Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-393-175/2010

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 14 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. gynėjo advokato Vytauto Merkšaičio apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams; pagal LR BK 302 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams. Paskirtos bausmės subendrintos LR BK 63 str. 1 d., 4 d. tvarka, ir paskirta subendrinta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. nuteistas už tai, kad 2007 m. rugpjūčio 7 d., laikotarpyje nuo 12.00 val. iki 13.00 val., išlaužęs dviejų durų trijų spynų atraktus ir tokiu būdu įsibrovęs į S. R. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti svetimą turtą - nukentėjusiai S. R. priklausantį turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi vertingo turto bute nebuvo

Be to, jis nuteistas už tai, kad įsibrovimo į S. R. priklausantį butą metu iš ten pagrobė nukentėjusiai S. R. priklausantį dokumentą – Lietuvos Respublikos piliečio pasą (duomenys neskelbtini), išduotą S. R. vardu.

Teismo posėdyje prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti, gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, pagrįstai pripažino D. K. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, teisingai kvalifikavo jo nusikalstamas veikas, tačiau skirdamas jam bausmę neteisingai taikė bendrinimą reglamentuojančias BK normas, todėl nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (LR BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Bausmės nuteistajam D. K. už atskiras nusikalstamas veikas nėra aiškiai per griežtos. Skirdamas bausmes, apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė Skirdamas nuteistajam bausmes, teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y., kad atlygino nusikaltimu padarytą žalą.

D. K. pasikėsino įvykdyti vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą ir padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą. Nusikalstamas veikas jis daro sistemingai, yra kelis kartus teistas. Nusikaltimus padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Todėl apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi LR BK 56 str. 1 d. nuostatomis ir už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmes. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už kiekvieną D. K. padarytą nusikalstamą veiką paskyrė jam švelnesnes, negu sankcijose numatyti bausmių vidurkiai, bausmes, todėl laikyti šias bausmes aiškiai per griežtomis ir dar labiau švelninti nėra pagrindo.

Atmestinas apelianto prašymas pripažinti nuteistojo D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką teismo yra vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas savanorišku.

Iš bylos duomenų matyti, kad D. K. ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę (b. l. 53), 2009-11-19 teismo posėdyje taip pat tvirtino, kad kaltu neprisipažįsta, tačiau nurodė, kad galėjo būti kaltinime nurodytame name ieškodamas panelės (b. l. 126). Vėliau, t.y., 2010-03-02 teismo posėdžio metu jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija, įvertinusi visą bylos medžiagą, daro išvadą, kad D. K. prisipažinimas nėra savanoriškas. D. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas tik verčiamas objektyvių aplinkybių, t.y. byloje esančios specialistų išvados paneigė jo versiją, kad jis nėra buvęs nusikaltimo vietoje. Todėl jis tik verčiamas byloje esančių įrodymų pripažino savo kaltę. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo pripažinti D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybę prisipažinimą padarius nusikaltimus ir nuoširdų gailėjimąsi.

Nors už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės savo dydžiu nėra aiškiai per griežtos, subendrintą bausmę apylinkės teismas paskyrė netinkamai. Apylinkės teismas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino iš dalies sudėdamas, nors turėjo taikyti bausmių apėmimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo tikslas, įsibraunant į nukentėjusiosios butą, buvo turto vagystė. Nors bute jis nerado vertingų daiktų, tačiau įsibrovęs į nukentėjusios butą, jis pagrobė asmens dokumentą. Idealiąja nusikaltimų sutaptimi laikytini atvejai, kai kaltininkas viena veika padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose BK straipsniuose. Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad šiuo atveju D. K. darė vieną veiką – kėsinosi pavogti nukentėjusiojo turtą, o tarp kitų daiktų radęs asmens dokumentą pagrobė jį, todėl, kolegijos nuomone, reikia laikyti, kad nusikaltimus jis padarė esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Tokiu atveju, subendrinant jam bausmes pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir BK 302 str. 1 d., reikia taikyti BK 63 str. 5 d. 1 p. ir bausmes apimti, todėl tuo aspektu nuosprendis keičiamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo D. K. gynėjo advokato Vytauto Merkšaičio skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., D. K. pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d ir LR BK 300 str. 2 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.