- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Data
- 2020-03-09
- Bylos Nr.
- e1-524-880/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06942-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Kaltinamasis
- G. C.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:
G. C., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. C. mušdamas ir smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent:
G. C. 2020 m. vasario 16 d. apie 22.30 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto su B. P., su kuria jis gyvena neįregistravęs santuokos, metu, sugriebė jai už dešinės rankos ir kaire ranka tyčia trenkė jai į nugarą, po ko rankomis sugriebė už plaukų ir savo galva tyčia trenkė nukentėjusiajai į nosį, tokiais smurtiniais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą.
Šiais veiksmais G. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis G. C. kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su B. P. jis pažįstamas kiek daugiau nei trejus metus. Maždaug tiek laiko kartu ir gyvena. Abu turi tris mažamečius vaikus. Gyvena jo tėvui priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Tėvas gyvena atskirai gretimame name. Dėl smurto prieš sugyventinę jo atžvilgiu jau buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Tai buvo 2016 metų rudenį. Tuomet abu su sugyventine susitaikė ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Jis pripažįsta, kad prieš savo sugyventinę smurtavo ir 2020 m. vasario 16 d. vakare, tačiau kaip viskas įvyko konkrečiai neprisimena. Žino, kad tos dienos vakarą su draugais vartojo alkoholį ir net neprisimena kaip grįžo į namus. Greičiausiai, kad konfliktas ir prasidėjo dėl jo girtumo. Konflikto metu galėjo suduoti savo sugyventinei. Pamena tik tai, kad ji buvo pasakiusi, kad iškvies policiją, o tada jis iššoko per langą ir pabėgo. Nubėgo kuo toliau nuo namų, kad nerastų policijos pareigūnai. Pas nieką konkrečiai nuėjęs nebuvo, laiką leido lauke. Kada sugrįžo į namus, nepamena, bet dar buvo tamsu. Pradžioje sugyventinė nenorėjo jo įsileisti į namus, bet vėliau įsileido. Dėl savo veiksmų sugyventinės atžvilgiu labai gailisi. Jis pažada nevartoti alkoholio ir prieš sugyventinę tikrai nesmurtaus. Jis savo sugyventinės atsiprašė, ji jokių pretenzijų neturi ir toliau kartu gyvena (b.l. 73-74, 81).
Nukentėjusioji B. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasario 16 d. apie 22.30 val. būnant namuose tarp jos ir sugyventinio G. C. kilo konfliktas. G. C. svetainėje miegojo ir atsikėlęs pradėjo priekaištauti, kad jam nepatinka jos gaminamas maistas. Ji, nekreipdama dėmesio į priekaištus, nusprendė eiti miegoti. Tada svetainėje sugyventinis stvėrė jai už dešinės rankos ir kaire ranka trenkė į nugarą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po to G. C. dar sugriebė už plaukų ir galva trenkė jai į nosį, taip vėl sukeldamas fizinį skausmą. Tuo metu namuose miegojo vaikai, kurie konflikto negirdėjo. Į namus buvo iškviesti GMP medikai (b.l. 1-4).
2020 m. vasario 17 d. policijos pareigūno E. J. tarnybiniame pranešime fiksuotos aplinkybės, nustatytos atvykus pagal iškvietimą į įvykio vietą (b.l. 57).
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad B. P. sutinęs dešinės rankos I pirštas, kairio žąsto srityje matomi nubrozdinimai, hematomos (b.l. 34-35).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. C. kaltė įrodyta jo prisipažinimu, nukentėjusiosios B. P., policijos pareigūno E. J. tarnybiniu pranešimu, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, t. y. yra įrodyta, kad jis mušdamas ir smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamojo G. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
G. C. teistas 1 kartą, administracine tvarka baustas 3 kartus, paskutinį kartą 2019 m. sausio 29 d. pagal ANK 560 straipsnio 1 dalį (b.l. 49), įrašytas į priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitą (b.l. 53), nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje (55-56).
Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Žala byloje padaryta nebuvo, todėl byla gali būti užbaigiama surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pranešus G. C. apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jis sutiko su proceso užbaigimu tokia forma ir siūloma bausme (b.l. 91, 93).
Nukentėjusioji B. P. apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu informuota (b.l. 95).
Remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmė G. C. sumažinama trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. C. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 12 mėnesių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, G. C. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti arba būti užsiregistravus Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72-2 straipsniu, paskirti G. C. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šiai priemonei įvykdyti nustatant 8 mėnesių terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, G. C. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
1. Kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.