- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-29
- Bylos Nr.
- 1S-993-593/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00286-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Viktoras Preikšas, Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- B. Z.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viktoro Preikšo,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo B. Z. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties, kuria atmestas B. Z. skundas dėl Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. 357-236 netaikyti jam lygtinio paleidimo,.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
B. Z. nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 metams 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2012 m. sausio 16 d., o pabaiga – 2018 m. liepos 15 d. Neatlikta bausmės dalis – 2 metai 1 mėnesis 14 dienų.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartimi atmetė nuteistojo B. Z. skundą dėl ) 2016 m. birželio 1 d. Komisijos nutarimo Nr. 357-236 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį, sutikdamas su Komisijos padaryta išvada, jog B. Z. asmenybė ir elgesys bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai, taip pat nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatas pagal „OASys“ metodiką, nesudaro pagrindo išvadai, jog šiuo metu paleistas lygtinai B. Z. integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nebenusikals.Nuteistasis B. Z. skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį ir persvarstyti prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.Skunde nurodoma, kad teisingumo principas, remiantis BVK 9 ir 157 straipsniais, numato gerai besielgiančiam nuteistajam galimybę būti ankščiau laiko paleistam iš pataisos įstaigos, jei šis savo doru elgesiu ir stropiu darbu, įrodė jog ėmė taisytis, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir panašiai. Anot apelianto, remiantis minėtomis įstatymo nuostatomis bei įvertinus jo asmens bylą, socialinio tyrimo išvadą, pažymą, dėl įvykdytų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, pažymą dėl nuobaudų ir paskatinimų, bei kita, akivaizdu, kad bendras jo buvimo pataisos įstaigoje elgesys yra daugiau teigiamas, negu neigiamas, kas nei kiek neprieštarauja jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, bei pakankamai užtikrina tiek teisingumo principą, tiek nuosprendžiu jam paskirtos individualizuotos bausmės įgyvendinimą. Teigiama, kad visi klysta ir visiems turėtų būti suteikta galimybė pasitaisyti. Tvirtinama, kad skundo autorius suprato savo klaidas (6 drausminės nuobaudos) ir pasimokė iš jų, ką rodo jo gauti paskatinimai už gerą bei pavyzdingą elgesį. Pabrėžiama, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikėtų vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais, bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami taisytis.Nesutikdamas su teismo išvada, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nesistengė elgtis nepriekaištingai, apeliantas atkreipia dėmesį, kad Komisijos nutarime nurodyta, jog jis už gerą darbą, elgesį bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo du kartus paskatintas, kas nuteistojo teigimu, rodo, kad jis padarė išvadas ir akivaizdžiai taisėsi. Mano, kad iš minėtų išvadų, akivaizdu, jog teismas skundžiamoje nutartyje siekia skundo autorių pateikti išimtinai tik iš neigiamos pusės, nepaisant visų bylos medžiagoje esančių teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių, kas yra jo atžvilgiu šališka ir iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniui, Komisijos nutarimo Nr. 357-236 faktiniai medžiagai bei Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso 8 straipsniui. Teismas priimdamas savo sprendimą privalo vienodai atsižvelgti į visumą – tiek neigiamas, tiek teigiamas nuteistojo asmens bylos aplinkybes. Tuo tarpu nagrinėjant bylą, anot apelianto, teismas atsižvelgė tik į neigiamas aplinkybes.Taip pat, nesutinkant su teismo motyvais dėl pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių, atkreipiamas dėmesys, kad nors dauguma skundo autoriaus padarytų drausmės pažeidimų yra susiję su apsvaigimu, įvardijamu kaip apsvaigimas nuo alkoholio, tačiau pataisos įstaigoje jis jau 4 metus vartoja įvairius stiprius vaistus nuo kurių įmanoma pripūsti į alkotesterį, kas ir nutiko jo atveju. Teigiama, kad vartojant minėtus vaistus, apeliantas atrodo lyg apsvaigęs, todėl pataisos įstaigos pareigūnai dažnai mano, jog jis vartoja alkoholinius gėrimus ar kitokius draudžiamus preparatus, ko iš teisų nėra ir niekada nebuvo. Tvirtinama, kad skundo autorius nėra linkęs pažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių, nes jis nori kuo greičiau išeiti į laisvę, kad galėtų gauti normalią medicininę pagalbą, kurios atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, gauti neįmanoma. Kadangi, anot apelianto, jo žodis prieš Komisiją mažai ką reiškia, tai jis tol, kol gydysis (vartos stiprius medikamentinius vaistus) bus Komisijos vertinamas kaip vartojantis alkoholį. Tačiau jei nevartotų vaistų, jis mirtų, todėl iškyla dilema gydytis ar būti nepelnytai kaltinamam esant apsvaigus nuo alkoholio ir gauti už tai drausmines nuobaudas, ar nesigydyti ir mirti, nesulaukus laisvės atėmimo bausmės pabaigos. Taip pat pažymima, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę, skundo autorius 6 kartus buvo etapuotas specialiu etapu į kardiologijos kliniką, šiai dienai jam yra reikalingos net trys operacijos (skrandžio išvaržos, hemarojo, dešinės rankos dilbio kaulo), jam yra būtini medicininiai tyrimai (BPG kontrolė, lipidogramos ir kepenų tyrimas kas mėnesį, tikslingos gydytojo endokrinologo ir kardiologo konsultacijos, reikalingas dietinis maistas), kurie iki šiol jam nėra suteikti. Atsižvelgiant į tai, apeliantas mano, jog turi būti vertinama, kad jis, atlikdamas bausmę, stengėsi padaryti tinkamas išvadas ir taisytis (du paskatinimai), nepaisant didelių skausmų ir depresijos. Akcentuojama, kad jei jis būtų elgęsis tik išimtinai blogai, kaip nurodo teismas, tai už kokį gerą elgesį pataisos įstaigos administracija du kartus būtų jį paskatinusi, įteikusi jam eilę diplomų už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir renginiuose. Dėl kito pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančio veiksnio – gyvenimo stiliaus ir draugų, skundo autorius nurodo, kad lygtinis paleidimas yra paskirtos laisvės atėmimo bausmės lengvata. Tvirtina, kad negalima žmogaus nepaleisti lygtinai vien dėl to, kad šis prieš patekdamas į įkalinimo įstaigą turėjo draugų, nes apeliantas su minimais draugais nepalaiko ryšio ir neturi noro jį kaip nors užmegzti ar kaip nors kitaip palaikyti. O tai, kad nusikalstama veika padaryta su draugais, tai dėl to jis jau buvo teisiamas, nuteistas ir už tai atlieka laisvės atėmimo bausmę, teisti už tą patį antrą kartą negalima, nes tai draudžia Konstitucijos 31 straipsnis.Skunde nesutinkama ir su teismo socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, vertinimu. Pabrėžiama, kad apeliantas neturi analitinio ar psichologinio išsilavinimo, kad galėtų profesionaliai ir subjektyviai analizuoti esamą padėtį, apie kurią rašoma skundžiamojoje nutartyje, todėl mano, kad jo mėgėjiška analizė, neturėtų būti vertinama kaip argumentas jo prašymui atmesti. Atkreipiamas dėmesys, kad nurodymas, jog skundo autorius apgalvoju kai kurias savo veiksmų pasekmes, reiškia, kad jis pagal savo individualius neprofesionalius sugebėjimus tiek kiek sugeba, stengiasi apgalvoti savo veiksmų pasekmes tam, kad ateityje galėtų gyventi dorą ir pilnavertį gyvenimą, būnant doru piliečiu bei naudingu ir sąžiningu visuomenės nariu. Skundo autorius pabrėžia ir tai, kad yra eilė jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių – bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis; pataisos namuose neturėjo adaptacijos problemų; prašymas dėl lygtinio paleidimo ir jo svarstymas yra šeštas; už gerą elgesį, stropų darbą bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose yra du kartus skatintas; atvykęs į pataisos namus pareiškė norą dirbti, tačiau dėl laisvų darbo vietų stokos bei riboto apelianto darbingumo įdarbintas nebuvo; pataisos namuose mokėsi ir įgijo odinių gaminių taisytojo bei dailiųjų dirbinių taisytojo specialybes; Kauno tardymo izoliatoriuje dalyvavo kalėdinių atvirukų konkurse (už tai jam buvo įteiktas diplomas), tačiau būrio auklėtojas jo neskatino, tokį sprendimą motyvuodamas tuo, kad tai svetima įstaiga; moka jam priteistą ieškinį (šiai dienai yra sumokėjęs 414,94 Eur), ieškinio padengimui taip pat nuskaičiuojami pinigai iš žmonos; palaiko labai gerus socialinius ryšius su artimaisiais: žmona bei dukromis; vaikų išlaikymui iki šios dienos jau yra išsiuntęs 900 Eur, jis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos, socialinių įgūdžių projektuose bei programose; paleistas lygtinai į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini); paleistas lygtinai planuoja įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)" odinės galanterijos meistro pareigose; laisvalaikiu dalyvauja įstaigoje rengiamose renginiuose, skaito knygas, žaidžia stalo žaidimus, žiūri televizijos laidas bei užsiima kita saviugdai naudinga veikla; nesivadovauja ir nesivadovaus kriminalinės subkultūros elementais, nereiškia diskriminacinių nuostatų, jis gailisi dėl to, ką padarė nusikalsdamas. Be to, atkreipia dėmesį, kad turi didelių sveikatos problemų, jis nebuvo informuotas, jog atvyks anoniminių alkoholikų draugija, tuo metu sunkiai sirgo, šiai dienai jam reikalingos trys operacijos (skrandžio išvaržos, hemarojo, dešinės rankos dilbio kaulo), šių metų lapkričio 2 d. kreipėsi j auklėtoją L. N. su prašymu suteikti psichologinę pagalbą, tačiau iki šiol ji jam nėra suteikta, jam yra būtini šie medicininiai preparatai: BPG kontrolė, lipidogramos ir kepenų tyrimas, tikslingos gydytojo endokrologo konsultacijos, reikalingas dietinis maitinimas). Galiausiai apeliantas, remdamasis teismų praktika, atkreipia dėmesį į tai, kad vertinant lygtinio paleidimo materialines sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teigia, kad šiuo atveju, būtent teigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, socialiniai ryšiai, nuteistojo asmenybė ir kitos ankščiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo nuteistojo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu.Atsiliepimo į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo B. Z. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą B. Z. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir Komisijos nutarime bei skundžiamoje Alytaus rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis B. Z. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos lygis – 45 balai. Nors įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, šiuo konkrečiu atveju teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo B. Z. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad suprato savo klaidas ir iš jų pasimokė, yra eilė jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nėra. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistasis B. Z., kaip jau minėta, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, atlikdamas bausmę įgijo odinių gaminių taisytojo bei dailiųjų dirbinių pynėjo specialybes, baigė verslo teorijos ir praktikos mokymus, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, šiuo metu dalyvauja „Veikliųjų žmonių“ grupiniuose susirinkimuose, anoniminių alkoholikų 12 žingsnių programoje, tačiau vien tik mokymasis ir dalyvavimas minėtose programose nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu B. Z. nesielgė nepriekaištingai, buvo ir baustas (6 kartus), ir skatintas (2 kartus). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas 3 pažeidimai, už kuriuos skirtos nuobaudos (2015 m. birželio 4 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. ir 2015 m. lapkričio 3 d.), buvo padaryti po B. Z. paskirto paskatinimo (2015 m. vasario 18 d.), šios nuobaudos Komisijos nutarimo priėmimo metu galiojo. Nors skunde nurodoma, kad dėl apsvaigimo nuo alkoholio nuteistasis baudžiamas nepagrįstai, kadangi jis vartoja vaistus, nuo kurių jam nustatomas girtumas, atkreiptinas dėmesys, kad šie skundo argumentai nėra pagrįsti jokiais duomenimis, kurie patvirtintų, kad vartojami vaistai savo sudėtyje turi etilo alkoholio. Kolegija pažymi, kad nuobaudos, paskirtos už apsvaigimą nuo alkoholio, nebuvo nuginčytos, teismas neturi pagrindo nesivadovauti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, kurioje taip pat konstatuojama, kad B. Z. pažeidė vidaus tvarkos taisykles ne tik vartodamas alkoholį, tačiau ir tuo, kad buvo sulaikytas be asmens ženklo, lankėsi prie parduotuvės ne pagal grafiką, taip pat nevykdė nurodymų (pastaroji nuobauda Komisijos nutarimo priėmimo metu galiojo), neatliko gyvenamųjų patalpų tvarkinio pareigų. Be to, nors dalis paminėtų nuobaudų šiuo metu negalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, pažeidimų darymas laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje (pirmą kartą baustas 2012 m. rugpjūčio 23 d.) ir vėliau, t. y., kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, jog nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, jog nuteistasis pataisos namuose atlieka jau ketvirtu nuosprendžiu jam paskirtą ir su ankstesniais nuosprendžiais subendrintą bausmę, nors pripažįsta, kad elgėsi negalvodamas, yra linkęs savo elgesį pateisinti reakcija į aplinkos stimuliaciją, be to, stebimas polinkis kartais laikytis savo, o ne visuomenės taisyklių. Pastebėtina ir tai, kad, iš bylos medžiagos matyti, jog jo atžvilgiu gauti vykdomieji raštai 1664 eurams, taip pat yra 8285,71 euro civilinis ieškinys, kurių B. Z. savanoriškai nedengia. Be to, apmokėti nurodytus finansinius įsipareigojimus, neturint nuolatinio pajamų šaltinio bus problemiška, ir nors nuteistasis teigia, jog po bausmės atlikimo dirbs, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad jis bus įdarbintas, bylos medžiagoje nėra. Būtina atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad nuteistajam nustatyti net du kriminogeniniai veiksniai (gyvenimo stilius ir draugai; ankstesni teisės pažeidimai), tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda pastangas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, teismui nėra pateikta. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo nerodo ir nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“. Iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, jog ankstesnio svarstymo dėl nuteistojo B. Z. lygtinio paleidimo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 42 balais pagal „OASys“ metodiką, tuo tarpu nagrinėjamoje socialinio tyrimo išvadoje nustatyta 45 balų nusikalstamo elgesio rizika, t. y. didesnė nei ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo metu. Taigi, nuteistojo B. Z. nusikalstamo elgesio rizika yra ne tik kad nepakitusi, bet ir padidėjusi.Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors B. Z. bausmės atlikimo metu du kartus skatintas, įgijo dvi specialybes, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas B. Z. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo B. Z. skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.