- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-06-15
- Bylos Nr.
- 1-124-579/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 52-1-00697-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Civilinis ieškovas
- A. V.
- Kaltinamasis
- V. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. V., jos atstovui adv. Georgijui Gromovui, gynėjams adv. Reginai Atkočaitienei, Romui Aikevičiui, Deimintui Radzevičiui, Vincui Pacevičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. M. gim. (duomenys neskelbtini) raj., (duomenys neskelbtini) kaime, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Alytuje, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, išsiskyręs, 10 kl. išsilavinimo, teistas: 1. 2006-11-20 pagal BK 178 str. 2 d. 1000 Lt dydžio bauda, 2009-12-23 bauda pakeista 48 valandomis viešųjų darbų, 2010-06-01 nutartimi viešieji darbai pakeisti 8 paromis arešto, bausmės neatlikęs; 2. 2009-06-23 pagal BK 138 str. 1 d. 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams paskiriant įpareigojimus, 2010-10-05 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas
A. K. gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Alytuje, dirbantis (pagal verslo liudijimą), nevedęs, 10 kl. išsilavinimo, neteistas
V. J. gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) raj., registruotas Darbo biržoje, nevedęs, 10 kl. išsilavinimo, teistas: 1. 1992-09-14 pagal BK 146 str. 2 d. 2 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2. 1995-03-14 pagal BK 146 str. 3 d. 2 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 43 str. prie paskirtos bausmės dalinai pridėta 1992-09-14 nuosprendžiu paskirta bausmė ir galutinė bausmė 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, paleistas 1996-08-14 atlikus bausmę; 3.1998-08-17 pagal BK 16 str. 2 d. 104 str. 8 metams laisvės atėmimo, 2004-10-08 paleistas atlikus bausmę
A. B. gim. (duomenys neskelbtini) raj, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Alytuje, registruotas Darbo biržoje, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, neteistas
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M., A. K., V. J. ir A. B. 2010 m. birželio mėn. laikotarpyje nuo 29 dienos 22 val. iki 30 dienos 1³⁰ val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, asmeninio konflikto su M. V. metu, tyčia, bendrais veiksmais nužudė M. V., o būtent – A. K. sudavė ne mažiau trijų smūgių sušaldytu mėsos faršo gabalu M. V. į veidą, po ko M. V. nugriuvo ant nugaros ant minkštos dalies kampo, tada A. K. sudavė rankomis ne mažiau septynių smūgių į galvą, A. B. sudavė ne mažiau trijų smūgių rankomis į galvą, bei ne mažiau trijų smūgių rankomis į dešinę ranką ir pilvą, V. M. užlipęs ant minkštos dalies kampo, sudavė kojomis iš viršaus, gulinčiam ant kairio šono M. V. ne mažiau 10 smūgių į galvą, V. J. du kartus įsibėgėjo nuo kambario durų ir krentant ant minkštos dalies gulinčio M. V., rankos alkūne sudavė ne mažiau dviejų smūgių į pakaušio sritį. Taip bendrais veiksmais jie padarė nukentėjusiajam M. V. lokalią kraujosruvą dešinėje smilkininėje skiltyje smegenų žievėje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinės smilkininės ir dalies momeninės skilčių projekcijoje, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, apimant dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininę, momeninę, kaktinę, dalį pakaušinės skilties, pereinant į pamatines dešinio galvos smegenų pusrutulio skiltis, kraujosruvą galvos minkštuosiuose audiniuose dešinės speninės ataugos projekcijoje, pereinant į dešinio smilkinio sritį, poodines kraujosruvas už dešinės ausies, dešinės speninės ataugos projekcijoje, dešinio ausies kaušelio srityje, odos nubrozdinimą dešinio smilkinio srityje, odos nubrozdinimus dešinės pusės apatinio žandikaulio kampo srityje, kaktos dešinėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, muštinę žaizdelę viršutinės lūpos gleivinėje, dešinio dilbio viršutiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje, dešinio dilbio apatiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, pereinant ant II-III-IV krumplių, ko pasėkoje dėl galvos sumušimo pasireiškusio lokalia kraujosruva smegenų žievėje dešinėje smilkininėje skiltyje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinės smilkininės, dalinai dešinės momeninės skilčių projekcijoje, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininės, momeninės, kaktinės, dalies pakaušinės skilčių projekcijoje, pereinant į dešinio pusrutulio pamatines skiltis, tai yra padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko M. V. įvykio vietoje mirė, tai yra tokiu būdu jį nužudė.
Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2010-06-29 į jo gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), Alytuje atvyko V. J. su drauge. Be to, jis pasikvietė V. B., kuris atvyko kartu su M. V.. Dar vėliau atvyko A. K. ir A. B.. Tik atvykus A. K. nukentėjusysis M. V. prikibo prie pastarojo, puolė jį mušti. Jis ir kiti to vakaro dalyviai nukentėjusįjį atitraukė nuo A. K.. M. V. jiems pažadėjo, kad daugiau konfliktų nebus, tačiau tuoj pat puolė prie A. B., pradėjo jį smaugti, grasinti. Jis su A. J. ir V. B. vėl M. V. atitraukė, jį ramino. Nukentėjusysis pažadėjo prie kitų vakaro dalyvių daugiau nepriekabiauti. Tuo metu A. K. su A. B. išėjo į lauką ir ketino eiti namo. Jis šiuos kaltinamuosius įkalbėjo grįžti, sakė, kad daugiau konfliktų nebus. Tik grįžus, A. K. puolė M. V. ir su šaldytos mėsos gabalu, kuriuo šaldė sumuštą veidą, trenkė jam į galvos sritį. Tuomet ir jis pradėjo mušti nukentėjusįjį, sudavė jam apie dešimt smūgių, daugiausia į galvą. Po to prie jų prisijungė ir A. J. su A. B.. Kaltinamasis A. J. sudavė M. V. vieną smūgį, o A. B. – pora smūgių.
Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (b.l. 150-153 T. 1) kaltinamasis V. M. be kita ko nurodė, kad pirmas nukentėjusiajam į galvą šaldytos mėsos gabalu kelis kartus sudavė A. K., tada prisijungė A. B., kuris užlipęs apžergė M. V. ir sakydamas, kad tai už vakar dieną, mušė rankomis per galvą. Jie sudavė maždaug po dešimt smūgių. Jis irgi, užlipęs ant minkštos dalies, pradėjo spardyti nukentėjusįjį. A. K. taip pat spardė M. V. kojomis ir daužė rankomis. V. J. įsibėgėjęs smūgiavo nukentėjusiajam alkūne į galvos sritį (pakaušį), po to tai pakartojo dar kartą. Jis taip pat patvirtino, jog visi kaltinamųjų smūgiai buvo suduodami M. V. tik į galvos sritį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino iš dalies ir patvirtino, kad 2010-06-29 kartu su A. B. atvyko pas V. M., kur buvo ir kiti kaltinamojo V. M. paminėti asmenys. Jį iš karto puolė mušti M. V., kartu priekaištaudamas dėl prieš mėnesį dingusios grandinėlės. Kadangi buvo sumuštas veidas, L. K. padavė jam šaldytos mėsos gabalą pridėti prie veido. Taip pat jis kartu su A. B. nusprendė grįžti namo, tačiau lauke juos pasivijo V. M. ir įkalbėjo grįžti baigti gerti alų. Įėjus į butą kaltinamasis V. M. jam pasakė prisikabinti prie M. V.. Todėl tik įėjęs į kambarį, su turėtu šaldytos mėsos gabalu trenkė nukentėjusiajam į galvos sritį. M. V., kuris tuo metu sėdėjo ant minkštos baldų dalies, parkrito, bandė stotis, tuomet jis sugriebė nukentėjusiajam už rankų, o kiti kaltinamieji prišokę puolė M. V. mušti. Kas iš jų kokius veiksmus atliko pasakyti negali, nes buvo didelė maišatis. Tada jis išėjo į balkoną ir tolesnių įvykio aplinkybių nematė.
Kaltinamasis V. J. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2010-06-29 svečiavosi pas V. M.. Atvykus V. K. ir A. B., anksčiau atėjęs M. V. puolė prie A. K. ir ėmė jį mušti. Kadangi nukentėjusysis prašė kitų nesikišti į konfliktą, jis išėjo į balkoną. Sugrįžus konfliktas buvo pasibaigęs, tačiau netrukus vėl prasidėjo, tai yra vėl M. V. vėl pradėjo elgtis agresyviai, kabinėtis prie A. K., kitų asmenų. Tada A. K. kartu su A. B. išėjo. Po kurio laiko jie grįžo. Tvirtina, kad M. V. sudavė tik vieną kartą į galvą. Nuo šio smūgio nukentėjusysis pritūpė, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, tačiau tai negalėjo būti M. V. mirties priežastis. Sudavęs smūgį jis išsikruvino drabužius, todėl išėjo nusiprausti ir persirengti.
Kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2010-06-29 vakare V. M. kvietimu kartu su A. K. nuvyko pas jį. Bute buvo kitame kambaryje negu A. K., o kai jį pamatė, A. K. veidas buvo sumuštas ir ištinęs. Pasakė, kad jį sumušė M. V.. Tuomet iš kito kambario atėjo nukentėjusysis, kuris pradėjo prie visų kabinėtis. Nenorėdami, kad vėl kiltų konfliktas, jie su A. K. išėjo namo, tačiau lauke V. M. juos įkalbėjo grįžti, sakė, kad nukentėjusysis M. V. nusiramino, daugiau konfliktų nebus. Atėjus tarp A. K. ir M. V. vėl kilo konfliktas, A. K. kažką turėjo rankoje ir sudavė nukentėjusiajam į veidą. Matė, kad smūgį M. V. sudavė ir V. M.. Jis norėjo skirti konflikto dalyvius, tačiau nukentėjusysis jį puolė, sužalojo ranką. Todėl jis sudavė M. V. du-tris smūgius į pilvą. Kaltinamojo V. J. tuo metu nematė, mano, kad jo nebuvo kambaryje.
Nukentėjusioji A. V. paaiškino, kad M. V. jos sūnus. Dėl jo mirties prašo priteisti iš kaltų asmenų 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 15011 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti.
Liudytojai D. B. ir A. B. paaiškino, kad gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje kur triukšmaujama. Nuvykus rado tris vyrus, kurie buvo neblaivūs. Vieno iš jų buvo sužalota ranka, kito sumuštas veidas. Šie asmenys paaiškino, kad juos sužalojo iš matymo pažįstamas, kuris po to iš buto pabėgo. Bute buvo ramu, šviesa kambariuose nedegė. V. M. tuo metu iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kad sužalotiems būtų suteikta pagalba. Išvykus, po pusvalandžio gavo pranešimą, kad tame bute rastas negyvas vyriškis. Atvykus, viename iš kambarių, ant minkštos dalies pamatė gulintį be gyvybės ženklų vyriškį, sumuštu, kruvinu veidu. V. M. paaiškino, kad mirusysis jau atėjo sužalotas.
Liudytojas V. B. paaiškino, kad 2010-06-29 jis namuose su M. V. vartojo alkoholį. Buvo užėjęs kaltinamasis A. B., kuris susimušė su M. V.. Jis išskyrė juos ir A. B. išėjo. Vakare paskambino V. M. ir pakvietė užeiti. Nuėjo su nukentėjusiuoju, ten buvo ir V. J.. Visi gėrė alų, o po kurio laiko atvyko A. K. su A. B.. Nukentėjusysis prikibo prie A. K., kad šis pavogė (jo draugės) grandinėlę, pradėjo jį mušti. Kaltinamasis A. K. supyko, kad jį muša ir išėjo namo. Kartu išėjo ir A. B.. Jis, pamatęs, kad čia vyksta konfliktai, irgi išėjo namo. Kvietė ir M. V., bet šis eiti atsisakė. Išėjęs į kiemą sutiko grįžtantį A. K. kartu su A. B. ir V. J.. Kitą dieną sužinojo, kad M. V. mirė.
Liudytoja L. K. paaiškino, kad 2010-06-29 bute, kur ji gyvena su V. M., susirinko kaltinamieji, taip pat atėjo V. B. su nukentėjusiuoju. Vienu metu ji išgirdo, kad kitame kambaryje vyksta konfliktas. Atėjusi pamatė, jog nukentėjusysis M. V. spardo A. K.. Ji norėjo M. V. atitraukti, tačiau šis jai griebė už kaklo ir liepė nesikišti. Po konflikto visi kaltinamieji išėjo į kiemą. Kai jie grįžo ji A. K. davė šaldytos mėsos gabalą prisidėti prie sumušto veido. Ji matė, kaip kaltinamasis A. K. metė šį mėsos gabalą į M. V., o po to kiti kaltinamieji prišoko prie nukentėjusiojo ir pradėjo jį mušti, buvo didelė maišatis.
Liudytoja N. L. paaiškino, kad kitą dieną po įvykio ji apklausė kaltinamąjį V. M.. Apklausos metu dalyvavo ir advokatas. Kaltinamasis parodymus davė niekieno neverčiamas. Jis pasakojo, kad išgertuvių metu nukentėjusysis M. V. sumušė A. K., vėliau kaltinamieji sugalvojo, jog reikia atkeršyti M. V.. A. K. trenkė šaldytos mėsos gabalu keletą kartų nukentėjusiajam į veidą, po to pribėgo A. B., kuris irgi sudavinėjo į galvą. Kaltinamasis taip pat pasakojo, jog jis pats spardė kojomis M. V., o V. J. įsibėgėjęs du kartus trenkė alkūne nukentėjusiajam į veidą. Visi parodymai užprotokoluoti tiksliai. Joks poveikis V. M., o taip pat kitiems kaltinamiesiems nebuvo daromas, jie nebuvo išsigandę, niekuo nesiskundė. Kaltinamųjų parodymų patikrinimą vietoje fiksavo taip pat ji. Užrašė tik tai, ką jie patys pasakojo ir rodė.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b.l. 7-23 T. 1) matyti, kad (duomenys neskelbtini), Alytuje viename iš kambarių, ant minkšto kampo guli aukštielninkas vyriškos lyties lavonas su smurto žymėmis. Taip pat įvairiose buto vietose rastos rudos spalvos dėmės.
Iš teismo medicinos specialisto išvados (b.l. 26-32 T. 1) matyti, kad M. V. mirties priežastis įvyko dėl galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju ir minkštuoju galvos smegenų dangalais traumuojančiai jėgai pagrindinai veikiant galvos dešiniąją pusę. M. V. lavone rasta lokali kraujosruva dešinėje smilkininėje skiltyje smegenų žievėje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinės smilkininės ir dalies momeninės skilčių projekcijoje, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, apimant dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininę, momeninę, kaktinę, dalį pakaušinės skilties, pereinant į pamatines dešinio galvos smegenų pusrutulio skiltis, kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose dešinės speninės ataugos projekcijoje, pereinant į dešinio smilkinio sritį, poodines kraujosruvas už dešinės ausies, dešinės speninės ataugos projekcijoje, dešinio ausies kaušelio srityje, odos nubrozdinimai dešinio smilkinio srityje, odos nubrozdinimai dešinės pusės apatinio žandikaulio kampo srityje, kaktos dešinėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, muštinė žaizdelė viršutinės lūpos gleivinėje, dešinio dilbio viršutiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje, dešinio dilbio apatiniame trečdalyje išoriniame paviršiuje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, pereinant ant II-III-IV krumplių. Taip pat išvadoje nurodoma, kad dėl galvos sumušimo pasireiškusio lokalia kraujosruva smegenų žievėje dešinėje smilkininėje skiltyje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinės smilkininės, dalinai dešinės momeninės skilčių projekcijoje, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais dešinio galvos smegenų pusrutulio smilkininės, momeninės, kaktinės, dalies pakaušinės skilčių projekcijoje, pereinant į dešinio pusrutulio pamatines skiltis, buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo konkrečiu atveju sukėlęs nukentėjusiojo mirtį. Visi kiti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Poodinės kraujosruvos dešiniajame dilbyje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, pereinant ant II-III-IV krumplių, galėjo atsirasti ir savigynos metu. Sužalojimų metu M. V. galėjo būti tiek horizontalioje, tiek vertikalioje, tiek artimose joms padėtyse. Didžiausia tikimybė, kad užpuolikas sužalojimų padarymo metu buvo dešinėje nukentėjusiojo pusėje. Tai rodo sužalojimų lokalizacija galvos dešinėje pusėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau kaip vienuolikos trauminių poveikių.
Apklaustas specialistas L. U. paaiškino, kad M. V. į galvos dešinę pusę buvo suduota ne mažiau kaip 4-5 smūgiai. Kraujas po kietuoju ir minkštuoju galvos smegenų dangalais išsilieti galėjo nuo bet kurio iš šių (keturių-penkių) smūgių. Visi kiti smūgiai į galvą mirčiai įtakos neturėjo.
Taip pat specialistas nustatė, kad A. K. buvo padarytos kraujosruvos odoje abiejų akių vokuose, dešinio smilkinio srityje, dešinio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, nosies nugarėlėje ir kaklo abiejose pusėse, odos nubrozdinimai kaklo abiejose pusėse, muštinė paviršinė žaizda kairės akies viršutiniame voke, kraujosruva ir nubrozdinimas viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje (b.l. 38-39 T. 1).
Kitoje teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad A. B. padaryta pjautinė žaizda dešiniajame dilbyje, kraujosruvos odoje dešiniajame žaste, kairiame dilbyje ir dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje, linijiniai odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje ir dešiniame dilbyje (b.l. 41-43 T. 1).
Apžiūrėjęs kaltinamąjį V. M. teismo medicinos specialistas konstatavo, kad jam padaryta kraujosruvos odoje kaklo dešinėje pusėje ir odos nubrozdinimai abiejose plaštakose (b.l. 45-47 T. 1).
Taip pat teismo medicinos specialistas nurodė, kad V. J. padaryta kraujosruva odoje krūtinės ląstos dešinėje pusėje (b.l. 49-50 T. 1).
Atlikus tyrimą nustatyta, kad L. K. padaryta odos nubrozdinimas kaklo kairėje pusėje (b.l. 52-53 T. 1).
Iš objektų DNR tyrimo išvados matyti, kad ant kaltinamųjų ir liudytojos L. K. rūbų rastas kraujas priklauso arba jiems patiems, arba kitiems kaltinamiesiems (b.l. 65-67 T. 1).
Akistatos su A. K. metu liudytoja L. K. (b.l. 128-129 T. 1) patvirtino, kad ji matė kaip visi keturi kaltinamieji apstojo M. V. ir mosikavo rankomis, į jos pasakymą „ką jūs darot“ kaltinamieji nereagavo. Kaltinamasis taip pat pripažino, kad sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į vaidą šaldytu mėsos gabalu, po to paėmė jam už rankų ir jas laikė, nes M. V. norėjo keltis. Nukentėjusįjį tuo metu pradėjo mušti ir kiti trys kaltinamieji.
V. M. akistatos su A. K. metu (b.l. 161-162 T. 1) nurodė, kad šis kaltinamasis M. V. šaldytos mėsos gabalu į veidą sudavė tris kartus. Tuomet nukentėjusįjį pradėjo mušti jis pats, V. J. ir A. B.. Smūgiai teko daugiausia į galvą. Akistatos su V. J. metu kaltinamasis V. M. nurodė (b.l. 165-166 T. 1), kad V. J. tikrai vieną kartą alkūne smogė nukentėjusiajam į veidą, o ar antrą kartą smogė tyčia, ar trenkė neišlaikęs pusiausvyros, neprisimena. Taip pat akistatos su A. B. metu (b.l. 169-170 T. 1) V. M. paaiškino, jog A. B. sudavė nukentėjusiajam M. V. vieną ar du smūgius ranka. Į kurią kūno vietą nematė.
2010-07-08 parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu V. M. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui ir įvykio vietoje parodė bei paaiškino visas nukentėjusiojo M. V. mušimo aplinkybes (b.l. 171-186 T. 1).
A. K. parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 45-55 T. 2) patvirtino savo parodymus.
Parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 122 T. 2) V. J. paaiškino ir parodė kaip jis, sulenktos rankos alkūne, sudavė vieną smūgį M. V. į veidą, nuo kurio šis atsisėdo ant minkštos dalies ir jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jis taip pat nurodė, kad dar matė kaip pirmiausia V. M., o po to ir kiti kaltinamieji sudavė smūgius gulinčiam ant minkštos dalies nukentėjusiajam.
Kaltinamasis A. B. parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (b.l. 18-25 T. 3) pripažino, kad sudavė tris smūgius kumščiu M. V. į galvos sritį, tris smūgius į ranką ir pilvą, parodė kaip šiuos veiksmus atliko. Jis taip pat paaiškino, kad pirmas sėdinčiam ant minkštos dalies nukentėjusiajam keletą kartų mėsos gabalu (šaldytu) sudavė A. K., nurodė, kad nuo šių smūgių M. V. pasviro į kairį šoną. Parodė kaip spardė nukentėjusįjį M. V. kaltinamasis V. M., paaiškino, jog ir V. J. rankomis sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį. Po to jam kažkas šuke perpjovė ranką ir jis iš kambario išėjo.
Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų. Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas, ir tik tokia veika gali būti kvalifikuojama pagal paminėtą baudžiamojo kodekso straipsnį. Šioje byloje nei vienas iš kaltinamųjų neneigia sudavęs bent vieną smūgį nukentėjusiajam, tačiau tik V. M. sutinka, kad jo suduoti smūgiai galėjo būti M. V. mirties priežastimi. Kiti kaltinamieji tvirtina, kad arba jų suduoti smūgiai negalėjo sukelti tokių padarinių (V. J., A. K.), arba nurodo, kad jo suduoti smūgiai buvo apskritai ne į galvos sritį (A. B.). Kaip matyti iš specialisto išvados, taip pat šio specialisto paaiškinimo teisme, M. V. mirties priežastimi buvo galvos smegenų sumušimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju ir minkštuoju galvos smegenų dangalais traumuojančiai jėgai pagrindinai veikiant galvos dešiniąją pusę. Specialistas nurodė, kad nukentėjusiajam į galvos dešinę pusę buvo suduota ne mažiau kaip 4-5 smūgiai, o kraujas po kietuoju ir minkštuoju galvos smegenų dangalais išsilieti galėjo nuo bet kurio iš šių (keturių-penkių) smūgių.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šioje byloje pagrindinis įrodymų šaltinis yra pačių kaltinamųjų parodymai, kuriuos papildo kiti surinkti duomenys. Lyginant kaltinamųjų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, akivaizdu, kad kaltinamieji nebuvo nuoseklūs, jų parodymai keitėsi. Be to, kiekvienas iš jų įvykio aplinkybes aiškino skirtingai. BPK nuostatos reikalauja, kad jokiems gautiems duomenims nebūtų teikiama pirmenybė. Todėl teismas visų kaltinamųjų parodymus patikrina ir įvertina tiek patikimumo, tiek pakankamumo prasme, juos palygina tarpusavyje, taip pat palygina su kitais bylos įrodymais. Taip pat atsižvelgia į visas svarbias aplinkybes, dėl kurių tokie parodymai gali būti atmetami arba jais patikėta kaip teisingais.
Tiek iš visų kaltinamųjų, tiek ir liudytojų L. K., V. B. parodymų matyti, kad nukentėjusiojo M. V. elgesys V. M. bute – A. K. sumušimas, priekabiavimas prie A. B., nepaisymas daugkartinių raginimų nusiraminti, nesikabinėti prie kitų asmenų, taip pat L. K., kuri ramino nukentėjusįjį, smaugimas, nepatiko visiems kitiems tą vakarą pas V. M. buvusiems asmenims. Todėl teismui nekyla abejonių, kad kaltinamajam A. K. sudavus šaldytu mėsos gabalu M. V. į galvos sritį, nukentėjusįjį puolė mušti ir kiti kaltinamieji. To iš esmės neginčija nei vienas iš jų. Teismas atmeta A. B. tvirtinimą, kad sudavė M. V. tik dėl to, jog nukentėjusysis puolė jį mušti. Kaip matyti, nukentėjusįjį M. V. užpuolė ir V. M., ir A. K., ir V. J., todėl nukentėjusiajam tuo metu reikėjo gintis nuo jį užpuolusiųjų, o ne ieškoti (dairytis) kaltinamojo A. B., kad galėtų jam suduoti smūgius. Juolab, kad remiantis paties A. B. parodymais, M. V. jis net nepuolė (nemušė). Todėl teismas daro išvadą, kad ir šio kaltinamojo veiksmai buvo ne gynybinio, bet puolamojo pobūdžio. Iš specialisto išvados ir jo paaiškinimo teisiamojo posėdžio metu matyti, kad visi sužalojimai (išskyrus sužalojimus dešinėje rankoje, kurie galėjo būti padaryti ginantis nuo užpuoliko) padaryti galvos srityje. Jokių sužalojimų – kraujosruvų, mėlynių, M. V. pilvo srityje nenustatyta, taip pat nenustatyta ir vidaus organų pažeidimų. Be to, parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis A. B. pripažino, kad sudavė tris smūgius M. V. į galvos sritį.
Taigi nustatyta, kad M. V. mušė ir sudavė bent po vieną smūgį į galvos sritį visi kaltinamieji. Teismas taip pat remiasi kaltinamojo V. M. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kurių metu kaltinamasis išsamiai nurodė, jog M. V. intensyviai, smūgiuodami (ar spirdami) išimtinai tik į galvos sritį, mušė visi keturi kaltinamieji. Minėti parodymai duoti nepažeidžiant įstatymo nustatytos tvarkos, jie yra leistini ir teisėti, šiuos parodymus V. M. taip pat patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, tyrėja N. L. irgi nurodė, kad būtent taip įvykio aplinkybes jai papasakojo kaltinamasis, tai užfiksuota ir jo apklausos protokole (b.l. 146-148 T. 1). Šie parodymai buvo duoti iš karto po įvykio arba praėjus porai savaičių (parodymų patikrinimas vietoje) po įvykio. Be to, jie duoti tada, kai pašalinių asmenų (kitų kaltinamųjų) įtaka kaltinamajam dar buvo minimali, kai dar nebuvo laiko sukurti ir pagrįsti kitokias (melagingas) versijas. V. M. tvirtinimą apie jam darytą poveikį paneigė liudytoja N. L., be to, jo apklausų metu dalyvavo ir jo gynėjas. Liudytoja L. K. taip pat patvirtino, jog nukentėjusįjį mušė visi kaltinamieji. Kaltinamasis V. M. be kita ko, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, nurodė, jog A. B. mušė nukentėjusįjį, sakydamas, kad tai už vakar dieną. O kaip matyti iš paties A. B. parodymų ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 13 T. 3), vakare prieš įvykį M. V. buvo jį sumušęs. Tai patvirtino ir liudytojas V. B.. Be to, jeigu remtis A. K. aiškinimu, kad jis sudavė tik vieną smūgį ir išėjo į balkoną, taip pat V. J. tvirtinimu, kad jis irgi sudavė M. V. tik vieną smūgį alkūne, o po to išėjo į vonios kambarį ir A. B. parodymais, jog jis sudavė du-tris smūgius į pilvą, o po to išėjo iš kambario, tai išeitų, kad M. V. mušė tik vienas V. M.. Tačiau apie tokią veiką tikrai nebūtų sakoma, kad buvo maišatis, kad visi mojavo rankomis, mušė nukentėjusįjį. Tuo tarpu, kad buvo kilusi maišatis savo parodymuose nurodo praktiškai visi įvykio dalyviai. Be to, tiek A. K., tiek V. J., tiek ir A. B., parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydami kokius veiksmus atliko patys, taip pat paaiškino, jog nukentėjusįjį M. V. buvo apstoję ir mušė visi kiti kaltinamieji. Kad nukentėjusįjį mušė visi kaltinamieji, jie nurodė ir sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo klausimą (b.l. 58-59, 126-127 T. 2, b.l. 29-30 T. 3).
Teismas atmeta V. J. parodymus, jog jis sudavė tik vieną smūgį stovinčiam nukentėjusiajam į nosies sritį ir išėjo iš kambario. Kaip matyti iš kitų įvykio dalyvių ar liudytojų parodymų, pirmas sudavė M. V. šaldytos mėsos gabalu A. K.. Tuo metu nukentėjusysis sėdėjo ant minkštos dalies ir nuo šio smūgio nuvirto (nusviro) ant kairio šono. Taigi, visų pirma jis matė, kad nukentėjusysis jau pradėtas mušti ir pats prie to prisijungė. Be to, M. V. esant tokioje pozoje, didesnė tikimybė, kad smūgis alkūne teks į dešinės pusės pakaušį, kaip patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjui V. M., o ne į nosį.
Taigi iš viso to kas paminėta, galima daryti išvadą, jog kaltinamieji, kurių veiksmus sujungė bendras motyvas – kerštas už netinkamą, priekabų M. V. elgesį viso vakaro metu, veikė išvien, matė vienas kito veiksmus ir, ne tik, kad jų nestabdė, o pritardami vienas kitam, smurtavo išimtinai į gyvybiškai svarbų, lengvai pažeidžiamą žmogaus kūno organą – galvą. Tai darė nereaguodami į L. K. prašymą liautis, pasakymą „ką jūs darot“. Atkreiptinas dėmesys, kad A. K. nurodo jog sudavęs smūgį M. V., kurį laiką laikė jo rankas. Taip jis nukentėjusiajam atėmė galimybę priešintis. Smurtas buvo intensyvus, iš viso suduota ne mažiau kaip 11 smūgių. Pažymėtina, kad M. V. mirties priežastimi buvo stiprus galvos dešinės pusės sumušimas. Išskirti kiekvieną sužalojimą ar atskirus kiekvieno iš kaltininkų smūgius, jų poveikį nukentėjusiajam šiuo konkrečiu atveju nėra praktinės galimybės. Remiantis specialisto paaiškinimu, visi smūgiai į dešinę galvos pusę turėjo reikšmės gyvybei pavojingiems sužalojimams ir bet kuris iš jų galėjo lemti M. V. mirtį. Teismų praktikoje priimta tokius atvejus, kai nukentėjusysis miršta nuo padarytų kūno sužalojimų visumos arba kai padaryti keli kūno sužalojimai, kurių kiekvienas galėjo būti mirties priežastimi, vertinti kaip bendrą kaltę asmenų, kurie padarė šiuos sužalojimus. Nėra abejonės, kad kaltinamieji, suduodami smūgius į galvą, taip pat matydami, kad ir kiti bendrininkai atlieka panašius veiksmus, suvokė tokių veiksmų pavojingumą nukentėjusiojo gyvybei, todėl numatė ir mirtinų pasekmių galimybę. Ir nors jų ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokioms pasekmėms atsirasti.
Inkriminuojant nužudymą, padarytą bendrininkų grupėje, pakanka nustatyti, jog du ar daugiau asmenų bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitarė šią nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, ir toks susitarimas nebūtinai turi būti išreikštas žodžiu. Susitarti galima ir konkliudentiniais veiksmais, pvz., rodant pritarimą kito asmens smurtavimui, prisidedant prie smurtinių veiksmų ir panašiai. Šiuo atveju kaltinamųjų veiksmai – mušti pradeda vienas, o po to prisijungia ir visi kiti, patvirtina, jog susitarimas tarp jų buvo. Esant tokiam susitarimui, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius veiksmus jie padarė, atsako pagal vieną ir tą patį BK specialiosios dalies straipsnį. Netgi ir tuo atveju, jei A. B. būtų sudavęs tik į pilvą ir ranką, nagrinėjamu atveju nekeistų veikos kvalifikavimo, nes bendrininkų susitarimas, išreikštas jų valią patvirtinančiais veiksmais sunkiai sužaloti asmenį, net atimant jam gyvybę, buvo.
Visi kaltinamieji naudojo smurtą, pavojingą gyvybei, t. y. įgyvendino BK 129 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, todėl privalo atsakyti už kilusius padarinius. Jų padaryta veika kvalifikuota teisingai.
Skiriant kaltinamiesiems bausmes atsižvelgiama į BK 54 str. 2 d. numatytus reikalavimus. Jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikaltimą padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9p) ir veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1p). Kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką išprovokavo neteisėtas M. V. elgesys (BK 59 str. 1 d. 6p).
Kaltinamasis V. M. yra jauno amžiaus, augina mažametį vaiką (b.l. 27 T. 2), tačiau yra teistas, tame tarpe ir už smurtinio nusikaltimo padarymą, šį nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, jis ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis, be kita ko ir už ypatingai grubių (du kartus už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam) teisės pažeidimų padarymą. Tačiau jam taikytos poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė, jis vėl padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes. Taigi kaltinamasis šį nusikaltimą padarė neatsitiktinai, tai buvo pasekmė jo ankstesnio elgesio ir gyvenimo būdo. Taip pat atsižvelgiama ir į jo elgesį po nusikaltimo padarymo – jis atsiprašė nužudyto M. V. mamos.
Kaltinamasis A. K. irgi yra jauno amžiaus, jis nusikaltimo padarymo metu dirbo, Miroslavo seniūno charakterizuojamas teigiamai, kaip darbštus, padėdavęs artimiesiems dirbti įvairius ūkio, statybos darbus (b.l. 35 T. 4), jis yra neteistas, tačiau ne kartą baustas už įvairius administracinės teisės pažeidimus (tame tarpe ir už grubų teisės pažeidimą – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam).
Kaltinamasis V. J. charakterizuojamas teigiamai (b.l. 75 T. 4), kaip geras, pareigingas darbuotojas, gerai sutaręs su darbuotojų kolektyvu, per darbo laikotarpį nesukėlęs jokių konfliktinių situacijų. Nusikaltimo padarymo metu buvo registruotas Darbo biržoje. V. J. yra teistas, paskutinį kartą už pasikėsinimą nužudyti pagal seno BK 16 str. 2 d. 104 str., vieną kartą baustas (2006-05-18) už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (nuobauda neįvykdyta, todėl negali būti laikoma, kad jis nėra baustas (ATPK 36 str.)). Skiriant bausmę atsižvelgiama ir į tai, kad paskutinius keturis metus iki šio nusikaltimo padarymo jis teisės pažeidimų nebuvo padaręs, kas rodo, jog jo gyvenimo būdas buvo pasikeitęs teigimai, antivisuomeninės nuostatos sumažėjusios.
Kaltinamasis A. B. yra jauno amžiaus, neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, jis registruotas Darbo biržoje. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, jog A. B. nusikalstamą veiką padarė atsitiktinai, taip susiklosčius aplinkybėms, paveiktas agresyvaus, provokuojančio nukentėjusiojo elgesio.
Skirdamas bausmę teismas įvertina tai, kas paminėta apie kiekvieną kaltinamąjį, atsižvelgia į atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir į atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismas konstatuoja, kad didesnę reikšmę skiriant bausmę turi atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai yra tai, jog asmuo, kuris net nebuvo kviestas pas V. M. (jį atsivedė liudytojas V. B.), visą buvimo pas kaltinamąjį laiką elgėsi netinkamai, agresyviai, iššaukiančiai, žemino kitų asmenų orumą, vartojo smurtą. Dar daugiau, smurtą prieš A. B. jis vartojo ir nusikaltimo išvakarėse. O ši aplinkybė, remiantis susiklosčiusia teismų praktika, mažina nusikaltimo pavojingumą. Mažesnį šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį rodo ir tai, kad jis padarytas netiesiogine tyčia. Skiriant bausmę A. K. ir A. B. atsižvelgiama, kad jie nebuvo pagrindiniai šio nusikaltimo organizatoriai, nes jie jau buvo išėję namo, o grįžo tik kitų kaltinamųjų įkalbėti. Be to, būtent prieš juos vartojo smurtą nukentėjusysis.
Dėl viso to, kas paminėta, A. K. ir A. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis yra artimas minimaliam. V. J. ir V. M. skirtinos bausmės artimos bausmės už šį nusikaltimą vidurkiui.
Byloje pareikštas nukentėjusiosios A. V. civilinis ieškinys 115011 Lt sumai. BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. V. nurodo, kad palaidojo savo sūnų, dėl to turėjo piniginių išlaidų. CK 6.291 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos. Iš teismui pateiktų dokumentų (b.l. 105-108, 110 T. 1) matyti, kad laidotuvėms civilinė ieškovė išleido 3147,27 Lt. Ši suma pagrįsta dokumentais ji nėra per didelė, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat A. V. pateikė darbų atlikimo sutartį (b.l. 109 T. 1), kad jos sūnaus paminklo, tvorelės ir kitų su tuo susijusių darbų kaina yra 13900 Lt. Ši sutartis nenuginčyta, teismas sutinka, kad šios išlaidos reikalingos. Nuostata, kad atlygintinos laidojimo (tame tarpe ir kapavietės sutvarkymo) išlaidos nustatomos vadovaujantis protingumo kriterijumi, reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės kapavietės sutvarkymo išlaidos. Teismo nuomone, civilinės ieškovės reikalavimas turi būti tenkintas iš dalies. Protingumo kriterijų šiuo atveju atitiktų 8000 Lt suma. Dėl to atlygintinos turtinės žalos dalis, susijusi su paminklo pastatymu ir kapo sutvarkymu, mažintina iki 8000 Lt.
Be to, dėl M. V. mirties pagal 1993-12-23 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-348 „Dėl paramos mirties atveju“ 2 straipsnio nuostatas A. V. turėjo būti išmokėta 8 minimalių gyvenimo lygių, t. y. 1040 litų dydžio laidojimo pašalpa. Nukentėjusioji patvirtino, kad gavo šią pašalpą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad liko neatlyginta 10107,27 litų dydžio turtinė žala (8000+3147,27–1040=10107,27), kuri solidariai priteistina iš kaltinamųjų V. M., A. K., V. J., A. B. (CK 6.263 str. 2 d., 6.279 str. 1 d., 6.291 str.).
Taip pat A. V. prašo atlyginti ir jai padarytą neturtinę žalą – 100000 Lt. Nurodo, kad dėl sūnaus žūties patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją. CK 6.284 straipsnyje teisė į žalos, tame tarpe ir neturtinės, atlyginimą numatyta tik asmenims, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Tačiau teismų praktikoje ši norma aiškinama sistemiškai su deliktinės atsakomybės taisyklėmis, taip pat bendrosiomis nuostatomis (CK 1.136 str. 2 dalies 5 punktu, 1.138 straipsnio 6 punktu, 6.250, 6.263 ir kt. straipsniais) ir pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nukentėjusysis bendrai gyveno, neįregistravęs santuokos (partnerystė), neatsižvelgiant į jų darbingumą. Tačiau sprendžiant neturtinės žalos priteisimo ir jos dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgiama į šių asmenų santykius su nukentėjusiuoju iki jo mirties.
Šioje byloje nustatyta, kad mamos ir sūnaus santykiai buvo artimi, jie gyveno kartu (b.l. 34, 94 T. 1), palaikė glaudžius ryšius. Teismas sutinka, jog A. V. dėl netikėtos jauno sūnaus netekties patyrė didžiulius išgyvenimus, skausmą, depresiją, tai turės įtakos ir jos gyvenimo kokybei ateityje. Taigi neturtinė žala ieškovei turi būti priteista. Tačiau atsižvelgiant į netinkamą jos sūnaus elgesį, kuris ir išprovokavo šį nusikaltimą, kitas nurodytas aplinkybes, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, 100000 Lt suma mažintina iki 50000 Lt.
Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, V. J. priklausantiems 20 Lt, kurie saugomi Alytaus apskrities VPK finansų skyriuje, taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 305, 307 str. teismas
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d. ir paskirti jam 10 (dešimties) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 dalimis prie paskirtos 10 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti bausmes paskirtas 2006-11-20 (su vėlesniais pakeitimais) ir 2009-06-23 teismo nuosprendžiais ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 11 (vienuolika) metų 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011-06-15. Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2010-06-30 iki 2011-06-15.
Kardomąją priemonę, suėmimą, pratęsti iki įsiteisės teismo nuosprendis.
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d. ir paskirti jam 7 (septynerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011-06-15. Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2010-06-30 iki 2011-06-15.
Kardomąją priemonę, suėmimą, pratęsti iki įsiteisės teismo nuosprendis.
V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d. ir paskirti jam 10 (dešimt) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011-06-15. Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2010-06-30 iki 2011-06-15.
Kardomąją priemonę, suėmimą, pratęsti iki įsiteisės teismo nuosprendis.
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d. ir paskirti jam 7 (septynerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2011-06-15. Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2010-06-30 iki 2011-06-15.
Kardomąją priemonę, suėmimą, pratęsti iki įsiteisės teismo nuosprendis.
Priteisti solidariai iš kaltinamųjų V. M., A. K., V. J. ir A. B. nukentėjusiosios A. V. naudai turtinę žalą 10107,27 Lt (dešimt tūkstančių šimtą septynis litus 27 centus) ir 50000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti. Viso 60107,27 Lt (šešiasdešimt tūkstančių šimtas septyni litai 27 centai).
Daiktinius įrodymus, A. K. priklausančias mėlynos spalvos džinsines kelnes, marškinėlius, rudos spalvos basutes; A. B. priklausančias mėlynos spalvos džinsines kelnes, marškinėlius, batus; V. J. sportines kelnes, marškinėlius; V. M. priklausančius šortus, marškinėlius, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nuteistiesiems, liudytojos L. K. džinsines kelnes, vaikišką palytę, žalią kempinę, balto metalo žiedą – grąžinti L. K.. Sudaužytos lėkštės šukes, keturis vokus su nuteistųjų seilių pavyzdžiais, šešis vokus su kraujo pavyzdžiais, nukentėjusiojo M. V. rūbus (sportines kelnes, marškinėlius, apatines trumpikes, megztinį), voką su M. V. kraujo pavyzdžiu, vokus su nukentėjusiojo rankų nagų nuokarpomis, voką su plaukais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį iš V. J. paimtiems 20 Lt, kurie saugomi Alytaus apskrities VPK finansų skyriuje, taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą.
Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą (nuteistiesiems šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos).