Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-160-64/2007 m.

Teisėja Lionė Užubalienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.8.; 1.2.26.1.; 2.1.11.

2007 m. gegužės 16 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. M. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal LR BK 284 str. 1 d. (A. E. epizodas) laisvės atėmimu keturiems mėnesiams;

pagal LR BK 284 str. 1d. (G. E. epizodas) laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Vadovaujantis BK 66 str., į atliktos bausmės laiką įskaičiuotas laikino sulaikymo laikas nuo 2006-08-27 iki 2006-08-29.

Iš A. P. , K. M. ir N. D. solidariai A. E. naudai priteista 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti A. P. , A. D. , N. D. , tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad kartu su N. D. 2006-08-27, apie 6 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Raseinių mieste, prie Raseinių autobusų stoties, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Raseinių mieste, apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, tyčia įspirdami kojomis mažiausiai septynis smūgius A. E. į įvairias kūno vietas bei vilkdamas A. E. už kojos, padarė jam odos nubrozdinimus nugaros dešinėje pusėje, juosmenyje, alkūnių sąnariuose, kairiame dilbyje, gilų odos nubrozdinimą kairio antakio-akies viršutinio voko srityje, odos nubrozdinimą dešiniame smilkinyje, poodines kraujosruvas akių vokuose, krūtinės ir galvos sumušimus, t. y. nežymų kūno sužalojimą, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Be to, K. M. 2006-08-27, apie 6 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Raseinių mieste, prie Raseinių autobusų stoties, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Raseinių mieste, apsvaigęs nuo alkoholio, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais, tyčia įspyrė koja į pilvą G. E. , sukeldamas jai fizinį skausmą, bei ją pargriovęs, padarė odos nubrozdinimus dešinio kelio ir peties sąnariuose, t. y. nežymų kūno sužalojimą, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų. Teismas pagrįstai pripažino K. M. kaltu ir nuteisė pagal BK 284 str. 1 d. ir 284 str. 1 d.. Kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismo išvados yra argumentuotos ir pagrįstos, atitinkančios bylos aplinkybes. Nors K. M. nurodo, kad jo nusikalstamos veikos, padarytos nukentėjusiųjų A. E. ir G. E. turi būti kvalifikuojama kaip viena nusikalstama veika pagal LR BK 284 str. 1 d., tačiau jo kaltė dėl įvykdytų nusikalstamų veikų įrodyta ne tik ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, bet ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytomis nusikalstamų veikų aplinkybėmis: nuteistųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis A. E. buvo sužalotas visai kitoje vietoje, nei nukentėjusioji G. E. , tarp šių nukentėjusiųjų sužalojimo buvo laiko tarpas, nors ir trumpas, be to, nukentėjusiajam A. E. sužalojimą nuteistasis K. M. padarė veikdamas bendrai su kitu nuteistuoju N. D. , o nukentėjusiajai smūgius sudavė tik jis vienas, ką patvirtino ne tik nukentėjusieji E. , bet ir įvykio vietoje buvę kiti nuteistieji ir liudytojai. Bylos medžiaga nustatyta, kad A. E. bėgant link stoties prie spaudos kiosko jis pargriuvo, kur jam pargriuvusiam buvo suduota ne mažiau 10 smūgių, jis nurodė, kad jį spardė iš dviejų pusių N. D. ir K. M. , kuris po to jį už kojos tempė prie mikroautobuso ir šio tempimo metu jam buvo padaryti kiti sužalojimai. Tuo momentu nukentėjusioji G. E. buvo kitoje vietoje, kur jai smūgiai nebuvo suduoti, ji liko stovėti „kartu su aukštu vaikinu, kaip dabar žino A. P. “, o kai pamatė jau gulintį kruviną brolį, aplink kurį stovėjo būrys vaikinų, ji nuėjo į tą vietą, kur ją nuteistasis K. M. stumdė, koja spyrė jai į pilvą, po ko ji buvo nugriuvusi. Šios aplinkybės patvirtintos ne tik nuteistųjų A. P. , N. D., liudytojų V. V. , Ž. R. , bet ir paties nuteistojo K. M. parodymais, kurie vieni kitus esminėse aplinkybėse patvirtina. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlikus įrodymų tyrimą, nuteistasis K. M. paaiškino, kad kai mušė A. E. , tuo metu G. E. šalia nebuvo, ji buvo kitur ir atsirado tada, kai A. E. jau buvo sumuštas. Nuteistasis K. M. nurodo, kad būdamas girtas galėjo merginai įspirti į pilvą ir ją pargriauti, kad galėjo temti nukentėjusįjį A. E. . Kadangi iš visų ištirtų įrodymų visumos matyti, kad nuteistasis K. M. padarė dvi savarankiškas nusikalstamas veikas, nors ir numatytas tame pačiame Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio dalyje, tačiau šios nusikalstamos veikos skiriasi padarymo laiku bei būdu, veikų kryptingumu ir objektais, todėl nesant baudžiamosios teisės teorijoje numatytų požymių - veika, susidedanti iš tapačių veiksmų, esant bendrai tyčiai, siekiant bendro rezultato, kaltininko visi judesiai nukreipti į tą pačią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę ir nusikalstamos veikos padarytos iš vieno šaltinio ar vieno subjekto – nuteistojo K. M. nusikalstami veiksmai negali būti kvalifikuotini kaip tęstinė nusikalstama veika, numatyta LR BK 284 str. 1 d.. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl K. M. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiųjų E. atžvilgiu, todėl nuosprendis šioje dalyje nekeistinas.

Dėl paskirtos bausmės

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, K. M. , minėto įstatymo nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į byloje nustatytų aplinkybių visumą ir paskyrė bausmę, adekvačią padarytoms veikoms.

Įstatymas reikalauja, kad parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, nurodęs konkrečias aplinkybes, teismas turi numatyti, ar konkrečios bausmės rūšies ir dydžio parinkimas leis pasiekti bausmės skyrimo tikslus. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad yra nustatytos K. M. atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei į kitas nustatytas aplinkybes, todėl teismas, vertindamas apeliantą, kaip nubaudimo objektą, padarė teisingą išvadą, kad K. M. skirtina bausmė, kurios tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, t.y. taikant bausmės vykdymo institutą. Nuteistojo prašymas skirti jam švelnesnę bausmės rūšį – baudą yra netenkintinas. Nors nuteistajam, anksčiau neteistam, dirbančiam, teigiamai charakterizuojančiam, teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu labai artima sankcijoje numatytam laisvės atėmimo minimumui, ir taikant bausmės vykdymo instituto nuostatas, nuteistojo teisinė padėtis yra švelnesnė nei paskyrus piniginę baudą, kuri už nesunkaus nusikalstamos veikos padarymą turi būti skiriama iki 100 MGL dydžio.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija mano, kad nuteistajam K. M. paskirta bausmė neprieštarauja proporcingumo principui, yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nėra aiškiai per griežta.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendė nepažeisdamas BPK 115 str. ir CK 6.250 str. reikalavimų, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareikštas pagal LR baudžiamojo proceso kodekso normas ir, vadovaujantis jomis, išspręstas civilinis ieškinys. LR BPK 113 str. numato, jog kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo LR baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kadangi baudžiamojo proceso normos nedetalizuoja kaltininkų atsakomybės sprendžiant civilinio ieškinio klausimą, todėl teismas vadovavosi LR civilio proceso normomis.

LR CK 6.6 str. 1 d. nurodo, kad solidarioji skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ir šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus, o minėto straipsnio 3 d. nurodyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusiajam A. E. žala padaryta bendrais nuteistųjų K. M. ir N. D. veiksmais, nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o kito nuteistojo A. P. nusikalstamais veiksmais - nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nesant galimybės pinigine išraiška įvertinti kiekvieną iš nuteistųjų atliktą veiksmą viešosios tvarkos pažeidimo metu, teismas konstatuoja, kad žala buvo padaryta bendrais nuteistųjų veiksmais ir yra nedalus prievolės dalykas, todėl teismas pagrįstai priėmė sprendimą, pareikštą civilinį ieškinį priteisti iš nuteistųjų solidariai, nes solidarią prievolę reglamentuoja LR Civilinio kodekso šeštosios knygos II skyriaus „Prievolių rūšys“ nuostatos.

Pažymėtina, kad esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius (nukentėjusysis) turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai (nuteistieji) bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (LR CK 6.6 str. 4 d.). Įstatymo leidėjas taip pat įtvirtino normą, jog solidariąją prievolę visiškai įvykdžius vienam iš skolininkų, atleidžiami kiti skolininkai nuo jos įvykdymo (LR CK 6.6 str. 7 d.), o šią pareigą įvykdęs vienas skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (LR CK 6.9 str. 1 d.). Be to, visiškas vienam ar keliems nuteistiesiems tenkančios solidarios prievolės įvykdymas turi būti patvirtintas nukentėjusiųjų pasirašytu pakvitavimu, kuriame nukentėjusieji atskirai ir besąlygiškai priima dalį prievolės įvykdymo iš vieno bendraskolio ir nurodo, kad gavo būtent tą dalį iš konkretaus skolininko, nes tokiu pakvitavimu atsisako solidariosios prievolės tik šio skolininko atžvilgiu (LR CK 6.6 str. 8 d.).

Kadangi teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis A. P. nukentėjusiajam atlygino 3000 Lt, o 2000 Lt įsipareigojo atlyginti iki 2007-02-14, o kiti nuteistieji K. M. ir N. D. nukentėjusiajam atlygino tik po 1000 Lt, t.y. nuteistasis A. P. nukentėjusiajam A. E. atlygino didesnę pareikštos neturtinės žalos dalį nei kiti bendraskoliai.

Sužalojimai nukentėjusiajam A. E. buvo padaryti tą pačią dieną: po A. P. nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo sekė viešosios tvarkos pažeidimas, kurio metu nuteistieji K. M. ir N. D. nukentėjusiajam suduodant smūgius ir K. M. nukentėjusįjį tempiant buvo padaryti kiti sužalojimai, kuriuos teismo medicinos specialistas vertino kaip nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl nesant galimybės pagal nuteistųjų atliktų veiksmų pavojingumą ir sunkumą įvertinti padarytos neturtinės žalos dydį, nuteistojo K. M. apeliacinio skundo prašymas nustatyti jam priteistinos neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš nuteistųjų padarytą nusikalstamą veiką, yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Iš nuteistojo K. M. nukentėjusiajam A. E. priteistinos išlaidos už advokato suteiktas paslaugas surašant atsikirtimus į apeliacinį skundą (BPK 106 str. 2 d.). Pripažintina, kad šios išlaidos realios ir pagrįstos 2007-03-27 pinigų priėmimo kvitu LAT Nr. (duomenys neskelbtini). Šios išlaidos priteistinos tik iš nuteistojo K. M. , nes atsikirtimas surašytas tik dėl nuteistojo K. M. apeliacinio skundo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo K. M. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. nuosprendžio atmesti.

Iš nuteistojo K. M. nukentėjusiajam A. E. priteisti 200 (du šimtus) litų už advokato pagalbą paruošiant atsikirtimus į apeliacinį skundą.