Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės ir Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Nataljai Švec, dalyvaujant suinteresuoto asmens UAB „Espersen Lietuva“ atstovui advokatui T.J., trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos vanduo“ atstovėms I.T. ir D.Č., trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovams Ž.M. ir A.S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos teismo prašymą ištirti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos norminio administracinio akto dalies teisėtumą ryšium su individualia byla pagal ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei UAB „Espersen Lietuva“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-02-08 teisme gauta Klaipėdos apygardos teismo 2010-02-02 prašymas ištirti norminio administracinio akto dalies teisėtumą ryšium su individualia byla Nr. 2A-66-123/2010. Pareiškėjas prašo patikrinti ar 2007-10-04 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-325 „Dėl kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir ginčijamas aktas) patvirtinto „Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo“ 9 dalis, 9 dalies 9.1., 9.2., 9.3., 9.4., 9.5. punktai atitinka Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 3, 4, 5 dalių nuostatas dėl nuotekų tvarkymo kainų nustatymo principų ir tvarkos. Prašymas priimtas 2010-02-18 nutartimi (b.l. 3-4).

Pareiškėjas 2010-02-02 nutartyje nurodė, kad UAB „Espersen Lietuva“ pateikė prašymą dėl norminio administracinio akto dalies atitikties įstatymui, kuriuo prašo teismo kreiptis į administracinį teismą su pareiškimu prašant ištirti, ar 2007-10-04 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-325 „Dėl kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto „Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo“ 9 dalis, 9 dalies 9.1. 9.2, 9.3, 9.4, 9.5. punktai atitinka Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 3, 4, 5, dalies nuostatas dėl nuotekų tvarkymo kainų nustatymo principų ir tvarkos. Nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės 2007-10-04 sprendimu Nr. T2-325 „Dėl kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas „Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašas“, nustatantis nuotekų tvarkymo paslaugų kainas nėra suderintas su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, todėl nėra patikrintas tokių kainų nustatymo pagrįstumas, atitiktis paslaugų kainodaros principams, pažeidžiamas atsakovo, kaip abonento teisėtas interesas mokėti tokią nuotekų paslaugų kainą, kuri būtų apskaičiuota vadovaujantis teisės normų aktais. UAB „Espersen Lietuva“ teigia, kad nustatyta tvarka neapskaičiavus ir nesuderinus nuotekų kainos, minėto norminio administracinio akto dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 3, 4, 5 dalies nuostatoms. Civilinėje byloje AB „Klaipėdos vanduo“ savo reikalavimą dėl skolos priteisimo iš UAB „Espersen Lietuva“ už padidėjusio užteršimo nuotekų tvarkymą grindžia Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-10-04 sprendimu Nr. T2-325 „Dėl kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas „Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašas“. Nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymą, jo principus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, todėl teisėjų kolegijai kilo abejonių, ar šioje byloje taikomas norminis administracinis aktas – Klaipėdos miesto savivaldybės 2007-10-04 sprendimu Nr. T2-325 „Dėl kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas „Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašas“, nustatantis nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, atitinka Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 3, 4, 5 dalies nuostatas (b.l. 6).

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės taryba mano, kad prieštaravimų aukštesnės galios teisės aktui nėra ir norminis administracinis aktas paskelbtas tinkamai. Pažymi, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „viešųjų vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka" <...>. Nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi priklausyti nuo abonento (vartotojo) išleidžiamų teršalų kiekio ir taršos pobūdžio." Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos 53.10 punkte nustatyta, kad „nuotekų tvarkymo kaina nustatoma vadovaujantis nuostata, kad įmonei turi būti padengtos nuotekų surinkimo, valymo ir dumblo tvarkymo sąnaudos ir mokestis už taršą. Konkretiems abonentams, kurių nuotekos yra didesnės ir (arba) specifinės taršos, vadovaujantis teisės aktais, skaičiuojama papildoma padidintos ir specifinės taršos kaina". Teigia, kad šilumos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir valymo organizavimas yra viena iš savivaldybių funkcijų, numatyta Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 16 punkte. Paminėto įstatymo 17 straipsnio 21 punkte nustatyta, kad „savivaldybės taryba <...> nustato kainas ir tarifus už savivaldybės kontroliuojamų įmonių <...> teikiamas atlygintinas paslaugas <...>".

Teigia, kad ginčijamas aktas (Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašas) buvo patvirtintas vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos 53.10 punktu, atsižvelgiant į 2006-05-17 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-236 patvirtintą Nuotekų tvarkymo reglamentą. Teigia, kad Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašą atsakovė patvirtino, siekdama įgyvendinti principą „teršėjas moka", t.y. tam, kad visi vartotojai, Klaipėdos miesto gyventojai, neturėtų padengti abonentų, kurių nuotekos yra didesnės ir (arba) specifinės taršos, nuotekų surinkimo, valymo išlaidų. Mano, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetencijai nepriskirta derinti savivaldybių teisės aktų projektus, Komisija nederina padidintos ir (arba) specifinės taršos nuotekų kainų. Suderinti tokias kainas būtų objektyviai neįmanoma ar ypatingai sudėtinga, nes šios paslaugos kaina tiesiogiai priklauso nuo kiekvieno konkretaus abonento išleidžiamų nuotekų kiekio ir taršos pobūdžio.

Nurodo, kad informacija apie 2007-10-04 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-325 priėmimą paskelbta 2007-10-11 dienraštyje „Klaipėda", tačiau paskelbtoje informacijoje dėl korektūros klaidos nurodyta neteisinga akto priėmimo data – 2007-09-27, tačiau pabrėžia, kad teisės akto paskelbimas nėra savitikslis dalykas - tai reikalinga, kad teisės subjektai žinotų, koks yra atitinkamas teisės aktas, galėtų susipažinti su visu teisės aktu ir jį vykdyti, šiuo atveju nusiskundimų dėl galimybės susipažinti su teisės aktu nebuvo. Be to, nuotekų šalinimo paslaugų gavėjų ir paslaugų teikėjų teisiniai santykiai grindžiami sutartimis, kuriose taip pat yra nuorodos į tiriamą norminį administracinį aktą (b.l. 77-79).

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Espresen Lietuva“ palaiko Klaipėdos apygardos teismui pateiktą prašymą ir abejoja ar ginčijamas aktas yra norminis dėl netinkamo paskelbimo. Savo prašyme ištirti norminį administracinį aktą pažymėjo, kad nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus bei vandens tiekėjų ir abonentų (vartotojų) teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas. paminėto įstatymo 22 straipsnyje reglamentuojami nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatymo principai ir tvarka, būtent, jog viešųjų vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, susijusiomis su viešojo vandens tiekimo veikla; geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos infrastruktūros eksploatavimą jos atnaujinimą bei sudaryti abonentams (vartotojams) priimtinas sąlygas naudotis viešuoju geriamojo vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu, taip pat mažinti aplinkos taršą ir racionaliai naudoti vandens išteklius; viešųjų vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka"; kainos gali būti diferencijuojamos pagal atskiras abonentų (vartotojų) kategorijas, atsižvelgiant į kriterijus, susijusius su būtinosiomis sąnaudomis, reikalingomis vandeniui patiekti ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti tam tikros kategorijos abonentams (vartotojams); nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi priklausyti nuo abonento (vartotojo) išleidžiamų teršalų kiekio ir taršos pobūdžio; viešieji vandens tiekėjai, vadovaudamiesi geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, apskaičiuoja tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir, suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, teikia tvirtinti savivaldybių, kurių teritorijose tiekia geriamąjį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas, taryboms; geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi būti skaičiuojamos pagal sąnaudas atskiroms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos dalims, kurias nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija; geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatomos ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui ir kt.

2008-05-28 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės nutarimu „Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo" geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų", vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu, buvo suderintos AB „Klaipėdos vanduo" geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bei pardavimo kainos. Pagal šį nutarimą suderinta ieškovo nuotekų tvarkymo paslaugų kaina yra 2,24 Lt/m³ be pridėtinės vertės mokesčio. Nuotekų kainų derinimas su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija užtikrina įstatymo leidėjo nustatytų, esminių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valdymo ir reguliavimo tikslų įgyvendinimą, t.y. sukuriama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų reguliavimo sistema, kuri užtikrina optimalias kainas abonentams (vartotojams), ir vandens tiekėjų sąnaudų, reikalingų viešajam tiekimui tinkamai vykdyti, padengimą bei principo „teršėjas moka" įgyvendinimą, bei užtikrina abonentų (vartotojų) ir vandens tiekėjų teisėtų interesų apsaugą bei gina vartotojų teises (Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 4, 5 punktai).

Ginčijamu norminiu administraciniu aktu patvirtinto Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo 9 dalyje nustatyta, kad:

„9. Už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą nustatyta nuotekų tvarkymo paslaugų kaina didinama šiais atvejais:

9.1. kai abonentas sutartyje deklaruoja didesnį nuotekų užterštumą nei patvirtintos bazinės (ribinės) taršos elementų koncentracijos (priedas):

9.1.1. nustatyta nuotekų tvarkymo paslaugų kaina didinama po 0,05 Lt/m³ už kiekvieną taršos elemento didėjimą:

daugiau kaip 217 mgO2/l BDS 7 už kiekvieną 100 mgO2/l,daugiau kaip 189 mg/l skendinčiųjų medžiagų už kiekvieną 100 mg/l,daugiau kaip 38 mg/l bendrojo azoto už kiekvienai 10 mg/l,daugiau kaip 6 mg/l bendrojo fosforo už kiekvieną 8 mg/l;

9.1.2. metalų, riebalų, sulfatų, chloridų, detergentų, naftos angliavandenilių ir kitų cheminių taršos elementų skaičiuojama pagal LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatytus tarifus;

9.2. abonentui viršijus sutartyje deklaruotas BDS₇, skendinčiųjų medžiagų, bendrojo azoto ir bendrojo fosforo koncentraciją, nuotekų kaina apskaičiuojama vadovaujantis 9.1.1 p., indeksuojant 0,05 Lt/m³ tokiu santykiu, kokiu faktinė tarša viršija sutartyje deklaruotą;

9.3. abonentui viršijus sutartyje nurodytas metalų, riebalų, sulfatų, chloridų, naftos angliavandenilių, detergentų koncentracijas pagal sutartyje deklaruotą nuotekų užterštumą apskaičiuota kaina didinama:

du kartus, viršijus iki 2 kartų (imtinai),tris kartus, viršijus iki 3 kartų (imtinai),penkis kartus, viršijus iki 10 kartų;

9.4. mokėjimai už kiekvieno rodiklio viršnorminę taršą sumuojami;

9.5. nustačius ūminius taršos elementų išleidimo atvejus, 10 ir daugiau kartų viršijančius sutartyje deklaruotas nuotekų taršos elementų koncentracijas, pagal sutartyje deklaruotą nuotekų užterštumą apskaičiuota kaina didinama 10 kartų."

Teigia, kad norminio administracinio akto nuostatos akivaizdžiai reglamentuoja nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurioje AB „Klaipėdos vanduo“, būdama viešuoju vandens tiekėju, vykdo viešąjį vandens tiekimą ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas. Kadangi nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymą, jo principus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, kurio 22 str. nustato privalomą kainų derinimą su Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Ginčijame norminiame administraciniame akte nustatytos nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nėra suderintos su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, todėl nėra patikrintas tokių kainų nustatymo pagrįstumas, atitikimas paslaugų kainodaros principams, pažeidžiamas UAB „Espersen Lietuva“, kaip abonento, teisėtas interesas mokėti tokią nuotekų paslaugų kainą, kuri būtų apskaičiuota vadovaujantis teisės normų aktais (b.l. 7-10).

UAB „Espersen Lietuva“ pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl Lietuvos respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos 12 straipsnį savivaldybių atstovaujamų institucijų priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto paskelbimo atitinkamojoje savivaldybės interneto tinklapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Oficialiame informaciniame pranešime apie teisės akto priėmimą nurodoma teisės akto priėmimo data, numeris, antraštė, jei ji yra, išdėstoma priimto sprendimo esmė ir nurodomas interneto tinklalapio, kuriame paskelbtas teisės aktas, adresas. Atsakovė nėra įvykdžiusi visų ginčijamo akto paskelbimo sąlygų, kadangi nėra vietinėje spaudoje paskelbusi apie ginčijamo akto priėmimą. Klaidingo pranešimo paskelbimas negali būti prilyginamas tinkamu pranešimu apie norminio teisės akto paskelbimą, nes tai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje, įtvirtintam konstituciniam teisinės valstybės principui. Tinkamai nepaskelbus oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą, vien tik norminio teisės akto paskelbimas atitinkamos savivaldybės interneto tinklapyje, taip pat nėra tinkamas norminio teisės akto paskelbimas po kurio įsigaliotų norminis aktas. Mano, kad yra pagrindas vertinti ar ginčijamas aktas apskritai yra oficialiai galiojantis norminis teisės aktas, nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2002 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 16-9/2002, skelbtą biuletenyje Administracinių teismų praktika Nr. 3, p. 11) administraciniams teismams nėra teismingos bylos dėl prašymų ištirti, ar nepradėję galioti norminiai administraciniai aktai, kuriuos priėmė administravimo subjektai, neprieštarauja įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams (b.l. 70-71).

Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos vanduo“ palaiko atsakovę. Atsiliepime nurodo, kad nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo tikslus apibrėžia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 3 str., kurio 4 d. numatyta, jog vienas iš šių tikslų yra „sukurti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų reguliavimo sistemą kuri užtikrintų optimalias kainas abonentams (vartotojams), ii vandens tiekėjų sąnaudų, reikalingų viešajam vandens tiekimui tinkamai vykdyti, padengimą bei principo „teršėjas moka" įgyvendinimą. Principas „teršėjas moka" yra įtvirtintas Europos Bendrijos steigimo sutarties 174 straipsnio 2 dalyje. Šio principo esmė yra ta, kad subjektas, kurio veikla sukėlė žalą arba realią tokios žalos grėsmę aplinkai, turi būti finansiškai atsakingas ir tobulintų savo technologijas žalos aplinka: pavojui sumažinti, kad sumažintų savo galimą finansinę atsakomybę. Europos Parlamento ii Tarybos direktyvos 2004/35/ET "Dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti)" preambulės 2 punkte nustatyta kad žalos aplinkai išvengimas ir ištaisymas turėtų būti įgyvendinamas plėtojant steigimo sutartyje nurodytą „teršėjas moka" principą ir laikantis tolydžios plėtros principo. Šios direktyvos Preambulės 18 punkte įtvirtinta, kad pagal principą „teršėjas moka", subjektas, padarantis žalos aplinkai arba sukeliantis realią tokios žalos grėsmę, iš esmės turi atlyginti būtinųjų žalos prevencijos arba ištaisymo priemonių išlaidas. Taip pat, kad šie subjektai galiausiai turėtų padengti žalos aplinkai įvertinimo išlaidas ir, jei reikia, tokios žalos susidarymo realios grėsmės vertinime išlaidas". Kompetentinga institucija, jei ji pati arba per trečiąją šalį veikia už subjektą, turėti užtikrinti, kad jos patirtos išlaidos būtų susigrąžintos iš šio subjekto. Be to, kad šie subjektą galiausiai turėtų padengti žalos aplinkai įvertinimo išlaidas ir, jei reikia, tokios žalos susidaryme neišvengiamos (realios) grėsmės įvertinimo išlaidas. Šios direktyvos reikalavimai yra perkelti į Įstatymą, todėl šio įstatymo nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai, kartu su kitomis šiuos teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis.

Teigia, kad vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatomis bei 2001 11-30 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 119 patvirtinta Šalto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų nustatymo metodika (toliau - Metodika; Žin., 200 Nr. 143-5455), AB „Klaipėdos vanduo" apskaičiavo teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainą 2,24 Lt/m³ be pridėtinės vertės mokesčio. Ši kaina nustatoma nuotekoms, kuriose neviršijamos bazinės (ribinės) taršos koncentracijos. Vadovaujantis Metodikos 53 punktu, nuotekų tvarkymo kaina nustatoma vadovaujantis nuostata, kad įmonei turi būti padengtos valymo sąnaudos ir jos mokamas mokestis už taršą. Pagal Metodiką nuotekų tvarkymo kaina nustatoma taip: K=BP/Q, (LT/m³), kur BP - būtinosios pajamos, Q-sutvarkytų nuotekų kiekis. Apskaičiuotas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas, vadovaudamasi Įstatymo nuostatomis, AB "Klaipėdos vanduo" pateikė Valstybinei kainų ir energetikos komisijai derinti. Teigia, kad Komisija, derindama vandens tiekimo ir nuotekų, neviršijančių leistinų taršos koncentracijų, kainas, suderina ir pajamų dydį, kuris gali būti gaunamas už padidintą ir specifinę taršą. Taip Komisija, derindama nuotekų, kurių tarša neviršija bazinės taršos koncentracijos kainą, suderino būsimas pajamas už nuotekų padidintą bei taršą bendra apimtimi. Padidintos ir (arba) specifinės taršos nuotekų kainų atskirai Komisija nederina. Suderinusi su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, AB „Klaipėdos vanduo“ pateikė kainas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai, kuri 2008-07-17 sprendimu Nr. T2-252 „Dėl akcinė bendrovės „Klaipėdos vanduo" geriamojo vandens tiekimo tvarkymo paslaugų bei pardavimo kainų nustatymo" patvirtino nuotekų, kuriose neviršijamos bazinės (ribinės ) taršos elementų koncentracijos, tvarkymo kainas -2,24 Lt/m be pridėtinės vertės mokesčio. Teigia, kad tokiu būdu yra įgyvendinamas principas „teršėjas moka", nes Metodikos 53.15 punktas leidžia konkretiems vartotojams, kurių nuotekos padidintos ir specifinės taršos, leidžia skaičiuoti papildomą padidintos ir specifinės taršos kainą. Teigia, kad atsakovė, vykdydama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 21 punktu priskirtas funkcijas, atsižvelgdama į 2007-10-08 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-515 patvirtintą Nuotekų tvarkymo Reglamentą bei įgyvendindama principą „teršėjas moka“ teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą (b.l. 49-53).

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija palaiko UAB „Espersen Lietuva“ nuomonę. Pažymi, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus nustato, vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius reglamentuoja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, vienas iš Įstatymo 3 straipsnyje išvardintų tikslų - sukurti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainų reguliavimo sistemą, kuri užtikrintų optimalias kainas abonentams (vartotojams), ir vandens tiekėjų sąnaudų, reikalingų viešajam vandens tinkamai vykdyti, padengimą bei principo „teršėjas moka" įgyvendinimą. Įstatymo taikomos visiems asmenims, tiekiantiems šaltą geriamąjį vandenį ir teikiantiems nuotėki paslaugas (1 straipsnio 3 dalis). Komisija yra viena iš institucijų, atliekančių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo funkciją, kurios kompetencijoje pagal Įstatymo 10 straipsnį yra nustatyti vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką bei kontroliuoti jos taikymą; derinti vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens, nuotekų tvarkymo kainas ir kontroliuoti, kaip jos taikomos; Įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytais atvejais savo sprendimu vienašališkai nustato vandens tiekėjui geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, nurodydama sprendimo galiojimo laiką; atlikti kitas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas.

Tikslu nustatyti bendruosius geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainodaros principus 2006-12-21 Komisijos nutarimu Nr. O3-92 buvo patvirtinta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika. Metodikos 3 punkte nustatyta, kad kainos nustatomos, atsižvelgiant į paslaugų kokybės, aplinkos apsaugos, sanitarijos ir higienos reikalavimus, o būtinosios sąnaudos planuojamos įvertinant konkrečios geriamojo vandens tiekėjų grupės įmonių veiklos lyginamosios analizės rodiklius. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 22 straipsnio 5 dalį, viešieji vandens tiekėjai, vadovaudamiesi Metodikos nuostatomis, apskaičiuoja tiekiamo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų kainas ir, suderinę su Komisija, teikia jas tvirtinti savivaldybių taryboms. Geriamojo vandens paslaugų kainos skaičiuojamos pagal Komisijos nustatytas sąnaudas atskiroms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos dalims. AB „Klaipėdos vanduo" minėtų paslaugų kainos buvo suderintos 2008-05-28 Komisijos nutarimu Nr. 03-66 „Dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo" geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų“, šios kainos nustatytos iki 2011-12-31.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo principai reglamentuojami Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 22 straipsnyje, o Komisija, derindama kainas, įvertina visas būtinąsias sąnaudas nuotekų nuotekoms išvalyti iki privalomų į valyklą priimti nuotekų taršos ribų, nustatytų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. Dl-236 patvirtintu Nuotekų tvarkymo reglamente.

Paminėjo, kad UAB „Klaipėdos vanduo" taikomos kainos už padidėjusios ir (ar) specifinės taršos nuotekų tvarkymą nebuvo suderintos su Komisija, kaip tai numato Įstatymas. Atkreipė dėmesį, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnyje numatyta, kad Komisija derina visų įmonių, veikiančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje, paslaugų kainas: „<...> savivaldybės kontroliuojamų įmonių tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas nustato savivaldybės taryba po to, kai tiekėjai jas suderina su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kitų teisinių formų vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas nustato patys tiekėjai, suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija". Įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnyje taip pat akcentuojama, kad „kainos visiems vandens tiekėjams nustatomos vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatytais kainodaros principais", t. y. minėtais nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo, „teršėjas moka" principais.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija pažymėjo, kad nei Įstatymas, nei kiti įstatymai neišskiria ir neapibrėžia „padidintos, specifinės taršos" nuotekų kaip atskiros nuotekų rūšies, taip pat nenumato kitokios kainų, už minėtų nuotekų tvarkymo paslaugas, derinimo ar nustatymo tvarkos bei kitokių kainos nustatymo principų. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateiktą nuotekų sąvoką, nuotekos apibrėžiamos kaip buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas arba perteklinis (kritulių, paviršinis, drenažinis ar pan.) vanduo, kurį jo turėtojas, naudodamasis nuotekų tvarkymo infrastruktūra, išleidžia į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančią nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Baigtinis nuotekų sąrašas nepateiktas, taip nėra numatyta kitos padidintos, specifinės taršos nuotekų tvarkymo kainų nustatymo tvarkos. Daro išvadą, kad padidintos ir (ar) specifinės taršos nuotekų kainos gali būti padidintos, tačiau jos turi būti derinamos Įstatymo nustatyta tvarka.

Atkreipia dėmesį, kad Metodikos 53.10 punktas neįgalioja ir juo labiau neįpareigoja savivaldybių tarybų priimti teisės aktų, nustatančių papildomos padidintos ir specifinės taršos kainos skaičiavimo tvarką. Komisija įstatymais nėra įgaliota deleguoti ar nustatyti papildomas funkcijas savivaldybių institucijoms. Toliau cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nurodo, kad išplėstinis Komisijos įgaliojimų traktavimas pažeistų teisėtumo principą, reiškiantį, kad viešojo administravimo subjektas negali peržengti jam įstatymų suteiktos kompetencijos ribų (LVAT plenarinės sesijos 2003-12-15 nutartis) bei nepiktnaudžiavimo valdžia principą, reiškiantį, kad viešojo administravimo institucijoms draudžiama vykdyti veiklą, neturint tam suteiktų įgaliojimų (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalis). Todėl viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat norminių administracinių teisės aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. 1-02/2006).

Mano, kad Tvarkos aprašo priėmimo metu galiojusio Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 21 punkto norma, kurioje buvo numatyta, kad savivaldybės taryba nustato kainas ir tarifus už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų mamas atlygintinas paslaugas bei keleivių vežimą vietiniais maršrutais, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nustato centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainas, nustato vietines rinkliavas bei kitas įmokas, suteikė atsakovei teisę patvirtinti ginčo Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašą, tačiau toks savivaldybės tarybos teisės aktas neturėtų prieštarauti Komisijos Metodikoje nustatytiems kainodaros reikalavimams, o nustatyta kaina turi būti suderinta su Komisija.

Mano, kad klaidinga norminio akto data vietinėje spaudoje neturėtų būti laikoma esmine klaida, sutrukdžiusia teisinių santykių subjektui žinoti, koks yra galiojančio teisės akto turinys, ir jį vykdyti, jeigu buvo tiksliai nurodytas Tvarkos aprašo pavadinimas ir interneto tinklapio, kuriame paskelbtas teisės aktas, adresas (b.l. 118-122).

Teismo posėdyje dalyvaujančių šalių atstovai iš esmės palaiko raštu išdėstytus motyvus.

Pareiškėjo Klaipėdos apygardos teismo prašymas tenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir LR ABTĮ) 115 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ginčas iškeltas siekiant pašalinti abejones ar Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu nustatytos kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą turėjo būti suderintos su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija, kaip yra derinamos kitos nuotekų tvarkymo paslaugų kainos. Šioje byloje nenagrinėjamas ginčas dėl mokesčio apskaičiavimo teisingumo, pagrįstumo ir ekonominio tikslingumo. Pažymėtina, kad byloje taip pat nėra ginčo prieš principą „teršėjas moka“ bei atsakovės teisės priimti skundžiamą norminį aktą, todėl argumentų ir motyvų, neliečiančių ginčo esmės, teismas nevertina ir neanalizuoja.

Byloje įrodyta, kad AB „Klaipėdos vanduo“ yra Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojama įmonė (http://www3.vanduo.lt/lt/akcininkai, LR ABTĮ 58 straipsnio 1 dalis). AB „Klaipėdos vanduo“ paruošė ir 2007-05-29 pateikė Klaipėdos miesto savivaldybei tvirtinti Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašą (b.l. 13-15, 54-69), kuris buvo patvirtintas 2007-10-04 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu (toliau – ir sprendimas) Nr. T2-325 (b.l. 12). Prieš tai sprendimo projektas buvo suderintas su miesto ūkio komiteto pirmininku, Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininku, sprendimo projektą pasirašė Savivaldybės administracijos direktorius ir mero pavaduotoja (b.l. 86). Apie šį sprendimą 2007-10-11 buvo paskelbta dienraštyje „Klaipėda“ tačiau informaciniame pranešime nurodyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sprendimą Nr. T2-325 „Dėl kainos už padidėjusią ir specifinę taršą skaičiavimo ir tvarkymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ priėmė ne 2007-10-04, o 2007-09-27. Toliau skelbime pažymėta, kad Savivaldybės taryba patvirtino Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašą. Informaciniame pranešime žemiau nurodyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimai skelbiami interneto svetainėje www.klaipėda.lt (b.l. 110). 2007-10-04 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-325 yra paskelbtas interneto svetainėje (LR ABTĮ 58 straipsnio 1 dalis).

Ginčijamas sprendimas priimtas savivaldybės administravimo subjekto; sprendimu patvirtintas Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) yra privalomas fiziniams ir juridiniams asmenims, vykdantiems ūkinę veiklą, kurie yra AB „Klaipėdos vanduo“ abonentai; Aprašas nustato elgesio taisykles, skirtas individualiai požymiais neapibūdintų subjektų grupei (LR ABTĮ 2 straipsnio 9 ir 13 dalys). Norminis teisės aktas paskelbtas pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį. Faktas, kad informaciniame pranešime nurodyta netiksli norminio teisės akto data, nesutrukdė teisinių santykių subjektams žinoti, koks yra galiojančio teisės akto turinys, ir jį vykdyti, nes informaciniame pranešime buvo nurodyta, kokiu klausimu priimtas norminis aktas bei nurodyta, kur galima rasti norminio akto visą tinkamai paskelbtą tekstą, todėl paminėta paskelbimo klaida laikytina neesmine (LR ABTĮ 4 straipsnio 6 dalis).

Ginčijamo norminio akto tvirtinimo metu galiojo aktuali 2006-07-13 Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 (toliau – ir Įstatymas) redakcija. Įstatymo tikslas – užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, taip pat visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu ir gauti geros kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Įstatymu atskirai neišskirtos padidėjusios taršos, specifinių nuotekų tvarkymas ir nėra tokių nuotekų sąvokos. Visos nuotekos suprantamos kaip buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas arba perteklinis (kritulių, paviršinis, drenažinis ar pan.) vanduo, kurį jo turėtojas, naudodamasis nuotekų tvarkymo infrastruktūra, išleidžia į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančią nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Nuotekų tvarkymas suprantamas kaip nuotekų surinkimas, transportavimas, valymas, apskaita, tyrimas, išleidimas į aplinką ir valymo metu susidariusio dumblo ir kitų atliekų tvarkymas (Įstatymo 2 straipsnio 5 ir 7 dalys).

Šiek tiek platesnės skirtingų nuotekų sąvokos patektos kitame teisės akte, nors jis ir nenustato kainodaros taisyklių – Nuotekų tvarkymo reglamente. Ginčijamo norminio akto priėmimo metu galiojo originali 2006-05-17 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-236, kuriuo buvo patvirtintas Nuotekų tvarkymo reglamentas (toliau – ir Reglamentas), redakcija. Reglamentas nustato pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos, jis yra suderintas su 4 punkte nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais, susijusiais su vandens tarša ir aplinkosauga. Reglamente apibūdintos buitinių nuotekų, didžiausios leistinos koncentracijos ir gamybinių nuotekų sąvokos. Butinėmis nuotekomis laikomos nuotekos, kurios susidaro gyventojų namų ūkio tikslams naudojant vandenį (pvz., skalbimo, indų plovimo, maisto gaminimo, prausimosi, tualetų nuotekos ir pan.). Buitinėms nuotekoms taip pat gali būti priskiriamos nuotekos, susidarančios naudojant vandenį įmonių/įstaigų/organizacijų darbuotojų buitiniams poreikiams, jeigu jos surenkamos ir išleidžiamos (į aplinką ar kitiems asmenims priklausantį nuotakyną) atskirai nuo kitų objekte susidarančių nuotekų. Didžiausia leistina koncentracija tai Reglamente ir/arba kituose teisės aktuose nustatyta didžiausia leidžiama tam tikro teršalo ar teršalų grupės koncentracija nuotekose, vandens telkinyje, nuosėdose ar biotoje. Didžiausia leistina koncentracija yra bendrieji minimalūs reikalavimai nuotekų ar vandens aplinkos užterštumui ir gali būti taikomi konkrečiu atveju (didžiausia leistina koncentracija prilyginama leistinai koncentracijai) tik, jeigu pagal šį dokumentą ar kitus teisės aktus dėl aplinkos jautrumo, veiklos pobūdžio ar kitų specifinių aplinkybių nenustatomi griežtesni arba papildomi reikalavimai. Gamybinės nuotekos – tai gamybos procese ar dėl kitos komercinės/ūkinės veiklos (viešojo maitinimo, skalbimo/valymo paslaugų teikimo, viešųjų tualetų ar pan.) susidarančios nuotekos. Gamybinėms nuotekoms priskiriamos ir kitos nuotekos (išskyrus buitines), kurių užterštumas prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis bei pavojingomis medžiagomis, nurodytomis Reglamento 2 priedo A ir B1 dalyse, viršija šiame Reglamente bei kituose teisės aktuose šioms medžiagoms nustatytas didžiausias leistinas koncentracijas į gamtinę aplinką, ir/arba užterštumas pavojingomis medžiagomis, nurodytomis Reglamento 2 priedo B2 dalyje, viršija didžiausią leistiną koncentraciją į nuotakyną (Reglamento 5.3-5.5 punktai).

Galima daryti išvadą, kad nuotekos, kurių užterštumas viršija Reglamente ir kitose teisės aktuose nustatytą didžiausią leistiną koncentraciją (tam tikro teršalo ar teršalų grupės kiekis, tam tikrų prioritetinių pavojingų medžiagų bei pavojingų medžiagų kiekis), yra gali būti vadinamos gamybinėmis atliekomis.

Kaip nustatomos nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, reglamentuoja Įstatymo 22 straipsnis, kuriuo 3 dalyje nustatyta, jog viešųjų vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis, susijusiomis su viešojo vandens tiekimo veikla. Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą bei sudaryti abonentams (vartotojams) priimtinas sąlygas naudotis viešuoju geriamojo vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu, taip pat mažinti aplinkos taršą ir racionaliai naudoti vandens išteklius. Ketvirtoje šio straipsnio dalyje nustatyta, kad viešųjų vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainodara nustatoma vadovaujantis nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka“. Kainos gali būti diferencijuojamos pagal atskiras abonentų (vartotojų) kategorijas, atsižvelgiant į kriterijus, susijusius su būtinosiomis sąnaudomis, reikalingomis vandeniui patiekti ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugoms teikti tam tikros kategorijos abonentams (vartotojams). Nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi priklausyti nuo abonento (vartotojo) išleidžiamų teršalų kiekio ir taršos pobūdžio.

Įstatymo 22 straipsnio 5 dalis numato, jog viešieji vandens tiekėjai, vadovaudamiesi geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, apskaičiuoja tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir, suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, teikia tvirtinti savivaldybių, kurių teritorijose tiekia geriamąjį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas, taryboms. Kiti (ne viešieji) vandens tiekėjai tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas nustato vadovaudamiesi geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos turi būti skaičiuojamos pagal sąnaudas atskiroms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos dalims, kurias nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatomos ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Kartu su kainų apskaičiavimais vandens tiekėjas privalo pateikti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai įmonės veiklos ir plėtros planus, sudarytus ne trumpesniam kaip kainų galiojimo laikotarpiui. Derindama kainas, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija įvertina investicijų atsipirkimo ir veiklos išlaidų pagrįstumą. Tuo atveju, kai veiklos ir plėtros planai nevykdomi arba keičiami, vandens tiekėjas privalo apie tai informuoti savivaldybės tarybą ir Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, kuri priima sprendimą dėl kainų keitimo poreikio.

Nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo tikslai yra numatyti įstatymo 3 straipsnyje. Valstybei svarbu užtikrinti, kad kuo daugiau asmenų galėtų pagal aplinkosaugos reikalavimus tvarkyti nuotekas; didinti viešojo vandens tiekimo ūkio efektyvumą užtikrinant nepertraukiamą ir ilgalaikį nuotekų tvarkymą visoje šalies teritorijoje; sukurti nuotekų tvarkymo kainų reguliavimo sistemą, kuri užtikrintų optimalias kainas abonentams (vartotojams), ir vandens tiekėjų sąnaudų, reikalingų viešajam vandens tiekimui tinkamai vykdyti, padengimą bei principo „teršėjas moka“ įgyvendinimą; užtikrinti abonentų (vartotojų) ir vandens tiekėjų teisėtų interesų apsaugą bei ginti vartotojų teises.

Valstybė numatė nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo veiklos reguliavimo priemones, ginčo dalykui svarbios yra nuotekų tvarkymo kontrolė ir viešųjų vandens tiekėjų teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainų valstybinis reguliavimas (Istatymo 4 straipsnio 6 ir 7 punktai). Viešųjų vandens tiekėjų teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainų valstybinis reguliavimas atliekamas vienos iš vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo institucijos - Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija, įstatymo 5 straipsnio 5 punktas).

Nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo srityje komisijai Įstatymu suteikiami dideli įgaliojimai ir nustatytos pareigos tiek paslaugų teikėjams, tiek savivaldybių taryboms, tiek pačiai Komisijai. Pavyzdžiui, Įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nurodoma viešųjų vandens teikėjų pareiga pranešti Komisijai savivaldybių tarybų nustatytas kainas bei jų pagrindimą per 10 dienų nuo kainų nustatymo, tačiau ne vėliau kaip likus 30 dienų iki jų įsigaliojimo; Komisijos nurodytus pažeidimus savivaldybės privalo pašalinti ne vėliau kaip per 30 dienų. Komisijai nustatyta pareiga kontroliuoti,

ar savivaldybių tarybų nustatytos ir vandens tiekėjų taikomos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos nustatytos pagal Metodiką ir Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nurodytus kainodaros principus. Jei savivaldybių tarybos nustato kitokias kainas, negu buvo suderintos su Komisija, pažeidimai turi būti šalinami arba derinamos naujos kainos (Įstatymo 22 straipsnio 7 dalis).

2006-07-13 Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. X-765 5 straipsnyje nustatyta, kad įsigaliojus Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymui, iki bus parinkti viešieji vandens tiekėjai, savivaldybės kontroliuojamų įmonių tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas nustato savivaldybės taryba po to, kai tiekėjai jas suderina su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kitų teisinių formų vandens tiekėjų tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas nustato patys tiekėjai, suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kainos visiems vandens tiekėjams nustatomos vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme nustatytais kainodaros principais.

Ginčijamo norminio akto patvirtinimo metu galiojo aktuali 2002-11-17 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 1747 redakcija, kuriuo buvo patvirtinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatai (toliau - ir Nuostatai). Nuostatų 5 punkte numatyta, jog vienas iš pagrindinių komisijos uždavinių yra prižiūrėti vandens ūkio rinkas įstatymų nustatyta tvarka. Vykdydama šią funkcija Komisija tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas; nustato valstybės reguliuojamų kainų viršutines ribas; nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina investicijų atsipirkimo ir veiklos išlaidų pagrįstumą; nustato nuotekų tvarkymo kainodaros principus; nustato nuotekų tvarkymo kainų dydžių skaičiavimo metodikas, prašymų suderinti naujas nuotekų tvarkymo kainas ar tarifus pateikimo ir nagrinėjimo tvarką; derina nuotekų tvarkymo kainas; kontroliuoja valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų taikymą (Nuostatų 6,1., 6.2., 6.6., 6.12., 6.13., 6.14., 6.16 punktai). Komisija, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę priimti sprendimą dėl kainų dydžio ir nurodyti sprendimo galiojimo laiką, kai nepavyksta suderinti su ja kainų; gauti iš įmonių, kurioms kainas derina, visą informaciją, būtiną įstatymų nustatytoms pareigoms atlikti; gauti iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų, apskričių viršininkų administracijų, savivaldybių pasiūlymus ir informaciją komisijos kompetencijai priskirtais klausimais (Nuostatų 7.2; 7.3.; 7.9 punktai).

Ginčijamo norminio akto tvirtinimo metu galiojo originali 2006-12-21 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimo Nr. 03-92, kuriuo buvo patvirtinta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika (toliau – ir Metodika), redakcija. Metodikos tikslas yra nustatyti bendruosius geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainodaros reikalavimus ir principus, ji yra privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, vykdantiems šalto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, išskyrus lietaus nuotekų, tvarkymo veiklą ir individualų apsirūpinimą šiomis paslaugomis (Metodikos 1 punktas). Metodikoje yra nurodyta, kad nuotekos – buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas arba perteklinis (kritulių, paviršinis, drenažinis ar pan.) vanduo, kurį jo turėtojas, naudodamasis nuotekų tvarkymo infrastruktūra, išleidžia į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančią nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, nuotekų užterštumo normos - valstybės institucijos patvirtintos leistinos teršalų, išleidžiamų su nuotekomis į gamtinę aplinką, koncentracijos (Metodikos 20 ir 27 punktai). Pagal Metodikos 41.3 punktą, kainos nustatomos nuotekų tvarkymui, t.y. nuotekų surinkimui, valymui ir dumblo tvarkymui. Nustatytos kainos turi būti suderintos su Komisija (Metodikos 49.2.2., 49.2.4., 50, 53.1. punktai). Metodikos 53.3 punkte nurodyta, kad visos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudos skaičiuojamos atskiriant pardavimo, vandens gavybos, paruošimo, pristatymo bei nuotekų surinkimo, valymo ir dumblo tvarkymo sąnaudas. Metodikos 53.10 ir 53.15 punktuose nurodyta, kad nuotekų tvarkymo kaina nustatoma vadovaujantis nuostata, kad įmonei turi būti padengtos nuotekų surinkimo, valymo ir dumblo tvarkymo sąnaudos ir mokestis už taršą. Konkretiems abonentams, kurių nuotekos yra didesnės ir (arba) specifinės taršos, vadovaujantis teisės aktais, skaičiuojama papildoma padidintos ir specifinės taršos kaina. Metodikos 55 punkte nustatyta, kad prašymas suderinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas pateikiamas Komisijos nustatyta tvarka.

Byloje įrodyta, kad viešasis vandens tiekėjas, t.y. AB „Klaipėdos vanduo“, apskaičiavo teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, tačiau su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija jų nesuderino. AB „Klaipėdos vanduo“ argumentas, jog Komisija, derindama vandens tiekimo ir nuotekų, neviršijančių leistinų taršos koncentracijų, kainas, suderina ir pajamų dydį, kuris gali būti gaunamas už padidintą ir specifinę taršą ir todėl nustatytų kainų už tokių nuotekų tvarkymą derinti nereikia, atmestinas, kaip nepagrįstas, nes planuojamos įmonės pajamos ir nustatytas mokestis teršėjui nėra analogiškos sąvokos.

Išdėstytų teisės normų sisteminė analizė leidžia teigti, kad visų nuotekų, tiek buitinių, tiek gamybinių, tiek viršijančių, tiek neviršijančių didžiausios leistinos koncentracijos tvarkymas, į kurį įeina ir paslaugų kainų reguliavimas, yra valstybinės reikšmės veikla jau vien todėl, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 ir 2 dalį Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės vidaus vandenys, teritorijos kontinentinis šelfas bei ekonominė zona Baltijos jūroje. Nuotekų tvarkymas liečia daugybę valstybės reguliuojamų interesų, kiekvienam iš jų reguliuoti ir kontroliuoti yra paskirta atitinkama institucija. Valstybės dalyvavimas nuotekų tvarkymo kainodaroje yra reglamentuotas Įstatymu ir kitais aukščiau paminėtais teisės aktais. Faktas, kad gamybinių nuotekų (padidėjusios ir (ar) specifinės taršos) kainodaros principas atskirai nereglamentuotas reiškia tik tai, kad tokių nuotekų kainodara turi būti organizuojama taip, kaip ir kitų nuotekų. Kitoks aiškinimas būtų nelogiškas, nes jeigu su Komisija yra privalomai derinamos neviršijančių didžiausios leistinos koncentracijos nuotekų tvarkymo kainos, nuotekoms, kurios potencialiai yra pavojingesnės, toks derinimas turi būti privalomas ir jų tvarkymo reglamentavimui turi būti nustatoma ne mažiau griežta valstybinė tvarkymo ir kainodaros kontrolė.

Iš kitos pusės, valstybinė padidėjusios ir (ar) specifinės taršos nuotekų kainodaros kontrolė turi užtikrinti ir vartotojų teisių apsaugą. Komisijos funkcija yra derinti kainas, t.y. ne tik tikrinti jų apskaičiavimo teisingumą ir pagrįstumą pagal teisės aktus, bet ir, teismo supratimu, tikrinti, lyginti, kad atitinkamos savivaldybės nustatomos kainos konkrečiam vartotojui sutiktų, būtų analogiškos kitos savivaldybės panašiam vartotojui nustatytoms kainoms bei kitų teikėjų nustatytoms kainoms. Tokia kontrolė yra savotiška garantija ir tam, kad savivaldybės nenustatytų savo kontroliuojamoms įmonėms palankesnių sąlygų.

Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad 2007-10-04 Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimas Nr. T2-235, kuriuo buvo patvirtintas Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašas, toje dalyje, kurioje buvo nustatytos nuotekų tvarkymo kainos, privalėjo būti suderintas su Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka tam, kad būtų užtikrinti Įstatymo 22 straipsnio 3 ir 4 dalyje nustatyti kainodaros nuostatai.

Kaip jau buvo paminėta aukščiau, šios bylos dalykas nėra tikrinti AB „Klaipėdos vanduo“ mokesčio apskaičiavimo teisingumo, pagrįstumo ir ekonominio tikslingumo, todėl viešojo vandens tiekėjo apskaičiuoti ir savivaldybės tarybos patvirtinti mokesčiai prieštarauja įstatymui tik ta apimtimi, kad nebuvo suderinti su Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57, 85-87 straipsniais, 114 straipsnio 1 dalimi, 115 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Klaipėdos apygardos teismo prašymą tenkinti, pripažinti, kad 2007-10-04 Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimu Nr. T2-235 patvirtinto Kainos už padidėjusią ir specifinę nuotekų taršą skaičiavimo ir taikymo tvarkos aprašo 9.1., 9.2., 9.3., 9.4. ir 9.5. punktai prieštarauja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 ir 5 dalies nuostatoms ir laikyti juos panaikintais.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.