Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015-02-12 nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-23-939/2016 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-10303-2015-8) perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prienų rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 281 straipsnio 5 dalį, dėl to, kad 2015 m. vasario 18 d., apie 14.42 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį automobilį ,,Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 104 punktą, nurodantį, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, t.y. būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodamas antra eismo juosta staiga rikiavosi į gretimą eismo juostą neduodamas kelio ta pačia juosta ir kryptimi važiuojančiam automobiliui ,,Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam A. J. ir su juo susidūrė, nuo smūgio automobilis ,,Volvo V70“ užvažiavus ant šaligatvio partrenkė stovinčią pėsčiąją A. S., kuri dėl patirtų eismo įvykio metu sužalojimų žuvo.

Nukentėjusiojo V. S. atstovas advokatas Algimantas Kliunka pateikė teismui prašymą perduoti baudžiamąją bylą prokurorui, nurodydamas, kad baudžiamojon atsakomybėn turi būti patrauktas ne tik A. K., bet ir kitos transporto priemonės vairuotojas A. J., nes iš specialisto išvados ir kitų duomenų matyti, kad autoįvykio padariniai atsirado dėl abiejų vairuotojų A. K. ir A. J. padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų.

Prienų rajono apylinkės teismas šį prašymą tenkino ir kaltinamąjį aktą su baudžiamąja byla grąžino Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui nurodytiems trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pagal specialisto išvadoje išdėstytas aplinkybes, reikia įvertinti ar A. J., vairuodamas ,,Volvo V70“, susidariusioje eismo situacijoje nepadarė KET 134 p. numatytų reikalavimų pažeidimo. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, dėl kokių priežasčių po susidūrimo automobilis ,,Volvo V70“ toliau judėjo į priekį ir į dešinę užvažiavo ant bordiūro kliudė gatvės apšvietimo stulpą, jį nulaužė nubloškė pėsčiosios kūną į priekį savo važiavimo kryptimi ir sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį ir baudžiamąją bylą grąžinti toliau nagrinėti Prienų rajono apylinkės teismui. Teigia, kas pirmos instancijos teismo nutartis neteisėta, nepagrįsta, todėl naikintina. Visų pirma prokuroras nurodo, kad skundžiama nutartis priimta netinkamai pritaikius procesinės teisės normas. Perduoti bylą prokurorui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau–BPK) 234 straipsnio 2 dalimi, galima bylos parengimo nagrinėti teisme metu, o šiuo atveju bylos parengimo nagrinėti teisme metu buvo priimta nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje ir tik teisiamojo posėdžio metu, sprendžiant nukentėjusiojo V. S. atstovo advokato Algimanto Kliunkos prašymą, buvo priimta skundžiama nutartis, todėl apylinkės teismas turėjo vadovautis BPK 254 straipsnio 3 dalimi, o ne BPK 234 straipsnio 2 dalimi.

Prokuroro vertinimu, apylinkės teismo 2016-01-14 ir 2016-02-12 priimtos nutartys prieštarauja viena kitai, nes bylos parengimo nagrinėti teisme metu 2016-01-14 teismas priėmė nutartį pripažindamas, kad kaltinamasis aktas surašytas laikantis BPK 219 straipsnio reikalavimų ir kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, tačiau jau teisiamojo posėdžio metu, net nepradėjus įrodymų tyrimo, teismas 2016-02-12 priėmė nutartį, kurioje padarė išvadą, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai ir tai esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme, o surašytas ydingas kaltinamasis aktas turi būti ištaisytas. Visiškai nesuprantama, kodėl kardinaliai pasikeitė teismo nuomonė, kadangi nuo bylos parengimo nagrinėti teisme iki bylos pradėjimo nagrinėti teisiamajame posėdyje nepaaiškėjo jokių naujų aplinkybių. Nukentėjusiojo V. S. atstovo advokato Algimanto Kliunkos prašymas perduoti baudžiamąją bylą prokurorui Prienų rajono apylinkės teisme buvo gautas dar bylos parengimo nagrinėti teisme metu, todėl teismas šioje stadijoje galėjo išnagrinėti prašymą ir priimti vieną iš nutarčių, numatytų BPK 232 straipsnyje.

Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas skundžiamą nutartį motyvavo tuo, jog ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai ir tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme, ir kad surašytas ydingas kaltinamasis aktas turi būti ištaisytas, tačiau iš pačios nutarties galima suprasti, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai todėl, kad nebuvo įvertinti A. J. veiksmai ir nebuvo nustatyta, dėl kokių priežasčių po susidūrimo automobilis ,,Volvo V70“ toliau judėjo į priekį. Prokuroras nurodo, kad remiantis BPK 242 straipsniu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus, taip pat, jei pripažįsta reikalinga, turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą (BPK 287 str.). Be to, BPK 270 straipsnyje numatyta, kad teismas turi teisę savo iniciatyva iškviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat išreikalauti kitus įrodymus. Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas numato pakankamai alternatyvų siekiant pagrindinio baudžiamojo proceso uždavinio - greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą. Teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės.

Prokuroras nurodo, kad nepagrįstas nutarties motyvas, kad surašytas ydingas kaltinamasis aktas ir jis turi būti ištaisytas. Tačiau teismas nenurodė jokių motyvų, dėl ko šis kaltinamasis aktas ydingas ir kaip jis turi būti ištaisytas. BPK 219 straipsnyje išsamiai išvardinti būtini reikalavimai kaltinamojo akto turiniui bei formai. Kaltinamojo akto turinys iš esmės neatitinka įstatymų reikalavimų, jeigu jame nėra nurodyti esminiai duomenys, išvardinti BPK 219 straipsnyje, ir tai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą bei kitų proceso dalyvių teises. Nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte nurodyti visi BPK 219 straipsnio 3 punkte esantys duomenys, tiksliai ir konkrečiai aprašyta veika, kuria kaltinamas A. K.. Tai pat skunde pažymi, kad ir pats teismas, 2016-01-14 priimdamas nutartį pripažino, kad kaltinamasis aktas surašytas laikantis BPK 219 straipsnio reikalavimų ir kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme.

Taigi, pirmos instancijos teismo konstatavimas, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išsiaiškintos ir įvertintos tam tikros aplinkybės, prokuroro įsitikinimu, nesudaro pagrindo pripažinti, jog kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo reikalavimų ar yra esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurių negalima ištaisyti teisme ir kurie trukdo nagrinėti bylą.

Atsiliepimais į prokuroro skundą kaltinamojo A. K. gynėjas advokatas Laimonas Judickas ir nukentėjusiojo V. S. atstovas advokatas Algimantas Kliunka prašo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro skundą atmesti ir Prienų rajono apylinkės teismo 2016-02-12 nutartį palikti galioti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro skundas tenkintinas.

BPK 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą. Minimame straipsnyje išsamiai išvardinti būtini reikalavimai kaltinamojo akto turiniui bei formai. Kaltinamojo akto turinys laikomas iš esmės neatitinkantis įstatymų reikalavimų tuomet, jei jame nėra nurodyti esminiai duomenys, išvardinti BPK 219 straipsnyje, t.y. kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir pan.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, taip pat šie trūkumai turi būti tokie, kurie trukdo teismui nagrinėti bylą ir kurių negalima ištaisyti teisminio nagrinėjimo metu.

Be kita ko, aukštesniojo teismo vertinimu, abejoti apylankės teismo nuoseklia pozicija dėl bylos tinkamo paruošimo nagrinėti teisme, duoda tai, kad bylos parengimo nagrinėti teisme metu 2016-01-14 teismas priėmė nutartį pripažindamas, kad kaltinamasis aktas surašytas laikantis BPK 219 straipsnio reikalavimų ir kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, tačiau 2016-02-12 teisiamojo posėdžio metu, nepradėjus įrodymų tyrimo, teismas priėmė nutartį dėl bylos grąžinimo prokurorui trūkumams pašalinti, teigiant, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai ir tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme. Kaip teisingai pažymėta ir prokuroro skunde, tokia prieštaringa pozicija nepaaiškinama, nes nuo bylos parengimo nagrinėti teisme iki bylos pradėjimo nagrinėti teisiamajame posėdyje nepaaiškėjo jokių naujų aplinkybių, kurios būtų galėję iš esmės pakeisti situaciją ir duoti pagrindo teismui pakeisti poziciją dėl kaltinamojo akto teisėtumo. O nukentėjusiojo V. S. atstovo advokato Algimanto Kliunkos prašymas perduoti baudžiamąją bylą prokurorui, kuris galimai ir lėmė skundžiamoje nutartyje padarytam teismo sprendimui, apylinkės teisme buvo gautas dar bylos parengimo nagrinėti teisme metu.

Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, kad skundžiamos apylinkės teismo nutarties argumentai, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, yra nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos duomenų ir iš paties kaltinamojo akto, kaltinimas buvo pareikštas vienam asmeniui – A. K.. Ir sutiktina su prokuroro skundo argumentu, kad kaltinamajame akte iš tiesų nurodyti visi BPK 219 straipsnio 3 punkte esantys duomenys, tiksliai ir konkrečiai aprašyta veika, kuria kaltinamas A. K.. Apylinkės teismo nutarties argumentai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą tik tuomet, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje. Šiuo atveju kaltinamasis aktas atitinka jam įstatymo keliamus reikalavimus, jame pakankamai išsamiai aprašyta nusikalstama veika, nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, nurodytas BK straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Teismas, konstatuodamas, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje keliamų reikalavimų, turi nurodyti tuos kaltinamojo akto trūkumus, kurie sutrukdė jam nagrinėti bylą iš esmės, kad nurodomų trūkumų pašalinimas padėtų teismui išsamiau išnagrinėti bylą, nei tai yra įmanoma padaryti remiantis byloje esančiu kaltinamuoju aktu. Pažymėtina, kad teismas skundžiamoje nutartyje ir nenurodė konkrečių paties byloje surašyto kaltinamojo akto trūkumų, kurie neatitikimų BPK 219 straipsnyje keliamus reikalavimus, tačiau skundžiamą nutartį motyvavo tuo, jog ikiteisminis tyrimas byloje atliktas neišsamiai, t.y. nebuvo įvertinti A. J. veiksmai ir nebuvo nustatyta, ar jis padarė kokius nors KET pažeidimus ir ar jie turėjo priežastinį ryšį su atsiradusiomis pasekmėmis ir tai įvardino kaip esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme.

Taigi, šiuo atveju keliamas klausimas dėl nepakankamai išsamaus ikiteisminio tyrimo atlikimo. Išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu atliktus veiksmus, matyti, kad ikiteisminis tyrimas šiuo atveju buvo pradėtas pagal faktą, o įtariamųjų nustatymui buvo imtasi procesinių veiksmų, kurių rezultate gautų duomenų pagrindu buvo nustatytas įtariamasis – A. K., A. J. jokie įtarimai pareikšti nebuvo. Ikiteisminį tyrimą vykdančiam prokurorui priėmus sprendimą spręsti klausimą dėl administracinės teisenos pradėjimo A. J. atžvilgiu, nukentėjusiojo V. S. atstovas advokatas Algimantas Kliunka (kurio prašymą išnagrinėjęs apylinkės teismas priėmė skundžiamą nutartį) su tokiu sprendimu nesutiko, skunde nurodydamas, jog prokuroras skundžiamame nutarime iškraipė veikos aplinkybes ir dalį jų nutylėjo, neteisingai nurodydamas, kad A. J. veika - Kelių eismo taisyklių pažeidimas - važiavimo greičio viršijimas, nesukėlė baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, nebuvo aiškintasi, dėl ko A. J. prarado galimybę išvengti padarinių, t.y. nebuvo tiriamos aplinkybės, galinčios patvirtinti ne tik įtariamojo A. K., bet ir A. J. veiksmuose esant priežastinį ryšį su atsiradusiomis pasekmėmis. Nukentėjusiojo atstovo vertinimu, visiškai nepagrįstai buvo nuspręsta, kaip turi būti inicijuojama administracinė teisena A. J., ikiteisminio tyrimo metu nepaneigus, kad A. J. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje, sudėties. Tačiau su tokiais pareiškėjo argumentais nebuvo sutikta ir jo skundai dėl prokurorų nutarimų ikiteisminio tyrimo teisėjo ir neskundžiama apygardos teismo nutartimis buvo atmesti kaip nepagrįsti. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su aukščiau paminėtuose procesiniuose sprendimuose, priimtuose ikiteisminio tyrimo stadijoje išdėstytais argumentais, kad, remiantis vieningai formuojama teismų praktika šiuo klausimu, prokurorui nėra privaloma proceso dalyvių pozicija aptartais klausimais, jei prokuroro įsitikinimas, vadovaujantis ikiteisminio tyrimo duomenų visuma, yra kitoks. Atitinkamų procesinių veiksmų atlikimas ar atsisakymas juos atlikti, ikiteisminio tyrimo metu priklauso išskirtinai prokuroro, BPK 164 straipsnio 1 dalies pagrindu organizuojančio ir vadovaujančio ikiteisminiam tyrimui, diskrecijai. Aptariamu atveju prokuroras, nustatęs A. J. veiksmuose galimo administracinio teisės pažeidimo požymius, savo kompetencijos ribose nusprendė jo atžvilgiu inicijuoti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir reikiamą ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą perduoti administracinio teisės pažeidimo bylas kompetentingai nagrinėti institucijai. Toks prokuroro sprendimas, atitinka jo kompetenciją. Taip pat pažymėtina, kad nukentėjusiojo atstovas, nors ir nesutikdamas su prokuroro sprendimu inicijuoti A. J. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nurodydamas, kad galbūt jo veiksmuose yra ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, požymių, jokių BPK įtvirtintų procesinių veiksmų neprašė atlikti, nors sutinkamai su BPK 178 straipsnio 2 dalimi, tokią procesinę teisę turėjo.

Sutiktina su prokuroro skundo argumentu, kad skundžiama nutartis priimta netinkamai pritaikius procesines teisės normas – byla prokurorui perduota ne bylos parengimo nagrinėti teisme metu, o jau teisiamojo posėdžio metu, todėl apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, turėjo vadovautis BPK 254 straipsnio 3 dalimi, o ne BPK 234 straipsnio 2 dalimi. Tačiau pripažinus, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir naikintina, šios klaidos taisymas neturi teisinio pagrindo.

Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai, kad byla negali būti nagrinėjama teisme dėl kaltinamojo akto trūkumų, negali būti pripažinti teisingais, o bylos perdavimas prokurorui nesant nustatytų kaltinamojo akto trūkumų pažeidžia BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepateisinamai vilkina bylos nagrinėjimą.

Aukštesnysis teismas, remiantis aukščiau išdėstytu, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, o neesminiai kaltinamojo akto trūkumai gali būti pašalinti teisminio bylos nagrinėjimo metu teismui tiriant ir vertinant įrodymus, todėl perduoti bylą prokurorui nėra pagrindo. Dėl minėtų aplinkybių skundžiama nutartis naikintina ir byla gražintina nagrinėti tam pačiam teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro skundą tenkinti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.