Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-10-15 · Administracinė byla Nr. A-442-1177-09

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-15
Bylos Nr.
A-442-1177-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Dainius Raižys (pran.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Lariteksas“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 9.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A442 - 1177/2009Procesinio sprendimo kategorija 9.3.2; 9.3.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,dalyvaujant atsakovo atstovui Andžej Tabero,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lariteksas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lariteksas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008 m. vasario 25 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr.(21.26)-256-53 patvirtino nurodymus pareiškėjui sumokėti į biudžetą 545866 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau - ir PVM), 201567,86 Lt PVM delspinigių ir skyrė pareiškėjui 212033 Lt PVM baudą. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2008 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr.69-61 patvirtino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008 m. vasario 25 d. sprendimą Nr.(21.26)-256-53. Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės 2008 m. liepos 25 d. sprendimu Nr.S-138(7-100/2008) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2008 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr.69-61.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2008 m. liepos 25 d. sprendimą Nr.S-138(7-100/2008).

Pareiškėjas nurodė, kad mokesčių administratorius jo patikrinimą atliko netinkamai ir nepagrįstai jam priskaičiavo PVM ir su juo susijusias sumas. Pareiškėjas nurodė, kad patikrinimo aktas buvo surašytas pagal dokumentus, kuriais nedisponuoja pareiškėjas ir kurie yra UAB „Gijardo mažmena“, kuri perėmė pareiškėjo teises ir pareigas, susijusias su ginčo objektu, nuosavybė. Šiuo atveju pavedimas tikrinti UAB „Gijardo mažmena“ nebuvo duotas, todėl mokesčių administratorius neturėjo teisės tikrinti UAB „Gijardo mažmena“ priklausančius dokumentus. Pareiškėjas nurodė, kad mokesčių administratorius padarė nepagrįstas išvadas, jog UAB „Elaflekas“ negalėjo vykdyti degalinių techninio aptarnavimo darbų, ir nepagrįstai papildomai apskaičiavo mokėtiną PVM nuo sumų, kurios buvo sumokėtos pagal UAB „Elaflekas“ sąskaitas - faktūras. Nebuvo išsiaiškinta, ar UAB „Elaflekas“ sumokėjo gautą PVM į biudžetą, todėl iš pareiškėjo nepagrįstai reikalaujama sumokėti tą patį mokestį. Pareiškėjas nurodė, kad patikrinimo aktas jam buvo įteiktas 2008 m. sausio 9 d. ir sprendimas dėl patikrinimo akto buvo priimtas 2008 metais, todėl mokesčiai šiuo atveju galėjo būti perskaičiuojami už 2003 - 2007 metų laikotarpį. Tačiau mokesčių administratorius nepagrįstai mokestį perskaičiavo už ilgesnį laikotarpį. Pareiškėjas nurodė, kad nuolaidos, kurios buvo taikomos klientams, kurie pylėsi kurą kitoms įmonėms priklausančiose degalinėse pagal pareiškėjo su šiomis įmonėmis sudarytas sutartis, mažina pareiškėjo pajamas, todėl pareiškėjas turi teisę, atsižvelgdamas į šias nuolaidas, mokėti mažesnį PVM.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad UAB „Elaflekas“ neturėjo materialinių, techninių resursų šios bendrovės išrašytose PVM sąskaitose - faktūrose nurodytai veiklai vykdyti. UAB „Elaflekas“ realiai pareiškėjui neteikė prekių ir neatliko paslaugų, todėl šios bendrovės vardu išrašytos PVM sąskaitos - faktūros neturi juridinės galios ir pareiškėjas negali UAB „Elaflekas“ vardu išrašytų PVM sąskaitų - faktūrų pagrindu vykdyti PVM atskaitą. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo mokestinis patikrinimas buvo pradėtas 2006 m. spalio 31 d., todėl mokesčių administratorius turėjo teisę tikrinti pareiškėją ir perskaičiuoti PVM už einamuosius metus, t. y. 2006 metus, ir už penkerius praėjusius metus. Mokesčių administratorius teisėtai tikrino pareiškėjo PVM sumokėjimą už laikotarpį nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 30 d.. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, skaičiuodamas PVM, nepagrįstai apmokestinamąją vertę sumažino nuolaidomis už UAB „Eurovista ir Ko“, UAB „Gijardas ir ko“, UAB „Gijardas“ degalinėse parduotus degalus pagal pareiškėjo leidžiamas „Eurovista“ korteles. Pareiškėjas realiai pagal su minėtomis bendrovėmis sudarytas sutartis dėl kuro pardavimo pagal „Eurovista“ korteles atliko tik piniginių lėšų surinkimo iš pirkėjų ir perdavimo tikriesiems degalų pardavėjams funkcijas. Pareiškėja degalų neperpardavinėjo, todėl neturėjo teisės atsižvelgti į kitų įmonių degalinėse parduotam kurui taikytas nuolaidas ir sumažinti savo pardavimo PVM. Šiuo atveju į atitinkamas nuolaidas, skaičiuodamos apmokestinamąją vertę, turėjo teisę atsižvelgti kitos įmonės, kurių degalinėse kuras buvo parduotas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2002 m. lapkričio - 2003 m. rugpjūčio mėnesiais užfiksavo buhalterinėje apskaitoje paslaugų ir prekių įsigijimą iš UAB „Elaflekas“. Šios bendrovės išrašytose PVM sąskaitose - faktūrose nurodyta, kad jas išrašė bei pasirašė UAB „Elaflekas“ buhalteris T. S., tačiau surinktais duomenimis įrodyta, kad iš tikrųjų T. S. UAB „Elaflekas“ nedirbo ir šios bendrovės vardu buhalterinės apskaitos dokumentų nepasirašė. Kaip matyti iš bylos, pareiškėjas ir UAB „Elaflekas“, atstovaujama R. Ž., 2002 m. spalio 11 d. sudarė techninio aptarnavimo sutartį, kurios objektas - pareiškėjo degalinių Lietuvoje techninė priežiūra, remontas, pertvarkymas. Sutartyje prie UAB „Elaflekas“ rekvizitų yra tik parašas, o atstovo vardas ir pavardė nenurodyti. Kaip patvirtina R. Ž. paaiškinimas, jis UAB „Elalflekas“ direktoriumi nedirbo ir sutarčių bei buhalterinės apskaitos dokumentų nepasirašinėjo. Atlikus UAB „Elaflekas“ patikrinimą, buvo nustatyta, kad ši bendrovė neturėjo jokių materialinių, techninių resursų veiklai, nurodytai šios bendrovės vardu išrašytose PVM sąskaitose - faktūrose, vykdyti. Be to, UAB „Elaflekas“ neturėjo darbuotojų. Todėl pagrįsta mokesčių administratoriaus išvada, kad UAB „Elaflekas“ jokių prekių nepardavė ir jokių paslaugų neatliko, šios bendrovės išrašyti apskaitos dokumentai nepatvirtina tikrojo ūkinių operacijų turinio ir neturi juridinės galios, o pareiškėjas negali UAB „Elaflekas“ vardu išrašytų PVM sąskaitų - faktūrų pagrindu vykdyti PVM atskaitą. Teismas nurodė, kad, pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, apmokestinamąją vertę, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, sudaro atlygis, kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas, arba jo vardu trečiasis asmuo. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad į apmokestinamąją vertę neįtraukiamos įvairios nuolaidos, suteikiamos prekės tiekimo ar paslaugos teikimo metu. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas 2002 m. sausio 3 d. sudarė sutartis su UAB „Gijardas ir Ko“, UAB „Eurovista ir Ko“, UAB „Gijardas“ dėl degalų pardavimo šioms bendrovėms priklausančiose degalinėse pagal pareiškėjo leidžiamas „Eurovista“ korteles. Šiose sutartyse numatyta, kad minėtos bendrovės turi fiksuoti visus kortele atliktus užpylimus, naudodamos pareiškėjo duotus terminalus, o už degalus, parduodamus pagal korteles, atsiskaitoma pagal pareiškėjo sudarytas sutartis su „Eurovista“ kortelių naudotojais. Sutartyse taip pat numatyta, kad minėtos bendrovės pareiškėjui pateikia aktą apie tai, už kokią sumą buvo aptarnauta klientų su „Eurovista“ kortelėmis, o pareiškėjas apmoka už parduotų degalų kiekį. Tai reiškia, kad realiai pareiškėja pagal su minėtomis bendrovėmis sudarytas sutartis atliko piniginių lėšų surinkimo iš pirkėjų ir perdavimo tikrosioms degalų pardavimo bendrovėms funkcijas. Kadangi pareiškėjas pirkėjams per minėtų bendrovių degalines kuro netiekė, todėl jis neteisėtai taikytų nuolaidų suma sumažino apmokestinamąją vertę ir savo pardavimo PVM. Teismas nurodė, kad, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalį, mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pareiškėjo mokestinis patikrinimas šiuo atveju buvo pradėtas 2006 m. spalio 31 d., todėl mokesčių administratorius pagrįstai tikrino mokesčio sumokėjimą už 2006, 2005, 2004, 2003 ir 2002 metus. Teismas nurodė, kad 2006 m. spalio 31 d. pavedime tikrinti Nr.08-06-47-44 buvo fiksuojamas mokestinio patikrinimo eigos sustabdymas bei pratęsimas, nurodant šių veiksmų priežastį ir apie tai pasirašytinai informuojant pareiškėjo direktorių. Pareiškėjui pateikus tikrinimui dokumentus, kiekvienu atveju buvo surašomas dokumentų poėmio aktas, su kuriuo buvo pasirašytinai supažindinamas pareiškėjo direktorius. Teismas nurodė, kad Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą patenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjas nurodo, kad civilinė teisė nedraudžia sutarčių šalims nustatyti turto kainas, kurios būtų didesnės ar mažesnės už vidutinę rinkos kainą. Šalys, tardamosi dėl sutarčių sąlygų, yra laisvos ir nevaržomos. Šalių sudaryta ir teisme nenuginčyta sutartis sukuria atitinkamas teises ir pareigas ir yra galiojanti. Pareiškėjas nurodo, kad patikrinimo aktas buvo surašytas ir išvados padarytos pagal dokumentus, kuriais pareiškėjas nedisponuoja ir kurie yra UAB „Gijardo mažmena“, kuri perėmė pareiškėjo teises ir pareigas, susijusias su ginčo objektu, nuosavybė. Šiuo atveju nebuvo duotas pavedimas tikrinti UAB „Gijardo mažmena“, todėl mokesčių administratorius neturėjo teisės tirti UAB „Gijardo mažmena“ priklausančius dokumentus. Pareiškėjas nurodo, kad, tiriant aplinkybes, susijusias su pareiškėjo santykiais su UAB „Elaflekas“, nebuvo išsiaiškinta, ar UAB „Elaflekas“ sumokėjo gautą PVM į biudžetą. Be to, mokesčių administratoriaus pozicija dėl UAB „Elaflekas“ yra prieštaringa, nes, apskaičiuojant pelno mokestį, sąnaudos pagal UAB „Elaflekas“ išrašytas PVM sąskaitas - faktūras pripažintos, o teisė į PVM atskaitą pagal tas pačias PVM sąskaitas - faktūras paneigta. Pareiškėjas nurodo, kad jį tikrinę mokesčių administratoriaus pareigūnai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jie turi pakankamai inžinerinių žinių ir tinkamą kvalifikaciją vertinti degalinių techninę priežiūrą, jos kokybę bei daryti išvadas, jog UAB „Elaflekas“ negalėjo atlikti techninės degalinių priežiūros. Pareiškėjas nurodo, kad patikrinimo aktas jam buvo įteiktas 2008 m. sausio 9 d. ir sprendimas dėl šio akto buvo priimtas 2008 metais, todėl, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 ir 132 straipsniais, mokestis šiuo atveju gali būti perskaičiuojamas už 2003 - 2007 laikotarpį. Tačiau mokesčių administratorius nepagrįstai mokestį perskaičiavo už ilgesnį laikotarpį. Pareiškėjas nurodo, kad Mokesčių administravimo įstatymas tais atvejais, kai patikrinimas atliekamas mokesčių administratoriaus būstinėje, reikalauja jį atlikti per kuo trumpesnį laiką. Pareiškėjo patikrinimas tęsėsi nuo 2006 m. spalio 31 d. iki 2007 m. gruodžio 28 d., tačiau patikrinimo akte nenurodytos aplinkybės, pateisinančios tokią ilgą patikrinimo trukmę. Taip pat dokumentų paėmimas šiuo atveju turėjo būti įformintas atitinkamais dokumentais, tačiau prie patikrinimo akto nebuvo pridėti dokumentų poėmių aktai, nurodantys, kokie dokumentai buvo paimti tyrimui. Pareiškėjas nurodo, kad nuolaidos, kurios buvo taikomos klientams, kurie pylėsi degalus kitoms įmonėms priklausančiose degalinėse pagal pareiškėjo su šiomis įmonėmis sudarytas tarpininkavimo sutartis, sumažino pareiškėjo pajamas, nes kitos įmonės padidino savo pajamos iš pareiškėjo klientų. Kartu pareiškėjas sudarė savo klientams didesnį tinklą bei galimybes naudotis paslaugomis ir tai yra normali komercinė praktika.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad aplinkybė, jog ūkinės operacijos įvyko būtent tarp UAB „Elaflekas“ vardu išrašytose PVM sąskaitose - faktūrose nurodytų ūkio subjektų (pareiškėjo ir minėtos bendrovės), buvo paneigta. UAB „Elaflekas“ realiai pareiškėjui neteikė prekių ir neatliko paslaugų, nurodytų ginčo buhalterinės apskaitos dokumentuose. Tai reiškia, kad išrašyti apskaitos dokumentai nepatvirtina tikrojo ūkinių operacijų turinio, todėl neturi juridinės galios, o pareiškėjas negali UAB „Elaflekas“ vardu išrašytų PVM sąskaitų - faktūrų pagrindu vykdyti PVM atskaitą. Mokesčių administratorius pagrindė apskaičiuotas mokesčio sumas pakankamais įrodymais. Pareiškėjo pozicija pagrįsta tik teiginiais, kurie be papildomų įrodymų negali paneigti nustatytų prieštaravimų tarp pareiškėjo apskaitos dokumentų ir realios padėties. Atsakovas nurodo, kad ginčo mokestinio patikrinimo tema buvo PVM, todėl pareiškėjo teiginiai dėl sąnaudų pagal UAB „Elaflekas“ išrašytus apskaitos dokumentus pripažinimo (nepripažinimo) ir pelno mokesčio apskaičiavimo šiuo atveju yra nereikšmingi. Atsakovas nurodo, kad pareiga teisingai apskaičiuoti PVM už tikrintą laikotarpį atsirado pareiškėjui, todėl jis pagrįstai yra nurodytas mokesčių mokėtoju, kuriam papildomai yra apskaičiuotos PVM bei su juo susijusios sumos. Tai, kad po reorganizacijos visas mokestines prievoles perėmė UAB „Gijardo mažmena“, turi įtakos tik mokestinės prievolės vykdymui. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo mokestinis patikrinimas buvo pradėtas 2006 m. spalio 31 d., todėl, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsniu, pareiškėjo patikrinimas dėl PVM mokėjimo galėjo būti atliktas ir PVM galėjo būti perskaičiuotas už einamuosius metus, t. y. 2006 metus, ir penkerius praėjusius metus. Pareiškėjas buvo tikrintas už laikotarpį nuo 2002 m. rugpjūčio 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 30 d. ir Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio nuostatos šiuo atveju nebuvo pažeistos. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo mokestinio patikrinimo eigos sustabdymas bei pratęsimas buvo fiksuojamas kiekvieną kartą nurodant tokių veiksmų priežastis ir apie jas informuojant pareiškėjo direktorių. Kadangi, pareiškėjai pateikus tikrinimui dokumentus, kiekvienu atveju buvo surašomas dokumentų poėmio aktas, su kuriuo pasirašytinai buvo supažindinamas pareiškėjo direktorius, jam įteikiant vieną dokumentų poėmio akto egzempliorių, todėl pakartotinai šiuos aktus pridėti prie patikrinimo akto nebuvo būtina. Atsakovas nurodo, kad realiai pareiškėjas pagal su kitomis įmonėmis sudarytas sutartis dėl kuro pardavimo pagal „Eurovista“ korteles atliko piniginių lėšų surinkimo iš pirkėjų ir perdavimo tikrosioms degalų pardavimo įmonėms funkcijas. Pirkėjams kurą, buvusį kitų įmonių degalinėse, tiekė (pardavė) ne pareiškėjas, o kitos įmonės, todėl ne pareiškėjas, o kitos įmonės turėjo teisę į apmokestinamąją vertę neįtraukti nuolaidų, suteiktų kuro tiekimo metu. Atsakovas nurodo, kad civilinės teisės prasme teisėtas sandoris gali būti pripažintas neteisėtu mokesčių teisės prasme. Mokesčių administratoriui nereikia ginčyti mokesčių mokėtojo sudarytų sandorių, o pakanka jo veiksmuose nustatyti neteisėtus veiksmus mokesčių teisės prasme.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iki mokestinio patikrinimo pradžios visuotinio akcininkų susirinkimo 2006 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu UAB „Lariteksas“ buvo reorganizuota, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 71 straipsnio 1 dalimi, iš UAB „Lariteksas“ atskyrus dalį turto, teisių ir pareigų, ir atskirto turto, teisių ir pareigų pagrindu buvo įsteigta UAB „Gijardo mažmena“ (b.l. 55-113).

Mokesčių administravimo įstatymo 91 straipsnio 1 dalis nustato, kad reorganizuoto juridinio asmens mokestinę prievolę privalo įvykdyti jo teisių ir pareigų perėmėjas. Reorganizuoto juridinio asmens dalyviai, jei jie atsako už juridinio asmens prievoles, už šio asmens mokestinės prievolės įvykdymą atsako Civilinio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka.

Akcinių bendrovių įstatymo 71 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrovės, kuri tęsia veiklą, dalis gali būti atskiriama ir šiai daliai priskirtų turto, teisių bei pareigų pagrindu gali būti kuriama viena ar kelios tos pačios teisinės formos naujos bendrovės. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytam atskyrimui mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso ir šio Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios reorganizavimą padalijimo būdu.

Taigi šiuo atveju mokestinio ginčo išsprendimas gali turėti įtakos UAB „Gijardo mažmena“ teisėms ir pareigoms, nes iš jos gali būti išieškoti UAB „Lariteksas“ papildomai priskaičiuoti mokesčiai. Todėl UAB „Gijardo mažmena“ turėjo būti įtraukta dalyvauti bylos nagrinėjimo procese trečiuoju suinteresuotoju asmeniu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 4 dalis, 48 straipsnio 2 dalis).

Kadangi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nusprendė ir dėl UAB „Gijardo mažmena“, kuri nebuvo įtraukta dalyvauti byloje, teisių ir pareigų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Nagrinėjant bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų išreikalauti visus dokumentus, susijusius su pareiškėjo reorganizavimu ir nustatyti, ar reorganizavus UAB „Lariteksas“ naujai įsteigtai UAB „Gijardo mažmena“ perėjo prievolė padengti papildomai apskaičiuotus PVM, PVM delspinigius ir baudą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-294/2009).

Pareiškėjo reorganizavimas taip pat turėtų būti vertinamas ir turinio viršenybės prieš formą principo taikymo aspektu, patikrinant, ar reorganizavimas nebuvo atliktas turint tikslą gauti mokestinę naudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasDainius Raižys