Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. S. pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausme;

Nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje, o likusius daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (tabaką su sintetiniu kanabinoidu, voką, tualetinio popieriaus skiautes) – sunaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, prie savęs, striukės kairėje kišenėje laikė popierinį lankstinuką, kuriame buvo tabakas su psichotropine medžiaga – sintetiniu kanabinoidu MDMB-FUBINACA, kurio masė – 1,0603 g, iki kol 2024 m. kovo 18 d. 08.40 val. atliktos jo asmens kratos metu šią medžiagą rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus pareigūnas.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2024 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį, įvertinęs kaltinamojo parodymuose esančius prieštaravimus, atsižvelgdamas į įkalinimo įstaigose vyraujančią subkultūrą ir į tai, kad pas A. S. rastos psichotropinės priemaišos įkalinimo įstaigose būna pardavinėjamos tik siekiant gauti finansinės naudos, kritiškai vertino nuteistojo išsakytą įvykių versiją, jog tabako gaminį su psichotropinių medžiagų priemaišomis jam nemokai atidavė nepažįstamas kalinys. Taip pat pirmosios instancijos teismas nelogiška laikė A. S. toliau dėstomą įvykio eigą, jog nepažįstamas nuteistasis, kuris tariamai jam nemokamai davė popierinį lankstinuką su viduje sulankstytu tabako gaminiu, ėjo iš karantino patalpos, kuri yra specialiai pritaikyta tikrinti iš kitos įkalinimo įstaigos perkeltus kalinius dėl neleistinų daiktų laikymo. Atsižvelgiant į tai, kad specialisto išvada konstatuotos psichotropinių, o ne narkotinių medžiagų laikymas, apylinkės teismas iš kaltinimo pašalino disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Parinkdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nebuvo nustatytos jokios A. S. atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, į tai, kad nusikalstamą veiką jis įvykdė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, į tai, kad daugybę kartų teistas už įvairių nusikalstamų veikų įvykdymą ir kad įkalinimo įstaiga pateikė teigiamą nuteistojo charakteristiką. Taip pat, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, Kauno apylinkės teismas nusprendė nebendrinti paskirtos bausmės su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 20 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nuosprendžiu, argumentuojant, jog 2024 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio priėmimo dienai Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nuosprendis, kuris buvo bendrinamas su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, dar nebuvo įsiteisėjęs.

6. Teismo posėdyje A. S. gynėja advokatė V. S. prašė apeliacinį skundą tenkinti, nepriteisiant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, o prokurorė J. B. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, jame neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados dėl jo kaltės, tačiau apeliantas nesutinka su jam paskirtos bausmės individualizavimu, bausmių bendrinimu ir prašo paskirti jam švelnesnę bausmę.

8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

9. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

10. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas A. S. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą, o skirdamas bausmę nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus.

11. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. S. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, tinkamai įvertino padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių ir kad nuteistojo elgesys Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) administracijos yra vertinamas teigiamai. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, parinkdamas bausmę apylinkės teismas vertino ir tai, kad nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, kurios nėra susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, kad nusikalstamą veiką padarė atlikdamas bausmę pataisos įstaigoje, kurioje turi keisti savo nusikalstamą elgesį, o ne daryti naujas nusikalstamas veikas, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, tačiau nulemtas jo susiformavusių neigiamų nuostatų visumos. Nors pirmosios instancijos teismas ir nenustatė A. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, tačiau konstatavo, jog neigiamos A. S. nuostatos yra susiformavusios, todėl švelnesnė, t. y. su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė nepasieks BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Apygardos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o padaryta nusikalstama veika yra jo netinkamo gyvenimo būdo pasekmė. Taip pat teisėjų kolegijos nuomone, vien aplinkybės, kad nuteistasis ankščiau nevartojo narkotinių medžiagų, o taip pat, kad jo darbas yra susijęs su buvimu šalia įkalinimo įstaigos pareigūnų, savaime negali būti laikomi pagrindais švelninti paskirtą bausmę ar jos dydį. Įvertinus tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai apeliantui parinko arešto bausmę, išsamiai motyvuodamas tokį sprendimą.

13. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

14. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 7 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad A. S. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro patikslintą 91,67 Eur sumą.

15. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta 2024 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas (b. l. 169). Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Šiuo atveju A. S. bausmę atlieka įkalinimo įstaigoje, todėl jo galimybė užsidirbti ir padengti turimus skolinius įsipareigojimus yra apribota. Nors nuteistojo apeliacinis skundas yra atmetamas, tačiau jis buvo išnagrinėtas vieno posėdžio, trukusio trumpiau nei pusvalandį, metu. Apelianto gynėja trumpai pasisakė baigiamųjų kalbų metu, sudėtingi teisės taikymo klausimai šioje byloje nebuvo keliami, pati gynėja posėdžio metu prašė iš apelianto antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos dėl nuteistojo gynimo iš A. S. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš A. S. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.