Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-05-14 · Administracinė byla Nr. I-2713-624/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-05-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-03-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-05-14
Bylos Nr.
I-2713-624/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00781-2013-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arūnas Dirvonas
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Lietuvos kriminalinės policijos biurui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2713-624/2013(Proceso Nr. 3-61-3-00781-2013-5)Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, dalyvaujant pareiškėjui V. S., atsakovo Lietuvos kriminalinės policijos biuro atstovei Ramunei Švedaitei, nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos kriminalinės policijos biurui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. S. skunde teismo prašo: 1) panaikinti Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2013-02-20 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 38-IS6-1 ir tarnybinį patikrinimą atnaujinti; 2) įpareigoti atsakovą nustatyti, kad tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ir rizika; 3) įpareigoti atsakovą siųsti pareiškėją į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicininės ekspertizės komisiją (toliau – ir CMEK) dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo bei gavus CMEK išvadą priimti sprendimą išmokėti pareiškėjui Statuto 40 str. 3 d. numatytą atitinkamo dydžio vienkartinę kompensaciją bei kreiptis į Policijos departamento prie VRM (toliau – ir PD prie VRM) Finansų valdybą su prašymu pervesti lėšas kompensacijai išmokėti. Nurodo, kad Lietuvos kriminalinės policijos biure (toliau – ir LKPB) buvo atliktas nelaimingo atsitikimo tarnybinis patikrinimas ir 2013-02-20 surašyta nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Nr. 38-IS6-1, kurioje konstatuota, kad pareiškėjo sveikatos sutrikdymas tarnybos metu yra nelaimingas atsitikimas. Tyrimo metu negauta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jam galėtų būti mokama kompensacija Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statuto) 40 str. 3 d. nustatytais atvejais. Tarnybinis patikrinimas buvo baigtas. Taip pat nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad 2012-03-02 atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00009-12 - kratų bei įvykio vietos apžiūros, pagal 2012-03-02 tarnybinį pranešimą dėl tarnybinės užduoties atlikimo Nr. 38-3-IL-274 pareiškėjas buvo pasiųstas į Kauno mieste esančią įvykio vietą - angarą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame buvo sulaikyti keturi įtariamieji asmenys. Vykdydamas nurodymus, pareiškėjas atlikdamas ant puspriekabės esančiame jūriniame konteineryje esančių daiktų apžiūrą, išlipant iš ant puspriekabės esančio konteinerio, viena koja paslydo, dėl ko jis prarado pusiausvyrą ir iš - 1.5 metro aukščio parkrito ant grindų. Krisdamas susitrenkė nugarą dubens srityje ir galvą. Iš karto po įvykio buvo nuvežtas į Kauno klinikinę ligoninę, kur medikų apžiūros metu buvo suteikta būtinoji pagalba, susiūta žaizda galvoje bei nustatytas dubens kryžkaulio lūžis. Įvykio metu patirtus kūno sužalojimus gydėsi nuo 2012-03-02 iki 2012-05-11, t. y. 71 parą. Nustatyta diagnozė - S 32.1, S 01.0, t. y. patyrė kryžkaulio III slankstelio kūno, IV slankstelio šoninių masių ir V slankstelio dešinės pusės šoninių masių lūžius be žymesnės dislokacijos. Patirta trauma nepriskirta prie sunkių sveikatos sutrikdymų. Pareiškėjas 2012-03-02 dirbo viršvalandžius nuo 15.45 val. iki 17.45 val., tai patvirtina ir darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Įvykio vietoje buvo atliekami BPK 205 str. numatyti veiksmai. Pareiškėjas, priimdamas sprendimą apžiūrėti puspriekabę ir joje esančius objektus įlipant ir apžiūrint juos betarpiškai jų buvimo vietoje, atsižvelgė tiek į BPK numatytus reikalavimus, tiek į faktines įvykio vietoje susiklosčiusias aplinkybes, tiek į viršininko tiesioginio viršininko nurodymą atlikti nuodugnią krovinio apžiūrą jei tik yra tokia galimybė be didelių laiko ir materialinių sąnaudų. Tokia galimybė buvo, kadangi puspriekabės visos dalys buvo nejudančios, tvirtos, joje esantys daiktai buvo pritvirtinti ir nebuvo tikimybės susižaloti dėl jų nestabilios padėties. Todėl tuo pačiu pagrindu turi būti atmestas ir galimas argumentas, kad įvykis įvyko dėl neapdairumo. Teisės aktai neapibrėžia, kokių tarnybinių pareigų atlikimas laikomas susijusiu su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Todėl kiekvienas sveikatos sutrikdymas turi būti įvertinamas atskirai, atsižvelgiant į esamas aplinkybes, kurios tam tikrais atvejais leidžia konstatuoti padidėjusį pavojų ar padidėjusią riziką pareigūno gyvybei ar sveikatai, o kitais atvejais – ne. Lingvistiškai aiškinant padidėjusio pavojaus terminą, padidėjusiu pavojumi yra laikytinos tokios aplinkybės, kai tikimybė atsirasti žalai (šiuo atveju sutrikdyti sveikatą) yra didesnė nei įprastomis sąlygomis. Šiuo atveju mano, kad turi įtakos vertinant, ar jo pareigų vykdymas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai, dvi rizikos veiksnių grupės – psichosocialinis ir fizinis veiksniai. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymo Nr. 346 Dėl Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje patvirtinimo 7 p. nurodyta, kad pavojingoms zonoms, su nuolat veikiančiais pavojingais ir/arba kenksmingais veiksniais, priskiriamos neaptvertos esančios aukštyje, kai aukščio skirtumas 1,3 m ir didesnis vietos. 2009-09-16 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr. 2009/104/EB dėl būtiniausių darbo įrenginių naudojimui taikomų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų yra nurodoma, kad darbas aukštyje yra susijęs su labai didele rizika darbuotojų sveikatai ir saugai, ypač su rizika nukristi arba tapti kitų sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, sudarančių didelę dalį visų nelaimingų atsitikimų, ypač tokių, kurie baigiasi mirtimi, aukomis. Teorijoje yra suformuluoti prevencijos laikinai dirbant aukštyje principai, vienas kurių teigia, kad esama tiesioginio sąryšio tarp darbo vietos aukščio ir rizikos nukristi (potencinė energija). Laikinai aukštyje dirbantiems darbuotojams rizika paprastai gresia kylant į darbo vietą (įrenginiais ar naudojant medžiagas arba be jų) ir dirbant. Įvykio vietos apžiūra buvo atliekama kratos metu paimtame konteineryje NL-40-H-141 A, kuris stovėjo pakrautas ant konteinervežio Kogel SWCT24. Pagal technines minėtų objektų charakteristikas konteinervežio balno aukštis nuo žemės be krovinio yra apie 1.125 m, su kroviniu apie 1.095 m. Konteinerio aukštis yra 2,59 m, kadangi reikėjo apžiūrėti krovinį, kuris buvo pakrautas konteineryje iki viršaus, pareiškėjui reikėjo užlipti į beveik 4 metrų aukštį ir nusileisti. Incidentas įvyko pareiškėjui koja stovint ant konteinerio grindų krašto, tai yra apytiksliai 1.125 m aukštyje. Įvykio vietos, daiktų apžiūros atlikimas pats savaime, kai atliekamas įprastoje aplinkoje (kabinete, kitoje patalpoje, teritorijoje ant žemės) nėra susiję su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika sveikatai ir gyvybei. Tačiau konkrečiu atveju įvykio vietos apžiūra buvo susijusi su darbu aukštyje (reikėjo apžiūrėti ant puspriekabės esančiame jūriniame konteineryje sukrautus daiktus), o tai yra padidėjusio pavojaus ir rizikos susižaloti veiksniai. Tuo metu, kai jis patyrė traumą, jam grėsė padidėjęs pavojus ir sveikatos pakenkimo tikimybė (rizika) dėl kenksmingų ir pavojingų darbo aplinkos veiksnių, ir vertinant jų visetą, šis veiksnys buvo didesnis už įprastą. Šiuo konkrečiu atveju mano yra užtektinai pagrįstų ir objektyvių duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą teigti, kad jo pareigų vykdymas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ir rizika sveikatai. Tuo tarpu Policijos departamento Teisės valdyba situaciją įvertino formaliai, išsamiai neišnagrinėję ir neatsižvelgę į visas išdėstytas aplinkybes. Išvadoje remiamasi LVAT nutartimis administracinėse bylose Nr. A-662-154/2010, Nr. A-143-145/2010, Nr. A143-193/2010, Nr. A-756-1509/2010, tačiau minėtose bylose nagrinėjami incidentai, įvykę praktinių mokymų, kursų bei treniruočių metu, o ne vykdant tiesiogiai pavestas tarnybines funkcijas. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas, remdamasis Statuto 40 str. 3 d. privalėjo užbaigti tarnybinį patikrinimą padarydamas išvadą, kad yra Statuto 40 str. 3 d. nustatytos sąlygos išmokėti nustatyto dydžio vienkartinę kompensaciją bei išduoti siuntimą į CMEK bei kreiptis į PD prie VRM Finansų valdybą su prašymu pervesti lėšas kompensacijai išmokėti. Pareiškėjas taip pat remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-11-22 nutarimu, kuriame konstatuota, kad policijos pareigūnai, įsidarbindami policijoje, turėjo pagristą ir teisėtą lūkestį, kad, jei bus padaryta žala sveikatai jiems vykdant tarnybines pareigas, jiems bus suteikta derama valstybės parama, kompensuojant praradimus (b. l. 1-6).

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovas LKPB su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atlikus tarnybinį patikrinimą buvo nustatyta, kad pareiškėjas traumą patyrė tuo metu, kai vykdė savo, kaip policijos pareigūno, pareigas. Todėl atmestini kaip nepagrįsti ir nesusiję su ginčo objektu pareiškėjo teiginiai dėl kratos atlikimo sąlygų. Pareiškėjas nukentėjo vykdydamas tiesiogines tarnybines funkcijas, nurodytas jo pareigybės aprašyme, tačiau šių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika gyvybei ir sveikatai, todėl sužalojimas neatitinka Statuto 40 str. 3 d. nustatytų sąlygų. Nelaimingo atsitikimo tyrimo akte Nr. 38-NA1-2 nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastis – aplinkybė, kad pareiškėjas, vykdydamas daiktų apžiūrą, prarado pusiausvyrą ir dėl to nukrito ant žemės ir patyrė sveikatos sutrikdymą. Taigi, pareiškėjo sveikata sutrikdyta tarnybos metu, tačiau nesant padidinto pavojaus. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tokio pobūdžio bylose suformuotą praktiką, šiuo atveju pareiškėjo dalyvavimas proceso veiksmų atlikime savo esme nelemia padidinto pavojaus ar padidėjusios rizikos gyvybei ar sveikatai požymio buvimo, todėl tarnybinio patikrinimo išvadoje situacija susižalojimo metu pagal pareiškėjo atliekamų pareigų pobūdį pagrįstai pripažinta įprasta atitinkamoms pareigoms ir nesusijusi su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareiškėjo gyvybei ar sveikatai. Pažymėjo, kad Statuto 40 str. 3 d. leidžia pretenduoti į kompensaciją tada, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiais pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei. Šiuo atveju, pareiškėjo sužalojimas buvo nulemtas ne tarnybos pareigų atlikimą lydėjusių padidėjusių pavojaus ar rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai, bet aplinkybių, kurios betarpiškai nesisiejo su tarnyba. Todėl pareiškėjo patirtas sužalojimas, nors ir patirtas atliekant tarnybines pareigas, pagrįstai pripažintas nesusijusiu su tarnybinių pareigų atlikimu sąlygoto padidėjusiu pavojumi pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju daiktų apžiūros tam tikrame aukštyje atlikimas pripažintinas kaip tarnybinių pareigų atlikimas, susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūno gyvybei ir sveikatai, kadangi jo sužalojimas buvo nulemtas ne tarnybos pareigų atlikimą, t. y. ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, lydėjusių padidėjusių pavojaus ir rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai aplinkybių, bet aplinkybių (t. y. aukštis), kurios betarpiškai nesisiejo su tarnyba (t. y. nėra susijusios išimtinai su specifinių tarnybinių funkcijų vykdymu). Todėl pareiškėjas patyrė sužalojimus, tačiau ne kaip Statuto 40 str. 3 d. nustatytos specialiosios socialinės garantijos subjektas. Daro išvadą, kad pareiškėjo patirtas sužalojimas atliekant tarnybines pareigas, nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi pareiškėjo sveikatai ir gyvybei, todėl tarnybinio patikrinimo išvada yra teisėta ir pagrįsta, priimta pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus (b. l. 79-81).

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovo atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo PD prie VRM atsiliepimo į skundą nepateikė, į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, neatvyko.

Skundas netenkinamas.

Šalies argumentai

Pareiškėjo, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovo paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad įvykio tarnyboje metu, t. y. 2012-03-02, 17.45 val., per kurį buvo sužalotas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 3-iosios valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas V. S., aplinkybėms ištirti, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007-11-30 įsakymu Nr. 1V-418, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko 2012-03-08 įsakymu Nr. 38-V-42 buvo sudaryta 5 narių komisija, kuriai pavesta ištirti V. S. patirtą nelaimingą atsitikimą (b. l. 77). Atlikusi nelaimingo atsitikimo tyrimą, minėta komisija 2012-05-18 surašė nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą Nr. 38-IS6-1, kuria, be kita ko, pasiūlė pradėti tarnybinį patikrinimą siekiant nustatyti, ar V. S. sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, taip pat, ar tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, taip pat nelaimingo atsitikimo aktą (b. l. 121-129). Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004-04-23 įsakymu Nr. 1V-138, nustatyta tvarka atlikus tarnybinį patikrinimą dėl V. S. 2012-03-02 patirto sveikatos sutrikdymo aplinkybių, Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnas 2013-02-20 surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 38-IS6-1, patvirtintą Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko, kurioje nurodoma, kad Statuto 40 str. 3 d. numatyta kompensacija V. S. neturi būti mokama, kadangi įvykis nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai (b. l. 130-137).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar yra Statuto 40 str. 3 d. prielaidos čia numatytai kompensacijai išmokėti, o konkrečiai – ar tarnybinių pareigų, kurių V. S. sveikata buvo sutrikdyta, atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikatai Statuto 40 str. 3 d. prasme.

Vidaus tarnybos statuto 40 str., reglamentuojantis kompensacijas pareigūno ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais, be kita ko, nustato: pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo vieno mėnesio iki 5 metų (nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Nustatomos šios kompensacijos: 1) netekusiems 75–100 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 60 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 2) netekusiems 60–70 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 48 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 3) netekusiems 45–55 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo – 36 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 4) netekusiems iki 40 procentų darbingumo dėl sužalojimo ar susižalojimo ir dėl to pripažintiems netinkamais vidaus tarnybai – 30 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 5) sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju – 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 6) apysunkio sveikatos sutrikdymo atveju – 18 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio; 7) lengvo sveikatos sutrikdymo atveju – nuo 1 iki 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio (Statuto 40 str. 3 d. 2008-12-23 įstatymo Nr. XI-122 redakcija); ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, o kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas, profesinis ar įvadinis mokymas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, taip pat kompensacijos dydis lengvo sveikatos sutrikdymo atveju nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka (Statuto 40 str. 5 d. 2008-12-23 įstatymo Nr. XI-122 redakcija).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-12-06 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A756-1509/2010, be kita ko, pažymėjo „<... kad pirmosios alternatyvos dalis „kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas“ yra panaši į trečiąją alternatyvą „kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso“, t. y. ir vienu, ir kitu atveju pareigūno sveikatos sutrikdymas yra siejamas su jo tarnybinių pareigų atlikimu, todėl lingvistinio teisės aiškinimo požiūriu šios nuostatos galėtų būti suprastos panašiai. Tačiau, kita vertus, šių nuostatų skirtingas suformulavimas bei priskyrimas prie skirtingų alternatyviai nurodytų paminėtos kompensacijos išmokėjimo sąlygų suponuoja, kad įstatymų leidėjo joms yra suteikta skirtinga prasmė. Aiškindama šį skirtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad trečiosios iš nurodytų alternatyvų suformulavimas (kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso) leidžia ją suprasti taip, kad joje nurodyti tarnybinių pareigų atlikimas bei pareigūno statusas savaime yra priežastis, kuri lėmė pareigūno sveikatos sutrikdymą. Šiems atvejams gali būti priskirtos situacijos, kai nustatoma, jog tretieji asmenys sutrikdo vidaus tarnybos sistemos pareigūno sveikatą dėl atitinkamų jo atliktų veiksmų vykdant tarnybos pareigas (pav., sulaikymo už padarytą nusikaltimą ir pan.) ar atitinkamo statuso (Statuto 2 straipsnio 5 dalis) vidaus tarnyboje. Tuo tarpu pirmosios iš anksčiau nurodytų alternatyvų paminėta dalis (kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas) pagal savo prasmę nukreipia į laiką, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, siejant jį (laiką) su tarnybinių pareigų atlikimu. Ši teisės normos dalis turi būti suprantama ir aiškinama taip, kad laikas, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, yra jo tarnybinių pareigų atlikimo metas. Kalbėdama apie antrąją iš nurodytų alternatyvų (kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai), kolegija pažymi, kad ji yra adresuota situacijai, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas buvo patirtas laiko požiūriu nors ir ne tarnybinių pareigų atlikimo metu, tačiau jam atliekant savo kaip vidaus tarnybos (policijos) pareigūno pareigas, kurias jis turi atlikti pagal pareigūno statusą. <...> Ginčui išspręsti aktualių materialinės teisės normų aiškinimą ir palyginamąją analizę iš esmės panašiose bylose jau yra pateikęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz., 2010 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-145/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-193/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodytuose procesiniuose sprendimuose pažymėjo, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatos apie tarnybinių pareigų atlikimo sąsają su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai išdėstymas (šios nuostatos konstrukcija) leidžia daryti išvadą, kad joje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys šios teisės normos taikymą) yra skirti ne apskritai visai pareigūno tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant aptariamos nuostatos (tuo pačiu ir Statuto 40 str. 3 d.) taikymo klausimą yra būtina išaiškinti: pirma, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; antra, ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai. Aiškinant antrąją iš nurodytų aplinkybių (situacijoje, kai pareigūno veikla pripažįstama jo tarnybinių pareigų atlikimu), būtina nustatyti, ar padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai (kurie ir nulėmė pareigūno susižalojimo atsiradimą arba jo sveikatos sutrikdymą) gali būti siejami su tiesioginiu Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje nurodytų uždavinių, o ne kitų, šiame įstatyme jam nustatytų reikalavimų (sietinų, pvz., su pareigūno pasirengimu šiems uždaviniams tinkamai atlikti), vykdymu. ...>“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-01-25 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A143-145/2010, taip pat nurodė, kad aiškinant antrąją iš nurodytų aplinkybių (situacijoje, kai pareigūno veikla pripažįstama jo tarnybinių pareigų atlikimu), būtina nustatyti, kiek šiai situacijai buvo būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai, t. y. nustatyti, ar nurodyti faktoriai pagal pareigūno atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų pobūdį pripažintini įprastais šių pareigų atlikimą lydinčiais faktoriais, ar, priešingai, tokių pareigų atlikimas savaime nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad įvykis, kurio metu pareiškėjas V. S. patyrė sužalojimą, įvyko tarnybos metu, vykdant tarnybines pareigas, t. y. atliekant procesinius veiksmus, tačiau šioje situacijoje nebuvo būdingų padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktorių Statuto 40 str. 3 d. prasme: Statuto 40 str. 3 d. garantijos įtvirtinimas siejamas su ypatingu policijos pareigūnų statusu ar pareigų, kurioms būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai, atlikimu – pareigūnas trečiųjų asmenų sužalojamas dėl to, kad tinkamai / netinkamai atliko savo kaip policijos pareigas, patyrė sveikatos sužalojimą sulaikymo, kurio metu prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, metu, autoįvykio, kuris įvyko neįprastomis, ekstremaliomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, transporto priemone persekiojant pažeidimą padariusį asmenį) ar pan. Tuo tarpu situacijoms, kurioms nėra būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos būtent vidaus reikalų sistemos pareigūno, o ne bet kurio kito tarnautojo ar darbuotojo, gyvybei ar sveikatai faktoriai, Statuto 40 str. 3 d. garantija netaikytina: tokiu atveju sveikatos sutrikdymą patyręs pareigūnas, kaip ir bet kuris kitas dirbantis ir apdraustas asmuo kitų teisės aktų nustatyta tvarka, įgyja teisę į draudimo išmoką, numatytą Statuto 49 str. Šiuo atveju V. S. sveikatos sutrikdymą patyrė įprasto procesinio veiksmo, kurio metu jis apžiūrinėjo transporto priemonėje pakrautame jūriniame konteineryje esančius daiktus, atlikimo metu, t. y. kai išlipant iš balninio vilkiko puspriekabės, viena jo koja paslydo, dėl to jis pradaro pusiausvyrą ir iš apie 1,5 m aukščio nukrito ant grindų (b. l. 90-91, 95-98, 104-109; administracinės bylos Nr. I-4066-624/2012, b. l. 46-47). Aplinkybę, kad šiai situacijai nėra būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai, patvirtina tiek byloje surinkti įrodymai, kurie nepatvirtina situacijos sudėtingumo, tiek paties pareiškėjo V. S., kuris, įvertinęs situaciją vietoje, transporto priemonės apžiūrą atlikinėjo nesinaudodamas specialiomis priemonėmis, nors duomenų, kad tai turėjo būti padaryta nedelsiant, nėra.

Atsižvelgiant į nustatytas faktinės aplinkybes ir minėtą teisinį reglamentavimą, skundo tenkinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Arūnas Dirvonas