- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-16
- Bylos Nr.
- 2A-1964-567/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- M. V.
- Atsakovas
- UAB „Medicinos bankas“
- Kategorijos
- 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-11539-852/2012 pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovui UAB „Medicinos bankas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Ieškovas M. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo pagal DK 235 str. 2 d. 9 p. neteisėtu ir grąžinti jį į darbą, priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2012-09-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5000 Lt neturtinę žalą. Nurodė, kad 2010-04-26 su atsakovu sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr.1083, kurios pagrindu jis nuo 2010-05-03 buvo priimtas dirbti UAB „Medicinos banko“ Kreditų rizikos departamente kreditų ekspertu. Pažymėjo, kad savo darbo funkcijas vykdė tinkamai, kvalifikuotai atliko jam pavestą darbą. 2012 m. vasaros pabaigoje susirgo. Sveikatos priežiūros specialisto buvo informuotas, jog pas gydytoją ieškovas privalo atvykti rugsėjo mėn. pradžioje, todėl M. V. suprato, kad nedarbingumas jam yra pratęstas iki rugsėjo pirmojo penktadienio, t.y. iki 2012-09-07, tačiau vėliau paaiškėjo, jog nedarbingumas buvo pratęstas iki 2012-09-05. Atsakovas galimai žinodamas, kad ieškovui nedarbingumas pasibaigė 2012-09-05, nesidomėjo, kodėl jis neatvyksta į darbą. 2012-09-07 bendradarbei paskambinus bei pasidomėjus, kodėl ieškovas neatvyksta į darbą, M. V. suprato, kad apsiriko dėl nedarbingumo datos. 2012-09-10 atvykęs į darbą, ieškovas pateikė reikalaujamą paaiškinimą dėl klaidos. Tą pačią dieną atsakovas įteikė pažymą apie 2010-04-26 darbo sutarties Nr. 1083 nutraukimą pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. Drausminė nuobauda paskirta neteisėtai, neatsižvelgiant į ieškovo pateiktus paaiškinimus, todėl ieškovo atleidimas iš darbo turi būti pripažintas neteisėtu (LR DK 234 str., 235 str., 238 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Medicinos bankas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad neterminuota darbo sutartis su ieškovu buvo sudaryta 2010-04-26. Jos pagrindu ieškovas nuo 2010-05-03 buvo priimtas dirbti UAB „Medicinos bankas“ Kreditų rizikos departamente kreditų eksperto pareigose. Ieškovas pasirašytinai buvo supažindintas su UAB „Medicinos bankas“ teisės aktais, tame tarpe ir su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, etikos kodeksu bei pareiginiais nuostatais. Paaiškino, kad UAB „Medicinos bankas“ Kreditų rizikos departamento direktorė D. K. bei kreditų ekspertė M. K. 2012-09-07 surašė aktą dėl ieškovo neatvykimo į darbą. Ieškovui atvykus į darbą 2012-09-10, jam pasirašytinai buvo įteiktas reikalavimas pateikti pasiaiškinimą dėl neatvykimo į darbą 2012 m. rugsėjo 6-7 dienomis. UAB „Medicinos bankas“ administracijos vadovas, išanalizavęs ieškovo pateiktame pasiaiškinime nurodytus argumentus, 2012-09-10 priėmė įsakymą Nr. 830 K „Dėl drausminės nuobaudos – atleidimas iš darbo nuo 2012-09-10, nurodant įstatyminį pagrindą – LR DK 136 str. 3 d. 2 p. Atsakovas pažymi, kad darbuotojas neatvyko į darbą net dvi dienas pasibaigus nedarbingumo pažymėjimui. Darbuotojas neinformavo darbdavio apie nedarbingumo pažymėjimo pratęsimą, Darbdavio atstovė M. K. skambino ieškovui 2012-09-07 iš ryto bei paklausė, kodėl jis neatvyksta į darbą, tačiau ieškovas ir tą dieną neatvyko į darbą. Atsakovas pažymėjo, jog ieškovas ir anksčiau nesilaikydavo darbo laiko režimo, vėluodavo į darbą, pasišalindavo iš darbo, apie tai nepranešęs tiesioginiams vadovui (LR DK 136 str.)
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-12-21 sprendimu nusprendė M. V. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovo M. V. atsakovui UAB „Medicinos bankas“ 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovas M. V. pagal 2010-04-26 darbo sutartį Nr. 1083 dirbo UAB „Medicinos bankas“ kreditų rizikos departamente kredito eksperto pareigose (b.l. 37-39). UAB „Medicinos bankas“ administracijos vadovo 2012-09-10 įsakymu Nr. 830K „Dėl drausminės nuobaudos M. V. skyrimo“ kreditų ekspertui M. V. paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo nuo 2012-09-10 pagal Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p. (kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas, DK 235 str. 2 d. 9 p.). Įsakyme nurodyta, kad drausminė nuobauda skiriama už tai, kad jis, nepranešęs darbdaviui apie savo neatvykimo į darbą priežastis, 2012 m. rugsėjo 6 - 7 dienomis neatvyko į darbą, rašytiniame paaiškinime nenurodė svarbių neatvykimo į darbą priežasčių ir šiais veiksmais pažeidė Kredito rizikos departamento kredito ekspertų nuostatų 2.35.1 ir 2.35.14 punktų bei Vidaus darbo tvarkos taisyklių 3.1.4 punkto nuostatas (b.l. 52). Susipažinęs su šalių procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir pateiktais įrodymais, teismas konstatavo, kad ieškovui drausminė nuobauda yra paskirta teisėtai ir pagrįstai. Darbdavio pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad M. V. buvo pasirašytinai susipažinęs su Kredito rizikos departamento kredito ekspertų nuostatų 2.35.1 ir 2.35.14 punktų reikalavimais pradėti ir baigti darbą laiku ir laikytis Vidaus darbo tvarkos, taip pat ieškovas yra pasirašytinai susipažinęs su Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, kurių 3.1.4 punktas nustato, jog darbuotojai privalo pradėti darbo dieną ir baigti darbą nustatytu laiku; jeigu į darbą vėluojama arba negalima atvykti visą darbo dieną apie tai darbuotojas privalo pranešti kaip galima greičiau savo tiesioginiam vadovui (b.l. 42, 43, 48, 56). Darbuotojų darbo laikas yra nustatytas UAB „Medicinos banko“ administracijos vadovo 2011-12-28 įsakymu Nr. 87 (b.l. 54). Teismas nurodė, jog ieškovas M. V. neginčija, kad jis neatvyko į darbą 2012 m. rugsėjo 6-7 dienomis. Šį faktą taip pat patvirtina rašytiniai įrodymai – 2012-09-07 aktas dėl M. V. neatvykimo į darbą (b.l. 49). Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad jis neatvyko į darbą nesant jo kaltės, ar kad jo neatvykimą pateisina 2012 m. paaiškinime nurodytos priežastys, t.y. tai, kad jis pamiršo nuvykti pas gydytoją dėl laikinojo nedarbingumo pažymėjimo pratęsimo. Ieškovas teisme patvirtino, kad apie kito vizito laiką gydytojas jį buvo informavęs, o „Sodros“ duomenų bazėje informacijos apie jam išduoto elektroninio nedarbingumo pažymėjimo galiojimą jis netikrino, taip pat neskambino nei į socialinio draudimo įstaigą, nei į gydymo įstaigą. Teismas pažymėjo, kad ieškovo neatvykimas į darbą pasibaigus laikinajam nedarbingumui priklausė tik nuo jo valios ir kad, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, jis turėjo galimybę atvykti į darbą. Pagal Vidaus darbo tvarkos taisyklių 3.1.4 punktą ieškovas ne tik pats turėjo domėtis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis jo neatvykimą į darbą, bet ir apie tai kaip galima greičiau pranešti savo tiesioginiam vadovui. Bylos duomenimis M. V. neatvyko į darbą net ir po to, kai 2012-09-07 jam paskambino bendradarbė M. K. ir pasiteiravo apie neatvykimo priežastis. Teismo posėdžio metu ieškovas M. V. patvirtino, kad M. K. jam skambino 2012-09-07 ryte, o jis į darbą neatvyko, nes beveik iki 13 val. laukė priėmimo pas gydytoją. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad ieškovas negalėjo atvykti į darbą dėl sveikatos būklės. Ieškovo paaiškinimai apie jo sveikatą 2012-09-06 – 2012-09-07 yra prieštaringi. Kaip paaiškino teisme pats ieškovas, 2012-09-07 jis buvo nuvykęs į gydymo įstaigą, tačiau nedarbingumo pažymėjimas jam nebuvo pratęstas ir gydytoja atsisakė išduoti naują. Pateiktas ligos istorijos nuorašas patvirtina, kad 2012-09-07 jokie ieškovo nusiskundimai dėl sveikatos nebuvo užfiksuoti. Paskutinis įrašas ligos istorijoje yra padarytas gydytojos V. A. apie tai, kad pacientas „2012-09-05 į priėmimą neatvyko“ (b.l. 130). Teismas konstatavo, kad darbuotojas M. V. dvi dienas (2012-09-06 ir 2012-09-07) į darbą neatvyko ne dėl svarbių priežasčių, o dėl savo paties pasirinkto elgesio. DK 238 str. nustato, kad, skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Teismo posėdžio metu liudytoja D. K. paaiškino, kad ji yra administracijos vadovo pavaduotoja ir Klientų rizikos departamento direktorė ir buvo tiesioginė ieškovo M. V. vadovė. D. K. paaiškino, kad M. V. savo darbą vertino nekritiškai, darbo funkcijas vykdydavo neatsakingai, buvo nepareigingas, jam nuolat būdavo reiškiamos žodinės pastabos, jis vėluodavo į darbą, pasišalindavo iš darbo vietos niekam apie tai nepranešęs. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo abejoti tokiais liudytojos paaiškinimais dėl to, kad jos paaiškinimus patvirtina rašytiniai įrodymai. Darbuotojo veiklos vertinimo anketa 2011 m. patvirtina, kad ieškovas savo darbą vertino aukščiausiais balais, nors tiesioginis vadovas pagal tuos pačius kriterijus jį vertino žymiai blogiau (b.l. 17-20). Taip pat 2012-09-07 D. K. tarnybinis raštas patvirtina, kad M. V. 2012-08-06 informavo, kad dėl šeimyninių aplinkybių darbe bus apie pietus, o į darbą atvyko 15.30 val. 2012-08-13 D. K. tarnybinis raštas patvirtina, kad M. V. 2012-08-09 nieko neperspėjęs pasišalino iš darbo 15.33 val., o 2012-08-13 atvyko į darbą 9.25 val. Teismo posėdžio metu D. K. papildomai paaiškino, kad M. V. 2012-08-13 išėjo iš darbo, teigdamas, kad pasijuto blogai, tačiau nedarbingumo pažymėjimas jam buvo išduotas tik nuo 2012-08-14. teismas pažymėjo, jog D. K. paaiškinimai iš esmės sutampa ir su ieškovo paaiškinimais. Teisme ieškovas M. V. nurodė, kad jis 2012 m. rugpjūčio 8, 9 dienomis vėlavo į darbą, 9 dieną informavo D. K., kad kreipsis į gydytoją, bet kreipėsi tik 2012-08-14, t.y. nuo tada buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad dėl jo neatvykimo į darbą darbdavys jokių neigiamų pasekmių nepatyrė, ir kad dėl to jo neatvykimas į darbą neturėtų būti laikomas šiukščiu darbo drausmės pažeidimu. Teismas sutiko su atsakovu, kad darbuotojo neatvykimas į darbą laikytinas vienu iš esminių darbo sutartimi darbuotojo prisiimtų įsipareigojimų pažeidimu. Neatvykimas į darbą visą darbo dieną be svarbių priežasčių laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu pagal DK 235 str. 2 d. 9 p. M. V. į darbą be svarbių priežasčių neatvyko net dvi darbo dienas, todėl teismo vertinimu, jam skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – nėra per griežta. Teismas nenustatė, kad, skiriant drausminę nuobaudą, būtų pažeistos procesinės normos ar kiti įstatymo imperatyvai. Drausminė nuobauda M. V. yra paskirta, laikantis DK 241 str. nustatytų terminų, darbuotojui buvo sudaryta reali galimybė pateikti paaiškinimą ir nurodyti neatvykimą į darbą pagrindžiančias priežastis (DK 240 str.), skiriant drausminę nuobaudą darbdavys pagrįstai atsižvelgė į DK 238 str. numatytas aplinkybes, teisingai vertino, jog M. V. anksčiau sistemingai pažeidinėdavo darbo drausmę. Teismas pažymėjo, kad kitos ieškovo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo sveikata ir darbo sąlygomis, šiai bylai reikšmės neturi ( LR DK 235 str. 2 d. 9 p., 238 str., 240 str.).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas M. V. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-21 sprendimą, kaip nepagrįstą ir neteisėtą, bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad parengiamasis teismo posėdis 2012-11-12 vyko, nedalyvaujant ieškovo atstovui advokatui A. P.. 2012-11-07 teismui buvo įteiktas ieškovo atstovo advokato A. P. prašymas atidėti parengiamąjį teismo posėdį, kadangi advokatas tuo metu buvo patyręs sunkią nugaros traumą, jam buvo taikomas gydymas, tačiau parengiamasis teismo posėdis įvyko. Advokato A. P. prašyme atidėti parengiamąjį teismo posėdį buvo nurodytas advokato užimtumas 2012 m. gruodžio 03-10 d., tačiau kitas parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas 2012-12-04. Apeliantas teigia, jog tokiais savo veiksmais teismas pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą (LR CPK 17 str.), kuris yra vienas iš esminių LR CPK įtvirtintų civilinio proceso principų, lemiančių teisingo, objektyvaus ir teisėto sprendimo civilinėje byloje priėmimą. Ieškovas pažymėjo, jog, neturėdamas teisinio išsilavinimo, negalėjo tinkamai sau atstovauti ir pasinaudoti visomis įstatymo suteiktomis teisėmis ir priemonėmis, ginant savo pažeistas teises. Teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad teisėjas ieškovui siūlė sudaryti taikos sutartį, tačiau be atstovo advokato A. P. pagalbos nesugebėjo tinkamai apsvarstyti šio pasiūlymo, nežinojo, kokių sąlygų gali reikalauti, kokios kitos šalies pasiūlytos sąlygos būtų naudingos, o kurios ne. Ieškovas paaiškino, kad, nusprendus tęsti teismo posėdį nedalyvaujant ieškovo atstovui, iš jo buvo atimta galimybė pasinaudoti įstatymo suteikta teise sudaryti taikos sutartį. Toks teisėjo elgesys iš esmės pažeidė jo, kaip silpnesnės proceso šalies, teises ir reikšmingai sumažino ieškovo galimybes sėkmingai dalyvauti ir ginti savo poziciją šioje civilinėje byloje ir siekti jam palankaus teismo sprendimo. Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad į darbą ieškovas neatvyko dėl nepakankamo rūpestingumo ir atidumo. Teismas nekreipė dėmesio į ieškovo paaiškinimus, jog, sulaukęs bendradarbės skambučio, iš karto nuvyko į gydymo įstaigą, norėdamas patekti pas gydytoją. Dėl gydymo įstaigoje nustatytos pacientų priėmimo tvarkos ieškovas, kaip neturintis išankstinio užsirašymo pas gydytoją, buvo priverstas laukti iki gydytojos darbo pabaigos, kai bus priimti visi iš anksto užsirašę pacientai. Teismas taip pat nevertino teismui pateikto įrodymo, kad neturėjo techninių galimybių savo laikinojo nedarbingumo pažymėjimo galiojimo termino pasitikrinti Sodros duomenų bazėje, kadangi gyventojams tokia paslauga nesuteikiama. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad į darbą dvi dienas ieškovas neatvyko ne dėl savo kaltų, aplaidžių veiksmų. Neatvykimas į darbą nebuvo valingas, sąmoningai pasirinktas elgesio variantas. Teismas visiškai nevertino apelianto pateiktos informacijos, kad esant staigiam orų atšalimui, sinusito simptomai labai smarkiai paūmėja, prasideda stiprūs galvos skausmai. Rugsėjo 5-7 dienomis kaip tik ir buvo staigus orų atšalimas ir dėl to sveikatos būklė stipriai pablogėjo: kamavo stiprus galvos skausmas, karščiavimas. Teiginiais apie neva buvusius dažnus vėlavimus į darbą, kurie nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, liudytoja D. K. tiesiog atskleidė savo neigiamą požiūrį į ieškovą, subjektyvų vertinimą bei bandė sudaryti neigiamą ieškovo, kaip darbuotojo, įvaizdį teismui, nors jis nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Liudytoja D. K., duodama parodymus, nutylėjo faktą, kad neretai pietų pertraukos metu M. V. likdavo dirbti kabinete, taigi dirbdavo ir pietų pertraukos metu. Teismas taip neįvertino fakto, kad 2012-08-14 buvo išrašytas laikino nedarbingumo pažymėjimas, kuris buvo tęsiamas iki 2012-09-05. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovo teiginiai apie ligos paūmėjimą esant karščiui ar oro sąlygų kaitai, yra teisingi ir kad pavėlavimas į darbą arba išėjimas iš darbo anksčiau buvo sąlygoti ne aplaidaus požiūrio į darbą ir pareigas, o būtent staigaus ligos paūmėjimo ir sveikatos būklės pablogėjimo. Liudytojos D. K. teiginiai, neva, mažai bendraudavo su vadybininkais, neatitinka tikrovės. Daug bendravimo vykdavo raštu, tačiau visuomet didžiausias dėmesys būdavo sutelktas į kredito paraiškų vertinimą ir dokumentų analizę. Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad byloje ieškovas yra silpnoji šalis ir jo interesams bei teisių apsaugai turi būti teikiamas prioritetas ir ypatingas dėmesys. Tokie teisėjo veiksmai pažeidžia LR CPK įtvirtintą proceso šalių lygiateisiškumo principą, kuris įpareigoja teismą sudaryti proceso šalims vienodas sąlygas savo pozicijai ginti, nepažeisti vienos šalies interesų kitos šalies naudai.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Medicinos bankas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į sutrumpintus darbo bylų nagrinėjimo terminus, bylos nagrinėjimą paskyrė 2012-12-04, tačiau ieškovui nebuvo užkirstas kelias pateikti papildomus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neatvyko į darbą iš eilės dvi darbo dienas, jo veiksmai pagrįstai kvalifikuojami kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, kuriam esant darbo sutartis gali būti nutraukta be įspėjimo. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, pagrįstai nurodė, kad ieškovo nurodomos aplinkybės, susijusios su jo sveikata ir darbo sąlygomis, reikšmės šiai bylai neturi (LR DK 35 str. 1 d., 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Tai, kad 2012-11-07 pirmosios instancijos teismui buvo įteiktas ieškovo atstovo advokato A. P. prašymas atidėti 2012-11-12 parengiamąjį teismo posėdį, kadangi advokatas tuo metu buvo patyręs nugaros traumą, savaime nesukūrė pirmosios instancijos teismui pareigos atidėti parengiamąjį teismo posėdį ir skirti dar vieną parengiamąjį teismo posėdį, nes pagal įstatymą neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos ar atstovo užimtumo kitose bylose nelaikoma svarbia neatvykimo priežastimi (CPK 246 str.). Tai, kad parengiamasis teismo posėdis 2012-11-12 vyko, nedalyvaujant ieškovo atstovui advokatui A. P., nereiškia, kad teismas pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą (LR CPK 17 str.), nes teismas neribojo šalių teisės pateikti prašymus ir papildomus įrodymus byloje. Antai, po parengiamojo teismo posėdžio 2012-11-21 ieškovas pateikė prašymą prijungti papildomus įrodymus, kuriuos teismas 2012-12-04 teismo posėdžio metu prijungė (b.l. 149).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pravedė parengiamąjį teismo posėdį, nedalyvaujant ieškovo atstovui advokatui A. P., paskirdamas bylą nagrinėti iš esmės teismo posėdyje 2012-12-04 13 val. Tai, kad 2012-11-07 ieškovo atstovo advokato A. P. prašyme (b.l. 89) buvo nurodyta, kad advokatas yra užimtas 2012-12-04 visą dieną, nesukūrė teismui pareigos derinti bylos nagrinėjimo laiką pagal ieškovo advokato užimtumo grafiką, nes įstatymas nenumato teismui pareigos derinti posėdžio datą su šalies advokato užimtumo grafiku. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikti įrodymai, kad ieškovo atstovas advokatas A. P. į 2012-12-04 13 val. teismo posėdį negalėjo atvykti dėl jo užimtumo kitoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, ieškovo procesinės teisės nebuvo pažeistos, nes 2012-12-04 teismo posėdžio metu ieškovas pareiškė (b.l. 147), kad ginsis vienas, nes advokatas negali atvykti į teismo posėdį. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti minėtu teismo posėdžio protokolu (b.l. 145-163), nes dėl jo nebuvo teikiamos pastabos CPK nustatyta tvarka.
Tai, kad ieškovas neturi teisinio išsilavinimo, savaime nereiškia, kad jis negalėjo tinkamai sau atstovauti ir pasinaudoti visomis įstatymo suteiktomis teisėmis ir priemonėmis, ginant savo teises, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus: teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išnagrinėti bylą, ir viršyti byloje pareikštus reikalavimus bei taikyti alternatyvų darbuotojo teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą (LR CPK 414 str., 417 str.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas buvo pakankamai aktyvus, todėl ta aplinkybė, kad buvo priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, savaime nereiškia teismo aktyvaus vaidmens pažeidimo.
Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas ieškovui siūlė sudaryti taikos sutartį, kad, nusprendė tęsti teismo posėdį, nedalyvaujant ieškovo atstovui, neužkirto kelio ieškovui sudaryti taikos sutartį pirmosios instancijos teisme, nes pagal LR CPK 140 str. 4 d. per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, dalyvaujant ieškovui ir jo atstovui bei atsakovo atstovėms buvo pasiūlyta sudaryti taikos sutartį, bet šalims nepavyko sudaryti taikos sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis neužkerta kelio šalims sudaryti taikos sutartį vykdymo procese LR CPK 595 straipsnio tvarka.
Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą priimti ieškovui palankų sprendimą, nes pats ieškovas kritiškai nevertina savo elgesio dėl neatvykimo į darbą. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad į darbą ieškovas neatvyko dėl nepakankamo rūpestingumo ir atidumo. Visuotinai suprantama aplinkybė, kad kiekvienas vidutiniškai apdairus ir rūpestingas asmuo, turėdamas paskirtą laikinojo nedarbingumo laikotarpį, gerai įsidėmi arba sau užsirašo jo pradžios datą ir pabaigos datą, o negalėdamas atsiminti, turi galimybę pasitikslinti laikinojo nedarbingumo laikotarpį jo gydymo įstaigoje (LR CPK 182 str. 1 p.). Dėl šių priežasčių teismas kritiškai vertina apelianto argumentus, kad jis neturėjo techninių galimybių savo laikinojo nedarbingumo pažymėjimo galiojimo termino pasitikrinti Sodros duomenų bazėje, nes šią informaciją jis galėjo pasitikrinti savo gydymo įstaigoje. Ta aplinkybė, kad ieškovas teigia, jog po bendradarbės skambučio jis iš karto nuvyko į gydymo įstaigą, norėdamas patekti pas gydytoją ir buvo priverstas laukti iki gydytojos darbo pabaigos, kai bus priimti visi iš anksto užsirašę pacientai, nepanaikina drausminės atsakomybės ieškovui taikymo pagrindo, nes byloje nėra duomenų, pateisinančių ieškovo neatvykimą į darbą 2012 m. rugsėjo 6, 7 dienomis.
Nagrinėjamu atveju pats ieškovas yra atsakingas už savo veiksmų, neatvykstant į darbą 2012 m. rugsėjo 6, 7 dienomis, pasekmes, nes suaugęs asmuo negali savo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio padarinių perkelti darbdaviui arba jį pateisinti dėl orų permainų pasikeitusia savo sveikatos būkle, neturėdamas suteikto laikinojo nedarbingumo laikotarpio. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto naujai pateiktuose rašytiniuose įrodymuos (b.l. 177-185) nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą panaikinti arba pakeisti apelianto skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Nagrinėjamu atveju ieškovo atleidimo pagrindui neturi teisinės reikšmės aplinkybės dėl to, ar ieškovas dažnai vėluodavo į darbą, ar ieškovas dirbdavo pietų pertraukos metu, ar daug bendraudavo su vadybininkais, nes teisiškai reikšminga aplinkybė, kad ieškovas, turėjęs nedarbingumo laikotarpį nuo 2012-08-14 iki 2012-09-05, neatvyko į darbą 2012 m. rugsėjo 6, 7 dienomis.
Byloje nėra duomenų, kad ieškovo darbo sąlygos jam skirtame kabinete neatitiko teisės aktų reikalavimų, kad ieškovas teikė prašymus ar skundus dėl jo darbo sąlygų neatitikimo nustatytoms sveikatos, higienos ir darbo vietos normatyviniams reikalavimams.
Tai, kad ieškovas neatvyko į darbą 2012 m. rugsėjo 6 ir 7 dienomis, patvirtina, kad jis tokiu neveikimu parodė, kad be svarbių priežasčių nevykdė darbinių pareigų darbdavio naudai.
Aplinkybės, kad apeliantas tikėjosi, kad darbdavys atsižvelgs į ieškovo sveikatos būklę, savaime nereiškia, kad ieškovas, kaip silpnesnioji darbo teisinių santykių šalis, gali be nustatyto laikinojo nedarbingumo laikotarpio neatlikti jokių darbinių funkcijų atsakovo naudai. Tai, kad pats ieškovas save vertino kaip darbuotoją, su kuriuo darbdavys susidorojo, nesuteikia jokių teisinių privilegijų ieškovui ir neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas negalėjo tinkamai vykdyti darbo funkcijų darbdavio naudai ir kad darbdavys atliko psichologinio spaudimo veiksmus ieškovo atžvilgiu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas, neatvykdamas į darbą 2012 m. rugsėjo 6 ir 7 dienomis, padarė pravaikštą ir tai laikytina itin šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu LR DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad buvo teisinis pagrindas atleisti iš darbo ieškovą 2012 metų rugsėjo 10 d. pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 9 p., nes jis neatvyko į darbą be svarbių priežasčių. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą ieškovo neatvykimo priežastis į darbą pripažinti svarbiomis. Tokiu būdu ieškovo darbo sutarties nutraukimas drausmine tvarka yra teisėtas ir pagrįstas.
Byloje nėra duomenų dėl DK 236 str., 238 str., 240 str., 241 str. pažeidimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovui buvo apribota galimybė atlikti darbines funkcijas darbdavio naudai, kad ieškovas raštu pareikalavo darbdavio pašalinti konkrečias priežastis, kliudančias jam atlikti darbines funkcijas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, kaip darbdavys, koregavo dokumentus dėl ieškovo jam palankesne linkme, todėl teismas neturi teisinio pagrindo atsakovo pateiktus dokumentus vertinti kritiškai. Pažymėtina, kad pagal DK 242 straipsnį teismas, nagrinėdamas darbo ginčą dėl drausminių nuobaudų taikymo, patikrina daugelį aplinkybių: ar tikrai buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, ar buvo laikytasi drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ir t. t. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą – nebuvo darbe be pateisinamų priežasčių ir nevykdė darbinių pareigų darbdavio naudai 2012 m. rugsėjo 6 ir 7 dienomis.
Šį pažeidimą darbdavys pagrįstai pripažino šiukščiu darbo pareigų pažeidimu (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Pagal DK 239 straipsnį už vieną darbo drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. Kadangi ieškovas padarė vieną darbo drausmės pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovas yra atleistas iš darbo pagrįstai (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nes teismas byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai ir objektyviai pagal vidinį savo įsitikinimą. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą keisti pirmosios instancijos teismo argumentus dėl įrodymų vertinimo. Tai, kad apeliantui nepatinka sprendimo surašymo stilius, nereiškia, kad įrodymai įvertinti neobjektyviai ir teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės atitinka CPK 263, 265 ir 270 straipsnių reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas. Kolegija nenustatė CPK nuostatų ir materialinės teisės pažeidimų, turėjusių įtakos bylos išsprendimo teisingumui. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes byla iš esmės išspręsta teisingai pirmosios instancijos teisme, kuris pagrįstai atmetė visus ieškinio reikalavimus.
Šiuo atveju byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti apeliacinį skundą, nes atsakovas nepažeidė ieškovo teisių ir teisėtų interesų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti ieškinį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., DK 2 str., 94 str., 95 str., 228 str., CPK 5 str. - 8 str., 177 str.- 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 414 str., 417 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovui nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas pateikė įrodymus, kad jis patyrė apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas 2000 Lt už advokatės teisines paslaugas (b.l. 193-194. 203-204). Teisėjų kolegija pagrįstomis pripažįsta 1650 Lt sumą ir mažina teisinių paslaugų dydį, priteistiną iš ieškovo atsakovo naudai, nuo 2000 Lt iki 1650 Lt dydžio, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio reikalavimais. Pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis teisėjų kolegija pripažįsta 1500 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (1,5 x 1000 Lt) ir 150 Lt (1 val. x 150 Lt (0,15 x 100 Lt=150 Lt)) už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 3 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo M. V. 1650 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Medicinos bankas“ naudai.