- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-09-02
- Bylos Nr.
- e1-943-939/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32595-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Kaltinamasis
- A. S.
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Čitavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas:
(duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnį, 4 mėnesiais viešųjų darbų, dirbant po 20 val./mėn.;
(duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnį, 8 mėnesiais viešųjų darbų, dirbant po 30 val./mėn., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. 2020 m. rugpjūčio 15 d. apie 1 val. namuose, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį šeimos narei – R. M., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, į kairį skruostą ir spyrė tris kartus į krūtinę, šiais savo veiksmais nukentėjusiajai R. M. sukėlė fizinį skausmą.
A. S., apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino ir parodė, kad su sugyventine R. M. gyvena kaip šeima, veda bendrą ūkį apie 20 metų. 2020 m. rugpjūčio 14 d. vakare namuose su sugyventine dviese išgėrė gal 20 litrų alaus. Nuo išgerto alaus buvo labai apsvaigęs, dėl girtumo ne viską gerai prisimena. Vakare jis nuėjo miegoti. Naktį, tikslesnio laiko neprisimena, jis prabudo. Tarp jo ir sugyventinės dėl kažkokių priežasčių kilo konfliktas, kurio esmės neprisimena dėl girtumo. Konflikto metu jis susinervinęs tyčia delnu sudavė prie lovos stovinčiai sugyventinei vieną smūgį į kairį skruostą bei koja spyrė tris spyrius sugyventinei į krūtinę. Sudavė delnu į skruostą ir spyrė tris spyrius į krūtinę stipriai, nes buvo supykęs ir neblaivus. R. M. pradėjo rėkti, kad iškvies policiją, susirietė, todėl suprato, kad jai sukėlė fizinį skausmą. Dėl nusikaltimo labai gailisi (b. l. 71-73, 76-77).???.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. S. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.
Nukentėjusioji R. M. paaiškino, kad apie 20 metų gyvena ir veda bendrą ūkį su sugyventiniu A. S.. 2020 m. rugpjūčio 15 d. apie 1 val. ji su A. S. namuose gėrė alų. A. S., būdamas neblaivus, lovoje pradėjo šlapintis. Tai matydama, ji šiam pasakė eiti į tualetą. Atsikėlęs A. rankos kumščiu sudavė vieną smūgį jai į kairį skruostą. Po to, koja tris kartus spyrė į krūtinę. Smurtaudamas sugyventinis jai sukėlė tik fizinį skausmą, bet jos nesužalojo. Ji į medikus nesikreipė, niekur nesigydė, gydymo išlaidų neturėjo, civilinio ieškinio nereiškia, pas teismo medicinos ekspertus apžiūrai vykti atsisako. Su sugyventiniu susitaikė, jos atsiprašė, jam pretenzijų neturi (b. l. 28-29, 31-32).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – kambarys gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-15).
Tarnybiniame pranešime „Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“ užfiksuota: nukentėjusios R. M. sužalojimai skruosto ir krūtinės srityje ir jos paaiškinimas, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. su sugyventiniu A. S. gėrė alų, šis kambaryje pradėjo šlapintis, dėl to kilo konfliktas ir A. S. koja spyrė jai tris kartus į krūtinę ir sudavė vieną smūgį į kairę veido pusę; dėl sugyventinio veiksmų ji jautė fizinį skausmą (b. l. 16-19).
Tokiu būdu įrodyta, kad kaltinamasis A. S. neblaivus tyčia sudavė kumščiu vieną smūgį šeimos narei – R. M., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, į kairį skruostą ir spyrė tris kartus į krūtinę, taip nukentėjusiajai R. M. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis visiškai prisipažino dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką be jo paties parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški, įrodyta nukentėjusiosios R. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs kaltinamojo smurtinių veiksmų pobūdį (nukentėjusiajai vieną kartą smūgiuota kumščiu ir tris kartus spirta koja), kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimus, daro išvadą, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Konstatuotina, kad nukentėjusiosios patirtas fizinis skausmas yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis smurtinius veiksmus atliko intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, šiuo atveju fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimas, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami, tačiau elgėsi pavojingai, nedėjo valinių pastangų išvengti padarinių, jų norėjo, taip sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Fizinį smurtą kaltinamasis panaudojo prieš savo šeimos narį – sugyventinę. Remiantis paminėtu, kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis A. S. teistas du kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (b. l. 43-53), keletą kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs (b. l. 55-60), nedirba (b. l. 61), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 63). Pagal pavojingumo visuomenei laipsnį kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistas.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam siūloma skirti bausmės rūšimi ir trukme (b. l. 80). Pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiajai įteiktas 2020 m. rugpjūčio 18 d., prieštaravimų prokurorės sprendimui negauta, civilinis ieškinys nepareikštas.
Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, A. S. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – viešieji darbai, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. 10.41 val. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. 10.00 val. (b. l. 66-69) (BK 66 straipsnis).
Kaltinamajam iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti kardomoji priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnis) (b. l. 78-79).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. S. paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti A. S. galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. (1 parą), A. S. išbūtą laikinajame sulaikyme, jį prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.
A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Įteikti kaltinamajam teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.