Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-12-19 · Administracinė byla Nr. I-5058-208/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-19
Bylos Nr.
I-5058-208/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03584-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolanta Malijauskienė, Donatas Vansevičius, Bronius Januška
Pareiškėjas
A. C.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5058-208/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03584-2018-4Procesinio sprendimo kategorija: 8.3.1; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Broniaus Januškos, Jolantos Malijauskienės ir Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. C. (A. C.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. C. kreipėsi į teismą skundu (1 t., b. l. 1–5), prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2018 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. (15/4-2) 3l-00840/141-617 (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir priimti naują sprendimą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad 2018 m. birželio 21 d. ketindamas užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, t. y. dirbti UAB „NATI“ (toliau – Bendrovė), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – Valdyba) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Skundžiamu Sprendimu atsakovas atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi ir panaikino išduotą daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 003617673. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu ir mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Paaiškina, kad Departamentas Sprendimą grindė tuo, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nesutinka su šiais teiginiais ir teigia, kad jokiuose teisės aktuose, išvardintuose Sprendime, nėra pateikiama ekonominės veiklos sąvoka. Nurodo, kad komercine veikla yra siekiama gauti ir (arba) uždirbti pajamų ar kokios kitos ekonominės naudos, t. y. veiklos tikslas ir esminis požymis – pelno (pajamų) gavimas (siekimas). Bendrovė, teisės aktų prasme, vykdo ekonominę veiklą ir sudarė prielaidas pelno (pajamų) gavimui (siekimui), o 2018 m. balandžio 3 d. įsigijo krovininį automobilį „Volvo“, atlikti jo remonto darbai, gauti eksploatavimui reikalingi dokumentai, buvo gautos licencijos tarptautiniams krovinių vežimams keliais už atlygį. Bendrovėje yra įdarbinta transporto vadybininkė, kompetentinga vadovauti krovinių vežimui vidaus maršrutais ir tarptautiniais maršrutais. Taigi Bendrovės veikla nėra fiktyvi. Dėl atsakovo argumento, kad Bendrovė yra registruota adresu, kuris yra gerai žinomas kaip fiktyvių įmonių registracijos adresas, nurodo, jog tuo adresu veikia virtualaus biuro paslaugas teikianti įmonė, kuri ne tik suteikia registracijos adresą, tačiau ir perduoda Bendrovei gautą korespondenciją, tuo pačiu gali suteikti suinteresuotiems asmenims kontaktinę informaciją. Bendrovei realus biuras nėra reikalingas, kadangi visi užsakymai derinami elektroninio ryšio priemonėmis, o reikalavimas turėti įprastinį biurą yra absurdiškas.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (1 t., b. l. 44–48) su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą, pateikė gyvenimiškos realybės ir faktinės situacijos neatitinkančius duomenis, apie tai, kad jis ketina gyventi ir vykdyti teisėtą Bendrovėje, buvo nustatyti kriterijai, sudarantys pagrindą manyti, kad Bendrovė, kurioje ketina dirbti pareiškėjas, nevykdo ekonominės veiklos. Taip pat paaiškina, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. gavo tarnybinį pranešimą apie atliktą Bendrovės veiklos patikrinimą. Medžiagoje nurodoma, kad nuvykus Bendrovės registracijos adresu: (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad tai yra pastatas, kuriame yra butai, kuriuose ir yra įmonių buveinės. Prie pastato įėjimo durų buvo iškabos, tačiau tarp jų nebuvo Bendrovės iškabos. Bendrovėje vairuotoju dirba A. G., o E. S. – transporto vadybininke. Apklausos metu paaiškėjo, kad A. G. įsidarbino Bendrovėje 2018 m. kovo 29 d., o jo sutuoktinė I. G. dirba UAB „Finita“. Pareiškėjas su sutuoktine į Lietuvą atvyksta labai trumpam laikui ir vėl išvyksta į Rusijos Federaciją, Kalingradą, kur ir gyvena. Bendrovė jokios realios ekonominės veiklos nevykdo, o jos darbuotojas A. G. buvo įdarbintas tik formaliai, jis jokio darbo užmokesčio negavo. Bendrovės registracijos adresas yra (duomenys neskelbtini), kuris Departamentui yra gerai žinomas kaip fiktyvių įmonių registracijos adresas. Bendrovė neturi biuro, duomenų apie sudarytas ūkines komercines sutartis ir gautas pajamas iš veiklos nėra, o tai reiškia, kad Bendrovė veiklos nevykdo ir yra įsteigta tam, kad trečiųjų šalių piliečiai galėtų gauti leidimus laikinai gyventi ir įteisintų savo buvimą Šengeno valstybėse, o pareiškėjo atvykimo tikslas į Lietuvą yra ne dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, o tik gauti leidimą laikinai gyventi. Nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytu ekonominės veiklos vertinimu. Skundžiamas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, jo panaikinti pagrindo nėra..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. birželio 21 d. pareiškėjas pateikė Valdybai prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ketindamas dirbti Bendrovėje (1 t., b. l. 49–60). Departamentas, siekdamas įsitikinti, ar Bendrovė, į kurią pareiškėjas atvyksta dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, realiai vykdo veiklą, 2018 m. liepos 5 d. kreipėsi į Valdybą raštu Nr. (15/4-7)10K-2728 (1 t., b. l. 171), prašydama patikrinti, ar Bendrovė iš tikrųjų vykdo veiklą – apklausti darbuotojus, patikrinti, kaip organizuojamas darbas, kas ir kokiu būdu išmoka darbo užmokestį ir nustatyti kitas reikšmingas aplinkybes. 2018 m. rugpjūčio 9 d. Departamentas gavo Valdybos surinktą medžiagą (1 t., b. l. 173–199, 2 t., b. l 10–11). Valdybos tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-32805 nurodyta, kad nuvykus įmonės veiklos adresu: (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad ant pastato yra veikiančių įmonių iškabos, tačiau tarp jų nebuvo Bendrovės iškabos. Pastate ant sienų buvo pašto dėžutes. Ant dėžutės, pažymėtos Nr. 4, buvo nurodyta, kad kabinete Nr. 4 veikia įmonė „Finita“. Patekus į minėtą kabinetą, paaiškėjo, kad jame veikia UAB „Finita“, teikianti įmonėms buhalterines paslaugas. Įmonės darbuotojai paaiškino, kad šiuo adresu yra Bendrovės registracijos adresas ir siunčiama Bendrovei skirta korespondencija, o UAB „Finita“ teikia Bendrovei buhalterines paslaugas. Pranešime nurodoma, kad patikrinus policijos informacinės sistemos VRIS naršyklės Sodros duomenų bazėje, nustatyta, kad Bendrovėje dirba A. G., E. S. ir E. C..

A. G. 2018 m. liepos 26 d. paaiškinime (2 t. b. l. 1) nurodoma, kad Bendrovėje jis įsidarbino nuo 2018 m. kovo 29 d., įsidarbinti jam padėjo žmona I. G., kuri dirba UAB „Finita“. Nurodė, kad įdarbintas buvo tik formaliai, iš tikrųjų Bendrovėje nedirbo, jam atlyginimo Bendrovė nemokėjo. Bendrovė turi krovininį automobilį „Volvo“ bei galimai užsiima krovinių pervežimu. Bendrovės direktorius pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, jį A. G. yra matęs porą kartų. Kur yra Bendrovės ofisas ir kas joje dirba – nežino.

E. S. 2018 m. liepos 26 d. paaiškinime (2 t., b. l. 10–11) nurodoma, kad Bendrovėje ji įsidarbino nuo 2018 m. gegužės 24. Nurodė, kad yra kompetentinga transporto vadybininkė. Bendrovė turi licenciją transporto veiklai, pradeda verstis tarptautinių krovinių vežimu. Ankstesnis direktorius (pareiškėjas) iš UAB „Finita“ nusipirko Bendrovę. UAB „Finita“ pažadėjo padėti direktoriui sutvarkyti migracijos klausimus, kadangi direktorius planavo užsiimti tarptautiniais pervežimais ir pats minėtoje įmonėje dirbti vairuotoju. Paaiškinime nurodoma, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 24 d. padovanojo Bendrovės akcijas savo žmonai E. C. ir ji tapo direktore, šis faktas yra įregistruotas Registrų centre. Su UAB „Finita“ buhalterinių paslaugų sutartis nutraukta, nors ji tvarkė įmonės buhalteriją. Bendrovė ketina kreiptis į buhalterę D. D., su kuria bus sudaryta buhalterinių paslaugų sutartis, tačiau kol kas minėta sutartis nėra sudaryta. E. S. nurodė, kad pareiškėjas yra pateikęs prašymą Departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje bei tuo pagrindu gauti darbo vizą 5 mėnesiams, jis dirbs Bendrovėje tarptautinio krovinio vežimo transporto priemonės vairuotoju. Bendrovė turi krovininį automobilį „Volvo“, kuris yra tinkamas naudoti. Pareiškėjui gavus leidimą laikinai gyventi ir darbo vizą, Bendrovė sudarys sutartis su kompanija SCHMIDC, kuri nuomoja naujas puspriekabes ir vieną išsinuomos. Taip pat bus pasirašytos sutartys su ekspedicinėmis kompanijomis – vieną jų – Vokietijos WALTER kompanija, kitos įmonės pavadinimo neprisimena, tačiau nurodė, kad jos savininkas turi įmones ir Lietuvoje, ir Vokietijoje. E. S. taip pat nurodė, kad šiuo metu dirba namuose, Bendrovėje dirba ji ir direktorė. Kol kas negavo, bet turėtų gauti 100,00 Eur atlyginimą. Bendrovės direktorė ir pareiškėjas gyvena Kaliningrade, periodiškai važinėja į Lietuvą.

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pareiškėjas ir jo žmona Lietuvoje negyvena, į Lietuvą atvyksta 1–2 dienoms ir vėl išvyksta, todėl Bendrovės veikla kelia pagrįstų abejonių, galimai ji yra įsteigta tik tam, kad trečiosios šalies piliečiai galėtų gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai keliauti po Šengeno erdvę.

2018 m. spalio 5 d. Departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi ir panaikino išduotą daugkartinę vizą Nr. 003617673 (1 t., b. l. 164–169). Sprendime konstatuojama, kad pareiškėjo atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, t. y. pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Valdybai pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, šio užsieniečio atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kiti negu oficialiai deklaruoti, todėl kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio užsiimti darbine veikla.

Byloje kilo ginčas dėl Departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktas įtvirtina, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Šia Įstatymo nuostata mažinama fiktyvių įmonių steigimo rizika ir užkertamos galimybės piktnaudžiauti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sistema (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4880-662/2017, 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4926-662/2017). Tokio teisinio reglamentavimo tikslai suponuoja, kad užsieniečių veikla rinkoje siejama su aukštesnių nei vietos ūkio subjektams reikalavimų vykdymu, kad būtų užtikrinamas tokių ūkio subjektų veiklos realumas ir skaidrumas, išvengta bet kokių piktnaudžiavimo imigracija faktų. Tokios priemonės yra pateisinamos ir proporcingos siekiamiems tikslams, todėl nevertintinos kaip diskriminacinės.

Pagal Įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas būtent užsieniečiui, siekiančiam gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vykdomos ir ketinamos toliau užsiimti teisėtos veiklos pagrindu, tenka pareiga pateikti kompetentingai institucijai duomenis apie realios ūkinės veiklos vykdymą.

Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtinantys leidimo išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3442-756/2017).

Departamentas atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu (duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės), 12 punktu (yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė) ir 16 punkto d papunkčiu (darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra likviduojamas, bankrutuojantis arba nevykdo ekonominės veiklos)

Departamentas Sprendime iš esmės konstatavo, kad pareiškėjo pateikti duomenys neleidžia daryti išvados, jog Bendrovė vykdo realią ūkinę veiklą. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslai yra kitokie nei deklaruota, t. y. jis paprasčiausiai siekė atitikti Įstatymo reikalavimus leidimui gauti, o ne plėtoti ūkinę veiklą. Pareiškėjas su teiginiu nesutinka bei mano, kad krovininio automobilio įsigijimas, paruošimas eksploatavimui ir visų būtinų licencijų gavimas laikytinas ūkinės veiklos vykdymu.

Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalį leidimai laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (2 punktas); nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo (7 punktas).

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

LVAT yra išaiškinęs, kad pagrindą spręsti, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė, sudaro pagrįstos abejonės dėl užsieniečio atvykimo tikslo bei sąlygų, sąžiningo siekio plėtoti verslą, realios ūkinės veiklos vykdymo. Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kai užsienietis tik formaliai atitinka Įstatyme nustatytas sąlygas leidimui gauti, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių (žr. LVAT 2015 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4046-756/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

Pareiškėjas nenurodė, kad Bendrovės veiklos specifika yra neatsiejama nuo nuolatinio pareiškėjo rezidavimo Lietuvos Respublikoje, priešingai, pareiškėjas teigia, kad Bendrovei nėra reikalingas realus ofisas, o būtinos operacijos atliekamos, užsakymai derinami elektroninio ryšio priemonėmis. Teismo vertinimu, vien tai, kad buvo investuotos lėšos į krovininį automobilį nesudaro pagrindo teigti, kad įmonė vykdo realią veiklą. Be to, pareiškėjas nepateikia jokių preliminarių sutarčių su kitomis įmonėmis, o tik nurodo, kad sutartys bus sudarytos ateityje. Skunde pats pareiškėjas neginčija, kad šiuo metu Bendrovė nevykdo realios veiklos, tačiau tik sudaro tam sąlygas – įsigijo krovininį automobilį „Volvo“, pasirūpino automobilio įteisinimu ir paruošimu eksploatavimui, įgijo būtinas veiklai licencijas. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad iš Bendrovės darbuotojos E. S. paaiškinimo matyti, kad Bendrovė neturi asmens, atsakingo už buhalterinius klausimus, o ateityje planuoja kreiptis į buhalterę D. D., su kuria galimai bus sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis. Iš į bylą pateiktos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro pelno (nuostolių) ataskaitos (1 t., b. l. 109) matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Bendrovės pelnas buvo – 125,00 Eur. Iš ataskaitos matyti, kad Bendrovė 2017 m. pajamų negavo, tik patyrė 125,00 Eur su darbo santykiais susijusių sąnaudų. Visų į bylą pateiktų dokumentų visuma teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Bendrovė realios veiklos nevykdo ir yra fiktyvi. Tai, kad bendrovės veikla fiktyvi taip pat papildomai patvirtina ir tai, kad Departamentas 2018 m. liepos 24 d. kreipėsi į Bendrovę, prašydamas paaiškinti dėl to, kad į įmonę atvykstančio dirbti užsieniečio, t. y. pareiškėjo profesija – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas, priskiriama paslaugų ekonominės veiklos rūšiai, o Bendrovės pagrindiniai tikslai ir rūšys, Departamento duomenimis, gamyba, prekyba, paslaugos, kita komercinė veikla. Departamentas nurodė, kad pareiškėjo pateikta darbo sutartis negalėjo būti laikoma tinkamo dokumentu, pagrindžiančiu užsieniečio gaunamas reguliarias pajamas buvimo su nacionaline viza laikotarpiu. Prašyme buvo nurodyti ir kiti netikslumai (Bendrovė nepateikė licencijų kopijų). Atsakyme į prašymą Bendrovė pateikė licencijos ir pareiškėjo darbo sutarties kopijas. Departamentas 2018 m. rugpjūčio 24 d. raštu informavo Bendrovę, kad yra netikslumų (tai, kad E. C. Bendrovės vadove paskirta nuo 2018 m. birželio 11 d., tačiau pareiškėjo darbo sutartį pasirašė 2018 m. gegužės 24 d.) ir Bendrovės pakartotinai prašoma pasiaiškinti dėl jų. 2018 m. rugsėjo 10 d. buvo gautas Bendrovės direktorės – pareiškėjo žmonos E. C. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad prieš tai tvarkiusį Bendrovės buhalteriją UAB „Finita“ paslaugas atliko netinkamai. Dėl minėtos įmonės aplaidumo Bendrovei teko skubiai perdaryti dokumentaciją, kad galėtų teisėtai vykdyti transporto veiklą, todėl datos nesutapo. Nagrinėjamu atveju teismas Departamento Sprendime nustatytą aplinkybę, kad Bendrovėje nėra visą darbo dieną dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, taip pat laiko įrodyta, kadangi iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Bendrovėje trumpą laiką formaliai įdarbintas A. G. Bendrovėje nebedirba, o Bendrovės darbuotoja E. S. paaiškino, kad Bendrovėje dirba tik ji ir pareiškėjo žmona E. C..

Teismas, įvertinęs byloje esančius paaiškinimus ir kitą medžiagą, konstatuoja, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, nes pareiškėjo pateikti dokumentai neįrodo ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą bendrovės vykdomos veiklos, todėl Departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, pateikdamas minėtus dokumentus, siekė imituoti realią veiklą, Bendrovėje visą darbo laiką nedirba Lietuvis Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų. Pažymėtina, kad Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas reikalavimas laikytinas imperatyviu ir neatitiktis jam sudaro pagrindą neišduoti leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi atsakovas pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, o pareiškėjo teiginiai dėl Bendrovės realiai vykdomos veiklos atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo panaikinti pagrindo nėra. Teismas nenustatė kitų jo panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Reikalavimas įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir priimti naują sprendimą yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo panaikinti Sprendimą, todėl taip pat netenkinamas.

Atmetus skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jo prašymas jas priteisti iš atsakovės netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo A. C. (A. C.) skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaJolanta MalijauskienėDonatas Vansevičius