Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-28 · Civilinė byla Nr. 2A-30-823/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-28
Bylos Nr.
2A-30-823/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-04547-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.), Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė
Atsakovas
G. V. M.
Trečiasis asmuo
UAB „Australita“
Ieškovas
UAB „Namų priežiūros centras“
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 32.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-30-823/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-04547-2010-0Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1; 32.8; 114.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Neringos Švedienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. V. M. bei trečiojo asmens UAB „Australita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Namų priežiūros centras“ ieškinį atsakovui G. V. M. dėl skolos priteisimo ir atsakovo G. V. M. bei trečiojo asmens UAB „Australita“ priešieškinį ieškovui UAB „Namų priežiūros centras“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Namų priežiūros centras“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo G. V. M. 9104,04 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-23 pagrindu buvo paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Šiame name atsakovas nuosavybės teise turi negyvenamąsias patalpas ir jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Kiekvieną mėnesį atsakovui jam nuosavybės teise priklausančių patalpų adresu buvo pateikiamas mokėjimo pranešimas (sąskaita) su priskaičiuota mokėti suma. Mokėjimo pranešime nurodyta suma turėjo būti sumokėta iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį buvo suteiktos paslaugos, paskutinės dienos. Atsakovo įsiskolinimas už nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. vasario 28 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas yra 9104,04 Lt.

Atsakovas G. V. M. su ieškiniu nesutiko. Priešieškiniu atsakovas G. V. M. ir trečiasis asmuo UAB „Australita“ prašė priteisti atsakovui iš ieškovo 17254,03 Lt žalos atlyginimo ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti trečiajam asmeniui iš ieškovo 765,40 Lt ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad jis ir trečiasis asmuo turėjo pagrįstus ir teisėtus lūkesčius, kad ieškovas vykdys savo prievoles, susijusias su bendro turto priežiūra ir administravimu. Antstolis Darius Traigys, surašydamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, patvirtino, kad pastatas, kuriame yra atsakovui priklausančios patalpos, yra avarinis, apleistas. Ieškovas nevykdė nuolatinės techninės priežiūros (eksploatacijos), neprižiūrėjo šildymo ir karšto vandens sistemos elementų, tik rinko mokesčius, ir tai lėmė nepagrįstą ieškovo praturtėjimą. Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra nustačiusi nulinį tarifą už daugiabučio namo šildymo sistemos ūkio priežiūrą, kai šildymo ūkis priklauso tiekėjui, todėl visos išlaidos negali būti perkeliamos ant butų ir kitų patalpų savininkų pečių. Kadangi ieškovas nevykdė jam priskirtų funkcijų, savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. liepos 15 d. įsakymu buvo nušalintas ir administratoriumi paskirta UAB „Avarija“. Pro atsakovui priklausančias patalpas praeina daugiabučio namo antros ir trečios laiptinės butų kanalizacijos nuotekų stovai bei karšto ir šalto vandentiekio stovai. Dėl ieškovo daugiamečio pareigų nevykdymo kanalizacijos stovai nuolat užsikimšdavo, fekalijų turinys užpildavo cokoliniame aukšte bei rūsyje esančias atsakovo patalpas, gadino jose esantį turtą. Buvo nuspręsta remontuoti kanalizacijos stovą, kuriuo naudojasi dar 9 šio namo butų gyventojai. Trečiasis asmuo avansu sumokėjo ieškovui 10,5 procentų nuo sąmatinės vertės, t.y. 351,40 Lt už remontą, tačiau ieškovas neišrašė PVM sąskaitos-faktūros, avanso negrąžino, nepagrįstai priskaičiavo dar 1012,87 Lt. Ieškovas atsakovui priskyrė neproporcingą išlaidų dalį – 1364,27 Lt, 36,07 procento remonto išlaidų. Remonto išlaidos turėjo būti paskaičiuotos proporcingai turimiems plotams tarp viso namo butų ir patalpų savininkų. 2008 m. balandžio mėnesį pakartotinai užliejus rūsį, sugadinti rūsyje buvę baldai. Ieškovo kaltė akivaizdi, jo santechnikai pripažino, kad dėl stovo užsikimšimo fekalijos liejosi į aukštesnių aukštų butus per vonias ir klozetus. Santechnikai pramušė skylę stove, ir neva negalėjo gaišti laiko baldų atitraukimui. Sugadintų baldų vertė 200 Lt. Išsiliejusios kanalizacijos masės įsigėrė į atsakovo patalpų grindis, pateko į pogrindines ertmes, patalpose nuolat kaupiasi blogas kvapas. Trečiasis asmuo patalpas subnuomojo VšĮ „Humana People to People Baltic“. Dėl blogo kvapo teko sumažinti nuomos kainą – taigi dėl ieškovo pareigų nevykdymo atsakovui ir trečiajam asmeniui padaryta turtinė žala. Grindų keitimo išlaidos sudaro 16104,03 Lt. Ieškovas privalo atlyginti ir rūsio patalpų išvalymo išlaidas. Ieškovas neteisingai atsakovui priskaičiuoja šiukšlių mokestį už rūsio patalpų nenaudingą plotą ir atsakovui neteisėtai padidino Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintą maksimalų šiukšlių mokesčio tarifą nuo 0,21 Lt už kv. m. iki 0,3479 Lt už kv. m. Ieškovas atsakovui neteisėtai priskaičiavo mokesčius už laiptinėse sunaudojamą elektrą, nors atsakovo patalpos turi autonominę elektros apskaitą. Administratorius nedalijo mokesčių neprivatizuotoms patalpoms, kurios yra Vilniaus miesto savivaldybės žinioje ir tuo neteisėtai didino sumas kitiems patalpų savininkams. Ieškovo veikimas/neveikimas pasireiškė tyčia, kadangi profesionalas negali funkcionuoti taip neapdairiai bei akivaizdžiai darant turtinius nuostolius, pažeidžiant teisės aktų bei valdžios institucijų nurodymus.

Ieškovas UAB „Namų priežiūros centras“ prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad veiksmų neteisėtumas nėra preziumuojamas, todėl jį privalo įrodyti asmuo, siekiantis žalos atlyginimo. Atsakovas nenurodė, kokie konkrečiai ieškovo neteisėti veiksmai neva padarė žalos. Priešieškinyje nurodytos aplinkybės paremtos tik atsakovo samprotavimais. Ieškovas nebeteikia namo administravimo paslaugų ne dėl to, kad buvo nušalintas dėl netinkamai teiktų paslaugų, o butų savininkams pasirinkus kitą administratorių.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. kovo 30 d. sprendimu ieškovo UAB „Namų priežiūros centras“ ieškinį atsakovui G. V. M. tenkino visiškai, priteisė ieškovui iš atsakovo 9104,04 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9104,04 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. balandžio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 276 Lt bylinėjimosi išlaidų; atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Australita“ priešieškinį ieškovui atmetė, priteisė valstybei iš atsakovo 75 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas iš Detaliųjų resursų ir sąnaudų žiniaraščių, atliktų darbų priėmimų aktų, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų ir kitų rašytinių įrodymų nustatė, kad ieškovas ginčo laikotarpiu (2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. vasario 28 d.) teikė administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas namui, kuriame patalpas nuosavybės teise turi ir atsakovas. Suvestinių apyvartų žiniaraščių duomenimis atsakovo įsiskolinimas sudaro 9104,04 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad daugiabučio namo butų savininkų pareiga išlaikyti namo bendrosios nuosavybės objektus kyla ne iš paslaugų teikimo teisnių santykių, o iš daiktinės teisės normų. Todėl bendraturčio pareigai išlaikyti bendro naudojimo turtą neturi reikšmės, ar atsakovas naudojosi administratoriaus teikiamomis paslaugomis, ar jam jų nereikėjo. Atsakovui nuosavybės teise negyvenamosios patalpos priklauso nuo 1996 m. vasario 12 d., taigi nuo šio momento jis tapo namo bendros dalinės nuosavybės bendraturčiu ir įgijo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.83 straipsnyje numatytą pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Remiantis Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 10 straipsnio 5 dalimi, administravimo išlaidas apmoka namo patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje. Daugiabučio namo savininkas (bendrasavininkis) neprivalo apmokėti tik tų išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (DNSBĮ 5 straipsnio 5 dalis). Šie reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Nenustatyta, kad administratorius būtų viršijęs savo įgaliojimus. Administravimo išlaidų tarifus tvirtina vietos savivaldos vykdomoji institucija (DNSBĮ 10 straipsnio 5 dalis). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakyme Nr. 30-2050 yra nustatyti administratoriaus uždaviniai ir funkcijos, pareigos, mokesčių apskaičiavimas, daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo darbų sąrašas, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašas. Ieškovo taikomas mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą apskaičiuotas remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1-1206 „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Mokestis už namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą – vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 03-34 patvirtinta „Daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo metodika“. Tarifai už komunalinių atliekų tvarkymo darbus nustatomi remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 1-1131 „Dėl Tarybos 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. 1-1320 „Dėl komunalinių atliekų tvarkymo tarifų ir įkainių patvirtinimo“ pakeitimo „Dėl Tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 1-10 „Dėl Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, pagal kurį atliekų tvarkymo tarifai skaičiuojami pagal buto naudingąjį plotą, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus. Mokesčiai už bendrojo naudojimo patalpų valymą ir teritorijos priežiūrą nustatomi vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1997 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 520V. Duomenų, kad nurodyti mokesčių tarifai būtų apskaičiuoti neteisingai, atsakovas nepateikė. Atsakovo argumentas, kad ieškovas neteisingai apskaičiavo stambiagabaričių šiukšlių tūrį, nėra pagrįstais objektyviais įrodymais, kaip ir argumentas, kad taikytinas nulinis šildymo sistemos ūkio priežiūros tarifas, kadangi nėra duomenų, kad namo šilumos punktas būtų perduotas nuosavybėn šilumos tiekėjui. Atsakovo argumentas, kad ieškovas neremontavo namo, ką patvirtino liudytojai, nėra teisiškai reikšmingas, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 752 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 8 punkte paminėtos administravimo ir eksploatavimo išlaidos neapima remonto išlaidų. Tokio pobūdžio išlaidos numatomos nuostatų 8.3 ir 8.4 papunkčiuose ir renkamos atskirai nuo administravimo bei eksploatavimo išlaidų. Atsakovas nepateikė duomenų, kad namą būtų administravęs kitas administratorius, arba kad būtų įsteigta bendrija arba sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Tai, kad atsakovo netenkino ieškovo vykdytų funkcijų kokybė ir apimtis, neatleidžia jo nuo pareigos sumokėti už suteiktas paslaugas.

Teismas padarė išvadą, kad atsakovas ir trečiasis asmuo neįrodė nei ieškovo neteisėtų veiksmų, nei jo kaltės, nei priežastinio ryšio, todėl ieškovui nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (CK 6.245 straipsnis). Daugiabučio namo gyventojų netenkino ieškovo teikiamos paslaugos, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 30-1552 minėto namo administratoriumi paskirta UAB „Avarija“. Tačiau tai nepatvirtina neteisėtų ieškovo veiksmų. Atsakovas grindų sugadinimą sieja su ieškovo pareigų nevykdymu, t.y. kanalizacijos stovų nepriežiūra. Šį atsakovo argumentą paneigia aktai, kuriuose užfiksuota, kad ieškovas ėmėsi priemonių tvarkyti nuolat besikemšantį kanalizacijos vamzdį. Nėra objektyvių duomenų apie grindų sugadinimo faktą, sugadinimo mechanizmą, apimtį ir būtinybę jas keisti, nėra objektyvių duomenų ir apie sugadintus baldus, apie tai, kad atsakovo rūsio patalpų išvalymo paslaugą sąlygojo ieškovo veiksmai (neveikimas). Trečiojo asmens reikalavimai dėl 651,40 Lt avanso, 15 Lt už reklamos skelbimą taip pat nepagrįsti. Už faktinių aplinkybių konstatavimą antstoliui sumokėti 363 Lt laikytini bylinėjimosi išlaidomis. Priešieškinį atmetus, trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas G. V. M. ir trečiasis asmuo UAB „Australita“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantai įtaria, kad ieškovas nebuvo sumokėjęs žyminio mokesčio už ieškinį, nes prie ieškinio pridėti net šešių banko mokestinių nurodymų kopijos. Paaiškėjus, kad ieškinys neapmokėtas žyminiu mokesčiu, ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovą galėjo atstovauti netinkamas atstovas. Ieškovo įgaliotas atstovas R. Z. yra UAB „City service“ darbuotojas, jis nėra advokatas. Tinkamu atsakovu byloje turėjo būti ne G. V. M., o UAB „Australita“, nes atsakovo patalpos yra išnuomotos UAB „Australita“, be to, UAB „Australita“ yra prisidėjusi prie priešieškinio. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų aprašo (Pavyzdinių nuostatų 5.2 punktas) ir įmokų faktinio paskirstymo tarp ieškovo ir laiptinės butų ir patalpos savininkų už kanalizacijos stovo remontą. Iš 83 atliktų darbų aktų, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrindė sprendimą, tik 3 dokumentai yra susiję su ginčo dalyku. Ieškinys pareikštas už skolas už 2009 ir 2010 metus, o 28 dokumentai yra 2008 metų. Kai kurie ieškovo pateikti išlaidų dokumentai apie suteiktas papildomas mokamas paslaugas konkretiems butams yra apmokėti ir negali būti priskiriami namo bendrojo naudojimo objektams. Keliolika išlaidų dokumentų kopijų yra pasiskolintos iš UAB „Pašilaita“. 10 dokumentų yra suklastoti – surašyti tuo pačiu numeriu (Nr. 480) ir tą pačią dieną (2011 m. lapkričio 11 d.), nors nurodyta, kad jie yra už 2009 m. sausio-spalio mėnesius, už sausio-vasario mėnesius skaičiavimai pagrįsti kovo kainomis. Šių dokumentų suklastojimą ir jokių darbų neatlikimą patvirtina ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, liudytojų parodymai. Suklastoti ir 8 dokumentai nuo Nr. ŠSAP-01 iki Nr. ŠSAP-05 ir nuo Nr. ŠSAP-08 iki Nr. ŠSAP-10. Teismas priteisė du kartus sumokėti už tuos pačius darbus – 293,18 Lt už kanalizacijos plovimą ir valymą, santechnikos darbus, elektros ūkio priežiūrą, UAB „Avarija“ paslaugas ir antrą kartą – pagal sąskaitų eilutę „namo techninė priežiūra“ (943,93 Lt). Dokumentuose nuo Nr. ŠMAP-01 iki 08 ir Nr. ŠMAP-10 mokesčiai neteisingai priskaičiuoti ne šildymo įrangos savininkui, teismas neturėjo priteisti 990,72 Lt už svetimo turto – šilumos punkto įrangos priežiūrą. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2010 m. sausio 13 d. sprendimo 1.6 punkte įtvirtino, kad šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros įkainiai yra nuliniai, kai nepriklausoma šildymo sistema, vienlaipsnis ar dvilaipsnis karšto vandens šildytuvas ir šilumos punkto įranga priklauso šilumos tiekėjui. Ieškovas pateikė dokumentus, kad 2009 metais „planavo“ stogo remonto darbus ir elektros instaliacijos darbus, tačiau iš tiesų neatliko ne tik šių darbų, bet net namo apžiūros. Planuoti ir lifto valymo, priežiūros darbai, nors lifto šiame name išvis nėra. Duomenys apie dažnas avarijas name taip pat patvirtina, kad ieškovas neatliko savo pareigų ir taip padarė žalos. Dėl netinkamo pareigų vykdymo ieškovas buvo nušalintas nuo namo administratoriaus pareigų, nušalinimo motyvai išdėstyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento 2010 m. rugsėjo 20 d. rašte. Atsakovo patalpos rūsyje nelaikomos naudingu plotu (Pavyzdinių nuostatų 3 punktas), nes neturi šiltų atitvarų iš visų pusių, todėl ieškovas reikalauja per daug už šiukšlių išvežimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 2250 Lt už stambiagabaričių atliekų išvežimą. Ieškovo 2008 m. balandžio 21 d. akte nurodyta, kad kanalizacijos alkūnėje yra skylė. Dėl pakartotinės avarijos buvo sugadinti atsakovo baldai, todėl juos išvežti turėjo ieškovas savo sąskaita. Ieškovas ilgai delsė suremontuoti stovą, neišvalė patalpų. Ieškovo 2008 m. gegužės 26 d. akte nurodyta, kad sukrautos dvi krūvos stambiagabaričių atliekų, tačiau matmenys nenurodyti. Fotografijose matyti, kad šiose krūvose negalėjo būti 50 kubinių metrų šiukšlių. Turtiniai nuostoliai atsakovui padaryti dėl ieškovo pareigų nevykdymo – sugadintos grindys, baldai, užterštos patalpos, o trečiojo asmens atžvilgiu ieškovas nepagrįstai praturtėjo. Visi argumentai nurodyti priešieškinyje, kurio pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino.

Atsiliepimas

Atsiliepimu ieškovas UAB „Namų priežiūros centras“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovo teiginiai dėl žyminio mokesčio ir netinkamo ieškovo atstovo niekuo nepagrįsti.Atsakovo reikalaujamas aprašas buvo pateiktas tinkamos formos. Be to, šis aprašas nėra susijęs su ieškinio dalyku. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnis ir 2006 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1206 patvirtintos Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos 6 punktas detalizuoja, kokie bendrojo naudojimo objektai priklauso butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Iš šių nuostatų akivaizdu, kad nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad jis neva nepagrįstai turi mokėti už šilumos punkto priežiūrą.Atsakovas nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams dėl ieškovo nevykdytų pareigų ir ieškovo pateiktų dokumentų suklastojimo pagrįsti. Ieškovas teismo buvo įpareigotas pateikti dokumentus apie paslaugų teikimą nuo 2004 metų. Ieškovas savo pareigų vykdymui turi teisę pasitelkti kitas įmones, pavyzdžiui, UAB „Pašilaita“. Nenustatyta, kad ieškovas būtų viršijęs savo kompetenciją. Iš statinių priežiūrą vykdančio savivaldybės administracijos padalinio ieškovas nėra gavęs pretenzijų. Duomenų, kad namo šilumos punktas priklauso šilumos tiekėjui, nėra, be to, šilumos tiekėjas atsako už jam nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų šilumos punktų priežiūrą, tačiau ne už šių paslaugų apmokėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija pasisakys dėl apeliantų nurodomų pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir/ar nepagrįstumo pagrindų.

Dėl ieškinio apmokėjimo žyminiu mokesčiu (pirmasis apeliacinio skundo argumentas)

Apeliantai kelia abejonę, ar ieškovo ieškinys buvo apmokėtas įstatymo reikalaujamo dydžio žyminiu mokesčiu ir mano, kad paaiškėjus, kad tai padaryta nebuvo, ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiuo apeliantų argumentu nesutinka. Vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punktu, jei iškėlus bylą paaiškėja, kad ieškinio pareiškimą padavęs asmuo nėra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Tačiau šiuo pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jei šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina ir tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net jei apeliacinės instancijos teisme paaiškėtų, kad ieškinio pareiškimas nebuvo apmokėtas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, tai nebūtų pakankamas pagrindas panaikinti byloje priimtą teismo sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija detaliau neanalizuoja apeliantų argumentų, susijusių su žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą sumokėjimu, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi vertinant byloje priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl ieškovo atstovavimo (antrasis apeliacinio skundo argumentas)

Vadovaujantis CPK 328 straipsniu, iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti naikinamas vien formaliai pagrindais, o vadovaujantis CPK 329 straipsnio 1 dalimi proceso teisės normų pažeidimas gali būti pagrindu panaikinti teismo sprendimą tik tada, jei dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Apeliantai nenurodo, kokiu būdu netinkamas, jų nuomone, priešingos proceso šalies atstovavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, galėjo įtakoti pirmosios instancijos teismo išvadas. Pažymėtina, kad ieškovas nesiremia savo teisių pažeidimu dėl neva netinkamo jo atstovavimo. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad apeliantų nurodyta aplinkybė savaime nėra pakankamas pagrindas ginčijamam sprendimui panaikinti, todėl teisėjų kolegija mano esant netikslinga papildomai aiškintis apeliantų nurodomas aplinkybes, susijusias su ieškovo įgalioto atstovo darbo vieta.

Dėl tinkamo atsakovo (trečiasis apeliacinio skundo argumentas)

Apeliantų teigimu, ieškinys nagrinėjamoje byloje pareikštas netinkamam atsakovui, nes 1) atsakovui nuosavybės teise priklausančios ginčo patalpos išnuomotos UAB „Australita“ kuri pagal patalpų nuomos sutarties sąlygas privalėjo atsiskaityti su visais paslaugų teikėjais, įskaitant ieškovą, ir 2) UAB „Australita“ prisidėjo prie priešieškinio, nes ieškovas negrąžino UAB „Australita“ avansinio mokėjimo.

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo ir priežiūros išlaidų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalis pareigą proporcingai savo nuosavybės daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, nustato butų ir kitų patalpų savininkams, kuriuo šiuo atveju yra atsakovas. Tai, kad atsakovas, kaip ginčo patalpų savininkas, tarp jo ir trečiojo asmens sudaryta patalpų nuomos sutartimi šią pareigą nustatė trečiajam asmeniui UAB „Australita“, neatima iš ieškovo teisės šių išlaidų reikalauti tiesiogiai iš atsakovo, kadangi tokia ieškovo teisė kyla iš įstatymo. Ieškovas nėra patalpų nuomos sutarties šalis ir šios sutarties šalių susitarimai jam nėra privalomi. Atsakovas, atlyginęs šias išlaidas pagal ieškovo reikalavimus, gali reikšti pretenzijas trečiajam asmeniui UAB „Australita“ dėl netinkamo nuomos sutarties sąlygų vykdymo sutartyje numatyta tvarka. Ta aplinkybė, kad UAB „Australita“ kartu su atsakovu yra pareiškusi byloje priešieškinį, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad ieškinys nagrinėjamoje byloje yra pareikštas netinkamam atsakovui.

Dėl nepagrįsto atsisakymo išreikalauti įrodymus (ketvirtasis apeliacinio skundo argumentas)

Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, neišreikalaudamas iš ieškovo jo prašomų išreikalauti įrodymų. Su šiais apeliantų teiginiais nėra pagrindo sutikti. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų savininkų bendrojo naudojimo objektų aprašas pirmosios instancijos teismo buvo išreikalautas ir yra pateiktas į bylą (b.l. 46, t. I). Tai, kad apeliantų netenkina šio aprašo forma ar turinys, nėra pagrindas teigti, kad prašomas išreikalauti dokumentas nebuvo išreikalautas.

CPK 199 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis teismo išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą, turi nurodyti aplinkybes, kurias šis rašytinis įrodymas gali pagrįsti, taip pat pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad pas ieškovą yra atsakovo reikalaujama „oficiali pažyma“ apie kanalizacijos stovo remonto darbų paskirstymą tarp butų ir patalpų savininkų. Ieškovas yra pateikęs į bylą namo gyventojų sprendimą dėl kanalizacijos remontui skirtos sumos išdėstymo b.l. 83, t. I). Aplinkybes, susijusias su nurodytų sumų paskirstymu, atsakovas galėjo aiškintis proceso pirmosios instancijos teisme metu, užduodamas atitinkamus klausimus ieškovo atstovui. Atsakovo teigimu, jam tenkanti remonto išlaidų dalis apskaičiuota neteisingai, nes neatitinka tarp ieškovo ir atsakovo neva buvusio susitarimo, tačiau jokių įrodymų apie tarp ieškovo ir atsakovo buvusį susitarimą, kad už kanalizacijos stovo remontą sumokės UAB „Australita“, ir kad atsakovo patalpoms tenkanti remonto darbų dalis sudaro 351,4 Lt (apie 10,5 proc. sumos), neįskaitant parduotuvės patalpų dalies, tenkančios trečiosios laiptinės kanalizacijos nuotėkų stovui, į bylą nepateikta. Tuo tarpu ieškovas į bylą yra pateikęs įrodymus, kad pagal daugiabučio namo gyventojų susitarimą (kurį pasirašė ir atsakovas) 3782,32 Lt remonto darbų suma dalijama namo antrosios laiptinės patalpų savininkams proporcingai turimam patalpų plotui, neišskiriant atsakovo patalpų dalies, tenkančios antrosios laiptinės stovui, ir patalpų dalies, tenkančios trečiosios laiptinės stovui. Įrodymų apie tai, kad nurodyta suma buvo paskirstyta neteisingai, atsižvelgiant į visą atsakovo valdomų patalpų plotą, atsakovas nepateikė.

Dėl įrodymų leistinumo ir sąsajumo (penktasis apeliacinio skundo argumentas)

Apeliaciniame skunde apeliantai be kita ko nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą grindė netinkamais įrodymais, nes dalis į bylą pateiktų įrodymų yra ankstesnių metų, nei ieškovo reikalaujamos skolos susidarymo laikotarpis, kai kurie įrodymai susiję su paslaugų teikimu konkretiems butams, o dalis ieškovo pateiktų įrodymų neva yra suklastoti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Pirma, nuoroda į kai kuriuos apeliantų minimus 2008 metų dokumentus, ginčijamame sprendime duota ne aptariant atsakovo skolos susidarymą ar jos dydį, o pagrindžiant aplinkybę, kad ieškovas teikė administravimo paslaugas namui, kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausančios patalpos (b.l. 223, t. II), taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra klaidingas dėl rėmimosi ne to laikotarpio finansiniais dokumentais.

Antra, apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas pakartotinai reikalauja iš atsakovo apmokėti sumas, kurios jau yra apmokėtos konkrečių butų gyventojų. Iš atsakovo reikalaujamos priteisti sumos ir jų detalizacija pateikta suvestiniuose apyvartos žiniaraščiuose, ir apeliantai nenurodo, kurios iš žiniaraščiuose nurodytų sumų neva prašomos priteisti pakartotinai (b.l. 21, t. I). Pastebėtina, kad ieškovas teismo įpareigojimu pateikė į bylą įrodymus dėl visam daugiabučiam namui teikiamų paslaugų (b.l. 44, t. I).

Trečia, kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ieškovas, daugiabučio namo administratoriui teisės aktai nedraudžia samdyti kitas įmones atskiriems turto priežiūros ar remonto darbams atlikti, todėl ta aplinkybė, kad dalis darbų buvo atliekama UAB „Pašilaita“ ir į bylą yra pateikto šios bendrovės išrašyti dokumentai, nedaro neteisėtu ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Argumentų, susijusių su ieškovo į bylą pateiktų dokumentų formos trūkumais, apeliantai pirmosios instancijos teisme nereiškė, todėl apeliacinės instancijos teismas nurodytų apelianto argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Ieškovas savo reikalavimams pagrįsti į bylą yra pateikęs suvestinį apyvartų žiniaraštį (b.l. 21, t. I), paaiškinęs, kad kai kurios reikalaujamos priteisti sumos apskaičiuotos pagal vietos savivaldos institucijos priimtus norminius aktus (mokestis už administravimą – pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 1-1206, mokestis už šiukšlių išvežimą – pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 1-1131), mokestis už namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą – pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 25 d. nutarimą Nr. 03-34. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad nurodyti mokesčiai buvo apskaičiuoti nesilaikant paminėtų norminių teisės aktų reikalavimų, todėl darytina išvada, kad nurodytos sumos iš atsakovo priteistos pagrįstai. Ieškovas yra pateikęs kanalizacijos darbų remonto sąmatą ir namo gyventojų sprendimą dėl kanalizacijos remonto sumų paskirstymo (b.l. 83-84, t. I), duomenis apie tai, kad buvo teikiamos kanalizacijos valymo paslaugos (b.l. 80, 140, 143, t. I), keičiami namo fekalinės kanalizacijos vamzdžiai (b.l. 134, t. I), teikiamos elektros ūkio priežiūros paslaugos bendrai laiptinei (b.l. 137, 142, 144, 147, t. I), remontuojamas stogas (b.l. 138, t.I), tvirtinami lietvamzdžiai (b.l. 145, 148, t. I), taigi apeliantų argumentai, kad ieškovas nėra pateikęs tinkamų įrodymų savo reikalavimams pagrįsti yra nepagrįsti.

Apeliantai taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nepagrįstai priteisė papildomai apmokėti už darbus, kurie ieškovo turėjo būti atliekami už mokestį už namo techninę priežiūrą - 293,18 Lt pagal atskiras eilutes už kanalizacijos plovimą ir valymą, santechnikos darbus, elektros ūkio priežiūrą, UAB „Avarija“ paslaugas. Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 8 punktu, administratorius proporcingai bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoja patalpų savininkams mėnesinius mokesčius už bendrosios nuosavybės administravimą, namo bendrojo naudojimo objektų (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemą) nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), už namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, namo bendrojo naudojimo objektų remonto ar kitokio tvarkymo darbus, nenumatytus Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintame Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąraše, už namo bendrojo naudojimo objektų avarijų likvidavimo ir lokalizavimo darbus, ir kt. Iš paminėtų teisės aktų matyti, kad darbai, viršijantys nuolatinės techninės priežiūros darbų sąraše nurodytus (apskritai neįtraukti į bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašą ar juos viršijantys), turi būti apmokami atskirai nuo namo techninės priežiūros mokesčio.

Dėl šildymo įrangos savininko (6 apeliacinio skundo argumentas)

Apeliantų teigimu, ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti sumas už šilumos punkto įrangos priežiūrą iš namo gyventojų, kadangi šios įrangos savininku yra šilumos tiekėjas, kuris ir privalo dengti sau nuosavybės teise priklausančių objektų priežiūros išlaidas. Vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (ginčo laikotarpio redakcija) 20 straipsnio 1 dalimi, prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Daugiabučio namo savininkų bendrija ir (ar) bendrojo naudojimo objektų administratorius gali būti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 1-1206, bendro naudojimo objektai – bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė, tarp jų bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendro naudojimo inžinerinė techninė įranga bendro naudojimo patalpose ar konstrukcijose (išskyrus buto), taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, į bylą nėra pateikta įrodymų, kad daugiabučio namo, esančio Savanorių per. 65, Vilniuje, šilumos punktas būtų trečiųjų asmenų nuosavybė.

Vadovaujantis ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-259 patvirtintos Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos 20 punktu, daugiabučio gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemų bei išorinių atitvėrių (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą organizuoja ir už ją atsako butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas), namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotas asmuo arba namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, vadovaudamasis šios Tvarkos 3, 4 ir 5 punktuose išvardytų teisės aktų nuostatomis. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. 1-569 nustatyti daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros vidutiniai maksimalūs tarifai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovo reikalaujamos sumos šiuos tarifus viršija, todėl ieškovo reikalavimai dėl nurodytų sumų priteisimo pirmosios instancijos teismo tenkinti pagrįstai.

Dėl ieškovo netinkamo pareigų atlikimo (7 apeliacinio skundo argumentas)

Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde apeliantas privalo argumentuotai pagrįsti, dėl kokios priežasties ginčijamą sprendimą mano esant neteistu ir/ar nepagrįstu (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šeštuoju, septintuoju, dešimtuoju ir vienuoliktuoju apeliacinio skundo punktais apeliantas dėsto, kad ieškovas netinkamai vykdė savo kaip daugiabučio namo administratoriaus pareigas, ir kad būtent dėl netinkamo pareigų vykdymo buvo pakeistas kitu administratoriumi. Tačiau apelianto dėstomi argumentai niekaip nesusiejami su byloje priimto teismo sprendimo turiniu, todėl teisėjų kolegijos pripažįstami teisiškai nereikšmingais, kadangi byloje sprendžiama ne dėl ieškovo kaip administratoriaus pareigų vykdymo apskritai, o dėl konkrečių paslaugų suteikimo konkrečiu laikotarpiu. Kaip jau minėta, byloje surinktų įrodymų visetas leidžia teigti, kad konkrečios paslaugos, už kurių teikimą yra prašoma atlyginti, ieškovo buvo teikiamos.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl kai kuriose suvestinio žiniaraščio (b.l. 20-21, t. I) eilutėse nurodytų išlaidų rūšių (pvz., bendroji elektra) nepagrįstumo apeliantai apskritai nėra nurodę jokių argumentų. Byloje apklausti liudytojais gyvenamojo namo, esančio Savanorių g. 65, Vilniuje, gyventojai, patvirtino, kad šiukšlės buvo išvežamos, kanalizacijos praplovimo ir remonto darbai buvo atliekami. Taigi apeliantai nepagrįstai teigia, kad ieškovas apskritai nėra atlikęs darbų, apmokėjimą už kuriuos prašo priteisti atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vien ta aplinkybė, kad atsakovo apskritai netenkina ieškovo kaip administratoriaus veikla, nėra pakankamas pagrindas atsisakyti mokėti už realiai suteiktas paslaugas.

Dėl už šiukšlių išvežimą taikyto mokesčio (8 apeliacinio skundo argumentas)

Apeliantų teigimu, reikalaujamas mokestis už stambiagabaričių šiukšlių išvežimą apskaičiuotas nepagrįstai, kadangi atsakovas jų paliko gerokai mažiau, nei nurodoma ieškovo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad, vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu, ir pačiam atsakovui neginčijant stambiagabaričių šiukšlių išmetimo fakto, bei nepateikus įrodymų, kad šiukšlių buvo mažiau, nei nurodo ieškovas, ieškovo reikalavimas dėl nurodytų sumų priteisimo pripažintinas pagrįstu ir tenkintinu. Atsakovo pateiktos fotonuotraukos nėra laikytinos pakankamu įrodymu atsakovo atsikirtimams pagrįsti, kadangi iš jų nustatyti paliktų šiukšlių tikslaus kiekio nėra galimybės.

Apeliantai taip pat nesutinka su skaičiuojamu šiukšlių išvežimo mokesčiu, motyvuodami tuo, kad jis viršija Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 1-1331 patvirtintus maksimalius tarifus, be to, mokestis skaičiuojamas už visą (o ne tik naudingą) atsakovui priklausančių patalpų plotą. Šie apeliantų argumentai nepagrįsti. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovo patalpos išnuomotos juridiniam asmeniui UAB „Australita“, kuris savo ruožtu patalpas subnuomavęs VĮ „Humana People to People Baltic“ (b.l. 18, t. I), patalpose veikia parduotuvė „Humana“, taigi patalpos yra naudojamos juridinio asmens, ir nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 1-1331 patvirtinti šiukšlių išvežimo maksimalūs tarifai nėra viršyti (sprendimo 2.3 punktas). Ieškovas pagrįstai nurodo, kad atsakovo nuosavybės teise valdomos patalpos nėra gyvenamosios patalpos, jų naudingas plotas nėra išskirtas. Kita vertus, atsakovas nėra pateikęs įrodymų, kad dalis jo nuosavybės teise turimų patalpų nėra apribotos šiltomis atitvaromis ir dėl šios priežasties negali būti priskirtos naudingajam patalpų plotui.

Dėl priešieškinio (9 apeliacinio skundo argumentas)

Kaip jau minėta, pareiga pagrįsti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir/ar nepagrįstumą pagal įstatymą tenka apeliantui CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ginčydami pirmosios instancijos teismo sprendimą priešieškinio atmetimo dalyje, apeliantai jokių naujų argumentų nenurodo, teigdami, kad jie visi pateikti priešieškinyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai įstatymų nustatyta tvarka neįrodė ieškovo civilinės atsakomybės sąlygų, t.y. konkrečių žalą sukėlusių veiksmų, žalos dydžio, ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, kurie yra išsamūs ir pagrįsti.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Goda Ambrasaitė-BalynienėTeisėjos Zita SmirnovienėNeringa Švedienė