Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Sekantis žingsnis“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-17153-528/2008, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Hansa seaways“ ieškinį atsakovui UAB „Sekantis žingsnis“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Hansa seaways“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas dalinai.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2008-09-22 nutartimi ieškovo UAB „Hansa seaways” ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias priemones byloje, areštavo atsakovui UAB „Sekantis žingsnis“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose bendroje sumoje ne daugiau kaip už 16 119,09 Lt (b.l.9). Atsakovas 2008 10 03 pateikė Kauno miesto apylinkės teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašė LR CPK 146 str. 2 d. pagrindu panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, pakeisti jas UAB „Optimus ventus“ laidavimu, nes UAB „Optimus ventus“ sutiko laiduoti už atsakovą (b.l. 10, 11). Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 6 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, tokį sprendimą grindė tuo motyvu, jog pateikta laidavimo sutartis neatitinka tokiai sutarčiai keliamų reikalavimų nes ji nėra sudaryta su kreditoriumi (b.l.17).

Laikinosios apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis bendrąja nuostata – LR CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, nustatančia, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal LR CPK 146 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemone kita. Spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, teismas turi vadovautis LR CPK 144 straipsnio nuostatomis ir įvertinti tai, ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, o taip pat įvertinti ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymo tikslus, bei ekonomiškumo principus (LR CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones-atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo, taip pat piniginių lėšų areštą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši laikinoji priemonė yra viena iš griežčiausių, labiausiai sukelianti skolininkui neigiamas pasekmes. Įstatymų leidėjas yra nustatęs tvarką, kurios laikantis yra išnagrinėjamas šalies prašymas pakeisti taikytas laikinąsias priemones byloje (LR CPK 146 str. 1 d.). Visų pirma apie tokį prašymą teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus.Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad apie atsakovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones laidavimu buvo pranešta ieškovui. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atėmė galimybę atsakovui tinkamai įgyvendinti savo teisę visomis priemonėmis siekti palengvinti savo procesinę padėtį, taip pat ieškovui pareikšti nuomonę dėl pareikšto prašymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai neišsiaiškino visų aplinkybių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu, tai yra neatskleidė klausimo esmės, ir pagal pateiktus į bylą įrodymus laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimo negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 329 str. 1 dalis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas dalinai, o Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis panaikintina ir laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepasisako dėl atsakovo pateiktos laidavimo sutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi skundžiama apeliacine tvarka nutartis pripažįstama neteisėta dėl padarytos procesinės teisės normos pažeidimo ir naikinama LR CPK 146 str. 1 d., 329 str. 1 d. pagrindais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.