Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Henriko Sadausko ir Mildos Vainienės, dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovui G. M. (G. M.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Green Line Shipping“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Green Line Shipping“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (b. l. 18–23) prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2014-03-14 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir skundžiamas sprendimas), įpareigoti VAGK iš naujo išnagrinėti jos skundą.

Pareiškėja paaiškino, kad VAGK ji ginčijo Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-12-31 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl finansavimo ir administravimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo ir lėšų grąžinimo“ ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-12-31 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009-12-10 įsakymo Nr. 4-669 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“. VAGK nesutiko, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-12-31 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra nemotyvuotas ir neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. 1 d. reikalavimų, nes VAGK teigimu, šis įsakymas ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir LVPA) 2013-10-18 pažeidimo tyrimo išvada laikomi kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamoji dalis yra įsakymas, o motyvuojamoji dalis yra tyrimo išvada. Pareiškėja pabrėžė, kad LVPA pateikė tik siūlymą, o Lietuvos Respublikos ūkio ministerija nėra saistoma LVPA siūlymo ir savo nuožiūra gali priimti bet kurį iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 198.1–198.3 p. nurodytų sprendimų. Mano, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – ir ŪM, atsakovė) privalėjo įsakyme pateikti LVPA siūlymo vertinimą ir sutikimo ar nesutikimo su juo argumentus bei argumentuotai pagrįsti vieno iš Taisyklių 198.1–198.3 p. nurodytų sprendimų priėmimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad VAGK skundžiamame sprendime iš viso nepasisakyta dėl jos skųsto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-12-31 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 73–77).

ŪM nurodė, kad pareiškėjos teiginiai, jog ministerija nėra saistoma LVPA siūlymo ir savo nuožiūra gali priimti bet kurį iš Taisyklių 198.1–198.3 p. nurodytų sprendimų yra grindžiami Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartimi, kurioje buvo priimtas sprendimas vadovaujantis visiškai kitomis, tuo metu galiojusiomis, Taisyklių 198 p. nuostatomis, kurios galiojo iki 2012-05-17. Atkreipė dėmesį, kad LVPA sprendimas dėl pažeidimo ir atsakovės sprendimas priimti 2013 metais, tai yra pagal Taisyklių 198 p. redakciją, galiojusią nuo 2012-05-17. Įgyvendinančios institucijos sprendimo dalis dėl pažeidimo konstatavimo ir netinkamos finansuoti išlaidų sumos ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos, vadovaujantis Taisyklių 198 p., negali būti keičiama, tai yra privaloma. Ji laikėsi VAĮ reikalavimų, gavusi LVPA sprendimą dėl pažeidimo, išnagrinėjo jį ir nekeisdama nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdama į sprendime dėl pažeidimo LVPA pateiktą pasiūlymą, priėmė Taisyklių 188¹ p. ir 198.1 p. įtvirtintą sprendimą. LVAT yra konstatavęs, kad administracinių aktų pagrindimai nebūtinai turi būti nurodyti pačiame skundžiamame sprendime. LVAT laikosi nuomonės, kad LVPA sprendimas dėl pažeidimo ir skundžiamas sprendimas turi būti vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamoji dalis yra įsakymas, o motyvuojamoji dalis yra LVPA sprendimas dėl pažeidimo. Dėl pareiškėjos teiginio, jog VAGK dėl jos skųsto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-12-31 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso nepasisakė, pabrėžė, kad toks pareiškėjos teiginys neatitinka tikrovės, kadangi skundžiamo sprendimo 4 psl. 1 pastraipoje dėl jo yra pasisakyta.

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl VAGK 2014-03-14 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 24–28) teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad LVPA 2013-10-18 priėmė pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-01-133/IT02 (VAGK byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 26–29) pareiškėjos atžvilgiu. Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2013-12-31 priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl finansavimo ir administravimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo ir lėšų grąžinimo“ (VAGK byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 32–33) ir įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009-12-10 įsakymo Nr. 4-669 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ekonomikos augimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“ (VAGK byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 34). Pareiškėja, nesutikdama su aukščiau nurodytais įsakymais, 2014-02-11 kreipėsi į VAGK prašydama juos panaikinti (VAGK byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 1–3). VAGK 2014-03-14 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundą atmetė (b. l. 24–28).

VAĮ 8 str. 1 d. nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Minėto straipsnio 2 d. nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, 3 d. nustatyta, kad Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, jo pasirašymui ir patvirtinimui antspaudu prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje.

Bylai aktualios Taisyklių 198 p. redakcijos, galiojančios nuo 2012-05-17, nustatyta, kad ministerija ir (ar) kita valstybės institucija, gavusios įgyvendinančiosios institucijos sprendimą dėl pažeidimo, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jo gavimo dienos, išnagrinėja jį ir nekeisdamos nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdamos į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) pareikalauti grąžinti visas sumokėtas lėšas; 2) pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį ir (ar) sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su įgyvendinančiosios institucijos nustatytu pažeidimu, dalimi ir (ar) susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį, taikant lėšų pervedimo būdą, ir (ar) išskaičiuoti sumokėtą lėšų dalį iš projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo prašymų; 3) pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, tai yra sumažinti projekto finansavimą netinkamų finansuoti išlaidų, susijusių su įgyvendinančiosios institucijos nustatytu pažeidimu, dalimi, ir (ar) išskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą ar jos dalį iš projekto vykdytojo pateikiamų mokėjimo prašymų, jeigu lėšos projekto vykdytojui dar nesumokėtos.

Dėl VAGK Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-12-31 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo nagrinėjimo

Remiantis aukščiau pateiktomis teisės aktų nuostatomis teismas pripažįsta, kad nuo 2012-05-17 įsigaliojus naujai Taisyklių 198 p. redakcijai, LVPA yra įgalinta priimti nebe pasiūlymą, o sprendimą dėl pažeidimo. Ministerija negali keisti nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, ji turi atsižvelgti į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančiosios institucijos pateiktą pasiūlymą ir priima vieną iš konkrečių Taisyklių 198.1–198.3 p. nurodytų sprendimų. LVAT 2013-12-17 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2152/2013 yra išaiškinęs, kad LVPA pažeidimo tyrimo išvada ir ministerijos įsakymas yra laikytini ir turi būti vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamąja dalimi yra įsakymas, o motyvuojamąja dalimi – LVPA pažeidimo tyrimo išvada. Be to, LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog VAĮ nėra nustatyta, keliuose rašytiniuose dokumentuose turi būti išdėstytas individualaus administracinio akto pagrindimas (jo turinys) ir pats sprendimas dėl nustatytų ar suteiktų teisių, t. y. nereikalaujama, kad individualus administracinis aktas būtų surašytas vientisame dokumente (LVAT 2013-12-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2046/2013). Taigi, nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-12-31 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra nemotyvuotas ir neatitinkantis VAĮ 8 str. 1 d. reikalavimų, kadangi būtent LVPA 2013-10-18 pažeidimo tyrimo išvada pagrįstai pripažinta motyvuojamąja skundžiamo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi. Lietuvos Respublikos ūkio ministras įsakyme neprivalėjo pateikti LVPA siūlymo vertinimo ir sutikimo su juo argumentus, kadangi visi argumentai pateikti LVPA 2013-10-18 pažeidimo tyrimo išvadoje, kurių įsakyme neprivalu kartoti. Taigi, vertinant LVPA 2013-10-18 pažeidimo tyrimo išvadą ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-12-31 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) kartu, kaip vientisą dokumentą, yra aišku, kokiais faktais ir teisės normomis yra pagrįstas priimtas sprendimas, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, todėl nėra pagrindo konstatuoti VAĮ 8 str. pažeidimo.

Dėl VAGK Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-12-31 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo nagrinėjimo

Teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad VAGK iš viso nepasisakė dėl jos skųsto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-12-31 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi skundžiamame VAGK sprendime pagrįstai pripažinta, kad skundžiamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-12-31 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra išvestinis iš Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-12-31 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pastarąjį pripažinus teisėtu, nėra pagrindo spręsti klausimą dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-12-31 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, LVAT praktiką, darytina išvada, kad skundžiamas VAGK sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo. Kadangi reikalavimas įpareigoti VAGK iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, todėl atmetus pirmąjį reikalavimą kaip nepagrįstą, atmetamas ir antrasis reikalavimas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Green Line Shipping“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.