- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-03
- Bylos Nr.
- 1A-842-519-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-1-73-1-00071-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus (pirm.), Vaclovas Iždonas, Bronius Zalaga
- Kaltinamasis
- M. Č., N. B.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Olgos Alibajevos apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:
M. Č. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 1 d. išteisintas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
M. Č. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. išteisintas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
N. B. pagal BK 284 str. 1 d. išteisintas, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Č. buvo kaltinamas tuo, kad jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis 2013-01-19, apie 01.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – prie baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) m., veikdamas kartu su N. B. ir dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia, įžūliu elgesiu, demonstruodamas aplinkinių ir asmenybės negerbimą, rankomis pastūmė nukentėjusįjį T. K., dėl ko šis nukrito nuo laiptų, N. B. rankos alkūne sudavus smūgį nukentėjusiajam D. K. į veido sritį, koja spyrė D. K. į dešinį šoną, N. B. rankos kumščiu sudavus daugiau nei 1 smūgį D. K. į veido sritį, ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam T. K., sudavė tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių į veido sritį, dėl ko nukentėjusiajam T. K. buvo nustatyta: veido sumušimas, kraujosruva veide, nosies kaulų lūžimas, sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, N. B. sudavus nukentėjusiajam D. K. smūgį kumščiu į veido sritį, nukentėjusiajam D. K. nukritus ant žemės, kartu su tyrimo metu nesustatytais asmenimis, sudavė tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių kojomis į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusiajam D. K. buvo nustatyta: veido ir nugaros sumušimai, odos nubrozdinimai ir kraujosruvos veide, muštinė viršutinės lūpos gleivinės žaizda, kraujosruva užpakaliniame krūtinės ląstos paviršiuje, sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką. Kaltinamajame akte nurodyta, kad šioje M. Č. padarytoje veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. požymių.
Taip pat M. Č. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2013-01-19, apie 01.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – prie baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) m., dėl chuliganiškų paskatų, tyčia, rankomis pastūmė nukentėjusįjį T. K., dėl ko šis nukrito nuo laiptų, ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam T. K., sudavė tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių į veido sritį, dėl ko T. K. buvo nustatyta: veido sumušimas, kraujosruva veide, nosies kaulų lūžimas, sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamajame akte nurodyta, kad šioje M. Č. padarytoje veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 8 p. požymių.
N. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis 2013-01-19, apie 01.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – prie baro „(duomenys neskelbtini) ", esančio (duomenys neskelbtini) m., veikdamas kartu su M. Č. ir dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia, įžūliu elgesiu, demonstruodamas aplinkinių ir asmenybės negerbimą, M. Č. rankomis pastūmus nukentėjusįjį T. K., dėl ko šis nukrito nuo laiptų, rankos alkūne sudavė smūgį nukentėjusiajam D. K. į veido sritį, M. Č. koja spyrus D. K. į dešinį šoną, rankos kumščiu sudavė daugiau nei 1 smūgį D. K. į veido sritį, M. Č. ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam T. K. sudavus tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių į veido sritį, dėl ko nukentėjusiajam T. K. buvo nustatyta: veido sumušimas, kraujosruva veide, nosies kaulų lūžimas, sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, sudavė nukentėjusiajam D. K. smūgį kumščiu į veido sritį, nukentėjusiajam D. K. nukritus ant žemės, kartu su tyrimo metu nesustatytais asmenimis, sudavė tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių kojomis į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusiajam D. K. buvo nustatyta: veido ir nugaros sumušimai, odos nubrozdinimai ir kraujosruvos veide, muštinė viršutinės lūpos gleivinės žaizda, kraujosruva užpakaliniame krūtinės ląstos paviršiuje, sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei pažeidė viešąją tvarką. Kaltinamajame akte nurodyta, kad šioje N. B. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. požymių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorė O. Alibajeva prašo panaikinti 2014-06-11 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį dėl M. Č. ir N. B. ir priimti jų atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį:
Pripažinti M. Č. kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. ir jį nuteisti pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 63 str. 1, 5 d., subendrinti bausmes apėmimo būdu ir galutinę bausmę skirti – laisvės atėmimą 1 metams, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. subendrinti dalinai sudedant su 2012-01-19 nuosprendžiu, galutinę bausmę skirti laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. BK 66 straipsnio tvarka M. Č. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką.
Pripažinti N. B. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 str. 1 d. ir jį nuteisti pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. BK 66 straipsnio tvarka N. B. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką.
Priteisti iš kaltinamųjų M. Č. ir N. B. solidariai 566,57 Lt Šiaulių teritorinės ligonių kasos naudai.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas, išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl naikintinas. Teigia, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, jog neįrodyta, kad M. Č. ir N. B. dalyvavo sumušant nukentėjusiuosius T. ir D. K., nes tiek M. Č., tiek N. B. kaltais neprisipažino, nukentėjusysis D. K. nurodė, kad neįsidėmėjo, kas jį ir brolį sumušė bei logiškai ir nuosekliai paaiškino, kodėl ir kaip ikiteisminio tyrimo metu iš nuotraukų atpažino kaltinamuosius, nenustatyta, kad pareigūnams kažkas nurodė būtent tuos asmenis, kurie sumušė nukentėjusiuosius, taip pat nenustatyta, kad pareigūnai sulaikė tuos asmenis, kuriuos jiems nurodė, taip pat teismas laiko, jog nėra nustatyta aplinkybė, kad N. B. džinsai buvo ištepti krauju, nes iš karto po įvykio tai neužfiksuota, taip pat tai, kad ant M. Č. rūbų ir rankų buvęs kraujas neištirtas ir nežinoma, ar tai jo paties kraujas ar kito asmens, tai ši aplinkybė, jog ant jo buvo aptiktas kraujas, nepatvirtina fakto, kad M. Č. sumušė nukentėjusiuosius. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados apkaltinamajame nuosprendyje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.
Nurodo, kad teismas išteisinamajame nuosprendyje nustatęs šias aplinkybes, jog policijos pareigūnai vijosi jiems nurodytus du asmenis, kurie nebuvo dingę iš jų akiračio, ir juos sulaikė, sulaikyti asmenys buvo su kraujo žymėmis – M. Č. rankos kruvinos, N. B. džinsų apačia kruvina. Kaltinamieji nurodė buvę kitoje vietoje – M. Č. Laisvės gatvėje, o N. B. ėjęs (duomenys neskelbtini) gatve link geležinkelio ir abu teigė tuo metu nebuvę prie baro „(duomenys neskelbtini)“. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. K. savo parodymus davė nuosekliai, dalyvavo atpažįstant kaltinamuosius ir juos atpažino, įvardindamas juos „aukštesnysis“, tai N. B., „žemesnysis“, tai M. Č., juos parodymų atpažinti protokole atpažino pagal veido bruožus, kadangi nuotraukose nesimatė ūgis. Pažymi, kad policijos pareigūnai davė nuoseklius parodymus bei ikiteisminio tyrimo metu surašė tarnybinius pranešimus, tačiau teismas tai ignoravo ir tokiu būdu atmetė kaltinamųjų M. Č. ir N. B. kaltę įrodančias faktines aplinkybes, nepagrįstai pavadindamas šiuos įrodymus prielaidomis. Teismas rėmėsi kaltinamųjų M. Č. ir N. B. parodymais iš esmės neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių, ignoravo faktines aplinkybes, nustatytas šioje byloje.
Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad policijos pareigūnai: M. K. ir A. V. parodė, kad, būdami kieme tarp Laisvės g. Nr. 5 („(duomenys neskelbtini)“) ir (duomenys neskelbtini) („Topo centras“ ir viešbutis) pamatė nuo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemu ateinančius du asmenis. Tuomet jie įsėdo į automobilį ir kiemu tuos du vijosi, važiuojant bėgliai jiems nebuvo dingę iš akiračio. Policijos pareigūnas M. K. parodė, kad sulaikius kaltinamojo N. B. džinsai buvo sutepti krauju. Iš karto po asmenų sulaikymo tyrėjas M. K. tarnybiniame pranešime nurodė, jog krauju buvo suteptos M. Č. rankos ir džinsai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. K. nuosekliai ir aiškiai davė parodymus, parodymų atpažinti protokole kaltinamuosius atpažino, tuo tarpu teisme, duodamas parodymus, nenuosekliai aiškino, jog tai ne tie asmenys, po to teigė, kad nėra įsitikinęs, kad tai tie asmenys, bet nėra įsitikinęs, kad ir ne tie asmenys, nesugebėjo paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai neišsakė savo abejonių, jog gal tai ne tie asmenys, taip pat parodė teisme, kad jam abejonės kilo po to, kai kaltinamasis M. Č. jam pasakė, kad tai ne jie ten buvo, policijoje jam atrodė, kad tai tie asmenys, policijoje jam niekas neliepė nurodyti juos (kaltinamuosius), kaltinamieji atitiko fizinius duomenis. Nukentėjusiojo D. K. nenuoseklūs parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu, turėtų būti vertintini kritiškai, kaip siekis padėti kaltinamiesiems M. Č. ir N. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. K. parodė, kad dabartiniu metu su kaltais asmenimis, t. y. tuo aukštesniu ir žemesniu vaikinais yra susitaikęs, jiems jokių materialinių pretenzijų neturi. Pagrįstai kyla klausimas, kodėl reikėjo taikytis su asmenimis, kurie jo ir jo brolio nesumušė? Nors nukentėjusysis D. K. teisminio nagrinėjimo metu pakeitė savo anksčiau ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau teismas nukentėjusiojo D. K. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, privalo įvertinti visos bylos duomenų kontekste.
Teigia, kad teismas turi remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.
Nurodo, jog teismas neįvertino to, kad byloje pakako objektyvių duomenų, pagrindžiančių kaltinamųjų M. Č. ir N. B. kaltę, nepagrįstai atmetė policijos pareigūnų duotus parodymus, neatsižvelgė į visus byloje surinktus duomenis, juos netinkamai įvertino ir nepagrįstai išteisino M. Č. ir N. B. dėl kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d., o M. Č. ir dėl kaltinimo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., todėl mano, kad M. Č. veiksmai atitinka BK 284 str. l d. ir 138 str. 2 d. 8 p., o N. B. veiksmai atitinka BK 284 str. 1 d. sudėtį ir M. Č. įvykdytos veikos turėtų būti kvalifikuojamos pagal BK 284 str. l d. ir 138 str. 2 d. 8 p., o N. B. įvykdyta veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d.
Teismo posėdyje išteisintieji M. Č., N. B. ir jų gynėjai advokatai prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė apeliacinį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jais remdamasis padarė teisingą išvadą, kad neįrodyta, jog M. Č. ir N. B. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., taip pat neįrodyta, kad M. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p. (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Su tokiu sprendimu aiškiai nesutinka apeliacinį skundą pateikusi prokurorė, prašydama M. Č. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., N. B. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 284 str. 1 d. Kolegija patikrino skundžiamą nuosprendį teisėtumo bei pagrįstumo aspektais (įrodymų vertinimas, pakankamumas, liečiamumas ir kt.), nepritaria apeliaciniame skunde suformuluotoms išvadoms, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus duomenis, ignoravo faktines aplinkybes, nustatytas šioje byloje.
Pirmiausia pažymėtina, kad BPK 301 str. 1 d. norma reikalauja, jog nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Šios normos esmė yra ta, kad teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymus, duotus atliekant ikiteisminį tyrimą, kai yra esminių prieštaravimų tarp šių parodymų ir parodymų, duotų teisme (BPK 276 str. 1 d. 3 p.), ištirti rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, tarp jų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, kitus rašytinius įrodymus, juos detaliai išanalizavo ir įvertino visete su kitais įrodymais ir priėmė atitinkamą sprendimą. Pažymėtina, kad tik teismas sprendžia, laikyti ar ne byloje esančius duomenis įrodymais ir tik teismas, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, vertina įrodymus (BPK 20 str.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė tuos įrodymus, kuriais grindė savo išvadas. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė prokurorę netenkinantį sprendimą, nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus.
Apylinkės teismas nuosprendyje padarė tinkamą išvadą, jog M. Č. ir N. B. kaltė neįrodyta dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., M. Č. – ir dėl BK138 str. 2 d. 8 p., padarymo, kadangi patys kaltinamieji viso ikiteisminio tyrimo bei teisminio proceso metu nuosekliai neigia naudoję fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, o nukentėjusieji to patvirtinti ar paneigti negalėjo, kadangi nematė, kas konkrečiai juos sumušė. Nors nukentėjusysis D. K. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką atpažino tuos asmenis, kurie jį su broliu sumušė, tačiau duodamas parodymus teisme šį proceso veiksmą paneigė. Nukentėjusysis D. K. nurodė, kad jis nebuvo tikras, jog atpažino būtent tuos asmenis, kurie sumušė jį ir jo brolį. Teigė, kad jį vežant iš ligoninės į komisariatą, jis iš pareigūnų sužinojo, jog yra sulaikyti du užpuolikai. Komisariate matė tuos du sulaikytus asmenis. Tai, kad nukentėjusysis galėjo matyti tuos asmenis komisariate, patvirtino teisme apklaustas liudytojas M. K., kuris parodė, kad nukentėjusysis galėjo pamatyti sulaikytuosius, nes atėjus į komisariatą per stiklą matyti patalpa, kurioje laikomi sulaikytieji ir nustatinėjamas girtumas. Kadangi D. K. komisariate matė tuos asmenis, todėl padarė prielaidą, kad tai tie patys asmenys, kurie užpuolė jį ir jo brolį. Atpažįstant iš nuotraukų, kaip teigė pats nukentėjusysis D. K., jis nurodė į komisariate matytus asmenis, kadangi juos įsidėmėjo ir tuo momentu manė, kad tai ir yra kaltininkai. Šie nukentėjusiojo parodymai yra logiški ir nuoseklūs, todėl pagrįstai apylinkės teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį jais rėmėsi.
Teisme nei vienas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad būtent M. Č. ir N. B. sumušė nukentėjusiuosius. Nukentėjusieji D. ir T. K. taip pat negalėjo nurodyti juos sumušusių asmenų. Liudytojas E. P. parodė, kad jam kažkas iš už nugaros priėjęs sudavė smūgį ir jis prarado sąmonę. Kai atgavo sąmonę, pamatė, kad greitoji pagalba išveža nukentėjusiuosius. Kas nukentėjusiuosius sumušė, nematė. Liudytojas A. M. parodė, kad jis matė, kai Tadui ir D. K. kažkokie vaikinai sudavę smūgius nubėgo link prekybos centro „Topo centras“. Nurodė, kad asmenys buvo apsirengę tamsiais drabužiais, nežino, ar sulaikė tuos, kurie mušėsi, ar būtent kaltinamieji mušė nukentėjusiuosius. Liudytoja I. M. parodė, kad ji matė muštynes, ar kaltinamieji dalyvavo muštynėse, ji neįsidėmėjo. Policijos pareigūnai M. K. ir A. V., taip pat nematė kas sumušė nukentėjusiuosius. Jiems būnant įvykio vietoje, kažkas pasakė, kad ateina tie, kurie sumušė nukentėjusiuosius ir jie tuos du asmenis nusivijo. Asmenys, kurie šią informaciją nurodė, byloje nenustatyti. Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, jog policijos pareigūnai M. K. ir A. V. negalėjo objektyviai vertinti situacijos, nes asmenys, kurie nurodė šią informaciją nenustatyti, todėl nėra galimybės patikrinti, ar pareigūnai pradėjo vytis tuos asmenis, kurie sumušė nukentėjusiuosius.
Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pasisakė, jog tokios aplinkybės, kad N. B. džinsai buvo sutepti krauju, jog krauju buvo suteptos M. Č. rankos ir džinsai, nėra nustatytos, kadangi tai nebuvo užfiksuota procesiniuose dokumentuose, tyrimui nepaimti aptikto kraujo mėginiai, nepaimti ir neapžiūrėti rūbai ir pan.
Prokurorė apeliaciniame skunde kelia abejones dėl nukentėjusiojo D. K. duotų parodymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo nukentėjusiojo D. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, juos įvertino sugretinęs su kitais byloje surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, t. y. įrodymai ištirti nuosekliai ir įvertinti visos jų visumos atžvilgiu.
Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą išteisinti asmenis, padarė motyvuotą išvadą, kad nesurinkta pakankamai konkrečių M. Č. ir N. B. kaltę pagal jiems pareikštus kaltinimus patvirtinančių įrodymų. Paneigti šią išvadą arba ją kitaip vertinti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, to neleidžia daryti bylos proceso metu ištirti, išnagrinėti ir kaip įrodymai įvertinti duomenys. Kitokie duomenys nenustatyti ir jų nustatymas nebeįmanomas, todėl priimtina teismo padaryta išvada, jog abejonės pripažinti asmenį kaltu ar ne yra sprendžiamos kaltinamojo teisinei padėčiai lengvinti. Esant tokiai aplinkybių sistemai, priimti apkaltinamąjį nuosprendį pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.