Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bauleta“ ieškinį atsakovams A. G. M., V. M., I. J. dėl administravimo išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei I. J. adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui A. G. M. adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis) – 2018 m. kovo 20 d. paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt; 2018 m. kovo 20 d. nutartimi konstatavus, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma.

Atsakovei V. M. adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas pagal pareiškėjos VSDFV pareiškimą 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Intera LT“ ir įmonės bankroto administratoriumi paskyrė ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Bauleta“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2015 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi taikė įmonei supaprastinto bankroto procedūrą. Įmonės bankroto proceso laikotarpiui Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartimi patvirtino 1500,00 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmatą. A. G. M. laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 30 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonei dienos buvo įmonės vadovu, o V. M. ir I. J. laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 30 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonei dienos buvo įmonės akcininkės, kurioms priklausė po 50 procentų įmonės akcijų. Ieškovės teigimu, atsakovai A. G. M. kaip įmonės vadovas, o atsakovės V. M. ir I. J. kaip įmonės akcininkės, savo pareigų nevykdė, nesikreipė laiku dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto byla buvo iškelta, tačiau kai įmonė neturėjo jokio turto finansiniams įsipareigojimams padengti. Dėl tokių nesąžiningų atsakovų veiksmų visumos, ieškovė įmonės bankroto procedūrą vykdė už bankroto administravimą skirtas lėšas, skirtas Garantinio fondo lėšų, ir teismo skirtų administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo, tokiu būdu patyrė žalą, kurią sudaro 1350,00 Eur, kurią solidariai atlyginti ieškovei turi atsakovai A. G. M., V. M. ir I. J.. Duomenų, kad atsakovai ieškovei būtų atlyginę žalą, nėra, atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovės reikalavimų (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) yra įtvirtinta bendroji bendrovės vadovo ar akcininko atsakomybė už jiems bendrovės atžvilgiu įtvirtintų pareigų nevykdymą. Remiantis CK nuostatomis, bendrovės vadovo ir bendrovės akcininko atsakomybė kyla skirtingais pagrindais: bendrovės vadovo civilinės atsakomybė už netinkamą įsipareigojimų bendrovės atžvilgiu vykdymą numatyta CK 2.87 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jeigu įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Akcininko atsakomybė už teisės aktuose numatytų įsipareigojimų bendrovės atžvilgiu nevykdymą kyla pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, jog kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įstatyme nustatyta tiek įmonės vadovui, tiek dalyviui (savininkui), o šios pareigos pažeidimas civilinės atsakomybės taikymo prasme vertinamas kaip neteisėti veiksmai.

Šiuo atveju tiek atsakovas, kaip buvęs bendrovės vadovas, tiek atsakovės V. M. ir I. J., kaip bendrovės akcininkės, nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyto įpareigojimo kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokia, dėl ko turi pareigą solidariai atlyginti ieškovei, kaip bendrovės bankroto administratoriui, bendrovės administravimo išlaidas (ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis), kurios bendrovės bankroto proceso metu nebuvo padengtos, kadangi atsakovai Ieškovei neperdavė jokio bendrovės turto bei jokių bendrovės dokumentų.

Pažymėtina, jog ĮBĮ yra specialusis įstatymas CK atžvilgiu. CK yra įtvirtinti bendrieji tiek bendrovės akcininko, tiek bendrovės vadovo atsakomybės pagrindai. ĮBĮ yra detalizuota bendrovės vadovo ir bendrovės akcininko atsakomybė nevykdant jiems konkrečių ĮBĮ numatytų pareigų. Nagrinėjamu atveju yra aktuali ĮBĮ įtvirtinta tiek bendrovės vadovo, tiek bendrovės akcininko pareiga bendrovei tapus nepajėgia atsiskaityti su kreditoriais kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje yra įtvirtinta atsakomybė tiek bendrovės vadovui, tiek akcininkui už šios pareigos nevykdymą yra įtvirtinta, kuriame nustatyta, jei bendrovės vadovas ar akcininkai nevykdo teisės aktuose numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo bendrovei tapus nemokia ir bankroto administratorius administruodamas bendrovę negavo lėšų teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, jie turi solidarią pareigą bankroto administratoriui atlyginti nepadengtas bendrovės administravimo išlaidas tiek dar vykdant bendrovės bankroto procedūras, tiek jau bendrovę išregistravus iš Juridinių asmenų registro.

Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo ar dalyvio civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246 – 6.247 straipsniai, 6.249 straipsnis). CK 6.248 straipsnio 1 dalis nustato bendrą taisyklę, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. Kitaip nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Taigi konstatavus, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos atsiradimą, kaltė preziumuojama, todėl ieškovė neprivalo įrodinėti atsakovų kaltės. Nustačius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jų kaltė preziumuojama, todėl ieškovė neprivalo įrodinėti kaltės. Paneigti šią prezumpciją, siekdami išvengti atsakomybės, remdamiesi kaltės nebuvimu, turėtų atsakovai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Byloje nagrinėjamu atveju į bylą pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog atsakovas A. G. M., eidamas vadovo pareigas uždarosios akcinės bendrovės „Intera LT“, o atsakovės V. M. ir I. J. būdamos minėtos bendrovės akcininkėmis, buvo tiesiogiai atsakingi už įmonės veiklos organizavimą, finansinę atskaitomybę, o nustačius, kad įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais bei yra nemoki, turėjo pareigą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Atsakovas A. G. M., kaip įmonės vadovas, o atsakovės V. M. ir I. J., būdamos minėtos bendrovės akcininkėmis, elgėsi pasyviai ir savo pareigų neįvykdė, todėl pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio įpareigojimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (neteisėtas neveikimas) (CK 6.246 straipsnis). Žala pasireiškė ieškovei tuo, kad ieškovė įmonės bankroto procedūrą vykdė iš ieškovei už bendrovės administravimą skirtų Garantinio fondo lėšų ir teismo skirtų administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo, tokiu būdu patyrė žalą, kurią sudaro 1350,00 Eur ir minėtą žalą privalo solidariai atlyginti įmonės vadovas A. G. M. (atsakovas) bei bendrovės akcininkės V. M. ir I. J. (atsakovės), kadangi jiems kyla civilinė atsakomybė. Tarp atsakovų neveikimo, t. y. laiku nesukreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei ir žalos – administravimo išlaidų, kurių bankroto administratorius už bankroto procedūrą nėra gavęs, yra priežastinis ryšys, dėl atsakovų veiksmų (neveikimo) žalos atsiradimo (CK 6.247 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad atsakovai pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio nuostatas, laikytina, kad atsakovų atlikti veiksmai, nesuderintini su CK 2.87 straipsnyje bei Akcinių bendrovių įstatyme nustatytomis juridinio asmens valdymo organo pareigomis veikti bendrovės naudai.

Byloje nagrinėjamu atveju atsakovai neginčijo savo kaltės dėl savalaikio nesikreipimo iškelti bankroto bylą, t. y. kaltės prezumpcijos nepaneiginėjo. Tai, kad buvo patirtos administravimo išlaidos ginčo byloje nėra, o administravimo išlaidos negali būti padengtos iš bendrovės turto, kadangi bendrovė turto neturi. Taigi, nustatytas ir priežastinis ryšys būtinas civilinei atsakomybei atsirasti: jeigu bendrovės vadovas ir akcininkės būtų laiku kreipęsi dėl bankroto bylos iškėlimo, administravimo išlaidos būtų padengtos realizavus bankrutuojančiai įmonei priklausantį turtą (CK 6.245 straipsnis – 6.249 straipsnis).

Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje atsakovai atsiliepimų į ieškinį, įrodymų paneigiančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes nepateikė, t. y. kaltės prezumpcijos, kaip uždarosios akcinės bendrovės „Intera LT“, vadovas bei akcininkės, nepaneigė (CPK 178 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į išdėstyta, ieškovės ieškinys tenkintinas, iš atsakovų A. G. M., V. M. ir I. J. solidariai priteisinat ieškovės naudai 1350,00 Eur padarytai žalai atlyginti.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jog skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1350,00 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018-01-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovų ieškovės naudai priteistinos 30,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis).

Kadangi iš atsakovų priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės negu LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 (nauja redakcija nuo 2014-01-01) nustatyta minimali 3,00 Eur suma, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovų A. G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bauleta“, įmonės kodas 304051657, naudai solidariai 1350,00 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų) dydžio žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanos nuo priteistos sumos (1350,00 Eur) sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018-01-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 30,00 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovai A. G. M., V. M. bei I. J. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu.

UAB „Bauleta“ per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.