- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-03
- Bylos Nr.
- II-107-1059/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00072-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Ignas Totilas (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. B.
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.4Pavojingas ir chuliganiškas vairavimas, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimas (ANK 420 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietės, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere, skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 26 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu D. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 170 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams. Ji nubausta už tai, kad 2022 m. vasario 15 d. 10.39 val. Joskildų k., Panevėžio rajono sav., vairuodama automobilį lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę sankryžoje, išvažiuodama į priepriešinę eismo juostą kelio atkarpoje pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 (šalutinis kelias iš kairės). Važiavo priešpriešinėje eismo juostoje, kuri yra atskirta siaura ištisine kelio horizontaliojo ženklinimo linija (Kelių eismo taisyklių toliau – KET 3 priedo 1.1 punktas) taip pat kirto šią siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją.
Šalies argumentai
Skundu D. B. prašo skundžiamą nutarimą pakeisti perkvalifikuojant administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį, paskiriant ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nuobaudą arba panaikinti nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti, o netenkinus pirmųjų prašymų paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, tai yra netaikyti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo. Skunde nurodė, jog sutinka, kad nusižengimą padarė, nuoširdžiai dėl to gailisi. 2022 m. vasario 15 d. vairavo automobilį „Toyota Yaris“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu, kryptimi nuo Panevėžio link Kauno, Panevėžio raj., kelyje, ties Joskildų k., matė priekyje važiuojantį policijos ženklais žymėtą automobilį. Greitis buvo apie 80 km/h, iš paskos važiavo daugiau transporto priemonių ir buvo susidariusi eilė. Ji jausdama „spaudimą“ susikaupė ir nusprendė lenkti priekyje lėčiau važiuojantį policijos automobilį. Jos automobilis nėra galingas, įvertino, kad priešpriešinė eismo juosta laisva, grėsmės lenkti automobilį nebuvo, buvo punktyrinė linija, todėl, kaip jai atrodė lenkti buvo galima ir ji pradėjo lenkimo manevrą. Jos greitis lenkimo metu buvo apie 90 km/h, priekyje pamatė keliuką iš kairės, todėl pagalvojo, kad su savo negalingu automobiliu nespės baigti lenkimo manevro iki ištisinės linijos, todėl norėjo nutraukti lenkimo manevrą ir sugrįžti į savo eismo juostą, tačiau pasitraukus (išvažiavus į priešingą eismo juostą), transporto priemonės buvusios už jos priartėjo prie policijos automobilio, nemažino greičio dėl ko susidarė grūstis ir nebuvo kaip grįžti į savo eismo juostą, neturėdama pasirinkimo, nes sustoti priešpriešinėje eismo juostoje taip pat buvo nesaugu, nes neaišku kiek tai užtruktų, o per tą laiką atsiradus transporto priemonei iš priekio, susidarytų pavojinga situacija, ji nebeturėjo pasirinkimo, kaip tik baigti lenkimo manevrą pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. kertant ploną ištisinę liniją. Neturėjo tikslo pažeisti KET reikalavimus, sukelti pavojingą situaciją ar chuliganiškai vairuoti. Aiškiai matė, žinojo ir suvokė, kad lenkia policijos automobilį ir kaip jai atrodė, nepažeidė KET reikalavimų, toje vietoje, kur išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą nebuvo ištisinės kelio ženklinimo linijos. Įspėjamasis kelio ženklas „Sankryža su šalutiniu keliu iš kairės“ stovi prieš pat kelią iš dešinės. Iki pat šio kelio kito įspėjamojo ženklo nėra, už jo taip pat nėra. Suklydo, manydama, kad ženklas informuoja apie šitą keliuką ir, kad jo galiojimas pravažiavus sankryžą baigėsi. Mano, kad visų šių aplinkybių visetas iš tiesų sąlygojo KET pažeidimą, bet nebuvo jos sąmoningo siekio tyčia padaryti iš karto kelis eismo taisyklių pažeidimus. Pavojingos situacijos ar grėsmės eismo saugumui nesukėlė, pažeidimas padarytas neturint kitos išeities, į dešinę kelio juostą nebuvo galimybių sugrįžti saugiai, be to ją suklaidino įspėjamojo kelio ženklo pastatymo vieta ir punktyrinė ištisinė linija. Prašo teismo atsižvelgti, kad neturi galiojančių nuobaudų, o vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas, nes viena augina du vaikus, iš kurių vienas nepilnametis, taip pat prižiūri ir rūpinasi pensinio amžiaus mama, kuri yra našlė, gyvena viena, vežioja ją pas daktarus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu D. B. savo skundą palaikė ir paaiškino, kad nusižengimą pripažįsta, tačiau pradedant lenkimo manevrą ir lenkiant žymėtą policijos automobilį negalvojo, jog daro KET pažeidimą, kadangi kelias buvo pažymėtas punktyrine linija. Kai pamatė, jog yra šalutinis kelias iš kairės, suprato, jog toje vietoje yra sankryža ir lenkimas nėra galimas, tačiau grįžti į savo eismo juostą nebuvo galimybės, nes jos vietą jau buvo užėmusi sunkiasvorė transporto priemonė, todėl baigė atlikti pradėtą lenkimo manevrą. Įspėjamasis kelio ženklas nurodantis, kad yra šalutinis kelias iš kairės, stovėjo iš karto prieš šalutinį kelią iš dešinės, todėl manė, kad kelio ženklas įspėja būtent apie šį kelią. Kelio ženklui pasibaigus galvojo, kad pasibaigia ir ribojimai, kelio ženklo pastatymo vieta ją suklaidino, todėl veikiant žmogiškiesiems faktoriams suklydo. Policijos automobilis buvo su skiriamaisiais ženklais, važiavo apie 80 km/h greičiu, už jos jau buvo susidariusi didelė transporto priemonių eilė, jautė spaudimą dėl iš galo važiuojančių sunkiasvorių transporto priemonių. Kadangi jos automobilis negalingas, įsitikino, kad lenkimas galimas, kadangi kelias buvo tiesus, matomumas į priekį geras, kelias pažymėtas punktyrine linija. Jos vairavimo stažas yra apie 20 metų, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Specialioji teisė reikalinga, nes prižiūri sergančia mamą, vežioja ją pas gydytojus, bei dėl vaiko, kurį reikia vežioti į būrelį, varžybas.
Atsiliepimas
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame nurodė, kad iš vaizdo įrašo pridėto prie administracinio nusižengimo bylos matyti, jog D. B. aplenkė ta pačia kryptimi judėjusią transporto priemonę važiuodama per sankryžą pagrindiniu keliu, pažymėtu kelio ženklu Nr. 110 („Šalutinis kelias iš kairės“). Taigi pareiškėja vykdė lenkimo manevrą vietoje, kurioje pagal KET buvo draudžiama lenkti, todėl jos įvykdyta veika buvo teisingai kvalifikuota ir neturėtų būti perkvalifikuota. Sprendžiant dėl paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės švelninimo, mano, svarbu atsižvelgti į tai, jog D. B. nuo 2020 m. spalio mėn., neįskaitant aptariamo administracinio nusižengimo, už KET pažeidimus buvo du kartus bausta baudomis, tačiau pareiškėja vėl įvykdė pakankamai pavojingą administracinį nusižengimą. Todėl, jų nuomone, vien tik bauda, kaip administracinės atsakomybės priemonė D. B. priešingo teisei elgesio nepaveikė ir nepaveiks. Įstatyme numatyta administracinės nuobaudos paskirtis būtų pasiekta palikus galioti ir įvykdžius pilnos apimties parinką teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėn. Mano, kad skundžiamas 2022 m. balandžio 6 d. įgalioto policijos pareigūno priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą ir vietą pranešta tinkamai. Institucija atsiliepime nurodė, jog prašo teismo nagrinėti skundą institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland).
ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 450 iki 600 eurų. Pagal to paties straipsnio 5 dalį už tokio pobūdžio padarytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.
Pagal KET 140.1 punktą lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“, „Pagrindinis kelias“.
KET 3 priedo 1.1. punktas nustato, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.
Iš ginčijamo 2022 m. balandžio 26 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, kad D. B. buvo skirta 170 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2022 m. vasario 15 d. 10.39 val. Joskildų k., Panevėžio rajono sav., vairuodama automobilį lenkė priekyje ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę sankryžoje, išvažiuodama į priepriešinę eismo juostą kelio atkarpoje pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 (šalutinis kelias iš kairės). Važiavo priešpriešinėje eismo juostoje, kuri yra atskirta siaura ištisine kelio horizontaliojo ženklinimo linija (Kelių eismo taisyklių toliau – KET 3 priedo 1.1 punktas) taip pat kirto šią siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją.
D. B. neneigia kaltės dėl nusižengimo padarymo, tačiau nurodo, kad matė ir žinojo, kad lenkia žymėtą policijos automobilį, jai atrodė, kad nedaro KET pažeidimo, nes toje vietoje nebuvo ištisinės kelio ženklinimo linijos, o įspėjamasis kelio ženklas „Šalutinis kelias iš kairės“ informuoja apie keliuką esantį iš karto už kelio ženklo dešinėje pusėje, ir kad šio ženklo galiojimas pasibaigia pravažiavus sankryžą. Todėl, mano, kad nebuvo jos sąmoningo siekio tyčia padaryti iš karto kelis KET pažeidimus ir dėl to administracinis nusižengimas turėtų būti kvalifikuotas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.
Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; b) lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; d) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas; e) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus.
Administracinę atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį užtraukia reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas.
Pažymėtina, kad D. B., kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojai yra keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl ji, prieš atlikdama lenkimo manevrą, privalėjo įsitikinti, ar jis bus atliekamas nepažeidžiant KET įtvirtintų reikalavimų, šiuo atveju KET 140.1 punkte numatyto draudimo. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, kad D. B. lenkimo zonoje stovi įspėjamasis kelio ženklas Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, kuris reiškia, kad prie pagrindinio kelio iš kairės pusės prisijungia šalutinis kelias. Stebint paties lenkimo momentą akivaizdu, kad lenkimas prasidėjo už įspėjamojo kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, policijos automobilis kelio ženklą pravažiuoja 00:25 sek., D. B. policijos automobilio lenkimas pastebimas 00.36 sek., kurio metu dar matyti punktyrinė linija, tačiau lenkimo manevras baigiamas jau pravažiavus šalutinį kelią iš kairės (00.41 sek.), kai eismo juostos jau buvo atskirtos ištisine linija.
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo protokolo, jame užfiksuoti pavojingą vairavimą apibūdinantys objektyvieji požymiai – lenkimas vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti, važiavimas priešpriešinėje eismo juostoje, kuri yra atskirta siaura ištisine kelio horizontaliojo ženklinimo linija. Akivaizdu, jog tokie D. B. veiksmai atitinka būtent ANK 420 straipsnio 1 dalies, o ne ANK 417 straipsnio 3 dalies dispoziciją, todėl nėra jokio teisinio pagrindo juos perkvalifikuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad teisės pažeidimą padariusio asmens atsakomybė būtų adekvati (proporcinga) padarytai veikai.
Neabejotina, jog D. B. padarytas administracinis nusižengimas turi būti vertinamas kaip gana pavojingas KET pažeidimas ir skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją ir sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
D. B. skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog suprato, kad lenkia specialiaisiais skiriamaisiais ženklais pažymėtą policijos automobilį, lenkimo manevrą pradėjo prieš sankryžą, esant punktyrinei kelio ženklinimo linijai manydama, kad jos veiksmuose nėra KET pažeidimo. Ją suklaidino įspėjamojo kelio ženklo pastatymo vieta, t. y. jis buvo pastatymas prieš šalutinį kelią iš dešinės pusės. Iš byloje esančio vaizdo įrašo ir D. B. nurodytų aplinkybių, akivaizdu, kad ji galėjo nesuprasti daranti nusižengimą, nes iš tikrųjų kelio ženklas „Šalutinis kelias iš kairės“ buvo pastatytas prieš dešinėje pusėje esantį kelią, kas tikėtina galėjo suklaidinti B. B., jog ženklas įspėja būtent apie šį kelią. Taipogi verta pažymėti, kad ji lenkė specialiais ženklais pažymėtą policijos automobilį, todėl tikėtina, kad tai darė nesuprasdama daranti nusižengimą, nes kitu atveju tai būtų reiškę jos akivaizdų supratimą, kad jos nusižengimas yra atliekamas policijos pareigūnų akivaizdoje ir ji neabejotinai bus už tai gana griežtai nubausta. Iš byloje pateikto vaizdo įrašo taipogi matoma, kad D. B. policijos pareigūnų žymėto automobilio lenkimą pradėjo esant punktyrinei kelio ženklinimo linijai bei ji dar esant šiai ženklinimo linijai jau beveik baigė lenkimo manevrą, tačiau į savo juostą grįžo jau esant ištisinei kelio ženklinimo linijai. Bylos duomenys patvirtina, kad D. B. vairavo gana silpną automobilį Toyota Yaris, kurio galingumas siekia tik 55 Kw, kas sąlygoja ilgesnį šio automobilio įsibėgėjimo laiką ir galėjo sąlygoti tai, kad ji nespėjo atlikti lenkimo manevro iki prasidedant ištisinei kelio ženklinimo linijai. D. B. taipogi teismui nurodė ir tai matoma byloje esančiame vaizdo įraše, kad už jos buvo susidariusi sunkiasvorių automobilių eilė dėl ko ji jautė spaudimą ir pasiryžo lenkti lėčiau važiuojantį specialiais ženklais pažymėtą policijos automobilį. Pasak D. B. pradėjusi lenkimą ir pamačiusi priekyje sankryžą su šalutiniu keliu ji norėjo grįžti į savo eismo juostą, tačiau už jos važiavusios transporto priemonės buvo priartėjusios prie policijos automobilio nepalikdamos jai vietos. Pažymėtina, jog D. B. atliktas lenkimo manevras pavojingos situacijos kelyje tuo metu iš esmės nesukėlė, priekyje buvo galima aiškiai matyti ilgą kelio ruožą, nes kelio reljefas toje vietoje yra lygus, kelias tiesus, oro sąlygos buvo geros, nei šalutiniame kelyje iš kairės nei priešpriešiais važiuojančių transporto priemonių nebuvo. D. B. nurodė, jog jos vairavimo stažas 20 metų, pastebėtina, jog už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą ji baudžiama pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, kas leidžia pagrįstai manyti, jog šiuo atveju buvo padarytas atsitiktinio pobūdžio administracinis nusižengimas. Pažeidimui esant labiau atsitiktiniam, sąlygotam subjektyvaus asmens suvokimo dėl susiklosčiusių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo taikymas nebūtų teisinga ir proporcinga nuobauda. Atsižvelgtina ir į tai, kad dėl D. B. padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo, t. y. nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo, buvusioje situacijoje jos manevras buvo pakankamai saugus. D. B. nurodytos aplinkybės, kad teisės vairuoti transporto priemones jai reikalinga prižiūrint mama, kuri yra persirgusi onkologine liga bei yra neįgali, ją reikia vežti pas gydytojus, taip pat augina du vaikus, vienas iš jų dar yra nepilnametis, jį vežioja į būrelį, varžybas bei pas gydytojus nelaikytinos išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, tačiau pagrindžia tai, jog teisė vairuoti jai yra reikalinga ir jos netekus nukentėtų tiek ji, tiek jos šeimos nariai.
Teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog D. B. skundžiamu nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas – šiuo atveju yra neproporcinga ir neadekvati jos padarytam nusižengimui, asmenybei ir šeimyninei situacijai.
Teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas D. B. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, neskirti jai administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 420 straipsnio 5 dalyje – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
D. B. skundą tenkinti.
Pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pakeisti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. 50-ANR_N-2451-2022 neskiriant D. B. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.