Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB DK (duomenys neskelbtini) atstovės D. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 3 d., A. B. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Tenkintas civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus (toliau – VSDFV Šiaulių skyrius) civilinis ieškinys ir civiliniam ieškovui iš civilinio atsakovo UAB DK (duomenys neskelbtini) priteisti 4646,12 Lt, kurie nuo 2010-09-27 iki 2011-03-31 buvo išmokėti nukentėjusiajam T. T. kaip netekto nedarbingumo pensija.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2010-04-25 apie 13.35 val. Šiaulių r., Gruzdžių miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas P. B. priklausantį automobilį „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam motoroleriui „SanYang“, be valstybinio numerio, priklausančiam ir vairuojamam T. T., tuo pažeidė KET 161 punkto reikalavimus, ir su juo susidūrė, dėl ko motorolerio vairuotojui T. T. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o motorolerio keleiviui S. T. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Skunde nurodoma, kad pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reglamentavimą, t. y. CK 6.290 str. 3 d., išmokėjęs socialinio draudimo išmokas, ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką, tačiau mano, kad tokia CK 6.290 str. 1 d. nuostata, ta apimtimi, jog nėra nustatytos aiškios socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitymo į atlygintinos žalos dydį ribos, ir CK 6.290 str. 3 d. nuostata, ta apimtimi, jog nėra nustatyta aiški draudimo išmokas išmokėjusių socialinio draudimo įstaigų regreso teisės į žalą padariusį asmenį taikymo apimtis, prieštarauja Konstitucijos 29 str. 1 d., 30 str. 2 d., 52 str., o taip pat Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui:

Civilinio atsakovo atstovė atkreipia dėmesį, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr.59-1153; 2005, Nr.71-2555) normos nenumato sąlygos, jog apdraustojo sužalojimo atveju draudimo išmoka mokama tik tada, kai nustatomas gaunamų pajamų praradimo faktas ir jo dydis, ir daro išvadą, kad periodinė netekto darbingumo kompensacija, mokama apdraustajam dėl nelaimingo atsitikimo netekus daugiau kaip 75 procentų darbingumo, negali būti laikoma žalos atlyginimu deliktinės civilinės atsakomybės prasme, kadangi jos dydis nėra pagrįstas konkrečiu atveju padarytos žalos dydžio nustatymu, apskaičiavimu ir išreiškimu piniginiu ekvivalentu.

Taip pat pažymi, kad pagal CK 6.290 str. 1 ir 3 dalį žalą padariusiam asmeniui kyla pareiga ne tik atlyginti konkrečią pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas apskaičiuotą žalą, bet ir valstybės suteiktą socialinę paramą, kuri įstatymo leidėjo pagal CK 6.290 str. 1 d. yra įskaityta į atlygintinos žalos dydį, dėl ko abejotina, ar toks konstitucinės valstybės pareigos teikti socialinę paramą perkėlimas žalą padariusiam asmeniui atitinka Konstitucijos 52 str. nuostatą, taip pat proporcingumo principą, kadangi VSDFV Šiaulių skyrius, išmokėjęs T. T. periodines netekto darbingumo pensijas, atlygino daugiau žalos nei jos buvo padaryta, ir taip įgijo regreso teisę į išmokėtos socialinio draudimo dalį, kuri viršija nukentėjusiojo, kaip pradinio kreditoriaus reikalavimo apimtį žalą padariusiam asmeniui (skolininkui), taip įgydama daugiau teisių nei jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 str.).

Be to, UAB DK (duomenys neskelbtini) atstovė skundu atkreipia dėmesį į tai, kad dėl nurodytų motyvų baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu Konstituciniame Teisme buvo priimti net devyni prašymai ištirti CK 6.290 str. 1 ir 3 dalių atitikimą Konstitucijai (civilinė byla Nr. 2-8486-735/2008, prašymo Nr. 1B-35/2008; civilinė byla Nr. 2A-32/2009, prašymo Nr. 1B-10/2009; civilinė byla Nr. 2-885-574/2010, prašymo Nr. 1B-23/2010; civilinė byla Nr. 2-12108-643/2010, prašymo Nr. 1B-139/2010 ir kt.). Pažymi, kad nagrinėti Konstituciniame Teisme priimtos paminėtos bylos apima prašymus ištirti ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių teisės išreikalauti išmokėtą ligos pašalpą, profesinės reabilitacijos pašalpą, netekto darbingumo periodines kompensacijas, netekto darbingumo pensijas, transporto išlaidų kompensacijas, t. y. iš esmės beveik visų rūšių socialines draudimo išmokas, mokamas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo. Dėl to skunde konstatuojama, kad nurodytų kreipimųsi išnagrinėjimo rezultatai įtakoja ir VSDFV Šiaulių skyriaus ieškinio klausimo išsprendimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje civilinio atsakovo UAB DK (duomenys neskelbtini) atstovė, prokurorė, nuteistasis A. B. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas UAB DK (duomenys neskelbtini) neginčija civilinio ieškovo VSDFV Šiaulių skyriaus nukentėjusiajam T. T. išmokėtos netekto darbingumo pensijos už laikotarpį 2010-09-27 – 2011-03-31 dydžio (4646,12 Lt), tačiau nesutinka su apylinkės teismo sprendimu dėl šio civilinio ieškinio klausimo išsprendimo.

Konstitucijos 30 str. 2 d. įtvirtina nuostatą, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) X skyriaus nuostatos reglamentuoja svarbiausius klausimus, susijusius su žalos atlyginimu, kai baudžiamojoje byloje pareiškiamas civilinis ieškinys. Teise pareikšti civilinį ieškinį pasinaudojo ir civilinis ieškovas VSDFV Šiaulių skyrius, pareikšdamas civilinį ieškinį civiliniam atsakovui – UAB DK (duomenys neskelbtini) (2 t., 10-11; 92 b. l.), prašydamas priteisti 4646,12 Lt žalą, atsiradusią dėl kaltų trečiojo asmens veiksmų išmokant nukentėjusiajam T. T. netekto darbingumo pensiją laikotarpiu nuo 2010-09-27 iki 2011-03-31.

BPK 109 str. nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 113 str. 1 d. numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, o 2 dalis teisinį reglamentavimą patikslina, nustatydama, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas laikė VSDFV Šiaulių skyriaus pareikštą civilinį ieškinį dėl patirtos žalos, išmokant nukentėjusiajam T. T. atitinkamas socialines išmokas (netekto darbingumo pensiją), nekeliančiu abejonės ir, remdamasis CK 6.290 str. 1 d., 3 d. nuostatomis, priteisė žalos atlyginimą iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės (UAB DK (duomenys neskelbtini)), su kuria buvo sudaryta 2010-01-11 Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (1 t., 130 b. l.). Būtent su tokiu sprendimu nesutinka draudimo bendrovė, tvirtindama, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą šioje dalyje, padarė įstatymų taikymo klaidų ir nukrypo nuo teismų praktikos. Šiuo atveju kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais.

Iš tikrųjų, CK 6.290 str. 1 d. nustato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o to paties straipsnio 3 dalis nustato, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį mokėjo žalą padaręs asmuo.

Iš to, kas paminėta, akivaizdu, kad nagrinėjimo dalykas šiuo konkrečiu atveju yra socialinio draudimo išmokų, išmokėtų pagal Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymą (2004-11-04 Nr. IX-2535) ir Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (2004-03-05 Nr. IX-2041) dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo autoįvykio metu, kaip VSDFV Šiaulių skyriaus nuostolių, kuriuos jis patyrė išmokėdamas netekto darbingumo pensiją nukentėjusiajam T. T., atlyginimo klausimas. Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiant atlygintinos žalos dydžio bei VSDFV teritorinio padalinio regreso tvarka reiškiamo reikalavimo klausimus taikytinos CK 6.290 str. 1 d. ir 3 d. įtvirtintos normos, kuriomis, be kita ko, vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau CK 6.290 str. 1 d. nenustato, kokia apimtimi į žalą, taip pat į kokios rūšies žalą yra įskaitomos išmokėtos socialinio draudimo išmokos, todėl šios normos analizė leidžia teigti, kad visos šios išmokos įskaitomos tiek į atlygintiną turtinę, tiek į neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad CK 6.290 str. 3 d. nenustato draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimties, todėl minėtos normos analizė leidžia teigti, kad visais atvejais, išskyrus kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo, socialinio draudimo įstaiga gali reikalauti iš šią žalą padariusio asmens grąžinti visas išmokėtas socialinio draudimo išmokas.

Dėl asmens, kuris buvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaltės kitų asmenų sužalojimo eismo įvykio metu atveju buvo išmokėta netekto darbingumo pensija, tačiau T. T. išmokėtų išmokų suma visiškai nėra siejama su konkrečiu atveju padarytos žalos dėl asmens sužalojimo dydžio įvertinimu, kuris visais atvejais pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas taikomas nustatant padarytos turtinės žalos dydį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog socialinio draudimo išmokos, mokamos sužalojimo eismo įvykio metu dėl apdraustojo kaltės atveju, negali būti laikomos žalos atlyginimu deliktinės civilinės atsakomybės prasme, kadangi jų dydis nėra pagrįstas konkrečiu atveju padarytos žalos dydžio nustatymu, apskaičiavimu ir išreiškimu piniginiu ekvivalentu. Kadangi pagal CK 6.290 str. 1 d. visos socialinio draudimo išmokos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o pagal CK 6.290 str. 3 d. visos jos gali būti išieškotos iš žalą padariusio asmens, todėl kyla abejonių, ar įstatymų leidėjas, nenustatydamas, kokia apimtimi išmokėtos socialinio draudimo išmokos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, taip pat kokia apimtimi jos gali būti išieškotos regreso tvarka iš žalą padariusio ar už jo veiksmus atsakingo asmens, nenukrypo nuo Konstitucijos 30 str. 2 d. įtvirtintų žalos atlyginimo instituto principų. Taip pat pažymėtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra vienas iš valstybės pareigą teikti socialinę paramą įgyvendinančių socialinės apsaugos sistemos subjektų, todėl šios institucijos išmokėtas socialinio draudimo išmokas pagal CK 6.290 str. 1 d. įskaičius į atlygintinos žalos dydį, pagal CK 6.290 str. 3 d. jai suteikiama atgręžtinio reikalavimo teisė į žalą padariusį asmenį, o tai kelia abejonių, ar konstitucinės valstybės pareigos teikti piliečiams socialinę paramą perkėlimas žalą padariusiam asmeniui atitinka Konstitucijos 52 str. nuostatą.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal CK 6.113 str. trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius. Taigi, jei nėra imperatyviai nustatyta, kokia apimtimi išmokėtos socialinio draudimo išmokos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį ir kokia apimtimi jos gali būti išieškotos regreso tvarka iš žalą padariusio asmens, vadinasi, VSDFV Šiaulių skyrius, išmokėjęs socialinio draudimo išmokas, atlyginęs daugiau žalos nei jos buvo padaryta ir įgydamas regreso teisę į tą išmokėtos socialinio draudimo išmokos dalį, kuri viršija nukentėjusiojo patirtus nuostolius, įgyja daugiau teisių nei jų turėjo pradinis kreditorius. Tokiu atveju kyla klausimas, ar minėtomis įstatymo nuostatomis nėra įteisintas prioritetinis valstybės institucijos interesų gynimas, dėl ko galėtų būti pažeidžiamas konstitucinis asmenų lygybės prieš įstatymą principas (Konstitucijos 29 str. 1 d.).

Apeliaciniame skunde teisingai pažymėta, kad į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą jau yra kreipęsis ne vienas teismas su prašymu ištirti, ar CK 6.290 str. 1 d., 3 d. atitinka Konstitucijos 29 str. 1 d., 30 str. 2 d., 52 str., konstitucinės valstybės principą (pvz. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo prašymas Nr. 1B-13/2011, Civilinė byla Nr. 2-1125-432/2011), ir Konstituciniame teisme yra rengiamos nagrinėjimui bylos pagal pareiškėjų (teismų) prašymus. Konstitucinis Teismas dar nėra priėmęs sprendimo atitinkamos konstitucinės justicijos byloje, todėl teismas, turėdamas informacijos, kad dėl to teisės akto (jo dalies) atitikties aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, į Konstitucinį Teismą jau yra kreipęsis kitas pareiškėjas (pavyzdžiui, kitas teismas), neturi spręsti atitinkamo klausimo iš esmės tol, kol Konstitucinis Teismas išnagrinėja atitinkamą bylą pagal to kito pareiškėjo prašymą.

Dėl to, kad pagal CK 6.290 str. 1 d. neaiškios socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitymo į atlygintinos žalos dydį ribos, o taip pat pagal CK 6.290 str. 3 d. neaiški draudimo išmokas išmokėjusių socialinio draudimo įstaigų regreso teisės į žalą padariusį ar už jo veiksmus atsakingą asmenį taikymo apimtis, neatidėjus bylos nagrinėjimo, negalima tiksliai apskaičiuoti iš civilinio atsakovo UAB DK (duomenys neskelbtini) priteistinos žalos, patirtos dėl socialinių išmokų nukentėjusiajam T. T., atlyginimo dydžio civiliniam ieškovui VSDFV Šiaulių skyriui. Todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas ir klausimas dėl VSDFV Šiaulių skyriaus civilinio ieškinio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria tenkintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinis ieškinys ir priteista iš UAB DK (duomenys neskelbtini) 4646,12 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.