- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-18
- Bylos Nr.
- ATP-415-487/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-05119-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarimo, kuriuo R. R. nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d. 100 (vieno šimto) litų dydžio bauda; pagal ATPK 130 str. 1 d., 3000 (trijų tūkstančių) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., nuobaudos subendrintos ir R. R. paskirta 3000 (trijų tūkstančių) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. nubaustas už tai, kad jis 2012-11-23 apie 13.55 val. vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „Toyota Prius“, v.n. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodamas iš aikštelės prie parduotuvės „Aibė“, esančios Semeliškių g. 33, Vievyje, nepraleido pagrindiniu keliu - Semeliškių g. važiuojančio dviratininko K. P., su juo susidūrė ir apgadino dviratį, po ko iš eismo įvykio vietos pasitraukė, tuo pažeidė KET 5, 33 p. p. ir ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-14 nutarimo dalį, kuria jam paskirta 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams bei bylą šioje dalyje nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties; jei teismas nuspręstų, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai jį nubaudė pagal ATPK 130 str. 1 d., prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30 ¹ str. nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Nurodo, kad apylinkės teismas nevisapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepašalino prieštaravimų bei nepagrįstai jį pripažino kaltu, padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.
Apelianto teigimu, jo veiksmuose nėra teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. objektyvių požymių. Nurodo, kad eismo įvykio vietoje buvo ir nukentėjusysis, su juo kalbėjosi, jokių pretenzijų apeliantui pastarasis neturėjo, todėl apeliantas, pasitraukdamas iš įvykio vietos, KET 234 punkto nepažeidė.
Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai kritiškai įvertino nukentėjusiojo K. P., su kuriuo anksčiau nebuvo pažįstami, teisme duotus parodymus, kad iškart po įvykio R. R. buvo išlipęs iš automobilio, bendravo su pastaruoju, klausė, ar neturi jokių pretenzijų ir, tik patvirtinus, jog nusiskundimų bei reikalavimų jo atžvilgiu nėra, išvažiavo iš įvykio vietos. Nurodo, kad, kviečiant policiją, nebūtų žinojęs, kaip argumentuoti policijos kvietimo būtinumą. Anot apelianto, liudytojo A. G. duoti parodymai taip pat nepaneigia jo ir nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių. Teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, nepagrįstai vadovavosi pirminiais nukentėjusiojo parodymais, kuriuos jis paneigė teismo posėdžio metu. Be to, liudytojas S. S. patvirtino nukentėjusiojo teiginius, kad pastarasis po įvykio galėjo būti šoko būsenoje, todėl galėjo netiksliai nurodyti buvusias aplinkybes. Šie liudytojo paaiškinimai nepagrįstai neužfiksuoti teismo posėdžio protokole. Apelianto teigimu, teismas nemotyvavo, kuo remiantis jis daro išvadą, jog jis ir nukentėjusysis davė teismo posėdyje tokius parodymus, siekdami išvengti atsakomybės. Atkreipia dėmesį į tai, jog teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad po įvykio pats susirado nukentėjusįjį, padengė jam patirtą žalą, t.y. nesiekė išvengti atsakomybės.
Anot apelianto, jo automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu, įvykio metu jis buvo blaivus, turėjo teisę vairuoti, todėl jam nebuvo jokio motyvo pasišalinti iš įvykio vietos. Teismo posėdyje patvirtino, kad gailisi neiškvietęs policijos. Pažymi, kad byloje esančios aplinkybės patvirtina, kad siekio pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo, t.y. jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad, jei teismas nuspręstų jį nubausti pagal ATPK 130 str. 1 d., prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30 ¹ str. nuostatas. Nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, formaliai nurodė, jog atsižvelgia į apelianto asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, jo požiūrį į padarytą teisės pažeidimą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad jo atžvilgiu taikyti ATPK 30 ¹ str. nuostatas taikyti nėra pagrindo.
Atkreipia dėmesį į tai, jog dėl padaryto teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, savanoriškai atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, K. P. jam pretenzijų neturi. Prašo taip pat atsižvelgti į jo šeimyninę padėtį, jo vaikų lankomus būrelius, vieno iš vaikų ir jo motinos sveikatos būklę. Teigia, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga šeimos ir vaikų poreikių tenkinimui, kadangi iš jo gyvenamosios vietos nevažiuoja viešasis transportas, maršrutinis taksi važiuoja nereguliariai. Nurodo, jog jo žmona dirba pamaininį darbą, todėl negali pasirūpinti vaikų vežiojimu į ugdymo įstaigas, būrelius. Be to, atkreipia dėmesį į tai, jog jaunesnysis sūnus serga sunkia liga – bronchine astma, kuriai būdingi dažni paūmėjimai ir reikalinga skubi medicininė pagalba, nuolatinė priežiūra ir slauga. Taip pat jis privalo padėti Trakų rajono savivaldybėje gyvenančiai sergančiai motinai.
Prašo atsižvelgti į išdėstytas aplinkybes ir, pritaikius ATPK 30 ¹ str. nuostatas, neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato įgaliotasis atstovas prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog R. R. padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Taip pat atsiliepime pažymima, kad R. R. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas nėra teisinio pagrindo.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Motyvuojamoji dalis
D. R. R. veikų kvalifikavimo
Apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog R. R. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Apeliaciniame skunde neneigiama, jog R. R. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., t.y. kad jis 2012-11-23 apie 13.55 val. dalyvavo eismo įvykyje ir apgadino K. P. priklausantį turtą. Nesutinkama dėl pažeidėjo veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant E. P. šio pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo pasireiškia tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Pripažįstant asmenį kaltu minėto pažeidimo padarymu, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.
Iš vyresniojo patrulio E. B. tarnybinio pranešimo (b.l. 6), kad 2012-11-23 apie 14.05 val. buvo gautas Elektrėnų PK budėtojo pranešimas apie tai, kad Vievyje, Semeliškių gatvėje, ties parduotuve „Aibė“ automobilis Toyota Prius, v.n. (duomenys neskelbtini), važiuodamas iš šalutinio kelio, atsitrenkė į pagrindiniu keliu važiuojantį dviratininką ir, sugadinęs dviratį, iš įvykio vietos pasitraukė. Žmonės nenukentėjo. Atvykus į įvykio vietą, buvo sudaryta schema, nufotografuota, surašytas apžiūros aktas. Dviratininkas K. P. buvo blaivus. Įvykį matęs liudytojas A. G. ir K. P. paaiškino, jog minėtas automobilis, važiuodamas iš šalutinio kelio nuo parduotuvės „Aibė“, nesustojo prie STOP ženklo, išvažiavo į pagrindinį kelią bei atsitrenkė į dviratininką. Sugadinęs dviratį automobilis sustojo, išlipęs vairuotojas apžiūrėjo savo automobilį, netrukus sėdo į jį ir iš įvykio vietos pasišalino. Nustatyta, kad automobilis Toyota v.n. (duomenys neskelbtini) priklauso R. R..
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio teismo posėdžio protokolo, nukentėjusysis K. P. teismo posėdyje nurodė, kad jis 2012-11-23 apie 14.00 val. dviračiu važiavo Semeliškių g., iš šalutinio kelio išvažiavo automobilis, kuris atsitrenkė į dviratį, dėl to jis nugriuvo. Iš automobilio išlipęs R. R. paklausė, ar jis gerai jaučiasi, jis pasakė, kad viskas gerai, pretenzijų neturi, R. R. siūlė iškviesti policiją, jis pasakė, kad to daryti nereikia. Tuo metu nepastebėjo, kad buvo apgadintas jo dviratis. Kai R. R. nuvažiavo, priėjo praeivis, parodė sugadintą dviratį ir pasakė, kad kviečia policiją. R. R. įvykio vietoje kalbėjo su juo, o ne su praeiviu. Atvykus policijos pareigūnams, vienas jų jį apklausė, tuo metu jis buvo šoke ir galėjo klaidingai paaiškinti. Vėliau R. R. jam atlygino turtinę ir neturtinę žalą - sumokėjo 2500 litų.
Iš 2012-11-23 K. P. rašytinio paaiškinimo matyti, jog, kai po smūgio parkrito, iš automobilio išlipęs vairuotojas pakalbėjo su praeiviu ir nieko jam nesakęs nuvažiavo. Praeivis paklausė, ar jam nereikia iškviesti greitosios medicinos pagalbos, pasakius, kad ne, iškvietė policiją. Dviračiui buvo sulenkti abu ratai, priekinės šakės, numuštas priekinis žibintas, sulenktas vairas (b.l. 11).
Iš liudytojas A. G. parodymų teismo posėdyje matyti, kad 2012-11-23 apie 13.55 val. buvo prie parduotuvės „Aibė“ Vievio m., matė, kaip automobilis „Toyota“, išvažiuodamas iš aikštelės į pagrindinį kelią, atsitrenkė į važiuojantį dviratininką ir šis nugriuvo. Iš automobilio išlipęs R. R. apžiūrėjo savo automobilį, ar jis bendravo su K. P. -nepastebėjo. Jam pasakius, kad reikia žiūrėti, kur važiuoja, atsakė, kad automobilių nebuvo, sėdo į automobilį ir nuvažiavo. K. P. sužeistas nebuvo, buvo sugadintas dviratis, todėl jis iškvietė policiją.
A. G. paaiškinime policijai nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir teisme, iš jo turinio nematyti, kad R. R. būtų bendravęs su K. P. (b.l. 12).
Liudytojas S. S., apklaustas teismo posėdyje nurodė, kad 2012-11-23 jis apklausė K. P., paaiškinimą surašė iš jo žodžių, jeigu šis neminėjo apie pokalbį su R. R., to ir neužrašė.
Iš transporto priemonių techninės apžiūros akto matyti, kad sugadintas priekinis ir galinis ratai, priekinis žibintas, priekinės šakės (b.l. 15).
Šie dviračio apgadinimai užfiksuoti foto lentelėse (b.l. 7 - 9).
Teismo posėdyje apklaustas R. R. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012-11-23 apie 13.55 val. automobiliu „Toyota Prius“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) išvažinėjo iš aikštelės prie parduotuvės „Aibė“ Semeliškių g. 33, Vievyje ir truputi priekiu kliudė pagrindiniu keliu važiuojantį dviratininką K. P., kuris nugriuvo. Išlipęs iš automobilio jis K. P. paklausė ar jam reikalinga pagalba, šis atsakė, kad pagalbos nereikia, jis nesužalotas, pretenzijų neturi, policijos kviesti nenorėjo. Tuo metu nepastebėjo, kad buvo sugadintas dviratis ir nuvažiavo, pasišalinti tyčia iš įvykio vietos tikslo neturėjo. Sužinojęs, kad jo ieško policija, susitiko su K. P. ir jam atlygino žalą, sumokėjo 2500 Lt. Analogiškas aplinkybes R. R. nurodė pirminiame paaiškinime (b.l. 5).
R. R., A. G., K. P. parodymais, bylos rašytine medžiaga įrodyta, kad R. R., įvažiuodamas iš šalutinės gatvės į pagrindinę, nepraleido ja važiavusio dviratininko, su juo susidūrė ir apgadino svetimą turtą, tuo pažeidė LR ATPK 127 str. 2 d.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors R. R. parodymus teisme, kad jis bendravo su K. P., šis jam nereiškė jokių pretenzijų ir nepageidavo kviesti policijos, todėl nuvažiavo, teisme patvirtino nukentėjusysis K. P., šie parodymai priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismo atmesti, kaip noras išvengti atsakomybės ir noras padėti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išvengti atsakomybės.
Kaip matyti iš liudytojo S. S. teismo posėdžio metu duotų parodymų, jis užrašė K. P. ir A. G. paaiškinimus iš jų žodžių, šiuose paaiškinimuose nėra jokių duomenų, kad R. R. bendravo su K. P., tai patvirtina ir tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės. Pažymėtina ir tai, jog K. P. ir A. G. buvo įspėti pagal ATPK 187 dėl melagingų parodymų teikimą.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
R. R. pozicija, kad jis nekvietė policijos dėl to, kad jo automobilis nebuvo apgadintas, nukentėjęs dviratininkas nebuvo sužalotas, o dviračio apgadinimų jis nepastebėjo, pirmos instancijos teismo pagrįstai įvertinta, kaip siekis palengvinti savo teisinę padėtį, nes paneigta byloje esančiais įrodymais. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. R. matė, jog dėl jo veiksmų jo vairuotas automobilis kontaktavo su dviračiu važiuojančiu asmeniu, dėl šio kontakto dviratis ir dviratininkas nugriuvo, jis apžiūrėjo tik savo automobilį, tačiau kitos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės - dviračio apgadinimų nežiūrėjo, nors jie, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktų foto lentelių, yra akivaizdūs. Atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, kad, A. G. kviečiant policiją, K. P. tam neprieštaravo, todėl nepagrįstas apelianto aiškinimas, kad pats dviratininkas K. P. policijos kviesti nenorėjo, R. R. pretenzijų neturėjo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas, įvertinęs anksčius paminėtas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad po autoįvykio R. R. su K. P. nebendravo, esant akivaizdžiai žalai, dėl jos atlyginimo su nukentėjusiuoju nesitarė bei eismo įvykio deklaracijos nepildė ir iš įvykio vietos pasitraukė, nepranešęs policijai, tai padarė tyčia, tuo pažeidė ATPK 130 str. 1 d.
Apelianto argumentas, kad jis nesiekė išvengti atsakomybės, todėl negali būti patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., nepagrįstas. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai, atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, jis elgiasi neteisėtai.
Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. numatytas nuostatas.
Dėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo
Apeliaciniame skunde teigiama, kad R. R. paskirta nuobauda yra per griežta, jo atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ str. nuostatos.
LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo (sunkesnio iš padarytų teisės pažeidimų) padarymas vairuotojams užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Skundžiamu nutarimu R. R. buvo paskirta subendrinta nuobauda minimali nuobauda - 3000 litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 metams.
ATPK 30 straipsnyje nustatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ str. 1 d.). Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas, ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.II-4/2011).
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
R. R. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad, įvykio metu apgadinęs dviratį, iš įvykio vietos pasišalino. Padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 130 str. 1 d., yra vienas iš pavojingiausių. R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis savo noru atlygino nuostolį nukentėjusiajam, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta.
Apylinkės teismas, paskirdamas nuobaudą R. R. atsižvelgė ir į tai, jog jis praeityje baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus (b.l.19-21).
R. R. apeliaciniame skunde nurodo, jog jo šeima gyvena atokiau nuo miesto, dėl to sudėtinga vaikams ir kitiems šeimos nariams nuvykti į darbą, mokymo įstaigas, jis prižiūri Trakų rajone gyvenančią ligotą motiną. Tačiau šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje ar iš viso jos neskirti, į šias aplinkybes buvo atsižvelgta, paskiriant minimalias straipsnio sankcijoje numatytas administracines nuobaudas.
Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Pažeidėjui neabejotinai buvo žinoma, jog jam būtina lankytis gydymo įstaigose ir kitos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga naudotis teise vairuoti transporto priemones, jis privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys - pasišalinimas iš įvykio vietos, neįforminus eismo įvykio deklaracijos, kaip to reikalauja KET, sukels jam neigiamas pasekmes, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskyrus švelnesnę nuobaudą R. R., nebūtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.