- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-07-19
- Bylos Nr.
- 1-612-900/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34986-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- R. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Kelmės rajono apylinkės teismo 2000 m. spalio 23 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
2) Kelmės rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 2 metus;
3) Kelmės rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė;
4) Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 1 metus;
5) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 20 parų arešto bausme,
6) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį sumažinta 50 parų arešto bausme;
7) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme;
8) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
9) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį sumažinta 30 parų arešto bausme. R. R. bausmės neatliko,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. 2017 m. liepos 9 d. apie 1²⁰ val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia du kartus pastūmė kartu gyvenančią sugyventinės J. D. dukrą E. D., du kartus sudavė jai ranka į krūtinės sritį ir stipriai suėmė jai už abiejų rankų, padarydamas jai kraujosruvą dešiniame dilbyje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamojo (įtariamojo) R. R. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (b. l. 75-76, 84), kuriuose nurodyta, kad su sugyventine J. D. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena apie 10 metų, veda bendrą ūkį. Su jais gyvena ir sugyventinės dukra E. D.. 2017 m. liepos 8 d. su J. D. ir E. D. gėrė degtinę, alų. Nemažai išgėrė, todėl ne visas įvykio aplinkybes gerai prisimena. Galėjo būti, kad 2017 m. liepos 9 d. apie 1²⁰ val. tarp jo ir E. D. įvyko konfliktas. Neneigia, kad galėjo E. D. pastumti, ranka suduoti du kartus į krūtinę, paėmęs jai už rankų stipriai jas suspausti. Gailisi, kad smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą. Kiek prisimena, E. D. jam taip pat sudavė į veido sritį, tačiau fizinio skausmo nepatyrė ir pretenzijų neturi. Jo veiksmams įtakos turėjo alkoholis.
Nukentėjusiosios E. D. parodymais, užfiksuotais protokole–pareiškime ir apklausos protokole (b. l. 5-7, 43-44), kuriuose teigiama, kad su motina J. D. ir jos sugyventiniu R. R. gyvena (duomenys neskelbtini). 2017 m. liepos 8 d. ji, motina ir jos sugyventinis namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Motina ir jos sugyventinis gėrė degtinę ir alų, ji (E. D.) - degtinę ir šampaną. 2017 m. liepos 9 d. apie 1¹⁰ val. išvedė į lauką šunį. Grįždama apie 1²⁰ val. išgirdo, kad R. R. namuose garsiai šūkauja. Įėjusi į kambarį ramino R. R.. Įvyko konfliktas. R. R. du kartus ją stipriai pastūmė, po to du kartus ranka sudavė jai į krūtinės sritį ir stipriai suėmė už abiejų rankų. Dėl to patyrė fizinį skausmą, o po to, kai R. R. stipriai suėmė už rankų, dešiniame dilbyje atsirado kraujosruva. Kitus sužalojimus, kuriuos nustatė teismo medicinos ekspertas, padarė ne R. ramoška, atsisako aiškinti aplinkybes. Kai R. R. ją pirmą kartą pastūmė, ji jam vieną kartą sudavė į veido sritį. Taip padarė gindamasi. Motina iškvietė policiją.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. liepos 10 d. specialisto išvadoje Nr G 867/2017(04) nurodyta (b. l. 33), kad E. D. padarytos kraujosruvos kairiame žaste, dešiniame dilbyje, juosmens dešiniame šone ir dešinėje šlaunyje, nubrozdinimai kairėje alkūnėje. Kūne rasti sužalojimai padaryti aštuoniais smūginiais poveikiais kietais bukais daiktais. Sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką. Kūne rastų sužalojimų visuma nebūdinga griuviminei ar kritiminei traumai. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Taip pat įvykio vietos apžiūros 2017 m. liepos 9 d. protokolu (b. l. 12-16), 2017 m. liepos 9 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 23-26), BIRT ataskaitų žiūryklės 2017 m. liepos 9 d. išrašu (b. l. 18-22), asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenimis (b. l. 56), iš kurių matyti, kad R. R. 2017 m. liepos 9 d. 2³⁷ val. nustatytas vidutinis – 1,99 promilių – girtumo laipsnis.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad nukentėjusiajai, be kita ko, buvo sukeltas fizinis skausmas. Nežymus sveikatos sutrikdymas apima ir fizinio skausmo sukėlimą, todėl šios pasekmės inkriminavimas perteklinis. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.
Už nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui gali būti baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 140 str. 2 d.).
Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 90 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti 60 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1-2 dalimis, 60 parų arešto bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta 30 parų arešto bausme ir skirti galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę.
Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 121-123).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir netiesiogine (neapibrėžta) tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra išsituokęs, nukentėjusiosios patėvis, vidutinio amžiaus (47 m.), nedirba, registruotas darbo biržoje (b. l. 90-91, 116-117). 16 kartų baustas administracine tvarka, iš jų 13 kartų už smulkius viešosios tvarkos pažeidimus, 3 kartus už smulkias vagystes. Vieną kartą už smulkų kelių eismo taisyklių pažeidimą surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, kas baustumo neužtraukia (b. l. 104-115). Teistas 9 kartus, iš jų 5 kartus už vagystes, 1 kartą už netikrų pinigų laikymą ir realizavimą, 3 kartus už BK 140 straipsnyje numatytų veikų padarymą prieš J. D. (nukentėjusiosios šioje byloje E. D. motiną). Be to, Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu atleido R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nutraukė baudžiamąją bylą, jam ir nukentėjusiajai J. D. susitaikius (b. l. 92-103, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, ir būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 ir 13 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos priežastis (buitinis konfliktas), eigą, trukmę, smūgių nukentėjusiajai skaičių ir dislokaciją, padarinius, kaltinamojo asmenybę, nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, teismas už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skiria kaltinamajam prokuroro siūlomą griežtesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jos dydį (trukmę) parinkdamas maksimalų (BK 49 str. 3 d.).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirta 90 parų arešto bausmė mažinama trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1-2 dalimis, sumažinta 60 parų arešto bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta 30 parų arešto bausme ir skiriama galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė.
Kaltinamasis (įtariamasis) buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2017 m. liepos 9 d. 1⁴⁵ val. iki 2017 m. liepos 10 d. 12⁴⁰ val. (b. l. 63, 66). Remiantis BK 65-66 straipsniais, laikino sulaikymo laikas (dvi paros) santykiu 1:1 įskaičiuojamas į atliktos arešto bausmės laiką, jį prilyginant dviem arešto paroms.
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 87-88) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo paskirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 90 parų arešto bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, R. R. skirtą 90 parų arešto bausmę sumažinti 1/3 iki 60 parų arešto bausmės.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1-2 dalimis, 60 parų arešto bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta 30 parų arešto bausme ir skirti galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į atliktos arešto bausmės laiką santykiu 1:1 įskaičiuoti laiką, kurį R. R. praleido būdamas laikinai sulaikytas (dvi paras), jį prilyginant dviem arešto paroms.
Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. R. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.
R. R. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo paskirta arešto bausmė.
Išaiškinti R. R., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.