarus, nors už šiuos aksesuarus buvo atlyginta, išmokant 925 ir 583,33 Eur išmokas), todėl draudimo permoka gali būti įskaitoma į ieškovo reikalavimą atlyginti 120 Eur už motociklo defektų ir remonto kaštų nustatymą. Tokiu būdu draudimo bendrovė būtų permokėjusi tik 20 Eur. Esant nepagrįstam praturtėjimui, draudikas gali prašyti šios sumos grąžinimo iš civilinio ieškovo. Pažymi, kad po ieškinio pareiškimo draudimo bendrovė papildomai atlygino nukentėjusiam 192,74 Eur turtinę žalą, todėl V. V. iš viso yra atlyginta 5028,07 Eur turtinė ir 2800 Eur neturtinė žala (1 t., b. l. 150-154).

Teismo posėdyje civilinis ieškovas V. V. savo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo atsisakė, o priteistinos turtinės žalos sumą sumažino iki 182,34 Eur (120 Eur išlaidų dėl motociklo defektacijos akto sudarymo ir 62,34 Eur išlaidų dėl pagal sutartį su AB „Telia Lietuva“ mokėtų įmokų už telefoną (įrangos mokesčio), nes šių sumų draudimo bendrovė nekompensavo (1 t., b. l. 111, 114, 199-203). Be to, prašė priteisti 250 Eur kelionės išlaidų dėl jo lankymo ligoninėje ir sanatorijoje.

Kaltinamasis ir civilinis atsakovas T. T. su pakeisto civilinio ieškinio reikalavimu sutiko iš dalies, t. y. sutiko atlyginti 120 Eur išlaidų dėl motociklo defektų ir remonto kaštų nustatymą ir 62,34 Eur išlaidų dėl įmokų pagal sąskaitas už telefoną, tačiau nesutinka atlyginti 250 Eur kelionės išlaidų, kadangi jos nepagrįstos įrodymais.

Iš bylos nustatyta, kad draudimo bendrovė „Gjensidige“ nesutinka su civiliniu ieškiniu, nes V. V. visa žala yra atlyginta, t. y. 2018-12-10 buvo išmokėta 3327 Eur draudimo išmoka dėl motociklo sugadinimo, 2018-12-13 išmokėta 583,33 Eur išmoka dėl striukės, telefono, šalmo ir kitų daiktų sugadinimo, 2019-03-25 išmokėta 925 Eur draudimo išmoka dėl drabužių, dantų plokštelės, kuprinės, mobiliojo telefono laikiklio sugadinimo, o 2018-12-04 išmokėta 2800 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 123-127). Be to, draudimo bendrovė 2019-06-11 kompensavo nukentėjusiajam 27,74 Eur dėl įsigytų vaistų ir 165 Eur išlaidų dėl psichologo konsultacijų (viso 192,74 Eur), nes anksčiau nukentėjusysis nebuvo pateikęs šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų (1 t., b. l. 150-154, 164-165). Taigi, iki ieškinio pareiškimo dienos draudimo bendrovė „Gjensidige“ atlygino V. V. 4835,33 Eur turtinę ir 2800 Eur neturtinę žalą, o po ieškinio pareiškimo dar papildomai atlygino 192,74 Eur turtinę žalą, todėl V. V. iš viso yra atlyginta 5028,07 Eur turtinė ir 2800 Eur neturtinė žala, kas bendrai sudaro 7828,07 Eur sumą.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad civilinio ieškovo V. V. reikalavimas priteisti iš kaltinamojo 120 Eur išlaidų dėl motociklo defektinio akto sudarymo yra nepagrįstas, nes ši suma jam buvo atlyginta draudimo bendrovės „Gjensidige“ per apsirikimą priskaičiavus 140 Eur didesnę sumą už sugadintą motociklą, todėl šis reikalavimas atmestinas, o reikalavimas dėl 62,34 Eur išlaidų dėl įmokų „Telia Lietuva“ už telefoną turi būti mažinamas 20 Eur permoka (140–120=20) ir laikytina, kad likusi neatlyginta V. V. turtinė žala sudaro 42,34 Eur (62,34- 20=42,34). Kadangi draudimo bendrovė didžiąją dalį žalos pagal pateiktus dokumentus nukentėjusiajam atlygino, „Telia Lietuva“ sąskaitos draudimo bendrovei nebuvo pateiktos nei iki ieškinio pareiškimo, nei vėliau, šis reikalavimas pareikštas paskutinio teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis su šiuo reikalavimu sutiko ir įsipareigojo žalą atlyginti, todėl iš kaltinamojo T. T. priteistina nukentėjusiajam V. V. 42,34 Eur turtinės žalos atlyginimo (BPK 109 str., 115 str. 1 d., CK 6.249 str. 1 d., 6.263 str.).

Civilinio ieškovo V. V. reikalavimas dėl 250 Eur kelionės išlaidų priteisimo yra atmestinas, nes nepateikti įrodymai, pagrindžiantys tokias išlaidas. Be to, liudytojas F. V. teisme paaiškino, kad jis važinėjo pas nukentėjusįjį savo mašina, apie kelionės išlaidų kompensavimą nieko nesakė, todėl teismas kritiškai vertina nukentėjusiojo V. V. teiginius, kad tėvai jo lankyti važinėjo jam priklausančiu automobiliu BMW ir, kad jis kompensavo tėvams kelionės išlaidas. Tokią teismo išvadą sustiprina ir tai, kad nukentėjusysis skirtingai nurodė, kiek išlaidų kompensavo, nes vieną kartą teigė, jog kompensavo 200 Eur, vėliau nurodė, kad - 250 Eur.

Dėl procesinių išlaidų priteisimo

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šioje baudžiamojoje byloje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminiame bylos nagrinėjime nukentėjusiojo V. V. interesus atstovavo advokatas A. P.. Pateikti įrodymai patvirtina, kad V. V. 2018-11-07 sumokėjo advokatui 605 Eur dėl teisinių paslaugų pagal sutartį teikimo, susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga, teisinės pozicijos aptarimą, dalyvavimą ikiteisminio tyrimo byloje, kliento atstovavimą teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą (1 t., b. l. 139-140). Taip pat V. V. 2019-05-06 sumokėjo advokatui 605 Eur dėl teisinių paslaugų teikimo pagal sutartį, civilinio ieškinio parengimą baudžiamojoje byloje, nukentėjusiojo atstovavimo teisme, dalyvavimą teismo posėdyje (1 t., b. l. 137-138), t. y. iš viso sumokėjo 1210 Eur už advokato teisines paslaugas ir prašo šią sumą priteisti iš kaltinamojo.

Kaltinamojo gynėjas V. D. nurodė, kad šios išlaidos būtų buvę mažesnės, jeigu nukentėjusysis nebūtų reiškęs nepagrįstų civilinio ieškinio reikalavimų ir buvo galima taikiai susitarti dėl žalos atlyginimo išvengiant ilgo proceso, todėl prašo nukentėjusiojo atstovavimo išlaidas sumažinti.

Nukentėjusiojo atstovas nurodė, kad ieškinio suma sumažėjo, nes draudimo kompanija bylos nagrinėjimo eigoje žalą išdėstė ir sumokėjo, kai civilinis ieškinys jau buvo pareikštas, todėl mano, jog nukentėjusiojo prašymas yra pagrįstas.

Pagal teismų praktiką pripažįstama, kad sprendžiant nukentėjusiojo turėtų jo atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą nurodomas išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį (kasacinės nutartys Nr. 2K-306/2010, 2K-605/2011 ir kt.). Į bylą pateikti duomenys dėl žalos atlyginimo patvirtina, kad nukentėjusiojo V. V. civilinis ieškinys buvo pareikštas 2019-05-16 teismo posėdyje. Iki šio termino draudimo bendrovė „Gjensidige“ jau buvo atlyginusi nukentėjusiam V. V. 4835,33 Eur turtinės ir 2800 Eur neturtinės žalos, ką nurodė ir pats ieškovas civiliniame ieškinyje. Po ieškinio pareiškimo draudimo bendrovė 2019-06-11 papildomai atlygino 192,74 Eur turtinės žalos. Ši suma buvo išmokėta vėliau, nes nukentėjusysis laiku nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Paskutinio teismo posėdžio metu 2019-07-15 nukentėjusysis pareiškė naują turtinį reikalavimą dėl 62,34 Eur išlaidų priteisimo pagal „Telia Lietuva“ siųstas sąskaitas dėl už telefoną mokėtų įmokų, kurį teismas tenkino iš dalies ir nutarė priteisti 42,34 Eur iš kaltinamojo T. T.. Taigi šios aplinkybės įrodo, jog didžioji dalis turtinės žalos (95 procentai) ir visa neturtinė žala (100 procentų) nukentėjusiam buvo atlyginta iki ieškinio pareiškimo. Teisminio nagrinėjimo metu civilinis ieškovas V. V. reikalavimo dėl 2700 Eur neturtinės žalos priteisimo atsisakė, o ieškinio reikalavimą dėl 2387,17 Eur turtinės žalos atlyginimo sumažino iki 432,34 Eur, iš kurio teismas pripažino pagrįstu 42,34 Eur. Todėl sutiktina su kaltinamojo gynėjo argumentais, kad civiliniam ieškovui nereiškus nepagrįstų reikalavimų ir laiku pateikus visus dokumentus draudimo bendrovei, bylos procesas galėjo būti trumpesnis, nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos būtų mažesnės. Be to, 2018-11-12 PVM sąskaitoje –faktūroje nurodyta, kad be kitų sąskaitoje nurodytų paslaugų advokato išlaidas sudaro ir kliento atstovavimas teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau tuo metu baudžiamoji byla teisme dar nebuvo nagrinėjama, teisme byla gauta 2019-04-04 (1 t., b. l. 84, 139).

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų, nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, byla nėra sudėtinga ar didelės apimties, išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis dirba ir gauna pastovias pajamas, taip pat į nukentėjusiojo reiškiamų reikalavimų savalaikiškumą ir pagrįstumą, nukentėjusiojo atstovo dalyvavimo procese trukmę ir apimtį (atstovavo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 2 valandos 22 minutės, surašė civilinį ieškinį 7 puslapių), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, mano, kad nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos yra per didelės, todėl mažintinos iki 1000 eurų ir priteistinos iš kaltinamojo T. T..

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115, 273, 297-298, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. T., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos V. A.-T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti T. T. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti įmoką per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (gavėjo kodas 188604955) banko sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, Luminor Bank AS (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. T. neskirti.

Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo T. T. civiliniam ieškovui V. V. 42,34 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1000 Eur advokato atstovavimo išlaidų, iš viso 1042,34 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt du eurus 34 ct). Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Išaiškinti T. T., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. A.-T., kad ji, kaip laiduotoja, turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Rolandas Bužinskas