- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- 2S-1543-642/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11091-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- I. K.
- Ieškovas
- Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. K. (I. K.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutarties, kuria išspręstas atsakovo I. K. apeliacinio skundo priėmimo klausimas civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovui I. K. dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimu teismas civilinėje byloje Nr. 2-1081-889/2019 pagal ieškovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovui I. K. dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo tenkino ieškovės ieškinį ir nusprendė: priteisti iš atsakovo I. K. 13 897,90 Eur žalos atlyginimo ieškovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, priteisti iš atsakovo I. K. 417 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
2. 2019 m. liepos 12 d. teisme buvo gautas atsakovo I. K. apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimo. 2019 m. liepos 12 d. nutartimi teismas konstatavo, kad atsakovas pateikė nepilną apeliacinį skundą, t. y. tik pirmą apeliacinio skundo lapą, todėl nustatė atsakovui 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, nurodytus nutartyje.
3. 2019 m. liepos 24 d. teisme gautas I. K. apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. birželio 11 d. sprendimo. 2019 m. liepos 25 d. nutartimi teismas konstatavo, kad atsakovas nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą pagrindžiančių duomenų, todėl nustatė atsakovui 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti apeliacinio skundo trūkumus, nurodytus nutartyje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi nutarė, kad atsakovo I. K. apeliacinis skundas laikytinas nepaduotu, todėl grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
5. Teismas nustatė, kad per teismo nustatytą terminą atsakovas nesumokėjo jokios žyminio mokesčio dalies už apeliacinį skundą, todėl konstatavo, kad apeliantas 2019 m. liepos 25 d. teismo nutarties dėl pareigos sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą neįvykdė ir apeliacinio skundo trūkumų neištaisė bei nenurodė priežasčių, dėl kurių jis neįvykdė teismo nurodymų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas I. K. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį ir grąžinti I. K. apeliacinio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Civilinėje byloje nėra jokių įrodymų, kad 2019 m. liepos 25 d. nutartis buvo išsiųsta registruotu paštu ar kaip kitaip įteikta I. K.. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, nuo kada teismas skaičiuoja septynių dienų terminą.
6.2. Atsakovas I. K. nėra prisijungęs prie EPP, todėl kito būdo gauti procesinius dokumentus jis neturėjo ir neturi. Negavęs 2019 m. liepos 25 d. teismo nutarties, jis neturėjo galimybės ir nesumokėjo žyminio mokesčio.
6.3. Skunde pažymima, kad apelianto atstovas pats bandė įvykdyti teismo pareigą informuoti apeliantą apie 2019 m. liepos 25 d. teismo nutartį (įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį), tačiau jam nepavyko susisiekti su atstovaujamuoju, nes pastarojo nebuvo Lietuvoje.
6.4. Skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė, nei nuo kurios datos, nei kodėl pradėjo skaičiuoti septynių dienų terminą sumokėti žyminį mokestį, todėl neaišku, kodėl teismas padarė išvadą, kad apeliantas šį terminą praleido.
6.5. Apeliantas teigia, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartis yra nepagrįsta, nemotyvuota, neteisėta, todėl turi būti panaikinta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmestinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
9. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad teisinis ginčas kilo dėl asmens teisės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą tinkamo įgyvendinimo. Atskiruoju skundu apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi nepagrįstai nutarė laikyti jo apeliacinį skundą nepaduotu.
10. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-470/2009). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik vadovaujantis įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-199/2011). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir bet kokiais terminais. Priešingai, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, kuri, pažymėtina, nepriklauso nuo asmens socialinio statuso ar jo buvimo vietos, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.
11. CPK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dalyvaujančių byloje asmenų teisė skųsti pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusius sprendimus ir nutartis apeliacinės instancijos teismui. Apeliacinių skundų formai ir turiniui taikytini ne tik bendrieji procesiniams dokumentams keliami reikalavimai, numatyti CPK 111 straipsnyje, bet ir specialieji reikalavimai, numatyti CPK 306 straipsnyje.
12. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi, motyvuodamas tuo, kad nėra pasirašęs sutarties dėl EPP naudojimo, tačiau, nepriklausomai nuo pareiškėjo valios, dokumentai buvo siunčiami per EPP.
13. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 22 punkte įtvirtinta, kad, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu.
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas yra atstovaujamas advokato E. M., kuris yra prisijungęs prie EPP. Byloje nenustatyta, kad atsakovo I. K. advokato E. M. paskyra EPP ir jo prieiga prie elektroninės civilinės bylos Nr. 2-1081-889/2019 kortelės būtų neaktyvi. Proceso dalyviams, kurie gali gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir kurie turi prieigą prie elektroninės bylos kortelės (kaip nagrinėjamos bylos atveju atsakovo atstovas advokatas E. M.), visi teismo procesiniai dokumentai siunčiami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (šiuo atveju EPP) ir paštu papildomai nesiunčiami. Atsakovas tiek 2019 m. liepos 12 d., tiek 2019 m. liepos 24 d. apeliacinius skundus teikė elektroniniu būdu, todėl atsakovui visi skirti procesiniai dokumentai buvo siunčiami per EPP jo atstovui advokatui E. M..
15. CPK 118 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui. Minėto straipsnio 2 dalis numato atstovo pareigą supažindinti atstovaujamąjį su gautais procesiniais dokumentais. Esant tokiam įstatymų numatytam reglamentavimui, atsakovas nepagristai teigia, kad teismas 2019 m. liepos 25 d. nutartį privalėjo išsiųsti atsakovui paštu jo gyvenamosios vietos adresu. Pažymėtina, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis.), todėl, šių pareigų nesilaikant, asmenims kyla neigiamos teisinės pasekmės.
16. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad atsakovo atstovui, kaip EPP vartotojui, nutartis dėl trūkumų šalinimo buvo išsiųsta per EPP 2019 m. liepos 25 d. CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje numatyta, kad įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovui Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 25 d. nutartis dėl trūkumų šalinimo buvo išsiųsta per EPP 2019 m. liepos 25 d., laikytina, kad nutartis tinkamai buvo įteikta 2019 m. liepos 26 d., todėl nuo tos dienos ir buvo pradėtas skaičiuoti nutartyje teismo nustatytas 7 dienų terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje pagrįstai konstatavo, kad atsakovas per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 25 d. nutartyje nustatytą terminą nepašalino apeliacinio skundo trūkumų ir teismo neprašė pratęsti šio termino, todėl yra pagrindas atsakovo apeliacinį skundą laikyti nepaduotu (Lietuvos Respublikos CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–338 straipsniais,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.