- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-09-23
- Bylos Nr.
- 1-50-318/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė (pirm.), Alvyra Ona Kvaraciejūtė, Stasys Punys
- Kaltinamasis
- A. S.
- Advokatai
- Vladimiras Kononenka
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S. (A. S.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, neteistas, dirbantis (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokuroru, LR Generalinio prokuroro 2008-08-06 įsakymu Nr. P-613 nuo šių pareigų nušalintas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. S., dirbdamas (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūroje prokuroru, t.y. būdamas valstybės tarnautoju, kuriam (duomenys neskelbtini) apylinkės vyriausiosios prokurorės J. P. 2008-06-26 buvo pavesta patikrinti ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 97-1-00116-07 ir priimti joje procesinį sprendimą, susipažino su šio ikiteisminio tyrimo medžiaga ir suprasdamas, jog pakanka faktinių duomenų, galinčių pagrįsti UAB „P“ (duomenys pakeisti) direktorės An. B. kaltę dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo UAB „P“ (duomenys pakeisti), todėl byla turėtų būti perduota nagrinėti teisme, pakanka duomenų, pagrindžiančių, jog A. T. parašas Saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registracijos žurnale yra suklastotas, todėl UAB „P“ (duomenys pakeisti) kaip juridinis asmuo turėtų būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 4 d., bei suprasdamas, kad turi būti toliau nustatinėjami asmenys, dalyvavę klastojant A. T. parašą, 2008 m. liepos 23 d., apie 9-9.30 val., būdamas laikraščio „Š“ (duomenys pakeisti) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) Šalčininkuose, paprašė V. K. (V. K.), kad jis perduotų UAB „P“ (duomenys pakeisti) savininkui A. B. (A. B.) reikalavimą sumokėti jam 15000 Lt už neteisėtą savo veikimą, t.y. ikiteisminio tyrimo nutraukimą minėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 97-1-00116-07. Po to kaltinamasis A. S. 2008 m. rugpjūčio 2 d. apie 8 val. vėl atvyko į tas pačias laikraščio „Š“ (duomenys pakeisti) patalpas. Ten jis paaiškino V. K., kokius už sutartą atlygį jis galėtų priimti sprendimus, kokios tam reikalingos sąlygos, ir pakartojo neteisėtą reikalavimą. 2008 m. rugpjūčio 6 d. apie 7 val. 30 min. A. S., atvykęs į tos pačios redakcijos patalpas, už anksčiau pažadėtą neteisėtą savo veikimą, vykdant įgaliojimus, priėmė iš V. K. 15000 litų kyšį.
Kaltinamasis A. S. dėl pareikšto kaltinimo prisipažino pilnai. Jis paaiškino, kad V. K. jis pažįsta jau daugelį metų. Maždaug prieš du mėnesius iki įvykio buvo jį susitikęs (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūroje ir pastarasis domėjosi, kaip reikalai klostosi baudžiamojoje byloje dėl nelaimingo atsitikimo, kuris įvyko UAB „P“ (duomenys pakeisti). Tuomet kaltinamasis paaiškino, kad bendrovės direktorei An. B. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. Jis pasakė, kad byla turi būti siunčiama į teismą, bet dar galima kažką padaryti ir bylą nutraukti. V. K. pažadėjo tas žinias perduoti UAB savininkui A. B.. A. S. ir V. K. apsikeitė savo telefonų numeriais ir, sutarę susiskambinti, išsiskyrė. Maždaug po mėnesio vėl abu susitiko prokuratūroje, tačiau tuomet apie kokius nors sprendimo ir atsiskaitymo variantus dar nebuvo jokios kalbos. 2008-07-23 V. K. paskambino kaltinamajam ir paprašė užeiti pas jį į darbą – redakciją, esančią (duomenys neskelbtini) Šalčininkuose, nes norėjo pakalbėti apie minėtą bylą. Kaltinamasis, prieš eidamas į susitikimą, ant popieriaus lapo užsirašė, kokia sankcija numatyta Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d., ir apie 9 val., nuėjęs pas V. K., jam padavė šį lapelį. V. K. perskaitė, kas ten parašyta ir pasidomėjo, kiek kainuos bylos nutraukimas. Kaltinamasis atsakė, jog tai kainuotų 12000-15000 Lt. Jis šias sumas užsirašė ant lapelio. Rugpjūčio 1 d. vakare į mobilųjį telefoną vėl paskambino V. K. ir pasiūlė pas jį iš ryto kitą dieną užeiti. Kaltinamasis pas jį nuėjo ir išdėstė visus tris galimus baudžiamosios bylos, iškeltos An. B., nutraukimo variantus, t.y. sakė, kad ji gali susitaikyti su nukentėjusiuoju, todėl byla būtų nutraukta ikiteisminiame tyrime. Antras variantas – byla būtų nutraukta baudžiamuoju įsakymu teisme, bet tada reikėtų prisipažinti padarius nusikaltimą, ir trečias – pats sunkiausias, kad bylą būtų nutraukta teisme, bet tada kaltinamajam reikėtų konsultuoti ją, kokius parodymus ji turėtų duoti. Tąkart nebuvo susitarta, koks sprendimas turėtų būti priimtas. Rugpjūčio 5 d. vakare V. K. vėl paskambino kaltinamajam ir pasiūlė sekančią dieną susitikti. Rugpjūčio 6 d. apie 7 val. 30 min. kaltinamasis nuėjo į laikraščio „Š“ (duomenys pakeisti) redakciją. Ten dirbo V. K.. Jis pasakė, kad klausimas dėl pinigų išspręstas – nutarta jam sumokėti 15000 litų. Kaltinamasis suprato, kad pinigus mokės ne pats V. K., o A. B. V. K. iš savo rankinės išsiėmė pluoštą pinigų ir pasakė, kad yra lygiai 15 000 litų. Visos kupiūros buvo po 200 litų. V. K. kaltinamajam stebint šiuos pinigus perskaičiavo, o kaltinamasis juos paėmė nuo stalo ir šį pinigų pluoštą įsidėjo į striukės kišenę. A. S. reikalavo ir paėmė pinigus, nors buvo susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir suprato, kad baudžiamojoje byloje, kurią jis kontroliavo, nebuvo įstatyminio pagrindo ją nutraukti, reikėjo, pilnai atlikus tyrimą, ją perduoti teismui. Iš V. K. kabineto A. S. išėjo koridoriumi į lauką. Ant laiptų jį sulaikė pareigūnai ir paprašė grįžti atgal į redakcijos patalpas. Ten buvo atlikta kaltinamojo asmens krata, kurios metu paimti minėti 15 000 litų, kuriuos jam davė V. K.. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje tvirtino, jog jis su kitais ikiteisminio tyrimo pareigūnais šių savo nusikalstamų veiksmų nederino ir niekam apie pinigų paėmimą už bylos nutraukimą nepasakojo. A. S. supranta, kad nusikalto ir dėl šių savo veiksmų labai gailisi. Tokias pat nusikaltimo padarymo aplinkybes kaltinamasis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 125-128, 133-135).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K., kurio parodymai teisiamojo posėdžio metu buvo paskelbti BPK 291 str. tvarka, parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) Šalčininkuose, yra laikraščio „Š“ (duomenys pakeisti) redakcijos patalpos. 2008 m. liepos mėnesio pradžioje liudytojas (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros patalpose susitiko prokurorą A. S., kuris jo paprašė pakalbėti su A. B. apie ikiteisminį tyrimą dėl nelaimingo atsitikimo UAB „P“ (duomenys pakeisti) . V. K. sutiko pakalbėti. 2008-07-23 po 9 val. pas liudytoją į darbą atėjo prokuroras A. S., padavė jam popieriaus lapelį ir paaiškino, kad jis tiria bylą pagal lapelyje nurodytą LR BK 176 straipsnį ir kad tame lapelyje nurodyta, kokia bausmė už šį nusikaltimą gali būti paskirta, t.y. kad gali būti paskirtas laisvės atėmimas, bauda ir, kad konkrečiai direktorė An. B. gali būti nubausta bauda nuo 26000 iki 39 000 litų. Prokuroras A. S. pasakė, kad už 15 000 litų byla iki teismo nenueitų. Iš tokių jo žodžių V. K. suprato, kad už 15 tūkstančių litų ikiteisminis tyrimas UAB „P“ (duomenys pakeisti) atžvilgiu būtų nutrauktas. Tuomet jis pažadėjo pasikalbėti su A. B. ir pranešti A. S. apie pokalbio rezultatus. 2008-07-28 V. K. susitiko su A. B. ir parodė prokuroro jam duotą lapelį, kuriame buvo parašyta apie galimus bylos nutraukimo būdus. Abu pasitarė ir nutarė dėl neteisėtos prokuroro veiklos kreiptis į Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybą. 2008-08-02 apie 7.30 val. A. S. atėjo pas liudytoją ir paaiškino, kad galimi trys variantai An. B. byloje: pirmas, pats geriausias – pripažinti kaltę, susitaikyti su nukentėjusiuoju ir tada byla bus nutraukta. Antras variantas: nutraukti bylą baudžiamuoju įsakymu. Šiuo atveju taip pat turi pripažinti kaltę. Trečiojo varianto liudytojas neprisiminė, nes pats buvo užsirašęs tik vieną žodį – „nutraukti“. Pagrinde visas pokalbis vyko apie pirmą variantą, t.y. apie susitaikymą su nukentėjusiuoju. Už tokį sprendimą A. S. paprašė 15000 litų. Paklausus ar dalimis reikės mokėti, ar duoti iš karto, jis atsakė, kad iš karto, nes bus priimtas sprendimas, kurį jis garantuoja. A. S. kalbėjo, kad geriau, jei A. B. sutiktų su jo siūlomu variantu, nes kitaip pasak A. S., An. B. bus sugadinta daug nervų.
2008-08-06 apie 7.30 val. A. S. vėl atėjo į redakciją. V. K. jam pasakė, kad sutinka mokėti pinigus. Kas mokės konkrečiai – nesakė, tačiau viskas ir taip buvo aišku, nes apie tai jau buvo kalbėta. V. K. perdavė A. B. pageidavimą, jog nereiktų pripažinti kaltės. A. S. atsakė, kad gali padaryti ir taip, tačiau tai pareikalaus daugiau laiko, t.y. užtruks apie 1,5 mėnesio. Tuomet V. K. išsitraukė pinigus ir, A. S. stebint, juos suskaičiavo. Po to A. S. pinigus paėmė, sudėjo tvarkingai į pluoštą ir įsidėjęs juos į savo striukės vidinę kišenę, išėjo pro duris (1 t., b.l. 7-13.). Liudytojas V. K. pateikė lapelį su rankraštiniais įrašais, kuriuose jam buvo išaiškinti galimi sprendimo variantai UAB „P“ (duomenys pakeisti) baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 14-17).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja An. B., kurios parodymai teisiamojo posėdžio metu buvo paskelbti BPK 291 str. tvarka, parodė, kad A. S. nepažįsta. Žino, kad (duomenys neskelbtini) policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nelaimingo atsitikimo bendrovėje UAB „P“ (duomenys pakeisti). Tyrimas atliekamas dėl to, kad vienam iš darbuotojų atliekų surinktuvu buvo nupjauta rankos plaštaka. Tai įvyko maždaug prieš 1,5 metų. Vienu metu ją buvo pasikvietusi tyrėja E. Z. ir pasakė, kad įmonės direktorei dėl tokio nutikimo gresia 4 o gal ir 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Liudytoja dėl to truputėlį nustebo, nes jai jokie įtarimai nebuvo pareikšti. Įtarimas buvo pareikštas F. L.. Grįžęs namo jos vyras A. B. pasakė, jog prokuroras iš jų reikalauja 15 000 litų, kad ta byla būtų „uždaryta“. Nors iš liudytojos tyrimui buvo imami parašai, tačiau niekas nesakė, kad jai būtų pareikšti kokie tai įtarimai dėl dokumentų klastojimo (1 t., b. l.18-20).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B., kurio parodymai teisiamajame posėdyje buvo paskelbti BPK 291 str. tvarka, parodė, kad iš V. K. sužinojo, jog iš jo reikalaujama kyšio, t.y., kad prokuroras prašė liudytojo perduoti A. B., kad jo žmonai An. B. gresia kalėjimas ir kad viską galima išspręsti sumokėjus 15 000 litų. V. K. liudytojui papasakojo, kad pas jį į redakciją buvo atėjęs A. S. ir atsinešė popieriaus lapelį, ant kurio buvo užrašytas straipsnio pavadinimas ir kokios bausmės už šį nusikaltimą yra numatytos: laisvės atėmimo bausmė, bauda, ir kad prokuroras prašė pasakyti, jog sumokėjus 15 000 litų, būtų nutrauktas baudžiamasis persekiojimas jo žmonos An. B. atžvilgiu. A. B. pasitarė su V. K. ir nusprendė, kad reikia kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Tolesniame tyrime jis nedalyvavo, iš kur buvo gauti pinigai, skirti A. S., nežino (1 t. b. l. 21-23).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. Z., kurios parodymai teisiamajame posėdyje paskelbti BPK 291 str. tvarka, parodė, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 97-1-001166-07 dėl nelaimingo atsitikimo UAB „P“ (duomenys pakeisti). Tyrimą nuo pat pradžių kontroliavo (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokuroras A. S.. Tyrimo eigoje nei dėl prokuroro duodamų nurodymų, nei dėl jo elgesio ar ko nors kito jai nesusidarė įspūdis, kad pastarasis būtų tendencingas ar suinteresuotas kokiu nors konkrečiu sprendimu toje byloje. Įtarimo An. B. projektą ji derino kartu su A. S., tačiau prokuroras su ja nėra kalbėjęs apie tai, kokį jis ketina priimti sprendimą toje byloje. Tyrėjos manymu, ši byla turėjo būti išsiųsta į teismą su kaltinamuoju aktu. Dėl tokios veikos bylą galima išsiųsti ir baudžiamuoju įsakymu, tačiau An. B. nepripažino kaltės, todėl šis variantas nebuvo galimas. Apie kokį nors tyrimo nutraukimą tikrai jokios kalbos nebuvo (1 t., b. l. 24-26).
Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos G.Strigienės 2008-07-31 nutarties matyti, jog buvo leista vykdyti A. S. ir V. K. telefonais perduodamos ir priimamos informacijos kontrolę (1 t., b. l. 30,31).
Vykdant minėtą procesinę prievartos priemonę užfiksuota, kad A. S. ir V. K. tarėsi dėl susitikimo 2008-08-02, 2008-08-06 dienomis (1 t. b. l. 32-45).
Iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos G. Strigienės 2008-07-31 nutarties matyti, kad buvo leista taikyti procesinės prievartos priemones, numatytas Lietuvos Respublikos BPK 158, 159 str. (1 t., b. l. 47,48). Prieš taikant minėtas procesinės prievartos priemones, buvo apžiūrėti pinigai, kuriuos buvo ketinama perduoti A. S.. Užfiksuotos kupiūrų serijos ir numeriai (1 t., b. l. 83-88).
Video ir garso įrašais buvo užfiksuota, kaip A. S. atvyko pas V. K. į bendrovę 2008-08-02. Atvykęs A. S. aiškino apie galimus bylos nutraukimo variantus, apie tai, kad susitaikymas su nukentėjusiuoju yra pats geriausias variantas ir tokia bylos baigtis kainuos 15000 litų. Kaltinamasis įtikinėjo, kad būtinai reikia prisipažinti, nes antraip bus labai sunku, prokuroras turės žaisti An. B. pusėje, mokyti, kokius parodymus duoti. Jis aiškino, kad An. B. gresia baudžiamoji atsakomybė už A. T. parašo suklastojimą (1 t., b. l. 49-60).
Tokiu pat būdu buvo užfiksuota, kaip 2008-08-06 apie 7.30 val. V. K., susitikęs redakcijoje su A. S., jam pasakė, kad sutinka mokėti ir išsitraukė pinigų pluoštą. Liudytojas juos skaičiuodamas sudėjo prieš A. S.. Pastarajam suskaičiavus pinigus iki 15 000 litų, kaltinamasis atsistojo, paėmė pinigus ir juos įsidėjo į vidinę kairę striukės kišenę (1 t., b. l. 68-71).
Iš sulaikymo ir kratos protokolo matyti, kad A. S. asmens kratos metu jo striukės vidinėje kairėje kišenėje buvo surasta 15000 litų kupiūromis po 200 litų. Šie pinigai buvo paimti (1 t., b. l. 92-95).
Apžiūrėjus šiuos pinigus nustatyta, kad kupiūrų serijos ir numeriai visiškai sutampa su numeriais ir serijomis kupiūrų, perduotų V. K. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo metu (1 t., b. l. 97-101).
Iš 2008-06-26 (duomenys neskelbtini) Policijos komisariato lydraščio Nr. 97-S-4752 matyti, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 97-1-00116-07 buvo perduota (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūrai procesinio sprendimo priėmimui. Tą pačią dieną šios prokuratūros vyr. prokurorė šią ikiteisminio tyrimo medžiagą pavedė patikrinti ir priimti procesinį sprendimą (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros prokurorui kaltinamajam A. S. (t. 2, b.l. 1).
2008-08-06 apžiūrėjus A. S. kabinetą, pastarasis iš savo seifo išėmė ir padavė ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 97-1-0011-6-07 (1 t., b. l. 107-109). Iš šios ikiteisminio tyrimo bylos matyti, kad joje nėra nukentėjusiojo ir UAB „P“ (duomenys pakeisti) atstovo susitaikymo protokolo, bent vienos iš šalių pageidavimo nutraukti ikiteisminį tyrimą šalims susitaikius. An. B., kuriai paskelbtas pranešimas apie įtarimas padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d., savo kaltę neigia, byloje nėra duomenų apie žalos atlyginimą nukentėjusiajam ar įsipareigojimą tai padaryti, t.y. nėra sąlygų, būtinų tyrimo nutraukimui šalims susitaikius. Nėra priimta procesinio sprendimo dėl A. T. parašo suklastojimo, nenustatytas tai padaręs asmuo.
Esant tokioms aplinkybėms, A. S. veiksmai, siekiant priimti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą šalims susitaikius, nesant tam įstatyminio pagrindo, per V. K. siekiant paveikti An. B., kad pastaroji prisipažintų ir atsilygintų nukentėjusiajam todėl, kad vėliau nutarimo nutraukti bylą niekas neskųstų, bei kiti veiksmai, neišsiaiškinus objektyvios tiesos, siekiant nutraukti ikiteisminį tyrimą, laikomi neteisėtais, kaip ir žadėjimas priimti nutarimą nutraukti bylą šalims susitaikius (1 t., b. l. 113,114, 2 t., b. l. 1-93).
Iš Lietuvos Respublikos Prokuratūros pareigūno priesaikos, LR Generalinės prokuratūros pažymos, Generalinio prokuroro įsakymų: 1994-04-05 Nr. 193-k,1996-04-30 Nr. 429-k, 181-k, 1999-03-09 Nr. 155-k, 2004-02-04 Nr. P-43, 2006-11-13 Nr. P-605, 2008-03-15 Prokuroro tarnybos vertinimo lapo, charakteristikos (t.1, b.l.151-163) matyti, kad kaltinamasis A. S. nuo 1994-04-06 dirbo (duomenys neskelbtini) prokuratūros prokuroru. 2008-08-06 jis nuo minėtų pareigų nušalintas iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje baudžiamojoje byloje (t.1, b.l. 163).
Kolegija, ištyrusi ir įvertinusi visus byloje esančius, nuosprendyje aptartus įrodymus, daro išvadą, jog pilnai pasitvirtino, kad kaltinamasis A. S., dirbdamas (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūroje prokuroru, t.y., būdamas valstybės tarnautoju, kuriam (duomenys neskelbtini) apylinkės vyriausioji prokurorė J. P. 2008-06-26 buvo pavedusi patikrinti ir priimti sprendimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 97-1-00116-07, už neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, pareikalavo jam perduoti 15000 Lt kyšį, kurį vėliau priėmė. Šie A. S. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d., nes pastarasis reikalavo kyšio ir jį priėmė už neteisėtą veikimą. Tai jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojanti pagal BK 225 str. 2 d. aplinkybė.
Kaltinamasis paaiškino, jog jis buvo susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir suprato, jog nėra įstatyminio pagrindo bylą nutraukti, tačiau už gautus pinigus – 15000 Lt – pažadėjo tai padaryti. Taigi A. S., nesilaikydamas Lietuvos Respublikos BPK 2 str. nuostatos, kad paaiškėjus nusikalstamos veikos požymiams prokuroras privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 11 str. 2 d., 20 str. 1d. 5 p. nuostatų, kad, atlikdamas savo funkcijas, prokuroras klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, privalo pranešti aukštesniajam prokurorui apie neteisėtus prašymus, ir Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 p., 5 p., Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 str. 1d. 1 p., 2 p., 3 p. reikalavimų, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, jog asmenys dirbantys valstybės tarnyboje, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, pats siekė asmeninės naudos už konkrečių neteisėtų veiksmų atlikimą vykdant įgaliojimus. T.y., už sprendimo priėmimui vyr. prokurorės kaltinamajam perduotos baudžiamosios bylos nepagrįstą ir neteisėtą nutraukimą A. S., būdamas prokuroru, reikalavo duoti kyšį ir jį priėmė. Kyšininkavimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo momento.
Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas, skirdamas kaltinamajam A. S. bausmę, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir atsiradusias pasekmes.
A. S. nusikalstamus veiksmus baudžiamasis įstatymas (Lietuvos Respublikos BK 11 str.) priskiria prie apysunkių nusikaltimų. Nors kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo padaryta didelė žala Lietuvos Respublikos prokuratūros reputacijai, tačiau A. S. charakterizuojamas teigiamai, anksčiau nusikaltęs nebuvo, asmeninės naudos siekė jau sirgdamas daugeliu susirgimų, tame tarpe ir sunkia onkologine liga.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 55 str. nuostatomis, asmeniui pirmą kartą padariusiam tyčinį apysunkį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Kaip jau buvo minėta, atsakomybę už kyšininkavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnis, kurio 2 dalies sankcijoje be laisvės atėmimo numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas.
Kolegijos manymu, įvertinus įstatymines bausmės skyrimo nuostatas ir pirmiau išdėstytas aplinkybes, esant vienai kaltinamojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant sunkinančių, bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus A. S. ne laisvės atėmimą, o kitą baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytą bausmę. Kadangi A. S. nusikalto, atlikdamas savo tiesiogines pareigas, ir padarė didelę žalą prokuratūros reputacijai, bausmės trukmė nustatytina artima maksimaliai šios bausmės ribai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 299 str., 301 str., 303 str. 2 d., 308 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. S. (A. S.) pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d. teisės dirbti darbą valstybės tarnyboje atėmimu ketveriems metams.
Kardomąją priemonę – namų areštą – palikti galioti iki nuosprendis įsiteisės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.