Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2012-09-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-793-209-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-09-06
Bylos Nr.
1A-793-209-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Lemežis (pirm.), Virginija Švedienė, Stasys Punys
Nuteistasis
V. G.
Kategorijos

Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėjas Alenas Piesliakas NuorašasBaudžiamoji byla Nr. 1A-793-209-2012Teisminio proceso numeris: 1-12-1-00504-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.2.4.8.3.; (S).

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teisėjų Stasio Punio, Virginijos Švedienės,sekretoriaujant Ilonai Petrovskai,dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,gynėjai advokatei Eleonarai Adai Unčiurienei,nuteistajam V. G. (V. G.),mažamečių nukentėjusiųjų atstovei pagal įstatymą N. G.,

teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. (V. G.) skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas J. G.), laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas D. G.) laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-02-23 nuosprendžiu paskirta bausmė ir šiuo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas J. G.) padarymą paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir J. G. paskirta 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. prie šiuo nuosprendžiu subendrintos bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos pagal BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas D. G.) ir V. G. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 2 metams ir 6 mėnesiams bausmė, ją atliekant pataisos namuose, į bausmę įskaitant laikinojo sulaikymo nuo 2012-02-08 iki 2012-02-09 (1 parą), nuo 2012-03-06 iki 2012-03-08 (2 paras) ir suėmimo laiką nuo 2012-03-08 iki 2012-06-07.

Iš V. G. priteista 680,80 Lt Valstybinės ligonių kasos naudai jos patirtai turtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. nuteistas už tai, kad jis mažamečiui asmeniui sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2012-02-08, apie 17.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.95 promilių), savo mažamečiui sūnui J. G. be jokios priežasties du kartus sudavė rankomis per rankas, tuo sukeldamas nukentėjusiajam mažamečiui J. G. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Be to, V. G. nuteistas už tai, kad jis mažamečiui asmeniui sukėlė fizinį skausmą, o būtent, 2012-03-06, apie 16.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.97 promilių), savo mažametei dukrai D. G. rankomis sudavė smūgius į galvos sritį bei buvo visu kūnu ant jos atsisėdęs, tuo sukėlė nukentėjusiajai mažametei D. G. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. G. prašo sumažinti jam skirtą bausmę ir prašo atsižvelgti į tai, jog jis savanoriškai prisipažino, dėl nusikalstamų veikų labai gailisi, pripažįsta savo klaidas, šeima jam yra labai svarbi ir nenorėtų, kad juos kalėjimo sienos skirtų ilgus metus. Prašo išnagrinėti jo bylą detaliau, apklausti artimuosius, nes teismas tai darė neatsakingai.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti. Mažamečių nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą N. G. prašo skundą atmesti, nuosprendį palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą esti tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką laikytinas savanorišku, kai jis apie tai praneša savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas prisipažino ikiteisminio bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Jeigu teisme asmuo keičia parodymus ir ima neigti savo kaltę, tai negali būti pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-591/2005; 2005 m. spalio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-609/2005). Kaltininko pripažinimas aiškinamas kaip esminių kvalifikacijai reikšmingų objektyvių padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas. Įstatymas šioje dalyje nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visoje kaltinimo apimtyje. Jis turi teisę į gynybą, taigi turi teisę ginčyti kaltinimą, gintis nuo jo, vadovaudamasis savo faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu. Jo faktinių aplinkybių suvokimas gali skirtis nuo kaltinimo formuluočių, todėl tokios teisės negalima atimti ar apriboti, grasinant atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje V. G. paaiškino (b.l. 191), kad kaltu prisipažįsta, buvo išgėręs, gal kas ką pasakė, trenkė sūnui per ranką. Gal dukrai ką pasakė, atsikalbėjo, su ja susipyko, gal trenkė vieną kartą jai per galvą, ant jos užlipęs nebuvo. Per ikiteisminį tyrimą kabėjo tiesą. Ikiteisminio tyrimo, 2011-03-07 13.30 val. įtariamojo apklausos metu jis parodė, kad dukrai ranka vieną kartą trenkė per galvą. 2011-03-07 14.50 įtariamojo apklausos metu jis parodė, kad mušė savo sūnų J. G. per rankas. Iš išdėstyto matyti, kad nuteistasis faktines inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes nurodo netiksliai, akivaizdžiai ir itin ženkliai švelnindamas savo veiksmų intensyvumą ir pobūdį (nurodo, kad trenkė sūnui per ranką, kai nustatyta, kad jis du kartus sudavė rankomis jai per rankas, gal trenkė vieną kartą jai per galvą, ant jos užlipęs nebuvo, kai nustatyta, kad jis savo mažametei dukrai D. G. rankomis sudavė smūgius į galvos sritį bei buvo visu kūnu ant jos atsisėdęs), t.y. akivaizdu, kad V. G. ne vadovaujasi savo faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu, o, kaip konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, bandė sumenkinti savo veiksmus, sumažinti jų intensyvumą. Kolegija mano, kad V. G. prisimindamas savo atliktų veiksmų pobūdį negalėjo neatsiminti jų kiekio ir kitų veiksmų (visu kūnu atsisėdimo ant D. G.) ir davė neišsamius parodymus tik siekdamas švelninti savo padėtį. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde neginčijamos teismo nustatytos aplinkybės apie apelianto veiksmų pobūdį, jos teismui abejonių nekelia, nes nukentėjusiaisiais netikėti teismas neturi pagrindo, jų parodymų neginčija ir nuteistasis.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. G. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, V. G. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

V. G. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 140 str. 2 d., 11 str. 3 d.). V. G. nusikalstamas veikas padarė anksčiau būdamas neteistas, tačiau fizinio skausmo sukėlimą D. G. padarė 2012-03-06, t.y. jau būdamas nuteistas, nors dar neįsiteisėjusiu, 2012-02-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (b.l. 112-113) nuosprendžiu už fizinio smurto sukėlimą D. ir J. G., administracine tvarka ne kartą baustas (b.l. 116-119), nedirba (b.l. 124), registruotas darbo biržoje (b.l. 123). V. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. V. G. fizinio skausmo sukėlimą D. G. padarė 2012-03-06, t.y. jau priėmus 2012-02-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (b.l. 112-113) nuosprendį, kuriuo jis už fizinio smurto sukėlimą D. ir J. G. buvo nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metamas. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskiriant laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, nežymiai didesnes nei BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kolegijos nuomone, nuteistajam V. G. paskirtos bausmės pagal BK 140 str. 2 d. nėra aiškiai per griežtos.

Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo vienerių iki trejų metų tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors BK 64 straipsnyje imperatyviai ir nenurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-482/2006), kad bausmės vykdymo atidėjimas netaikytinas tais atvejais, kai asmuo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro naują nusikalstamą veiką, tačiau tokioje situacijoje iš esmės nebelieka prielaidų išvadai, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pakartotinis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-636/2007) gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Kolegija vertina minėtus kriterijus, o taip pat, kad ikiteisminio tyrimo, 2012-03-06 liudytojos apklausos metu, N. G. parodė, kad (b.l. 31) bijo visi, nori, kad V. G. negalėtų prie jų artintis. 2012-03-20 liudytojos papildomos apklausos metu ji parodė (b.l. 32), kad ji labai bijo, kad vaikams ateityje nebūtų neigiamų pasekmių dėl sumušimų, kai vyras kalėjime, ji jaučiasi saugesnė, nes vyras negali skriausti vaikų. Ikiteisminio tyrimo, 2012-03-20 liudytojos apklausos metu, D. G. parodė (b.l. 36), kad jai labai skaudėjo, kai tėvas ją mušė, po įvykio jai dažnai skauda galvą, sutriko atmintis, nenori, kad tai kartotųsi, labai bijo, kad tėvas grįš namo. Iš 2012-03-26 Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus informacijos Nr. A715-1661 (2.13.2.18-SR6) apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (b.l. 143-144), matyti, kad N. G. yra pateikusi teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, savo ateities su vyru nebesieja, planuoja viena auginti savo vaikus. Šiuo metu visi vaikai džiaugiasi ramybe namuose ir nenori, kad sugrįžtų jų tėvas, mergaitė sakė, kad neatleis savo tėvui už tokį elgesį, ir tikisi, kad jis niekada kartu su jais nebegyvens. Nė vienas vaikas nusiskundimų motinos elgesiu neišsakė, N. G. tinkamai rūpinasi savo vaikais, šiuo metu alkoholio nevartoja, N. G. bei jos vaikai nesiruošia susitaikyti su vaikų tėvu. Iš Biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto socialinės paramos centro socialinio darbo skyriaus 2011-12-28 rašto Dėl informacijos pateikimo apie N. G. ir V. G. šeimą, įrašytą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, matyti, kad G., vyrui elgiantis agresyviai, kviečia policijos pareigūnus, kad būtų apsaugota ji ir vaikai. Klientė daugiau nei pusantrų metų nevartoja alkoholio, netoleruoja, kai tą daro vyras. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Baudžiamasis kodeksas nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131/2005) dalinio bausmių sudėjimo būdo taikymo taisyklių, palikdamas teismui pačiam aiškinti ir taikyti BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pats įstatymas nedetalizuoja, kokias bausmes ir kokią dalį bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas, teismas turi pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių. Kartu pažymėtina, kad įstatymas dalinio bausmių sudėjimo būdui kelia keturis reikalavimus: 1) kad kitos bausmės būtų pridedamos prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, 2) kad iš dalies būtų pridedamos švelnesnės bausmės nuo visų paskirtų bausmių, 3) kad bendrinant paskirtas už kelias nusikalstamas veikas bausmes būtų paskirta viena galutinė bausmė arba vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi – dvi bausmės, 4) kad galutinė subendrinta bausmė būtų didesnė (griežtesnė) už griežčiausią iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmių.

Subendrinimo būdą teismai motyvuotai parenka kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdami į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Šiuo atveju, kolegijos manymu, parinkti tinkami subendrinimo būdai, tačiau, įvertinus visas aplinkybes, nusikalstamų veikų veiksmų pobūdį ir pasekmes, nuteistajam V. G. teismo paskirtos subendrintos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė neatitinka bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis), prieštarauja bausmės paskirčiai (BK 41 straipsnis), ir, teisėjų kolegijos nuomone, paskirta subendrinta bausmė savo dydžiu yra aiškiai per griežta. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas neteisingai paskyrus bausmę (BPK 328 str. 2 p., 326 str. 2 d. 2 p.).

Apeliacinio skundo argumentas apie tai, kad apeliantui šeima yra labai svarbi ir jis nenorėtų, kad juos kalėjimo sienos skirtų ilgus metus, atsižvelgus į jo nusikalstamų veiksmų pobūdį – prieš šeimos narius, pačių jo šeimos narių norus, nėra pakankamas pagrindas dar daugiau švelninti jam paskirtą bausmę. Įvertinus byloje esančių duomenų visumą, nėra pagrindo detaliau apklausti apelianto artimuosius, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, reikalingų nustatyti teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, kurių neginčija net pats apeliantas, jų parodymai pirmosios instancijos teismo posėdyje yra pakankamai išsamūs.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., BPK 328 str. 2 p.,

nusprendė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nuosprendį pakeisti. Nuteistajam V. G. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. 2012-02-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas J. G.) padarymą paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti J. G. vietoj 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo 1 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. prie už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas D. G.), padarymo skirtos bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu subendrintos bausmės dalį ir paskirti V. G. galutinę subendrintą bausmę – 1 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas (parašas) Stasys LemežisTeisėjai (parašai) Stasys PunysVirginija ŠvedienėNuorašas tikras: Stasys LemežisTeisėjas