- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-01-18
- Bylos Nr.
- 1-479-1034/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32482-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- V. K.
- Civilinis ieškovas
- P. V.
- Advokatai
- Laurynas Pakštaitis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. K. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: jis 2023 m. rugpjūčio 26 d. apie 1.10 val., (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dešine ranka 1 kartą tyčia sudavęs P. V. į nosies sritį, sukėlė jam fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. K. savo kaltę pripažino ir parodė, kad sėdėjo, išgėrinėjo su O. V., žmona išėjo anksčiau. Ėjo namo, kai sustojo mašina, vairuotojas atsidaręs duris pradėjo jam kažką sakyti. Jis norėjo prieiti, pakalbėti, tačiau asmuo užsidarė duris, tuomet jis atidarė automobilio dureles ir trenkė jam. Po to išbėgo O. žmona, ji pradėjo rėkti, kad čia O. tėvas, išbėgo pats O. O. tėvas iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai uždėjo antrankius, išvežė į policiją. Įvykio dieną alkoholį vartojo kartu su O. V., išgėrė vieną litrą degtinės ir pusę butelio viskio. Norėjo atsiprašyti O. tėvo, skambino šiam, bet jis nenorėjo kalbėti. Atsiprašo nukentėjusiojo, nenorėjo taip padaryti, labai apgailestauja, atsiprašo. Alkoholio vartojimas turėjo įtakos jo veiksmams. 1000 Eur žalos nukentėjusiajam atlygino. Jo mėnesio pajamos yra 950 Eur, sutuoktinė nedirba.
Šalies argumentai
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis P. V. parodė, kad V. K. jam atlygino dalį padarytos žalos, t. y. 1000 Eur. Civiliniu ieškiniu prašė priteisti 5000 Eur sumą, nes sužinojo, kad V. K. ne pirmą kartą taip daro. Tokią sumą pasirinko, kad V. K. būtų kaip pamoka. Šiandien posėdžio metu išsakytą jo atsiprašymą priima, atleidžia jam. Dėl civilinio ieškinio daugiau pretenzijų kaltinamajam neturi, atsisako likusios civilinio ieškinio dalies, t. y. 4000 Eur. Supranta civilinio ieškinio atsisakymo pasekmes.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras ir gynėjas neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis V. K. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. 2023 m. rugpjūčio 25 d. apie 18.30 val. jis ir žmona nuėjo į svečius pas O. V. ir I. V. adresu (duomenys neskelbtini), visi kartu vartojo alkoholį. Iš viso su O. išgėrė apie 1,5 litro degtinės. Vakarojimo ir alkoholio vartojimo metu O. pykosi su savo žmona, dėl kokios priežasties jis nežino. Dėl jų pykčių ir pats buvo susinervinęs, užsivedęs, buvo sukilusios emocijos. Jis iš O. namų išėjo apie 1.10 val.. Išėjęs iš O. namų kiemo ėjo keliu link savo namų ir pastebėjo, kad priešais jį atvažiuoja automobilis bei sustojo. Matė, kad automobilyje sėdėjo vyras. Šį vyrą matė pirmą kartą, nežinojo, kad tai O. tėvas. Pamena, kad automobilyje sėdintis vyras jam žodžiu pradėjo reikšti kažkokias pretenzijas, o jis šiam ranka sudavė vieną smūgį į veidą. Vyrui sudavė smūgį jam sėdint automobilyje. Kai sudavė smūgį vyrui, kuris atvažiavo automobiliu, iš kiemo išbėgo O. su žmona. O. pradėjo jį mušti, o O. žmona šaukė, kad tai yra O. tėvas. Kas iš jų iškvietė policiją jis nežino. Po įvykio kalbėjo su nukentėjusiuoju P. V., kurio atsiprašė, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi (b. l. 119-120).
Iš 2023 m. rugpjūčio 26 d. nukentėjusiojo P. V. pareiškimo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 26 d. apie 1.10 val., daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), V. K. be jokios pateisinamos priežasties dešine ranka vieną kartą trenkė jam į nosies sritį, dėl ko jis pajautė fizinį skausmą. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje jam buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis ir galvos sukrėtimas. Prašo dėl įvykio pradėti tyrimą (b. l. 13).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis P. V. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 26 d. apie 00.30 val. jam būnant savo namuose, žmonai V. V. paskambino sūnaus O. V. žmona I. V., kuri pasakė, kad jų namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), jos vyras triukšmauja, trukdo ilsėtis, žmona nežino, ką daryti. Jis nusprendė nuvažiuoti į sūnaus namus ir padėti nuraminti sūnų. Apie 01.00 val. atvažiavo į sūnaus namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir artėdamas prie sūnaus namo, pamatė iš sūnaus privataus namo kiemo išeinantį asmenį. Pagalvojęs, kad tai tas asmuo, su kuriuo įvyko konfliktas, sustojo ant važiuojamosios dalies savo automobiliu „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie minėto asmens. Tada asmuo be jokios priežasties staiga atidarė jo automobilio vairuotojo (kairės) pusės duris ir nieko nepasakęs dešine ranka vieną kartą trenkė jam į nosies sritį, dėl ko patyrė fizinį skausmą, jam pradėjo kraujuoti iš nosies bei po to asmuo 3-4 kartus nesėkmingai bandė smūgiuoti jam į veido sritį. Gindamasis bandė uždaryti automobilio duris, bet negalėjo, kadangi minėtas asmuo buvo tarpduryje, todėl savo kojomis išstūmė jį iš automobilio ir uždarė duris. Atėjus sūnui O. išlipo iš automobilio ir bandė pasikalbėti, tačiau V. pagrasino, kad jis nežino, kas jis yra, kad turės problemų. Atvykusiems pareigūnams nurodė jį sumušusį asmenį V., taip pat į įvykio vietą buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, kuri rekomendavo jam vykti į ligoninę. Apie 2.41 val. savarankiškai atvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kurioje jam buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis ir galvos sukrėtimas. Jį sumušusio asmens nepažįsta, niekada nematė, tik iš sūnaus pasakojimų žino, kad jo vardas V. (b. l. 51-52).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. V. parodė, kad kartu su vyru O. V. gyvena gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Netoli, toje pačioje gatvėje gyvena kaimynas V. K. su savo šeima. 2023 m. rugpjūčio 25 d. apie 19.00 val. į jų namus adresu (duomenys neskelbtini) atėjo V. K. su savo žmona I., kadangi nusprendė visi kartu atšvęsti vasaros pabaigą, visi vartojo alkoholį. Jos vyras O. ir kaimynas V. išgėrė pakankamai daug alkoholio nuo ko abu tapo labai neblaivūs. Apie 22.00 val. V. žmona I. iš jų namų jau išėjo į savo namus. Jos vyras tapo nekontroliuojamas, nevaldomas, neramus. Jos vyrui tai būdinga, kai jis padaugina alkoholio. V. bandė jos vyrą raminti, tačiau matė, kad vyras nenusiramina, todėl apie vidurnaktį paskambino vyro tėčiui P. V., norėdama, kad jis iš namų išvežtų jos vyrą, kad jis išsiblaivytų ir kad namuose būtų ramu. Praėjus kažkuriam laikui V. išėjo iš jų namų. Ji išėjo į kiemą ir pro tvoroje esančius plyšius pamatė degančius automobilio žibintus. Supratusi, kad jau atvažiavo vyro tėvas P., ji atidarė tvoros vartus ir pamatė, kad kitoje vartų pusėje stovi P. kruvina veidu, o V. stovi šiek tiek toliau gatvėje. P. jai nespėjo nieko pasakyti, matė, kad jis yra šoko būsenoje. Girdėjo, kad V. ir P. tarpusavyje kažką rėkavo ir aiškinosi. Po to P. iškvietė policiją (b. l. 70-71).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. V. parodė, kad kartu su žmona I. V. gyvena gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). V. K. pažįsta apie 2-3 metus. 2023 m. rugpjūčio 25 d. apie 18.30 val. pas juos į namus adresu (duomenys neskelbtini) atėjo V. K. su žmona I., nes nusprendė visi kartu atšvęsti vasaros pabaigą. Jie kepė šašlykus, vartojo alkoholį. Smagiai leido laiką. Jis su V. vartojo stipresnius alkoholinius gėrimus. Kiekvienas iš jų maždaug išgėrė apie 0,7 litro stipraus alkoholinio gėrimo, abu buvo gerokai neblaivūs. Pamena, kad V. žmona iš jų namų išėjo anksčiau. Apie tai, kad jo žmona I. paskambino jo tėvui P., jis negirdėjo ir nežinojo. Kada ir kokiomis aplinkybėmis iš jų namų išėjo kaimynas V. jis nematė. Prisimena, kad jo žmona priėjo prie tvoros bei atidarė vartus. Už vartų stovėjo jo tėtis P. V. kruvinu veidu. Šiek tiek toliau stovėjo kaimynas V. Jis nesuprato, kas vyksta, kodėl prie jų tvoros stovi jo tėvas ir dar kruvinu veidu. Pamatęs tokį vaizdą jis susinervino. Tėvas pasakė, kad jam trenkė V. Po to tėtis iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 75-76).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2710/2023 (01), nustatyta, kad: 1. P. V. po 2023 m. rugpjūčio 26 d. įvykio kūno sužalojimų nekonstatuota. VŠĮ RVUL įtartam nosikaulių lūžiui patvirtinti turimų duomenų nepakanka. 2. Neatmetama, kad P. V. atliekant įvykio aplinkybėse nurodytą veiksmą galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 84).
2023 m. rugpjūčio 26 d. apžiūros protokolu nustatyta, jog buvo apžiūrėtas kiemas, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad įvykis įvyko gatvėje ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namo. Gatvėje ties (duomenys neskelbtini) namu stovi automobilis „VW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrėjus teritoriją vaizdo stebėjimo kamerų nesimato. Bendra tvarka nepažeista. Prie stovinčio automobilio matomos raudonos spalvos dėmės, gatvė neapšviesta (b. l. 39-40).
Iš 2023 m. spalio 26 d. garso įrašų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti garso įrašai, gauti iš Bendrojo pagalbos centro, iš kurių matyti, kad policiją į (duomenys neskelbtini), buvo iškviesta policija (b. l. 30-33).
Iš 2023 m. spalio 26 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai iš policijos pareigūnų dėvimų kamerų (past. – „Bodycam“, 3 vnt.), iš kurių matyti, kad policijos pareigūnus pasitinka vyras, kurio nosis ir veidas kraujuotas, dėvimi marškinėliai taip pat kraujuoti. Vyras sako, kad jis atvažiavo pas sūnų, o kitas asmuo jam sudavė. Vaizdo ir garso įraše matomi dar du vyrai ir viena šviesių plaukų moteris. Vienas iš vyrų vilki juodos spalvos marškinėlius, kitas vyras vilki baltos spalvos megztinį. Vienas iš vyrų, galimai vyras vilkintis juodos spalvos marškinėlius puolą policijos pareigūną. Abu vyrai paguldomi ant žemės, jiems uždedami antrankiai. Sužalotas vyras nurodo, kad jam sudavė vyras, vilkintis baltos spalvos megztinį. Sužalotas vyras sako, kad rašys pareiškimą. Vyras, vilkintis baltos spalvos megztinį sako, kad jis buvo pas draugą, atvažiavo draugo tėvas. Abu vyrai įsodinami į dviejų policijos tarnybinių automobilių sulaikytiems asmenims skirtas vietas. Toliau vaizdo ir garso įraše matoma, kad šviesių plaukų moteris policijos pareigūnams aiškina, kad kas vyko prieš tvorą ji nematė, o kai atidarė tvorą pamatė tėvą ir kaimyną. Sužalotas vyras sako, kad tada, kai jis atvažiavo, kaimynas iš čia išėjo, jis sustojo, kaimynas atidarė duris ir jam iš karto sudavė. Šviesių plaukų moteris sako, kad vyras, vilkintis juodos spalvos marškinėlius yra jos vyras. Daugiau vaizdo ir garso įraše tyrimui reikšminga informacija neužfiksuota. Vaizdo ir garso įrašas baigiasi (b. l. 36-37)
Motyvuojamoji dalis
III. Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad V. K. kaltė 2023 m. rugpjūčio 26 d. apie 1.10 val., (duomenys neskelbtini), kieme, apsvaigus nuo alkoholio, dešine ranka 1 kartą tyčia sudavus P. V. į nosies sritį, tuo sukėlus P. V. fizinį skausmą, t. y. padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. K. savo kaltę pripažino ir parodė, kad sėdėjo, išgėrinėjo su O. V., žmona išėjo anksčiau. Ėjo namo, kai sustojo mašina, vairuotojas atsidaręs duris pradėjo jam kažką sakyti. Jis norėjo prieiti, pakalbėti, tačiau asmuo užsidarė duris, tuomet jis atidarė automobilio dureles ir trenkė jam. Po to išbėgo O. žmona, ji pradėjo rėkti, kad čia O. tėvas, išbėgo pats O. O. tėvas iškvietė policiją. Tokie kaltinamojo parodymai buvo iš esmės nuoseklūs ir atitiko jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 119). Be to, kaltinamojo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais: nukentėjusiojo P. V. parodymai ir protokolas-pareiškimas, policijos įvykių registro išrašas, vaizdo ir garso įrašų apžiūros protokolai, liudytojų I. V., O. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto išvada, kita rašytinė bylos medžiaga.
Teismas konstatuoja, jog, remiantis pirmiau aptartomis ir teismo nustatytomis aplinkybėmis, kaltinamojo V. K. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes jo veiksmais nukentėjusiajam P. V. buvo sukeltas fizinis skausmas. Atsižvelgiant į kaltinamojo veiksmus, t. y. dešine ranka 1 kartą tyčia sudavė P. V. į nosies sritį, spręstina, kad kaltinamasis V. K. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai ir jų norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia.
IV. Dėl bausmės skyrimo
BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (1 punktas), kaltės formą ir rūšį (2 punktas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (3 punktas), nusikalstamos veikos stadiją (4 punktas), kaltininko asmenybę (5 punktas), asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (6 punktas), atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (7 punktas), nusikalstama veika padarytą žalą (8 punktas). BK 55 straipsnio pagrindu asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Teismas, skirdamas kaltinamajam V. K. bausmę, pirmiausia įvertina nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstama veika padarytą žalą – padarytas vienas baigtas nesunkus smurtinio pobūdžio nusikaltimas žmogaus sveikatai, kuri visuomeninėje vertybių sistemoje užima vieną iš aukščiausių vietų, kuriuo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajam, iš esmės dėl menkai pagrįstos priežasties. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius kaltinamojo V. K. asmenybę apibūdinančius duomenis – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), dirbantis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, nėra duomenų apie psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų įskaitą, 2022 m. liepos 13 d. jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, nutrauktas, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (b. l. 104).
Teismas pažymi, kad kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Visa anksčiau išdėstytų aplinkybių rodo, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta V. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, bausmės dydį nustatant artimą vidurkiui, kartu su suderintais įpareigojimais. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį, protingose ribose varžys kaltinamojo judėjimo laisvę ir skatins jį būti atsakingu, valdyti emocijas ir ateityje nenusikalsti.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
V. Dėl civilinių ieškinių, kitų klausimų
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 94,49 Eur dėl nukentėjusiojo gydymo (b. l. 87-92), ši žala buvo atlyginta kaltinamojo dar ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 97), todėl šioje dalyje procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).
Nukentėjusysis P. V. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 64). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis P. V. parodė, kad V. K. jam atlygino žalą iš dalies – pervedė 1000 Eur. Dėl civilinio ieškinio daugiau pretenzijų neturi, atsisako likusios civilinio ieškinio dalies – 4000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis P. V. teisiamajame posėdyje atsisakė likusio neatlyginto civilinio ieškinio, jam buvo išaiškintos ieškinio atsisakymo pasekmės, todėl teismas nenagrinėja jo pareikšto civilinio ieškinio ir šioje dalyje bylą nutraukia.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo ir garso įrašais, saugoma byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (metams) 3 (trims) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. K. laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydymusi, neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti. Priimti nukentėjusiojo P. V. atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir procesą dėl jo pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.