Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

dalyvaujant administracinę nuobaudą paskyrusios ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovui Virginijui Čėsnai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. E. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato vyresniojo specialisto nutarimo paskirti administracinę nuobaudą panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

G. E. 2010 m. vasario 26 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato vyresniojo specialisto (toliau tekste ir Institucija) nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ir LR ATPK) 133¹ str. 1 d., 300 litų bauda, už tai, kad jis 2010 m. vasario 26 d. 10 val. 40 min. policijos pareigūnui pareikalavus negalėjo pateikti duomenų apie asmenį, kuris 2009 m. lapkričio 28 d. 3 val. 2 min. kelyje „A9“ 42,63 km. vairavo jam priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir viršijo greitį.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkintinas ir 2010 m. vasario 26 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato vyresniojo specialisto nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

LR ATPK 133¹ str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau tekste ir Įstatymas) neatlikimas, – užtraukia baudą fiziniam asmeniui ar įmonės, įstaigos, organizacijos ar jos filialo vadovui nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad G. E. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste ir KET) 32.1.p. reikalavimus. KET 32.1. punkte numatyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę, rūpinasi ja ir privalo policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, nurodyti jam duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Analogiška nuostata yra atkartota ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d., kur numatyta, kad policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), nepateikęs šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jei jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, analizuodama Įstatymo 20 str. 2 d. įtvirtintą pareigą, konstatavo, jog ji kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t. y. jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Atsižvelgiant į paminėtas sąlygas, transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti aiškiai pasakyta, dėl kokio konkrečiu laiku vykusio daugiau ar mažiau akivaizdaus pažeidimo policijos pareigūnui reikia prašomų duomenų, taip pat turi būti pateikti bent minimaliai tiriamą pažeidimą patvirtinantys įrodymai (pvz. aiškinantis greičio viršijimą užfiksuotą stacionariu matavimo prietaisu – transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti pateikta automobilio nuotrauka su kelio atkarpoje galiojusiais kelio ženklais, aiškinantis važinėjimąsi veja – atitinkamas pareiškimas ar pranešimas apie pažeidimą ir pan.) (2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N63-523/2010).

Teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas G. E. nurodė, kad 2009 m. lapkričio 18 d. niekas jam priklausančiu automobiliu nesinaudojo, taip pat savo automobiliu nevažiavo ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. E.. Iš byloje esančio 2010 m. vasario 26 d. G. E. rašyto paaiškinimo (b.l. 14, administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-10-4509308, b.l. 10), matyti, kad jis nurodė, jog negali nurodyti kas vairavo jam priklausantį automobilį. Teisme G. E. nurodė, kad policijos komisariate nagrinėjant bylą nedalyvavo vertėjas, o jis lietuvių kalbos nesupranta. Taip pat nurodė, kad paaiškinime rašytame policijai jis nurodė, kad jo automobiliu galėjo pasinaudoti kiti asmenys jam nežinant, tačiau teisme patikslino, kad toks atvejis buvo ne vėliau, nei 2009 m. rugsėjo mėnesį, tačiau 2009 m. lapkričio mėn. 18 d. niekas jo automobiliu nesinaudojo.

G. E. yra rusas, nesupranta lietuvių kalbos, todėl vadovaujantis LR ATPK 272 str. 1 d. jam turėjo būti užtikrinta teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis. Ši administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė buvo pažeista, tačiau teismas, nagrinėdamas skundą šią Institucijos klaidą ištaisė užtikrindamas vertėjo dalyvavimą teismo posėdžio metu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad G. E. teisme nurodė, kad pažeidimo padarymo dieną – 2009 m. lapkričio 18 d. jam priklausantis automobilis buvo jo žinioje ir niekas jo automobiliu nesinaudojo, teismo nuomone, jis savo pareigą įvykdė, o savo kaltės neigimas – įstatymo leidžiama gynybos priemonė, kurios įgyvendinimą garantuoja ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalis, įtvirtinanti draudimą versti duoti parodymus prieš save. Tokią poziciją išreiškė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas aukščiau minėtą administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. N63-523/2010. Be to teismas atkreipia dėmesį, kad G. E. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis nubaustas skundžiamu nutarimu už tai, kad nenurodė kas vairavo jo automobilį 2009 m. lapkričio 28 d. 3 val. 02 min, nors kaip matyti iš byloje esančių dokumentų pažeidimas buvo padarytas 2009 m. lapkričio 18 d. 3 val. 02 min. Šią klaidą pripažino ir teisme dalyvavęs Institucijos atstovas. Atsižvelgiant į minėtus procesinius pažeidimus, padarytus surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priimant skundžiamą nutarimą, bei į tai, kad G. E. pareigą, numatytą Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. įvykdė, teismas daro išvadą, kad G. E. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 133¹ str. 1 d. sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (LR ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 str. 2 d. 7 p., 124 str. 1 d. 2 p.,

nuta r ė:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. E. skundą patenkinti ir panaikinti 2010 m. vasario 26 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato vyresniojo specialisto nutarimą, kuriuo G. E. pagal LR ATPK 133¹ str. 1 d. paskirta nuobauda – 300 litų bauda ir bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.