- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-05
- Bylos Nr.
- I-8376-484/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31689-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- M. V.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai
- Kategorijos
- 1.37.2.8Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis
- 1.37.2.17Kitos bylos, susijusios su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir jos Protokolų taikymu
- 1.38Kitos bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjai M. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. V. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja M. V. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – Migracijos valdyba) 2016 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 10-S-129697 „Dėl Lietuvos Respublikos paso keitimo M. W.“ (toliau – ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą Migracijos valdybą išduoti jai Lietuvos Respublikos pasą, kuriame būtų nurodyta nauja jos pavardė „W.“(b. l. 1–5).
Skunde paaiškino, kad Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius (toliau – CMS), vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1677-391/16, išdavė jai naują santuokos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame po santuokos jos pavardė įrašyta „W.“. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 1 punktu, atsižvelgdama į tai, kad pasikeitė šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti duomenys (asmens pavardė), 2016 m. birželio 7 d. kreipėsi į Migracijos valdybą, prašydama pakeisti jos pasą. Tačiau Migracijos valdyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašybą asmens dokumentuose nuostatomis, ginčijamu sprendimu atsisakė tenkinti šį prašymą, motyvuodama tuo, kad lietuvių kalbos abėcėlėje nėra raidės „w“.
Pareiškėjos teigimu, dėl tokio sprendimo yra susiklosčiusi situacija, kad jos šeimai išduotame santuokos liudijime jos ir sutuoktinio pavardė yra W., o jai išduotame pase nurodyta adaptuota pavardė V., kuri akivaizdžiai skiriasi nuo originalios vyro pavardės. Dėl skirtingo pavardės rašymo oficialiuose dokumentuose kas kartą turi įrodinėti dokumentų tikrumą ir autentiškumą. Tokia situacija, pasak pareiškėjos, kelia jos šeimai rimtus asmeninius, socialinio bendravimo, emocinius nepatogumus, psichologinį diskomfortą ir pažeidžia šeimos privatų gyvenimą. Dokumentų, kuriuose pavardė rašoma skirtingai, pareiškėja negali pateiki kompetentingoms B. K. institucijoms santuokos pripažinimo faktui konstatuoti, todėl jos santuoka nėra pripažįstama, nes neįtraukta į atitinkamus B. K. registrus. Pažymėjo, kad jokie Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato jokio kompetentingos institucijos išduodamo oficialaus dokumento, kuris nurodytų, kad adaptuota pavardė atitinka sutuoktinio originalią pavardę ir kurį būtų galima pateikti kitų šalių kompetentingoms institucijoms. Šį argumentą pripažino Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendime civilinėje byloje Nr. 2-1677-391/16. Pareiškėjai suteiktos ir pase įrašytos adaptuotos pavardės V. tarimas B. K. pagal (duomenys neskelbtini) kalbos taisykles (F.) taip pat skiriasi nuo vyro pavardės tarimų, todėl kiekvieną kartą, tiek viešosioms institucijoms, tiek privačioje erdvėje reikalaujama įrodyti tapatybę, kuri paprastai įrodoma pateikus pasą, siekiant išsklaidyti abejones ir paneigti įtarimus dėl šeimos tapatybės, kilusius dėl skirtingai rašomų ir tariamų pavardžių.
Pareiškėjos teigimu, santuokos nepripažinimo faktas B. K. jos vyrui, o kartu ir jos šeimai sukelia ir finansinių nuostolių, kadangi šioje valstybėje mokami mokesčiai diferencijuojami atsižvelgiant į šeiminę padėtį. Be to, ji negali pasinaudoti socialinės garantijomis, draudimo, gydymo paslaugomis, kurios jai priklausytų kaip B. K. piliečio sutuoktinei. Jaučiasi diskriminuojama, kadangi kai kuriems asmenims dokumentus su užrašytomis pavardėmis lotyniškais rašmenimis, taip, kaip jie nurodyti dokumento šaltinyje, Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos išduoda. Be to, Lietuvos Respublikoje leidžiama sudaryti juridinių asmenų pavadinimus nesilaikant Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo straipsniuose nustatytų taisyklių.
Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatą asmens tapatybės kortelėje ir pase pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazės duomenis įrašomi duomenys apie pilietį, be kita ko, jo pavardė, kaip numato 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Mano, kad civilinės metrikacijos skyrius, išdavęs naują santuokos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka perdavė Lietuvos Respublikos gyventojų registrui civilinės būklės akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl Lietuvos Respublikos gyventojų registrų duomenų bazėje jos pavardė įrašyta „W.“ ir šią informaciją jau naudoja valstybės institucijos. Šią aplinkybę patvirtina Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiųsta informacija apie deklaracijos pateikimą, kur jos pavardė nurodoma W. Raidę „w“ savo oficialiame rašte „Dėl Lietuvos Respublikos paso keitimo M. W.“ naudoja ir Migracijos valdyba.
Pareiškėja rėmėsi Konstitucinio Teismo 2014-02-27 sprendime pateiktu išaiškinimu, jog laikantis iš Konstitucijos, inter alia jos 14 straipsnio, kylančių reikalavimų gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų - lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, - ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos valdyba atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 33-34, 35-36).
Atsakovo teigimu, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas, Asmens tapatybės kortelės ir paso išdavimo, keitimo, paskelbimo negaliojančiais ir naikinimo tvarkos aprašas bei kiti teisės aktai numato, kad Lietuvos Respublikos piliečio duomenys rašomi lietuvių kalbos rašmenimis. Kadangi lietuvių kalbos raidyne nėra raidės „w“, pareiškėjai negali būti išduodamas Lietuvos Respublikos piliečio pasas pavarde „W.“.
Per teismo posėdį pareiškėja prašė skundą tenkinti remiantis skunde išdėstytais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1677-391/16 (proceso Nr. 2-68-3-31689-2015-4) pakeistas pareiškėjos M. V. (pavardė iki santuokos B.) ir L. W. santuokos, įregistruotos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto (duomenys neskelbtini) įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), pakeičiant įraše įrašytą po santuokos pareiškėjos pavardę V. į originalią W. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad santuokos akto įrašą pakeisti turi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius (b. l. 8-13). Vykdydamas nurodytą teismo sprendimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pakeitė santuokos akto įrašą ir (duomenys neskelbtini) pareiškėjai išdavė santuokos liudijimą, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta pareiškėjos pavardė po santuokos W. (b. l. 15, 21-22).
Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 1 punktu, 2016-06-07 kreipėsi į Migracijos valdybą, prašydama išduoti jai naują Lietuvos Respublikos pasą, kadangi pasikeitė šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti duomenys - asmens pavardė (b. l. 40).
Migracijos valdyba 2016-06-14 raštu Nr. 10-S-2129697 nurodė, kad prašymas netenkinamas, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnio 5 dalimi, duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi lietuviškais rašmenimis (b. l. 53).
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Migracijos valdybos atsisakymo išduoti pareiškėjai Lietuvos Respublikos pasą originalia asmenvardžio rašyba pagrįstumo.
Asmens dokumentų išdavimo, keitimo ir galiojimo sąlygas, juose įrašomus duomenis nustato Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymas (toliau – Įstatymas).
Įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi lietuviškais rašmenimis, piliečio vardas (vardai) ir pavardė – Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ (toliau – Nutarimas) 1 punktu, Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. Nutarimo 2 punkte nustatyta, kad ne lietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis. Remiantis Nutarimo 3 punktu, asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą.
Ginčijamas Migracijos valdybos sprendimas priimtas motyvuojant tuo, kad lietuvių kalboje nėra raidės w, todėl Lietuvos Respublikos piliečio pasas M. W. vardu negali būti išduotas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999-10-21 nutarime „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla. Įrašų Lietuvos Respublikos piliečio pase rašymas valstybine kalba nepaneigia įvairioms tautinėms grupėms save priskiriančių piliečių teisės rašyti savo vardus ir pavardes bet kokia kita kalba, jeigu tai nesusiję su įstatyme nustatyta valstybinės kalbos vartojimo sritimi.
Konstitucinis Teismas 2009-11-06 sprendimu „Dėl Konstitucinio teismo nutarimo nuostatų, susijusių su asmens vardo ir pavardės rašymu Lietuvos Respublikos piliečio pase, išaiškinimo“ paaiškino, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja; toks asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Taigi, visiškai akivaizdu, jog egzistuojanti konstitucinė doktrina aiškiai įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.
Kita vertus, Konstitucinis Teismas 2014-02-27 sprendime pažymėjo, kad gali būti įstatymu nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, kai jas keisti siūlo valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu. Tokiu atveju įgaliota institucija turi teikti oficialią išvadą, ar konstitucinio reikalavimo „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba formuluotė „valstybine kalba“, taip pat formuluotė „lietuviškais rašmenimis“ gali būti suprantamos taip, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo.
Remiantis šiais Konstitucinio Teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens tapatybės kortelėse bei pasuose rašomi valstybine lietuvių kalba, tačiau egzistuoja teisinės prielaidos sukurti teisinį reglamentavimą, pagal kurį asmens vardas ir pavardė kituose paso įrašų skyriuose, nei tas, kuriame asmens vardo ir pavardės įrašas yra oficialus, skirtas asmens tapatybei nustatyti, būtų įrašytas originalios rašybos forma, ne lietuviškai rašmenimis. Be to, įstatymu gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės, esant oficialiai įgaliotos valstybės institucijos išvadai.
Kaip jau minėta, įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-29 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1677-391/2016 (b. l. 8-13), pagrindu pareiškėjos šeimai buvo pakeistas pareiškėjos santuokos akto įrašas, jame nurodant originalią pareiškėjos pavardę po santuokos W. (b. l. 44-45). Šiame sprendime teismas rėmėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika (2003 m. spalio 2 d. sprendimas Garda - Avelio, C-148/02; 2010 m. gruodžio 22 d. Sayn - Wittgenstein, C-208/09; 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kurioje nurodoma, kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008 m. spalio 14 d. Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 str. įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008 m. spalio 14 d. Grunkin ir Paul, C-353/06). Teismas taip pat pažymėjo, kad Europos Sąjungos valstybių narių sienos nebėra valstybes skiriančios ribos, galinčios riboti asmens įstatymo jam suteiktą teisę pasirinkti pavardę (neprieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei), todėl akivaizdu, kad pareiškėjai suteikta adaptuota pavardė V. neabejotinai suvaržo ir apriboja pareiškėjos šeimos teises ir teisėtus interesus. Nors Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs, kad nedraudžiama kompetentingoms valstybės narės valdžios institucijoms taikant nacionalinės teisės aktus ir atsisakyti pakeisti bendrą Europos Sąjungos piliečių sutuoktinių pavardę, kuri įrašyta vieno iš šių piliečių kilmės valstybės narės išduotuose civilinės būklės aktų liudijimuose, laikantis tos valstybės rašybos taisyklių, tačiau teismas, gavęs suinteresuoto asmens prašymą ir nagrinėdamas bylą, privalo nustatyti, kad toks atsisakymas Europos Sąjungos piliečiams nesukels rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų ir kad toks atsisakymas yra būtinas siekiant apsaugoti nacionalinės teisės aktais ginamus interesus bei yra proporcingas teisėtai siekiamam tikslui. Remdamasis civilinėje byloje Nr. 2-1677-391/2016 surinktais įrodymais, teismas nustatė, kad pareiškėja patiria didelių socialinių, asmeninių, ekonominių bei administracinių nepatogumų dėl įrašytos adaptuotos pavardės santuokos liudijime, nes sutuoktinio kilmės valstybė nepripažįsta jų santuokos. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 2 dalimi, teismas iš naujo šių aplinkybių neįrodinėja.
Pažymėtina, kad pareiškėja į Migracijos valdybą kreipėsi dėl paso pakeitimo Įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai pilietis pakeičia šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytus duomenis arba įstatymų ir kitų teisės aktų numatytais atvejais piliečiui suteikiamas naujas asmens kodas. Šiuo atveju pasikeitė pareiškėjos pavardė ir kaip šią aplinkybę patvirtinantį dokumentą pareiškėja Migracijos valdybai pateikė (duomenys neskelbtini) išduotą santuokos liudijimą, kuriame pareiškėjos pavardė po santuokos nurodyta W.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008-07-22 įsakymo Nr. 1R-294 redakcija) patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 18 punkte nustatyta, kad įrašius gimimo, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo ir mirties įrašus, išduodami atitinkami liudijimai. Duomenys, nurodomi liudijimuose, turi visiškai atitikti civilinės būklės aktų įrašų duomenis. Tų pačių taisyklių 19 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašų originalai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais saugomi civilinės metrikacijos įstaigoje, o jų elektroninė versija tiesioginės kreipties būdu siunčiama Gyventojų registro tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Bylos duomenys rodo, kad (duomenys neskelbtini) Civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo, ištaisymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu pakeisti santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys, o būtent sutuoktinio pavardė po CBAĮ sudarymo iš V. į W. Tuo pagrindu (duomenys neskelbtini) buvo išduotas santuokos liudijimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos pavardė po santuokos W. (b. l. 42). Duomenų, kad įrašas apie santuoką yra pakeistas arba panaikintas, nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, Migracijos valdyba nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą ir išduoti jai naują Lietuvos Respublikos piliečio pasą, jame nurodant pareiškėjos pavardę remiantis santuokos liudijimo, kuriame pareiškėjos pavardė po santuokos W., duomenimis. Dėl nurodytų motyvų ginčijamas Migracijos valdybos sprendimas naikintinas, o atsakovas įpareigotinas išduoti pareiškėjai M. V. Lietuvos Respublikos piliečio pasą, jame nurodant originalią pareiškėjos pavardę W. (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
pareiškėjos M. V. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos 2016-06-14 sprendimą Nr. 10-S-129697 ir įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjai M. V. Lietuvos Respublikos piliečio pasą, jame nurodant originalią pareiškėjos pavardę – W.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.