Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2020-08-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-226-800/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-08-18
Bylos Nr.
1-226-800/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41826-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Kaltinamasis
A. M.
Nukentėjusysis
J. L., P. L.
Advokatai
Rasa Malinauskienė, Vytautas Aliuškevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-226-800/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41826-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.14; 1.2.14.10.1; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1;2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 18 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo rienų rūmų teisėja Živilė Janavičienė,sekretoriaujant E. J.,dalyvaujant prokurorui Tomui Buškevičiui,kaltinamajam A. M., jo gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei,

nukentėjusiems J. L., P. L., nukentėjusiojo J. L. atstovui advokatui Vytautui Aliuškevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas (duomenys neskelbtini) Prienų rajono teismo pagal BK 281 str. 2 d., 281 str. 7 d. ir nuteistas 58 MGL (2184,28 Eur) dydžio bauda, bauda sumokėta, (duomenys neskelbtini) išregistruotas iš probacijos tarnybos, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2019 m. rugsėjo 30 d. apie 02.30 val. nakties, (duomenys neskelbtini) namo kieme, bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą atkeršyti dėl 2019-09-27 įvykusio konflikto, tyčia sugadino svetimą turtą - J. L. priklausantį automobilį Skoda Superb, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tai yra ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu išdaužė priekinį automobilio stiklą 85 eurų vertės, galinį automobilio stiklą 50 eurų vertės, dešinės pusės priekinių durelių stiklą 50 eurų vertės, dešinės pusės galinių durelių stiklą 50 eurų vertės, nulaužė ir sudaužė dešinės ir kairės pusių šoninius veidrodėlius po 70 eurų vertės, sudaužė dešinės pusės priekinių durelių stiklą laikančią atramą 35 eurų vertės, taip nukentėjusiajam J. L. padarydamas 410 eurų turtinę žalą,

tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą atkeršyti dėl 2019-09-27 įvykusio konflikto, tyčia sugadino svetimą turtą - P. L. priklausantį automobilį Audi A6 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tai yra ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu išdaužė priekinį automobilio stiklą 80 eurų vertės, galinį automobilio stiklą 50 eurų vertės, taip nukentėjusiajam P. L. padarydamas 130 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 187 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Kaltinamasis A. M. parodė, kad kaltu neprisipažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad P. ir J. L. automobilių nedaužė, nežino kodėl jie jį kaltina, nes jokio nusikaltimo nepadarė. Su J. yra pažįstamas iš anksčiau, kadangi jis anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) ir tuo pačiu mokykliniu autobusiuku važinėjo į (duomenys neskelbtini) gimnaziją. P. žino kaip J. brolį. Su jais nebendrauja apie 5 metus, nuo tada kai išsikėlė į (duomenys neskelbtini). Tiksliai datos neatsimena, galėjo būti diena nurodyta įtarime, t.y. 2019-09-27, jis sukonfliktavo su P. ir J. L., dėl ko pats neatsimena. Apie 17-18 val. atvažiavo pas draugą T. R., gyv. (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Atvažiavo vienas, atvežė draugas E. M. automobiliu Opel Signum. Atėjo pas T. į garažą, kuriame jau šventė P. L. ir T. Visi šventė toliau, tačiau nežino kas nutiko, bet P. gal dėl to jog buvo girtas pradėjo kabinėtis, nors jis nekonfliktavo. T. tėvas išvežė P. namo. Po to atvažiavo J. kažko aiškintis pas juos, bet jis jau nepamena kas vyko, nes buvo pats pergėręs. To konflikto nepamena. Iš 2019-09-29 į 2019-09-30 buvo namuose, 02.30 val. jis miegojo. Prieš tai gal gėrė su E. M.. Namo jį turbūt parvežė kaimynas A. Č.. K. J. važinėja Skoda jis žinojo, o kokia mašina važinėjo P. nežino. Prieš 5 metus žinojo, jog L. gyvena (duomenys neskelbtini), o kur dabar nežino. Žymė ant kaklo galėjo būti prieš 2 ar 3 savaites, kai savo ūkiniame pastate, norėjo užsikabinti už įtemptos virvės, bet neapskaičiavo ir pasikabino ant kaklo. Taip ir liko žymė (kraujosruva ir nubrozdinimas) ant kaklo. Nusifotografavo ir buvo įkėlęs į Programėlę “Snapchat”. Pas gydytojus dėl kaklo susižalojimo nesikreipė.

Bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis kaltės nepripažino ir prašė jį išteisinti, nurodė, kad 2019-09-29 išvakarėse buvo su draugu, šventė. Pajautė kad gana švęsti ir jį draugas A. Č. parvežė namo. Grįžęs namo nuėjo miegoti. Šventė su E. M., su kuriuo buvo ne visą dieną, kartu buvo vakare. Į namus parvežė apie 12 val. Nuo to laiko niekur išėjęs nebuvo. Tą dieną miegojo namuose, kuriuose buvo mama ir tėvas. Tėvas jį matė grįžusį. Tėvas jam sakė, kad jie dar kalbėjosi ir jis nuėjo miegoti. 2019-09-27 dieną su nukentėjusiais buvo susitikę. Nukentėjusiuosius pažįsta, nes kartu mokėsi vienoje mokykloje, kartu važinėdavo mokykliniu autobusiuku. Tą dieną buvo atvykęs pas buvusį grupioką, kambarioką, išgėrinėjo. Ten buvo P., kuris dėl nežinomų priežasčių išsikvietė J. ir kuriam atvykus buvo konfliktas. Pradžioje sukonfliktavo su P., sukonfliktavo dėl jo per didelio kiekio alkoholio, apsižodžiavo. P. išsikvietė J. P. išvežė namo, nes jis buvo jau per daug išgėręs ir tuomet atvyko J. su kuriuo irgi susibarė. Konfliktas buvo nedidelis. Neatsimena ką vienas kitam pasakė. Konfliktą matė J. draugas, kurio vardo nežino ir buvo draugas T. Žinojo kur gyveno nukentėjusieji prieš 5 metus, kai važinėdavo su mokykliniu autobusiuku. Jam persikrausčius iš (duomenys neskelbtini) nežinojo, kur gyvena nukentėjusieji. Per programėlę „Snapchat“ sužinojo, kad J. važinėja automobiliu Škoda, nes įsidėdavo automobilio nuotraukas. Su kokiu automobiliu važinėja P. nežinojo. Niekam nesakė, kad kerštaus. Sužalojimas ant kaklo buvo kai namuose padėjo kluoną tvarkyti. Šokdamas nuo viršaus užsikabino už įtempto lyno. Kaklą susižalojęs buvo savaitė iki nuotraukos įkėlimo į programėlę „Snapchat“. Konflikto metu rugsėjo 27 d. sužalojimas turėjo matytis. Pareikštų civilinių ieškinių nepripažįsta. V. Z. pažįsta, važinėdavo mokykliniu autobusu, kai buvo 13 – 14 metų. Su ja nėra bendravęs.

Nukentėjusysis J. L. paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. buvo išvykęs su draugais, kai paskambino brolis P. prašydamas jį parvežti iš draugo T. Pasakė kad atvažiuos vėliau. Brolis skambino pora kartų ir prašė jį parvežti greičiau, nes vyksta kažkoks konfliktas ir jis nenori būti. Grįžęs iš karto nuvyko pas T. R.. Skambindamas P. jam pasakė, kad prie jo lenda, kimba A. M., t. y. jie konfliktuoja. Paprašė duoti su juo pakalbėti telefonu. Kalbant telefonu A. M. pradėjo kibti ir prie jo. Atvyko paimti brolio su dviem draugais, tačiau brolis jau buvo išvežtas. Atvažiavus ir įsukus į kiemą iš garažo išėjo A. M. ir prie mašinos įvyko konfliktas. Abu su juo susistumdė. A. M. pradėjo kibti prie jo, sakė „Ką dar tu čia, brolis išvažiavo dar tu čia kažko nori“. Brolio paimti atvažiavo su Škoda automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Matė, kaip A. M. norėjo jam trenkti, todėl iš automobilio pasiėmė dujų ir jam papurškęs nuvažiavo. Važiavo į Birštoną iki savo draugų. Važiuojant į Birštoną iš T. R. telefono skambino A. M. ir grasino, sake „grįžkit, čia taip viskas nesibaigs“. 2019 m. rugsėjo 29 d. naktį, miegojo namuose (duomenys neskelbtini), kai brolis P. sušuko „J. girdi, mašinas daužo“. Prabudęs pasakė, kad negali būti, tačiau išgirdo smūgius bei kaip užsikuria mašina. Tuomet pasiėmė savo šunį, išbėgo į lauką ir matė nuvažiuojančios mašinos šviesas. Norėjo lipti į mašiną vytis, bet išbėgo brolis P., tėvas A. ir kaimynė V. Z. su kaimynu G. Z.. Tėvas pasakė, kad kviečia policiją. Jo automobilis stovėjo 0,5 metro nuo brolio automobilio. Nuo namo iki automobilių buvo apie 10 – 15 metrų. Jų kambarių langai į kitą pusę nei stovėjo automobiliai, o kaimynės langai priešais automobilius. Išbėgus į kiemą kaimynė pasakė, kad viską matė kaip viskas buvo ir pasakė, kad gali atpažinti. Pagalvojo apie A. ir pasakė, kad gali būti A. Kaimynė pasakė, kad panašus ir pasakė, kad būtent jis. Buvo dar vienas asmuo, kurio ji neatpažino. Jo automobiliui buvo išdaužtas priekinis stiklas, dešinysis ir kairysis veidrodėliai, galinio vaizdo veidrodėlis, kairės pusės ir priekinių ir galinių durelių stiklai, galinis stiklas, prie galinio stiklo sulenktas kėbulas, šoninių durų atrama. Bendra suma atstatyti automobilį yra 1480 eurų. Automobilio iki galo nėra suremontavęs. 1160 eurų ekspertas įvertino automobilio atstatymą.

Nukentėjusysis P. L. paaškino, kad šventė pas T. R. garaže, sėdėjo visą dieną. Kartu buvo T. R., M. P., A. R., tuomet atvyko A. M., kuris ėmė iš jo šaipytis. Paskambino broliui, kad parvežtų, tačiau jis tuo metu negalėjo atvažiuoti nes buvo išvažiavęs. Tuomet paprašė pas T. tėvą ir jis parvežė į namus. Broliui nepranešė, kad parvežti nebereikia. 2019 m. rugsėjo 30 d., apie 2.30 val. naktį išgirdo didelį triukšmą. Girdėjosi stiklų daužymas vykstantis namo kieme. Būtent nuo triukšmo nubudo iš miego. Užrėkė „J. kažkas mašinas daužo“. Jis pasakė, kad prisisapnavo, tačiau garsas vėl girdėjosi. Tuomet pirmas su šuniu išbėgo J. Atvažiavus policijai ėjo ieškoti pėdsakų, tačiau jų nerado ir po to J. išsivežė policija. Iki policijos atvažiavimo kalbėjosi su tėvu, su V. ir su G. V. pasakė, kad matė kaip bėgo ir sakė, kad atpažins. Iš pat pradžių ji neįvardino ką matė. Policininkui V. L. iškart pasakė, kad čia bus Š. darbas, tokia tai yra A. M. pravardė. Kieme buvo iš viso 5 automobiliai, tačiau kiti nebuvo apgadinti. Automobiliui buvo sugadintas priekinis ir užpakalinis stiklai, užlenktas veidrodėlis. Stiklai: vienas 50 eurų, kitas 80 eurų, 100 eurų darbas. Šiuo metu automobilį pardavęs. Reiškia civilinį ieškinį. Apie brolio konfliktą su A. M. sužinojo tik kitą dieną. J. pasakė, kad susistumdė, įpūtė dujų, nes būtų gavęs. Jam niekas negrąsino. A. M. pažįsta nes važinėjo kartu autobusiuku į mokyklą. Kokį automobilį vairuoja nesakė, tuo metu jo automobilis stovėjo namie. Draugai su kuriais gėrė žino su kokiu automobiliu važinėja.

Liudytoja V. Z. paaiškino, kad pačios įvykio dienos neatsimena, bet buvo ruduo, viskas vyko naktį. Viskas įvyko 2.24 val., tuo metu nemiegojo dėl šuns. Išgirdo didžiulį triukšmą. Pirma mintis, kad langai, tačiau nesuprato ar pastato, ar mašinų. Tuomet puolė kelti vyrą, liepė pasiimti žibintuvėlį, bėgo prie lango. Stovėjo vienas šalia kito pastatyti kaimynų automobiliai ir pasimatė 2 asmenų siluetai. Pašvietus pasigirdo keiksmažodis ir vyrai pradėjo bėgti. Kaltinamąjį pažįsta nuo mažens, kadangi su jo teta kartu mokėsi. Jai ne kartą A. M. yra tekę matyti, girdėti ir sutikti. Sekundžių laikotarpyje pasigirdo durelių trenksmas ir automobilis nuvažiavo be šviesų. Tuomet su kaimynais išbėgo į lauką. Kaltinamąjį atpažino pašvietimo momentu ir kai pasakė keiksmažodį. Buvo apsirengę tamsiai, su kapišonais. Ar turėjo ką nors rankose pasakyti negali. Pirmas į kiemą su šunimi išėjo J., kuriam pasakė, kad mašina nuvažiavo ir jis nieko nepadarys. Kol laukė policijos visi kalbėjosi ir tik tuomet sužinojo, kad tarp jų buvo įvykęs kažkoks konfliktas. Justinui iškart pasakė kas padarė. Kieme buvo ir kitų automobilių, kurie nenukentėjo. Gali užtikrintai pasakyti, kad prie automobilių matė kaltinamąjį A. M.. Jis išskirtinis žmogus, jo sudėjimas, kad jis nėra nei labai aukštas, nei labai žemas, jis yra stambus vyrukas. Su juo nebendravusi, bendravusi su jo tetomis. Jis buvo toje aplinkoje, kai mes būdavo kartu. Su juo susitinka dažnai parduotuvėje. Kalbantį yra girdėjusi, tačiau su juo jokio pokalbio nėra turėjusi.

Liudytojas G. Z. paaiškino, kad su žmona miegojo ir naktį, apie 3 val. išgirdo triukšmą. Pagalvojo kad šaudo fejerverkus. Žmona nuėjo prie lango ir liepė atnešti žibintuvėlį. Kol jis priėjo ji atsidarė langą ir žiūrėjo. Priėjęs pradėjo šviesti per langą ir išgirdo rėkiant, kad bėgam. Kai apšvietė matėsi šešėliai. Kažką suriko, nusikeikė. Žmona pasakė ką surėkė, neįvardino ką ji matė. Išėjęs į kiemą pamačiau, kad sudaužyti automobiliai. Į lauką jau buvo išėję kaimynai. Nežino ar vyko pokalbis kas taip padarė. Sakė, kad dėl to, kad susimušė ar panašiai. Kai žmona išėjo į lauką pasakė, kad kažkur girdėjusi balsą ir paminėjo pavardę. Ten kur įvyko įvykis, teritorija nepašviesta. Matė tik šešėlius, veidų nesimatė. Jis negalėtų atpažinti žmogaus veido.

Liudytojas A. L. paaškino, kad yra nukentėjusiųjų tėvas. P. pasakė, jog kažkas daužo mašinas, tuomet atsikėlė ir J. su šunimi išbėgo į lauką bei kažką užrėkė. Tuomet suprato, kad kažkas atsitiko, išbėgo į lauką, kai sužinojo, jog sudaužytos mašinos. Iškvietė policiją. Jau buvo išėję kaimynai. Tuo metu, kai išėjo į kiemą, tai vaikai pasakė, kad kažkas keršija, tačiau į jų reikalus nesigilino. Kieme buvo pokalbis, kad vejamės, tačiau pasakė, kad kviečiame policiją. Neatsimena ar pasakė kas taip padarė.

Liudytoja R. S. paaiškino, kad pas kaimyną paklausė kas nutraukė virvę. Kaimynas pasakė, kad tas žmogus, kuris bėgo nuo mašinos. Kas tas žmogus nežino. Pati virvė negalėjo nutrūkti, kas nutraukė nežino, kada buvo nutrauktas taip pat negali pasakyti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą.

Kiti baudžiamosios bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais ir ištirti BPK nustatyta tvarka:

- 2019-09-30 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriuo J. L. kreipėsi į policiją dėl apgadintų jo ir brolio Pauliaus automobilių. Įvykio vietoje apžiūrėti automobiliai „Skoda Superb“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurių išdaužti stiklai, nulaužti šoniniai veidrodėliai (T. 1, b. l. 7-16);

- 2019-10-10 P. L. protokolas - pareiškimas, kuriuo kreipėsi į policiją dėl apgadinto automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 18);

- J. L. el. paštu pateiktos automobilio „Skoda Superb“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimo nuotraukos (T. 1, b. l. 87-97);

- 2019-12-23 parodymų patiktinimo vietoje protokolas, kuriame V. Z. parodo įvykio vietą ir savo buto langą, per kurį matė A. M. ir kitą su juo buvusį vaikiną (T. 1, b. l. 52-56).

Teismas pažymi, kad nors kaltinamasis apklausose ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžiuose neigia tyčia sugadinęs nukentėjusiųjų turtą teigdamas, kad nurodytu metu ir nurodytoje vietoje jis nebuvo, tačiau tokius jo parodymus paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, taip pat žemiau dėstomi motyvai.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusųjų automobiliai kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje buvo apgadinti. Kaltinamojo duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme teismas vertina kaip gynybinę poziciją ir siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šie kaltinamojo parodymai paneigiami žemiau dėstomais bylos duomenimis. Nukentėjusieji J. L. ir P. L., patvirtino, kad su kaltinamuoju rugsėjo 27 d. konfliktavo ir J. L. kaltinamasis grasino skambindamas telefonu. Nukentėjusysis J. L. patvirtino, kad konflikto su kaltinamuoju metu jam purškė dujomis. Nors kaltinamasis nurodė nežinantis kur gyvena nukentėjusieji, patvirtino kad žinojo kur jie gyveno jiems lankant mokyklą. Taip pat kaltinamasis nurodė, kad nežinojo su kokiais automobiliais važinėja nukentėjusieji, tačiau nukentėjusiajm J. L. atvažiavus pasiimti P. L. jis matė kokį automobilį pastarasis vairavo. Sužinoti kokį automobilį vairuoja P. L. nebutų buvę sunku, atsižvelgiant, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusieji palaiko ryšius su tuo pačiu pažįstamų asmenų ratu.

Kaltinamojo kaltė yra pilnai įrodyta, liudytojos V. Z. parodymais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytoja nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neabejodama nurodė, kad nusikaltimo vietoje atpažino būtent kaltinamąjį. Nors gynyba bandė paneigti tokius liudytojos parodymus, nurodydama kad kaltinamojo išvaizda niekuo neypatinga, dėl ko tamsiu paros metu jo atpažinti nėra jokios galimybės. Teismas su tuo nesutinka. Nors nukentėjusioji nurodė nemačiusi kaltinamojo veido, paaiškino, kad jį gerai pažįsta iš sudėjimo. Be to ji nurodė, kad jis ištarė žodžius kurie sustiprino jos gebėjimą identifikuoti įvykio vietoje būtent A. M..

V. Z. savo duotus parody.mus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje. Liudytoja parodė jog išgirdusi naktį triukšmą atidarė langą ir vyrui pašvietus prožektoriumi kieme pamatė du vaikinus, iš kurių vienas buvo A. M.. Maždaug 17 metrų atstumu nuo namo parodė kieme vietą, kurioje stovėjo abu brolių L. automobiliai, vietą kurioje matė stovintį A. M.. Nurodė kryptį kuria kaltinamasis bėgo, bei paaiškino, kad priekyje yra skalbinių virvė, kuri po įvykio buvo nutraukta, už jos kelią, kuriuo ji matė nuvažiuojantį automobilį (po to kai A. M. su kitu vaikinu pabėgo iš kiemo) (T. 1, b. l. 48-56).

Nors byloje nėra kaltinamojo kaklo sužalojimą patvirtinančių įrodymų, tokių kaip bylos dalyvių minimos programėlėje “Snapchat” įkeltos foto nuotraukos, tačiau pats kaltinamasis patvirtino kad buvo susižalojęs kaklą, nurodė kad buvo įkėlęs foto nuotrauką į programėlę, kurią vėliau ištrynė. Nukentėjusieji taip pat patvirtino, kad ant kaltinamojo kaklo sužalojimo nematė tuo momentu kai su juo konfliktavo, tačiau matė sužalojimą foto nuotraukoje, kurią jis buvo patalpinęs. Liudytoja apklausta R. S., nors ir negalėjusi pasakyti kas nutraukė skalbinių virvę patvirtino, kad ji savaime nutrūkti negalėjo. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą veiką.

Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t.y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, privalu nustatyti ir priežastinį ryšį tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, sunaikinant ar sugadinant svetimą turtą arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams. Todėl A. M. aktyvūs veiksmai leido kilti padariniams – dėl jo neteisėtų veiksmų buvo sugadintas nukentėjusiųjų turtas, apgadinti du automobiliai. Kaltinamojo veiksmai – automobilių daužymas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu buvo priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Buvo tyčia apgadinti du automobiliai

„Skoda Superb“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Todėl teismas daro išvadą, kad A. M. veiksmuose yra tiesioginė tyčia: jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo <...> gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (Lietuvos Respublikos BK 15 str. 2 d. 2 p.).

Visi šie byloje esantys duomenys pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. padarymo, veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

Bausmės skyrimo pagrindai ir motyvai

Kaltinamojo padarytas tyčinis nusikaltimas – turto sunaikinimas ar sugadinimas (Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d.) yra nesunkus (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis A. M. kartą teistas (I t., b. l. 152-154), teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka (I T., b. l. 150-151), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (I T., b. l. 148, 149). Duomenų, kad jis būtų registruotas psichikos sveikatos centre dėl priklausomybių ir psichinių ligų, byloje nėra, psichiatrinėje ar narkologinėje įskaitoje neregistruotas (I T., b. l. 147).

Skiriant jam bausmę, taip pat atsižvelgiama ir į padaryto nusikaltimo (nuosavybei) pobūdį, jo nusikalstamų veiksmų apimtį – pakankamai nedidelė, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kad buvo padarytas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstama veika padarytą žalą. Atsižvelgtina ir į sugadinto turto kiekį, vertę. Baudžiamasis įstatymas nustato, kad už šį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d., gali būti skiriama keturių rūšių bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Įvertinant visas šias aplinkybes ir motyvus, teismas mano, kad užkirsti kelią tokio elgesio pasikartojimui ir sulaikyti A. M. nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, taip pat pasiekti bausmės tikslus skirtina laisvės apribojimo bausmė (neskiriant intensyvios priežiūros), kurios dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis, ir paskirtini teismo įpareigojimai – dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą per teismo nustatytą terminą (keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo) (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 1-2 d., 4 d., 6 d.). Toks įpareigojimas – atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, skirtinas, nes A. M. nusikalstama veika padarė turtinę žalą, kuri iki šiol neatlyginta. Teismo nuomone, būtent šis skiriamas įpareigojimas darys teigiamą įtaką jo elgesiui, ribos A. M. elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje ir sudarys prielaidas siekti kitų baudžiamajame įstatyme nustatytų tikslų (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.).

Dėl civilinio ieškinio

BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nukentėjysis J. L. byloje pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti 1280,58 Eur turtinei žalai atlyginti dėl automobiliui „Skoda Superb“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padarytos žalos atlyginimo, o nukentėjusysis P. L. pareiškė 230,00 Eur turtinei žalai atlyginti, dėl automobiliui „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), padarytos žalos.

Pažymėtina, kad civiliniai ieškovai turtinę žalą patyrė šalindamas kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytus padarinius – jiems priklausančių automobilių sugadinimus, prašomos priteisti remonto išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais (I T., b. l. 87-98, II T., b. l. 83-99, 107), akivaizdžios, realios, būtinos ir protingos, todėl šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo A. M.. Tai atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos turinį (BPK 115 straipsnis).

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

Nukentėjusysis J. L. byloje pateikė prašymą dėl 200,00 Eur advokato išlaidų priteisimo, pridėdamas jų patyrimą pagrindžiančius dokumentus: pinigų priėmimo kvitą (II T., b. l. 108). Atsižvelgiant į tai, įvertinus bylos ir civilinio ieškinio sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir atstovavimo apimtį – civilinio ieškinio surašymas baudžiamojoje byloje, konsultavimas, susipažinimas su bylos medžiaga, atstovavimas, teisinių paslaugų įkainį, tai, kad pripažinus kaltinamąjį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, šios išlaidos yra priteistinos iš kaltinamojo, kuris yra jaunas, darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos problemas nepateikė, todėl turėtų dirbti ir gauti pajamas, todėl mažinti šias išlaidas ar jų nepriteisti nėra pagrindo, todėl vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašomos priteisti 200,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš A. M. nukentėjusiojo naudai.

Kardomosios priemonės ir kiti bylos klausimai

A. M. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I t., b.l. 165-166) iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista ir panaikintina pradėjus bausmės vykdymą (Lietuvos Respublikos BPK 139 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1-2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5-6 dalimis, 307 straipsnio 1 dalies 1-4 punktais, 6 punktu, 6-7 dalimis, 308 straipsnio 1-4 dalimis, teismas

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodesko 187 straipsnio 1 dalį ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę (be intensyvios priežiūros), įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei per 4 ( keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą ir panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

J. L. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1280,58 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt eurų 58 ct) padarytai turtinei žalai atlyginti ir 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) advokato pagalbai.

P. L. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam P. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), 230,00 Eur (du šimtus trisdešimt eurų 00 ct) padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Živilė Janavičienė