Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-01-23 · Administracinė byla Nr. I-1366-473/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-23
Bylos Nr.
I-1366-473/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04235-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
D. L.
Atsakovas
Vilniaus pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1366-473/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04235-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 37.5; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. L. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) direktoriaus 2018 m. spalio 18 d. nutarimą Nr. 28-652 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų Departamentas) 2018 m. lapkričio 21 raštą Nr. 2S-3745 (b. l. 1–3). Paaiškina, kad Vilniaus PN direktorius 2018 m. spalio 18 d. nutarimu pareiškėjui paskyrė nuobaudą – perkėlimą į drausmės grupę 12 mėnesių – už tai, jog pas pareiškėją buvo rastas peilis. Nors kalėjimų departamentas ginčijamame rašte nurodo, kad leidžiamų daiktų sąraše nėra numatytas peilio turėjimas, tačiau Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 4.6 punkte nurodyta, kad nuteistajam leidžiama turėti plastikinius ar medinius stalo indus, tarp kurių yra peilis. Pažymi, kad pas pareiškėją rastas peilis buvo plastikinis. Be to, plastikinius indus (tame tarpe ir peilį) pareiškėjui išdavė pataisos įstaigos administracija. Nors Kalėjimų departamentas yra teisus, nurodydamas, kad Drausmės komisija yra patariamasis organas, o bausmę skiria pataisos įstaigos direktorius, tačiau kalėjimų departamentas ignoravo svarbius pareiškėjo argumentus, t. y. nenustatyta, kas iniciavo nuobaudos pareiškėjui skyrimą, nenustatyta, kas dalyvavo Drausmės komisijoje, nenustatyta, kokie argumentai buvo naudojami dėl bausmės skyrimo, nenustatyta, kaip vyko balsavimas Drausmės komisijoje, nenustatyta, ar buvo nagrinėjamas klausimas dėl lengvesnės nuobaudos skyrimo ir pan. Pareiškėjo manymu, dėl nurodytų priežasčių Drausmės komisijos 2018 m. spalio 18 d. išvada Nr. 41-149 neteisėta. Nors pareiškėjas buvo supažindintas su Drausmės komisijos posėdžio protokolu, tačiau jo kopija pareiškėjui nebuvo įteikta, dėl ko pareiškėjas negalėjo skųsti minėto protokolo. Nurodo, kad skundžiamame Vilniaus PN direktoriaus nutarime nėra nei motyvų, nei teisinių argumentų, dėl ko paskirta būtent tokia nuobauda, kodėl paskirta nuobauda ne lengvesnė ir kodėl paskirta ne 9 mėnesių nuobauda kaip siūlė Drausmės komisija. Pažymi, kad Drausmės komisijoje pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti. Pareiškėjui nebuvo suteikta nei laiko, nei galimybių pasiaiškinti, o kalėjimų departamentas nurodo, kad pareiškėjas pasiaiškinti galėjo, kai buvo rastas peilis. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nebuvo supažindintas su Vilniaus PN vidaus tvarkos taisyklėmis, todėl pareiškėjo atžvilgiu negalėjo būti konstatuota jokių Vilniaus PN vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų. Taigi, įstaigai neatlikus jai priskirtų funkcijų – pareiškėjo nesupažindinus Vilniaus PN vidaus tvarkos taisyklėmis – negalima iš pareiškėjo reikalauti, kad jis vykdytų atitinkamus reikalavimus. Be to, pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės keičiasi nuolat, tad pareiškėjas su jomis turi būti pasirašytinai supažindinamas iš naujo.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 47–49). Paaiškina, kad Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnysis specialistas 2018 m. spalio 17 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 43-882 Vilniaus PN direktoriui pranešė, kad 2018 m. spalio 17 d. 15.15 val. nuteistojo perkėlimo iš 4-o būrio į 3-ą būrį metu, pareiškėjui buvo atlikta visuminė asmens ir daiktų krata, kurios metu nuteistojo asmeninių daiktų antklodėje buvo rastas peilis. Pažymi, kad pareiškėjas atsisakė pateikti rašytinį paaiškinimą, tačiau žodžiu paaiškino, kad nieko nerašys. Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į pareiškėjo padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 142 ir 143 straipsniais, taip pat atsižvelgdamas į protokolą Nr. 50-1333 „Dėl nuteistojo D. L. atsisakymo pasiaiškinti raštu“, 2018 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 28-652 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ skyrė pareiškėjui nuobaudą – perkėlimą į drausmės grupę 12 (dvylikai) mėnesių. Nurodo, kad Kiekvienas nuteistasis, atvykęs arba perkeltas į Vilniaus PN yra supažindinimas su bausmės vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat su vidaus tvarką reglamentuojančiais teisės aktais, todėl pareiškėjo teiginys, jog jis nebuvo supažindintas su Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis yra melagingas. Pareiškėjui galimybė apsiginti dėl pažeidimo buvo suteikta, tačiau, kaip minėta, po pažeidimo nustatyto pareiškėjas atsisakė pateikti raštišką paaiškinimą. Drausmės komisijos posėdis įvyko 2018 m. spalio 18 d. 13 val. 30 min., tačiau pareiškėjas neišreiškė pageidavimo būti pristatytas į Drausmės komisijos posėdį, kuriame jis galėtų pateikti paaiškinimą ir realizuoti savo teisę į gynybą, todėl jo teiginys, jog negalėjo pateikti paaiškinimo ir pasinaudoti savo teise į gynybą yra klaidingas ir nepagrįstas.

Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 17–20). Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) patvirtintų Taisyklių 18 priede nustatytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas. Taisyklių 18 priedo 4.6 papunkčiu nustatyta, kad nuteistajam leidžiama turėti plastikinius arba medinius stalo įrankius, tarp jų ir peilį. Taigi Taisyklių leidėjas aiškiai nurodė leidžiamo turėti peilio paskirtį – stalo įrankis. Kalėjimų departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, nenustatė aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti pareigūnų kompetencija. Pareiškėjo teiginys, jog jo pažeidimas negalėjo būti konstatuotas, nes jis nebuvo supažindintas su Taisyklėmis, neatitinka tikrovės. Paaiškina, kad prieš atvykdamas 2018 m. rugsėjo 13 d. į Vilniaus PN, pareiškėjas jam skirtą bausmę atlikinėjo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Kauno tardymo izoliatoriuje, Alytaus, Marijampolės ir Kybartų pataisos namuose. Pataisos įstaigos vadovaujasi Taisyklėmis, kurios turi vienodą juridinę galią visoms pataisos įstaigoms. Taisyklių pakeitimas (iki nagrinėjamo įvykio) buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2017 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 1R-287, taisyklių pakeitimai neapėmė 18 priedo, kurį pažeidė pareiškėjas. Paskutinį kartą pareiškėjas su nurodyto teisės akto suvestine redakcija pasirašytinai buvo supažindintas 2018 m. balandžio 26 d., kai bausmę atliko Kybartų pataisos namuose. Pažymi, kad pareiškėjui po pažeidimo nustatymo buvo suteikta galimybė, numatyta Taisyklių 2015 punkte, apsiginti, tačiau pareiškėjas atsisakė teikti paaiškinimą. Tai užfiksuota 2018 m. spalio 17 d. protokolu Nr. 50-1333 „Dėl nuteistojo D. L. atsisakymo pasiaiškinti raštu“. Drausmės komisijos posėdis įvyko 2018 m. spalio 18 d 13 val. 30 min., tačiau pareiškėjas neišreiškė pageidavimo, numatyto Taisyklių 242 punkte, būti pristatytas į Drausmės komisijos posėdį, kuriame jis galėtų pateikti paaiškinimą ir realizuoti savo teisę į gynybą. Taigi, pareiškėjo teiginys, jog negalėjo pateikti paaiškinimo ir realizuoti savo teisės į gynybą, turėtų būti vertinamas kritiškai. Pagal Taisyklių nuostatas (236, 245 punktai), Drausmės komisija yra pataisos įstaigos direktoriaus patariamoji institucija ir jos sprendimas (teikimas) pataisos įstaigos direktoriui nėra privalomas. Kalėjimų departamentas, nagrinėdamas skundą, nenustatė aplinkybių, kad Vilniaus PN Drausmės komisija netinkamai vertino pažeidimo aplinkybes. 2018 spalio 18 d. teikime Nr. 40-142 Draudimo komisija išsamiai aprašė pažeidimo aplinkybes, atsižvelgė į Pareiškėją charakterizuojančią medžiagą (nuo bausmės pradžios 2016 m. sausio 21 d. Pareiškėjas buvo baustas 30 kartų, paskutinė nuobauda skirta 2018 m. rugsėjo 25 d.), pasiūlė skirti nuobaudą – perkelti pareiškėją 9 (devyniems) mėnesiams į drausmės grupę. Atkreipia dėmesį, kad Drausmės komisijos teikimas nėra privalomas pataisos įstaigos direktoriui ir jis turi teisę, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo ir kt. kriterijais, skirti ir kitą negu siūloma nuobaudą. Kalėjimų departamentas priėjo prie išvados, kad, Vilniaus PN direktorius 2018 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 28-652 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, pareiškėjui nuobaudą – perkėlimą 12 (dvylikai) mėnesių į drausmės grupę – skyrė pagrįstai ir teisėtai. Kalėjimų departamentas konstatavo, kad pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas tinkamai atskleistas ir užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų, tinkamai įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes, todėl, vadovaujantis BVK 143 straipsnio 8 dalimi (aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus, netinkamai įvertino pažeidimo padarymo aplinkybes arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam), pareiškėjui skirtos nuobaudos panaikinti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl nuobaudos už pataisos įstaigos režimo pažeidimą skyrimo nuteistajam teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnysis specialistas Vilniaus PN direktoriui 2018 m. spalio 17 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 43-882, kuriame nurodė, kad 2018 m. spalio 17 d. 15.15 val. nuteistojo perkėlimo iš 4-o būrio į 3-ą būrį metu, pareiškėjui buvo atlikta visuminė asmens ir daiktų krata, kurios metu nuteistojo asmeninių daiktų antklodėje buvo rastas peilis (b. l. 52).

2018 m. spalio 17 d. protokole Nr. 50-1333 „Dėl nuteistojo D. L. atsisakymo pasiaiškinti raštu“ užfiksuota, kad atsisakė pateikti rašytinį paaiškinimą, tačiau žodžiu paaiškino: „Nieko nerašysiu“ (b. l. 54).

Vilniaus PN 2018 m. spalio 18 d. vyko Drausmės komisijos posėdis (posėdžio pirmininkas – Česlovas Jocius, sekretorė – Rasa Žvingilaitė (Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistė)), kurio metu svarstyta dėl nuteistojo D. L. drausmės pažeidimo – 2018 m. spalio 17 d. 15 val. 15 min., perkeliant iš 4-ojo į 3-čiąjį būrį, nuteistajam D. L. buvo atliekama visuminė asmens ir daiktų krata, kurios metu tarp nuteistojo asmeninių daiktų (antklodėje) buvo rastas peilis (b. l. 56).

Vilniaus PN drausmės komisija 2018 m. spalio 18 d. surašė teikimą „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 40-142, kuriame nurodė, kad nuteistasis turi 30 nuobaudų, paskutinė nuobauda paskirta 2018 m. rugsėjo 25 d. už dienotvarkės pažeidimą, ir pasiūlė pataisos įstaigos direktoriui nuteistajam D. L. skirti nuobaudą - perkelti į drausmės grupę 9 mėnesiams (b. l. 55).

Vilniaus PN direktorius, atsižvelgdamas į pareiškėjo padarytą bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, vadovaudamasis BVK 142 ir 143 straipsniais, 2018 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 28-652 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ skyrė pareiškėjui nuobaudą – perkėlimą į drausmės grupę 12 (dvylikai) mėnesių (b. l. 50-51).

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 28-652, Departamentui pateikė 2018 m. spalio 24 d. skundą (b. l. 22-24).

Kalėjimų departamentas 2018 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 2S-3745, atsakydamas į pareiškėjo 2018 m. spalio 24 d. skundą, priėjo prie išvados, kad Vilniaus PN direktorius 2018 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 28-652 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, pareiškėjui nuobaudą – perkėlimą 12 (dvylikai) mėnesių į drausmės grupę – skyrė pagrįstai ir teisėtai (b. l. 26-28). Kalėjimų departamentas, be kita ko, konstatavo, kad pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas tinkamai atskleistas ir užfiksuotas su nuobaudos skyrimu susijusioje dokumentinėje medžiagoje, nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų, tinkamai įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes, todėl, vadovaujantis BVK 143 straipsnio 8 dalimi (aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus, netinkamai įvertino pažeidimo padarymo aplinkybes arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam), pareiškėjui skirtos nuobaudos panaikinti nėra pagrindo.

BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.) ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.

BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė (drausminių nuobaudų rūšys) už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Pagal minėto straipsnio 2 dalį nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriamos šios nuobaudos : 1) panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę; 2) pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų; 3) pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių. Ši atsakomybė yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis - t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti, ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (žr. LVAT 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2010ir t.t.). Kiek tai susiję su pareiškėjui inkriminuotu režimo pažeidimu, teismas pažymi, jog BVK 112 straipsnio, nustatančio pataisos įstaigų režimą ir pagrindinius jo reikalavimus, 4 dalis numato, kad nuteistiesiems, išskyrus šio kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiamų su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Maisto produktai, būtiniausi reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenumatyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka yra sunaikinami. Taisyklių 18 priedo 4.6 papunktyje nustatyta, kad nuteistajam leidžiama turėti plastikinius arba medinius stalo indus (lėkštė, dubenėlis sriubai, šaukštas, puodukas, šakutė, peilis). Byloje nustatyta, kad Vilniaus PN 2018 m. spalio 17 d. 15.15 val. nuteistojo perkėlimo iš 4-o būrio į 3-ą būrį metu, pareiškėjui buvo atlikta visuminė asmens ir daiktų krata, kurios metu nuteistojo asmeninių daiktų antklodėje buvo rastas peilis (b. l. 52).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo užtikrinta teisė į gynybą, kadangi nebuvo suteikta galimybė teikti pasiaiškinimą. Taisyklių 205 punkte nustatyta, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė apsiginti, tačiau po pažeidimo nustatymo pareiškėjas atsisakė teikti paaiškinimą (b. l. 30). Taisyklių 242 punkte nustatyta, kad nuteistajam pageidaujant, jis pristatomas į Drausmės komisijos posėdį, kai svarstomas klausimas dėl jo padaryto bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo. Byloje nustatyta, kad Drausmės komisijos posėdis įvyko 2018 m. spalio 18 d 13 val. 30 min. (b. l. 56), tačiau pareiškėjas neišreiškė pageidavimo būti pristatytas į Drausmės komisijos posėdį, kuriame, be kita ko, galėjo pateikti paaiškinimą ir realizuoti savo teisę į gynybą. Taigi, pareiškėjo skundo teiginys, kad jis negalėjo pateikti paaiškinimo ir realizuoti savo teisės į gynybą yra nepagrįstas. Taisyklių 70 punkte nustatyta, kad nuobaudos, kuriomis nuteistieji, sistemingai pažeidinėjantys arba itin piktybiškai pažeidę režimą, perkeliami iš paprastosios į drausmės grupę arba jiems panaikinama anksčiau paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę, skiriamos pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu; šios nuobaudos skiriamos tik tais atvejais, kai yra pataisos įstaigos Drausmės komisijos teikimas. Drausmės komisija, priėmusi sprendimą siūlyti pataisos įstaigos direktoriui paskirti nuteistajam Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje numatytą nuobaudą, pateikia teikimą. Drausmės komisija yra pataisos įstaigos direktoriaus patariamoji institucija, kurios sprendimas (teikimas) pataisos įstaigos direktoriui nėra privalomas (Taisyklių 236 ir 245 punktai). Kaip byloje nustatyta, 2018 m. spalio 18 d. vyko Drausmės komisijos posėdis (posėdžio pirmininkas – Česlovas Jocius, sekretorė – Rasa Žvingilaitė (Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistė)), kurio metu svarstyta dėl nuteistojo D. L. drausmės pažeidimo – 2018 m. spalio 17 d. 15 val. 15 min., perkeliant iš 4-ojo į 3-čiąjį būrį, nuteistajam D. L. buvo atliekama visuminė asmens ir daiktų krata, kurios metu tarp nuteistojo asmeninių daiktų (antklodėje) buvo rastas peilis; posėdžio metu priimtas sprendimas siūlyti pataisos įstaigos direktoriui nuteistajam D. L. skirti nuobaudą – perkelti pareiškėją 9 mėnesiams į drausmės grupę (b. l. 56). Drausmės komisija pataisos įstaigos direktoriui 2018 m. spalio 18 d. surašė teikimą pareiškėjui skirti nuobaudą – 9 mėnesius perkelti į drausmės grupę (b. l. 55).

Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad 2018 m. spalio 17 d. kratos metu pas jį buvo rastas peilis. Šiame kontekste pažymėtina, kad pataisos įstaigų ir bausmės vykdymo režimas sąlygoja tam tikrus ribojimus ir draudimus bei pareigas, susijusias su kalinimo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-589/2010, 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013, 2013 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-942/2013 ir kt.).

Kaip matyti iš ginčijamo Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. 28-652 (b. l. 5), nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. 2018 m. spalio 17 d. 15 val. 15 min., perkeliant iš 4-ojo į 3-čiąjį būrį, nuteistajam D. L. buvo atliekama visuminė asmens ir daiktų krata, kurios metu tarp nuteistojo asmeninių daiktų (antklodėje) buvo rastas peilis (b. l. 56). Nurodytą pažeidimą užfiksavo Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnysis specialistas, kuris 2018 m. spalio 17 d. tarnybiniame pranešime „Dėl nuteistojo D. L. drausmės pažeidimo“ pranešė, kad 2018 m. spalio 17 d. 15 val. 15 min., perkeliant iš 4-ojo į 3-čiąjį būrį, nuteistajam D. L. buvo atliekama visuminė asmens ir daiktų krata, kurios metu tarp nuteistojo asmeninių daiktų (antklodėje) buvo rastas peilis (b. l. 52). Tarnybiniame pranešime pareigūnas konstatavo, kad tokiu savo elgesiu nuteistasis pažeidė BVK 112 straipsnio 4 dalies ir Taisyklių 18 priedo reikalavimus.

Pareiškėjas savo nesutikimą su jam paskirta nuobauda grindžia ta aplinkybe, jog jis su Vilniaus PN vidaus tvarkos taisyklėmis nėra pasirašytinai supažindintas. Be to, atsakovas kalėjimų departamentas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas, prieš atvykstant į Vilniaus PN, buvo kalinamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Kauno tardymo izoliatoriuje, Alytaus, Marijampolės ir Kybartų pataisos namuose, paskutinį kartą pareiškėjas su Taisyklėmis pasirašytinai buvo supažindintas 2018 m. balandžio 26 d., kai bausmę atliko Kybartų pataisos namuose (b. l. 17-20). Taigi, nustatytų aplinkybių visuma (kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko kitose pataisos įstaigose, kad pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės ir patvirtina, kad pareiškėjui Taisyklių reikalavimai žinomi.

Teismas kritiškai vertina pareiškėjo skundo teiginius, kad pas jį rastas peilis buvo plastikinis ir kad jis buvo išduotas pataisos įstaigos administracijos. Atsižvelgiant tai, kad peilis buvo rastas antklodėje, teismas vertina, kad pareiškėjas siekė šį peilį slėpti, kas prieštarauja jo skundo teiginiams, kad jį išdavė pataisos įstaigos administracija ir kad tokio peilio laikyti leidžiama pagal Taisyklių nuostatas. Be to, Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai, savo srities specialistai, turi reikiamų žinių ir kompetencijos tam, kad atskirtų leidžiamą turėti stalo įrankį nuo kitos paskirties peilio.

Išanalizavęs teisės aktų nuostatas bei byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas su savimi turėdamas daiktą (peilį), kuris nepatenka į Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą, pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą imperatyvią specialiąją pareigą nuteistiesiems laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, BVK 112 straipsnio 4 dalyje numatytus Taisyklių 18 priedo pataisos įstaigos režimo reikalavimus.

Nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka reglamentuojama BVK 143 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad, skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo; skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Kaip byloje nustatyta, pareiškėjas teise teikti rašytinį pasiaiškinimą nepasinaudojo (tai daryti net gi atsisakė), neišreiškė pageidavimo dalyvauti Drausmės komisijos posėdyje, pareiškėjas turi 30 nuobaudų. Nustatyta, kad ginčijamas Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. spalio 18 d. nutarimas Nr. 28-652 yra priimtas įgalioto pareigūno, laikantis teisės aktuose numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos, o pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas į drausmės grupę 12 mėnesių – nėra per griežta ir atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, todėl minėtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir surinktą dokumentinę medžiagą, taip pat nustatė, kad šiuo atveju nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir nėra jokio pagrindo ją naikinti. Pabrėžtina, kad Departamento 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. 2S-3745 yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, jis yra aiškus ir motyvuotas, priimtas laikantis teisės aktuose numatytos tvarkos ir pasirašytas įgalioto asmens, taigi taip pat laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Vilniaus PN direktoriaus 2018 m. spalio 18 d. nutarimą Nr. 28-652 bei Departamento 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. 2S-3745 nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjas skunde nurodo ir daugiau argumentų, tačiau jie laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau teismas dėl jų nepasisakys. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. prieš Suomiją, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. prieš Ispaniją ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėJūratė Gaidytė-LavrinovičIna Kirkutienė