Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venskienės,

dalyvaujant ieškovo K. V. atstovui P. G., atsakovo Lietuvos žemės ūkio universiteto atstovui Dariui Sūnelaičiui viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. V. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2517-214/2009 pagal ieškovo K. V. ieškinį atsakovui Lietuvos žemės ūkio universitetui dėl darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Sprendime nurodyta, kad LR Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius 2008-11-17 raštu ieškovui pranešė, jog atlikus patikrinimą LŽUŪ nustatė, kad su ieškovu 2001-09-06 sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. 3117, kuri paskutinį kartą buvo pratęsta nuo 2007-08-31 iki 2008-06-22. Darbo sutarties terminui pasibaigus, 2008-06-22 LŽUŪ rektoriaus įsakymu Nr. 155K-1 darbo sutartis Nr. 3117 su ieškovu buvo nutraukta pagal LR DK 126 str. 1 d., t.y. terminui pasibaigus ir nei vienai šaliai neparodžius iniciatyvos ją pratęsti. Už nedarbingumo pažymėjimus jam apmokėta (b.l. 3). VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-10-29 sprendimu nuspręsta neskirti K. V. ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-08-07 iki 2008-08-13, nes jeigu asmens laikinasis nedarbingumas, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo, ligos pašalpa mokama tik dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių jis tapo nedarbingas iki atleidimo iš darbo (b.l. 4). VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-10-29 sprendimu nuspręsta neskirti K. V. ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-08-14 iki 2008-09-08, nes jeigu asmens laikinasis nedarbingumas, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo, ligos pašalpa mokama tik dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių jis tapo nedarbingas iki atleidimo iš darbo (b.l. 5). VSDFV Vilniaus skyriaus 2008-10-29 sprendimu nuspręsta neskirti K. V. ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2008-09-09 iki 2008-09-19, nes jeigu asmens laikinasis nedarbingumas, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo, ligos pašalpa mokama tik dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių jis tapo nedarbingas iki atleidimo iš darbo (b.l. 6). LŽŪU pažyma patvirtina, kad profesoriaus K. V. vidutinis mėnesio darbo užmokestis sudarė 6048,20 Lt, o vienos dienos darbo užmokestis 302,41 Lt (b.l. 16). LŽŪU pažyma patvirtina, kad K. V. universitete dirbo: 2001-09-06 priimtas terminuotai iki 2004-08-31 Apskaitos ir finansų katedros profesoriumi; 2004-08-31 darbas tose pačiose pareigose pratęstas terminuotai iki 2005-08-31 pačiam prašant; 2005-08-31 darbas tose pačiose pareigose pratęstas terminuotai iki 2006-08-31 pačiam prašant; 2006-08-31 darbas tose pačiose pareigose pratęstas terminuotai iki 2007-08-31 pačiam prašant; 2007-08-31 darbas tose pačiose pareigose pratęstas terminuotai iki 2008-06-22 pačiam prašant, 2008-06-22 atleistas iš užimamų pareigų pagal LR DK 126 str. 1 d. pasibaigus darbo sutarties terminui (b.l. 17). LŽŪU rektoriaus 2008-06-13 įsakymu Apskaitos ir finansų katedros profesorius K. V. 2008-06-22 atleistas iš užimamų pareigų pagal LR DK 126 str. 1 d., pasibaigus darbo sutarties terminui. Vadovaujantis LR DK 177 str. 2 p. įsakyta jam išmokėti kompensaciją už nepanaudotas 30,9 d.d. kasmetinių atostogų. LŽUŪ rektoriaus 2008-06-18 įsakymu dėl ligos paskelbta, kad apskaitos ir finansų katedros profesorius K. V. nuo 2008-06-16 serga (b.l. 22). LŽUŪ 2008-11-28 rašte nurodyta, kad profesoriui K. V. atvykus į LŽUŪ 2008-09-24 buvo išmokėtos visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos (b.l. 23). Kasos išlaidų orderis su priedais patvirtina, kad 2008 m. liepos mėn. priskaičiuota išmokėti 9440,81 Lt (b.l. 24-26). Kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nebedirba (dėl laikinojo nedarbingumo, pravaikštos, laisvės atėmimo ir kt.) visos jam priklausančios darbo užmokesčio sumos išmokamos per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti (LR DK 206 str. 1 d. 2 p.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas atleidimo iš darbo metu sirgo. Ieškovas ieškinyje pats teigia, kad apie atleidimą sužinojo 2008-09-25. Tą pačią dieną atsakovas su ieškovu atsiskaitė, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepažeidė LR DK 206 str. 1 d. 2 p. nuostatos. Nenustačius pažeidimų atsiskaitant su iš darbo atleistu darbuotoju, ieškinys atmestas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, atsakovo atstovas prašė skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą, tenkinant ieškinį iš dalies (LR CPK 7 str., 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Būtent darbo bylų nagrinėjimas priskiriamas prie tokių išimčių. Darbo bylą nagrinėjančiam teismui įstatymo suteiktas aktyvesnis vaidmuo, t. y. teismas nesuvaržytas rungimosi ir dispozityvumo principų (LR CPK 12, 13, 414 str.) bei viešojo intereso gynimo (CPK 320 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia ir dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos BK 126 str. 1 d. ieškovo laikino nedarbingumo laikotarpiu pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas K. V. pagal 2001 m. rugsėjo 6 d. terminuotą darbo sutartį Nr. 3117, kuri paskutinį kartą buvo pratęsta nuo 2007 m. rugpjūčio 31 d. iki 2008 m. birželio 22 d., dirbo pas atsakovą profesoriaus pareigose. Lietuvos žemės ūkio universiteto rektorius 2008 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 155K-1 (b.l. 21) nuo 2008 m. birželio 22 d. atleido ieškovą K. V. iš darbo pagal Lietuvos Respublikos DK 126 straipsnio 1 dalį (pasibaigus darbo sutarties terminui). Ieškovas nuo 2008-06-16 iki 2008-09-19 sirgo, apie ligos pradžią informavo atsakovą.

Darbo kodekso 126 straipsnis reglamentuoja terminuotos darbo sutarties nutraukimą suėjus terminui. Darbo sutarties termino nustatymas numatytas DK 110 straipsnyje, kur nurodyta, kad terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo. Darbo sutarties rūšį – terminuotą ar neterminuotą – pasirenka darbo sutarties šalys, nepažeisdamos įstatymų nuostatų.

Darbo kodekso 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad draudžiama atleisti iš darbo darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu (DK 133 straipsnis), išskyrus šio kodekso 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus. Pagal šią įstatymo normą draudžiama atleisti darbuotoją iš darbo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu bet kuriuo kodekse nustatytu darbo sutarties nutraukimo pagrindu, taip pat ir suėjus darbo sutarties terminui (DK 126 straipsnis). Byloje nustatyta, kad ieškovas iš darbo atleistas Lietuvos žemės ūkio universiteto rektoriaus 2008 m. birželio 13 d. įsakymu nuo 2008 m. birželio 22 d. jo laikinojo nedarbingumo nuo 2008-06-16 iki 2008-09-19 laikotarpiu. Apie ieškovo nedarbingumą darbdavys buvo informuotas 2008-06-16, ką patvirtina 2008-06-18 įsakymas Nr. 132-Ks-4 dėl ligos (b.l. 22). Darbdavys, žinodamas, jog darbuotojas yra laikinai nedarbingas, ir priimdamas įsakymą dėl jo atleidimo iš darbo nuo 2008-06-22 (b.l.21), pažeidė įstatyme (DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte) nustatytą draudžiamąją normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93; 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2009). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas panaikinti atsakovo Lietuvos žemės ūkio universiteto rektoriaus 2008-06-13 įsakymą Nr. 155K-1 dėl atleidimo iš darbo ir pripažinti ieškovo darbo sutarties nutraukimą pagal minėtą įsakymą neteisėtu. Kadangi Lietuvos Respublikos DK 131 straipsnio nuostatos draudžia atleisti darbuotoją iš darbo jo laikino nedarbingumo laikotarpiu, ieškovo atleidimo iš darbo diena laikytina 2008 m. rugsėjo 20 d., t.y. kita diena po jo laikinojo nedarbingumo pasibaigimo. Pripažinus, jog ieškovas atleistas iš darbo LR DK 126 straipsnio 1 dalies pagrindu neteisėtai, ir, nustačius, jog ieškovas nenori būti grąžintas į ankstesnį darbą (ieškovas tokio reikalavimo nenurodė, teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis darbdaviui išreiškė norą pratęsti terminuotą darbo sutartį pasibaigus laikinam nedarbingumui), nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas taikyti LR DK 297 str. 4 d. įtvirtintas neteisėto atleidimo teisines pasekmes. Būtent atsižvelgiant į tas aplinkybes, jog ieškovas prašymo pratęsti su juo darbo sutartį nepateikė, tokio noro ir teisme nepareiškė, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, ieškovo naudai priteisiama DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka. Atsižvelgiant į atsakovo pateiktą pažymą (b.l.16), kad ieškovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis sudarė 6048,20 Lt, jam priteistina keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, t.y. 24192,80 Lt išmoka. Ieškovo atleidimo iš darbo data laikytina 2008-09-20, t.y. kita diena po jo laikinojo nedarbingumo pasibaigimo.

Laikydama nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos CPK 297 straipsnio reikalavimus, nes vadovavosi ne Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo medžiaga, tai yra oficialiu įrodymu, o atsakovo paaiškinimais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto nurodomas LR Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus reikalavimas Nr. 0306-0783 nagrinėjamu atveju jokios įrodomosios reikšmės neturi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rašytiniais įrodymais laikė Lietuvos žemės ūkio universiteto 2008-11-28 raštą, kuriame nurodoma, kad K. V. atvykus į Lietuvos žemės ūkio universitetą 2008-09-24 buvo išmokėtos visos jam priklausančios sumos (b.l. 23), bei kasos išlaidų orderius su priedais, kurie patvirtina, kad 2008 m. liepos mėnesį priskaičiuota išmokėti 9440,81 Lt (b.l. 24-26).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 206 str. 1 d. 2 p. įtvirtinta nuostata, kad kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną nebedirba (dėl laikino nedarbingumo, pravaikštos, laisvės atėmimo ir kt.) – per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas atleidimo iš darbo metu sirgo, apie atleidimą sužinojo 2008-09-25 ir tą pačią dieną kreipėsi į darbdavį. Kadangi atsakovas su ieškovu atsiskaitė tą pačią dieną, kai buvo pareikalauta atsiskaityti, atsakovas aukščiau minėtos įstatymo normos nepažeidė.

Priėmus naują sprendimą, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 4 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n usprendžia:

Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos žemės ūkio universiteto rektoriaus 2008 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. 155K-1 dėl atleidimo iš darbo ir pripažinti, kad atsakovo Lietuvos žemės ūkio universiteto rektoriaus 2008 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 155K-1 darbo sutartis su ieškovu K. V. nutraukta neteisėtai.

K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimo iš darbo Lietuvos žemės ūkio universitete data laikytina 2008 m. rugsėjo 20 diena.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos žemės ūkio universiteto, įm.k. 111950962, K. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio 24192,80 Lt išeitinę išmoką.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos žemės ūkio universiteto, įm.k. 111950962, 726 (septynis šimtus dvidešimt šešis litus) žyminio mokesčio ir 40 Lt (keturiasdešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.