- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-30
- Bylos Nr.
- 1A-360-209-2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Lemežis (pirm.), Artūras Pažarskis, Viktoras Dovidaitis
- Nuteistasis
- A. V., L. T., O. R., S.
- Advokatai
- Valdas Burneikis
- Kategorijos
Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis NuorašasBaudžiamoji byla Nr. 1A-360-209-2012Teisminio proceso numeris: 1-10-1-00344-2010-7 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.2.14.1.2.5.; (S).
2012 m. kovo 30 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,
teismo posėdyje, apeliacine tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. V. (A. V.) ir L. T. (G.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo
A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos, į atliktos bausmės laiką įskaitant dvi laikino sulaikymo paras nuo 2010-03-15 iki 2010-03-17,
L. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią L. T. skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos.
Iš A. V., O. R., L. T. ir S. L. priteista solidariai UAB „H.“ naudai 9 481,56 Lt Lt (devyni tūkstančiai keturi šimtai aštuoniasdešimt vienas litas 56 ct) turtinei žalai atlyginti.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti O. R. (O. R.), S. (S.) L. nuosprendžio apeliacine tvarka neapskundė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V., O. R., L. T. (G.) ir S. L. nuteisti už tai, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent, jie laikotarpiu nuo 2010-03-05, 21.00 val., iki 2010-03-06, 12.00 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, atvyko prie „S.“ pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kur O. R. ir L. T. (G.) liko stebėti, kad niekas netrukdytų vykdomam nusikaltimui, o A. V. su S. L. nuėjo prie sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini) teritorijoje. A. V. plaktuku, kurį jis turėjo su savimi, išdaužius stiklinius sienos blokelius, pateko į sandelio vidų, kur pasikėsino pagrobti automobilį VW TRANSPORTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 18 450 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes ištraukus laidus ir juos sujungus, nesugebėjo užvesti automobilio. Tęsdami nusikalstamą veiką iš to pačio sandėlio pagrobė automobilį VW TRANSPORTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 16 518,92 Lt vertės, A. V. užvedus jį užvedimo spynelėje buvusiu raktu, po to pagrobė sandėlyje esančius daiktus: automobilio VW TRANSPORTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), akumuliatorių – 279,99 Lt vertės, automobilio MERSEDES (duomenys neskelbtini) D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) du akumuliatorius - bendros 599,99 Lt vertės, pirmos dalies aliumininės kopėčias – 120 Lt vertės, penumo plaktuką AH 20 – 3494,94 Lt vertės, penumo plaktuką AH 28 – 4 494,49 Lt vertės, įkroviklį (duomenys neskelbtini) START- 1 136 Lt vertės, plastmasinį indą su 20 litrų dyzelinio kuro – 82,52 Lt bendros vertės, plastmasinį indą su 10 litrų A 95 kuro – 48,76 Lt vertės, kaitinimo lietlempę - 64,29 Lt vertės, ryšio kabelius: (duomenys neskelbtini),5 (50 m) – 1 657,10 Lt vertės, (duomenys neskelbtini),5 (40 m) - 597,26 Lt vertės, VMOHBU 30x2x0,6 (40 m) – 221,19 Lt vertės, VMOHBU 5x2x0,5 (170 m)- 275,64 Lt vertės, VMOHBU 3x2x0,5 (100 m) - 147,62 Lt vertės, VMOHBU 20x2x0,5 (150 m) - 627,99 Lt vertės, (duomenys neskelbtini),5 (30 m) - 994,26 Lt vertės, (duomenys neskelbtini),5 (35 m) – 1159,97 Lt vertės, laidą RPP2x1 (1000 m) - 484 Lt vertės, iš viso pagrobė UAB „Henrivita“ priklausančio turto už 33 004,93 Lt ir sukrovę daiktus į pagrobtą automobilį išvažiavo. T.y. A. V., O. R., L. T. (G.) ir S. L. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo bausmę sušvelninti ar paskirti kitą, nesurištą su laisvės atėmimu ir nurodo, kad tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme jis nuoširdžiai papasakojo visas bylos aplinkybes, nieko nenuslėpė, labai gailisi dėl to, ką padarė. Ankščiau jis neteistas, su nusikalstamu pasauliu neturėjo nieko bendro, buvo vykdytojo vaidmenyje, nusikaltimą organizavo kiti asmenys, kurių nurodymams ką ir kaip daryti jis prieštarauti negalėjo. 2011-12-22 mirė jo tėvas, motinai, gim. (duomenys neskelbtini) m., dėl kardiologinio susirgimo 2011-06-06 buvo išduotas neįgaliojo pažymėjimas, jo motinai dėl sveikatos visuomet reikalinga kito asmens pagalba, kito artimo žmogaus, išskyrus jį, šeimoje nebeliko.
Apeliaciniu skundu L. T. nurodo, kad teismas neatsižvelgė, kad jis tiesiogiai vagystėje nedalyvavo, nė vienas iš nuteistųjų jo neįvardijo kaip tiesiogiai dalyvavusio darant nusikalstamą veiką, telefono išklotinėse nėra užfiksuota pokalbių tarp jo ir vadinamųjų bendrų, kas patvirtina kai kuriuos parodymų neatitikimus, prieštaravimus faktams. Jis neneigė ir kad tiesiogiai dalyvavo, bet jis nežinojo, kad vagystė vykdoma iš padorių piliečių.
Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundai atmestini.
Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis), o nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 str. 1 d.). Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos neturi būti suprantamos tiesiogiai, jog nuosprendyje turi būti remiamasi tik tais kaltinamojo, liudytojų ar kitų asmenų parodymais, kurie buvo duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo teisiamajame posėdyje ištirti.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo L. T. veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. Toks nusikalstamų veikų kvalifikavimas atitinka teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 22 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2008 panašaus pobūdžio kaip esamoje situacijoje veiksmus - sugalvojimą padaryti nusikalstamą veiką, buvimą nusikalstamos veikos darymo vietoje, pavogto daikto paėmimą ir nešimą iki slėptuvės (minėtu atveju, automobilio), vertino kaip apimančius nusikalstamos veikos vykdytojo, o ne padėjėjo sąvoką.
Byloje surinktų įrodymų pakanka įrodyti nuteistojo L. T. kaltę pagal BK 178 str. 3 d.
A. V. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė (t.3, b.l. 150), kad turi problemų su atmintimi, neatsimena ir pačio nusikaltimo smulkiai taip pat. Nežino, kaip G. su jais atsirado apskritai, jį pamatė prie namo kiemo, ką jis ten darė, nežino. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi, o dabar jis galėjo ir pamiršti jau, kaip viskas buvo. Ikiteisminio tyrimo, 2010-03-17 įtariamojo papildomos apklausos metu, A. V. parodė (t.1, b.l. 120-121) buvo penktadienis, jis buvo savo pažįstamo D., kambary. Apie 19.30 val. jam paskambino O. R., ir jis išėjo į lauką. O. R. buvo atvažiavęs automobiliu (duomenys neskelbtini) valstybinio numerio nežino. Automobilyje taip pat sėdėjo S. ir „K.“. Per pokalbį jie pasiūlė jam kartu nuvažiuoti užsidirbti, t.y. pavogti ką nors. Kiek suprato, jie jau buvo nužiūrėję vietą, nes jie iš karto nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur anksčiau buvo gamykla. Jie privažiavo beveik iki vietos, kurią vėliau apvogė. Su savimi jis turėjo plaktuką, kurį paėmė dar prieš išeinant iš namų. O. su K. liko automobilyje, aikštelėje netoli S.. Toje pačioje aikštelėje stovėjo ir K. automobilis FIAT. Viską surinkę išstūmė automobilį, kurį jis neužvedė, iš angaro ir jam vairuojant kitą automobilį išvažiavo iš teritorijos. Kol jie buvo angare kelis kartus susiskambino su O.. Išvažiuojant iš teritorijos pamatė K. automobilį ir toliau važiavo jam iš paskos. Paskui juos važiavo O. savo automobiliu. Kažkaip jis „pametė“ K. automobilį. Todėl su S. patys rado vietą, kur paslėpti daiktus, paskambino O., pasakė kur atvažiuoti. Jis atvažiavo kartu su K., sukrovė daiktus į automobilį, nuvažiavo prie K. automobilio, kuris stovėjo kelyje, dalį daiktų, vieną akumuliatorių ir dyzelį, perkrovė į K. automobilį. Kolegija vadovaujasi šiais, pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtintais A. V. parodymais apie L. T. (G.) (K.) – veiksmus – žinojimą apie planuojamą nusikalstamą veiką, saugojimą jos darymo metu ir vežant daiktus – važiavimo vogto automobilio ir daiktų priekyje, vogtų daiktų sukrovimą į jo automobilį.
S. L. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė (t.3, b.l. 153), kad jis su A. V. nuėjo į gamyklos teritoriją, o L. G. ir O. R. pasiliko. Iš sandėlio išstūmė automobilį ir išvažiavo „K.“ (L. G.) važiavo priekyje su savo automobiliu, o R. važiavo jiems iš paskos. Pakeliui perdėjo daiktus į automobilį pas „K.“. O kažkurią dalį daiktų paliko miške. Ikiteisminio tyrimo, 2010 m. kovo 22 d. įtariamojo apklausos metu, S. L. parodė (t.2, b.l. 128), kad jam paskambino A. ir pasiūlė susitikti ir apžiūrėti sandėlius, esančius (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini), kad iš ten ką nors pavogti. Susitikus ir nuvažiavus A. jam pasiūlė nueiti kartu su juo į buvusią gamyklos teritoriją, esančia (duomenys neskelbtini), O. su L. liko automobilyje. O. pasakė, kad jie bus netoliese ir jeigu kažką suras, tai A. turi paskambinti O. ir jis juos palydės. A. paskambino O., pasakė, kad jie jau išvažiavo į (duomenys neskelbtini) mišką. Jie matė, kad L. važiavo priešais, po to jis kažkur dingo, lyg tai nuvažiavo į priekį. O. savo automobiliu važiavo paskui. Iškrovus pavogtus daiktus, paskambino O. R., jis buvo netoliese, atvažiavo savo automobiliu AUDI V8, šalia jo sėdėjo L.. Jis su A. pakrovė daiktus ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Privažiavo prie L. automobilio, visus daiktus pakrovė jam ir nuvažiavo namo. Šiais parodymais apie tai, kad nusikaltimas buvo suplanuotas iš anksto, kad apie jo darymą dalyviai buvo informuoti, apie L. T. (G.) veiksmus – saugojimą nusikalstamos veikos darymo metu ir vežant daiktus – važiavimą priekyje, vogtų daiktų sukrovimą į jo automobilį, kolegija tiki, jie atitinka A. V. parodymus.
Pažymėtina, kad pats nuteistasis L. T. (G.) (t.2, b.l. 77-80) ikiteisminio tyrimo, 2010 m. kovo 22 d. įtariamojo apklausos metu parodė, kad penktadienį vėlai jam paskambino O. R. ir paprašė atvažiuoti, pas jį į namus (duomenys neskelbtini) g., kad jis, S. ir Z. planuoją pažodžiui „Prasukti kapeiką“, jis suprato, kad planuoja kažką pavogti, todėl teismas, įvertinęs šiuos parodymus ir byloje esančius įrodymus, tame tarpe A. V. ir S. L. parodymus, atmeta pirmosios instancijos teismo posėdyje L. T. paaiškinimą (t.3, b.l. 153), kad pastarasis nežinojo, kad važiuoja vogti, kad akumuliatoriai vogti ir daro išvadą, kad L. T. žinojo apie planuojamą vagystę, konkliudentiniais veiksmai prisidėjo prie jos ir atliko dalį jos vykdymo veiksmų, joje dalyvavo.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems A. V. ir L. T. (G.) bausmę, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, A. V. ir L. T. (G.) asmenybes, jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei A. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei L. T. (G.) atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.
A. V. ir L. T. (G.) padarė tyčinį sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d., 178 str. 3 d.). Jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupės (BK 60 str. 1 d. 1 p.). A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, tuo padedamas nustatyti tiesą byloje, ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Nuteistasis L. T. (G.) administracine tvarka baustas (t.2, b.l. 89-90, anksčiau ne karą teistas (t.2, b.l. 91-95, 99-105, 106-121), teigė dirbantis nelegaliai. Nuteistajam L. T. (G.) teismas jau yra skyręs su laisvės atėmimu susijusias bausmes, taikęs lygtinį paleidimą neatlikus laisvės atėmimo bausmės, tačiau ir po to nuteistasis išvadų nepadarė, nenorėjo paklusti įstatymų reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas L. T. (G.) paskyrė vienintelę BK 178 str. 3 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, ženkliai mažesnę nei sankcijose numatytas tos bausmės vidurkis. Atsižvelgus į bylos aplinkybes, kolegijos nuomone, nuteistajam L. T. (G.) paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.
Nuteistasis A. V. ne kartą bustas administracine tvarka (t.1, b.l. 132-134), duomenys apie jo 2009-11-26 patraukimą baudžiamojon atsakomybėn ir teistumą perkelti į registro archyvą, teistumo neturi (t.1, b.l. 135), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (t.1, b.l. 139), darbo biržoje registruotas (t.1, b.l. 142), nedirba nuo 2009 (b.l. 143). Pirmosios instancijos teismas A. V. paskyrė vienintelę BK 178 str. 3 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, ženkliai mažesnę nei sankcijose numatytas tos bausmės vidurkis. Atsižvelgus į bylos aplinkybes, kolegijos nuomone, nuteistajam A. V. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.
Taikyti BK 62 str. ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmės rūšį teismas negali, nes nėra minėtame straipsnyje nustatytų sąlygų (pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nusikaltimu padaryta turtinė žala iki šiol neatlyginta, nėra duomenų, kad ji bent iš dalies būtų atlyginta šiuo metu). Kolegija, įvertinusi nusikalstamų veiksmų apimtį, pobūdį ir nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę nemano, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.). Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, tačiau, šiuo atveju, apeliantai buvo nuteisti už sunkų nusikaltimą, todėl nėra teisinio pagrindo atidėti jiems paskirtos bausmės vykdymo.
Apeliacinio skundo argumentai taip pat neduoda pagrindo švelninti bausmės arba keisti skundžiamą nuosprendį. A. V. nurodo, kad jis nuoširdžiai papasakojo visas bylos aplinkybes, nieko nenuslėpė, labai gailisi dėl to, ką padarė, tačiau pirmosios instancijos teismas A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jau pripažino tai, kad jis prisipažino padarę nusikaltimą, tuo padėdamas nustatyti tiesą byloje, ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir į ja atsižvelgė skirdamas jam bausmę, kaip ir į skunde nurodytas aplinkybes, kad jis ankščiau neteistas. A. V. nurodomos šeiminės aplinkybės, atsižvelgus į jam paskirtą bausmę, nėra pakankamas teisinis pagrindas jam paskirtos bausmės švelninimui. A. L. T. apeliacinio skundo argumentai, kad jis tiesiogiai vagystėje nedalyvavo, atsižvelgus į išdėstytą, nepagrįsti. Apeliantas L. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nežinojo, kad vagystė vykdoma iš padorių piliečių. Šiuo atveju, vagystė buvo vykdoma iš juridinio asmens UAB „H.“, o ne fizinio asmens, minėta aplinkybė nėra pakankamas pagrindas švelninti apeliantams paskirtą bausmę.
Esant tokioms aplinkybėms, keisti nuosprendį arba švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų motyvų, nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistųjų A. V. (A. V.) ir L. T. (G.) apeliacinius skundus atmesti.