Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Prano Šimkaus,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1968 m. rugpjūčio 15 d. Rokiškyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsiskyręs, be pastovios gyvenamosios vietos, deklaruota gyvenamoji vieta - Rokiškis, Pirties g. 5, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 5 p.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

E. K. kaltinamas tuo, kad jis 2008 m. kovo 9 d. apie 22 val., Rokiškyje, Perkūno g. 4a, V. R. priklausančiame garaže, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, smogdamas metaliniu vamzdžiu ne mažiau kaip šešis smūgius V. K. į galvą ir kitas kūno vietas, smogdamas metaliniu vamzdžiu ne mažiau kaip dvylika smūgių E. J. į galvą bei smogdamas metaliniu vamzdžiu ne mažiau kaip tris smūgius B. K. į galvą, padarė šiuos sužalojimus: V. K. - muštines kaktos ir galvos plaukuotosios dalies žaizdas, poodines kraujosruvas ir nubrozdinimus galvos plaukuotojoje dalyje, dešinėje šlaunyje ir kairiame kelyje, kaukolės skliauto kaulų lūžius, kraujo išsiliejimus po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų sumušimą, dėl ko nuo įspaustinių skeveldrinių kaukolės kaulų lūžių, galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimų po minkštaisiais ir kietuoju galvos smegenų dangalais, suspaudžiant galvos smegenis, nukentėjusysis V. K. mirė; E. J. - daugybines muštines veidinės galvos dalies, kairės pakaušio pusės, plaukuotosios dalies muštines žaizdas, dešinio kaktikaulio ančio priekinės sienelės atvirą lūžį, daugybinius kaukolės veidinės dalies (nosies, viršutinio žandikaulio) lūžius, poodines kraujosruvas kairiuose vokuose, kraujo išsiliejimus po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, pamatinės galvos smegenų dalies ir smegenėlių sumušimus, dėl ko nuo daugybinių veidinės dalies kaulų sužalojimų, įkvėpus kraują į plaučius nukentėjusysis E. J. mirė; B. K. - muštines kaktos ir kairės viršugalvio - pakaušio sričių žaizdas, paviršutinius kairės kaktos pusės, nosies ir smakro odos nubrozdinimus, poodines kraujosruvas vokuose, atvirus kaukolės skliauto skeveldrinius lūžius, išsiliejus kraujui po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir skilveliuose, galvos smegenų sumušimą, dėl ko nuo atvirų įspaustinių skeveldrinių kaukolės kaulų lūžių, galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais dangalais ir skilveliuose nukentėjusioji B. K. mirė, tokiu būdu E. K. tyčia nužudė V. K., E. J. ir B. K..

Kaltinamasis E. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nurodė, kad žudyti nenorėjo – tai padarė gindamasis. Kaltinamasis parodė, kad 2008 m. kovo 9 d., apie 22 val. nuėjo į garažą, esantį Rokiškyje, Perkūno g., jis buvo nerakinamas, kam priklauso, nežino. Garaže laikydavo raktą nuo vagonėlio, kuriame nakvodavo. Tą vakarą gėrė alų, degtinę, todėl buvo neblaivus. Įėjęs į garažą, viduje pamatė tris alkoholį geriančius žmones. Viduje buvo prieblanda, nes deganti elektros lemputė buvo nuleista žemai ir apdengta skudurais. Raktą nuo vagonėlio laikydavo kombinezono, kuris kabėjo prie garažo durų, kišenėje. Paieškojęs, rakto nerado. V. K. pravarde „chacholas“, kurį žinojo iš matymo, pradėjo priekaištauti, kad čia atėjo. Su V. K. susikivirčijo. Nuėjęs prie spintelės garažo gale, atsitūpė paieškoti joje rakto. Tuo metu V. K. griebė jį už nugaros ir parvertė. Abiems besigrumiant, sudužo elektros lemputė. V. K. atstūmė, tuomet jis E. J. pasakė: „dedam jį į vietą“. Šiuos jo žodžius suprato, kad nori nužudyti, nes pagriebė apie 1,5 m ilgio vamzdį, sudavė du smūgius į ranką ir į kairį šoną. Nuo smūgių apsaugojo kopėčios, todėl sužalojimo žymių neliko. Vamzdį iš V. K. atėmė ir tuo pačiu vamzdžiu sudavė jam, po to E. J. ir B. K.. Smūgiavo nematydamas kur, nes garaže, sudužus lemputei, buvo tamsu. Buvo išsigandęs, todėl gynėsi. Kai viskas aprimo, išbėgo į lauką ant keliuko. Nusiraminęs, grįžo į garažą pasižiūrėti. Kad geriau matytųsi, įsuko kitą lempą. Kiek smūgių sudavė kiekvienam iš jų, nežino, tačiau sužalojo stipriai - matė aplinkui daug kraujo. Įsitikinęs, kad žmonės negyvi, nuėjo į policijos komisariatą ir pranešė, kad užmušė tris žmones.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis R. J., nužudytojo E. J. brolis, parodė, kad brolio nebuvo matęs apie du metus, apie jo mirtį pranešė Rokiškyje gyvenanti žmonos draugė. E. J. palaidojo jis, todėl reiškia ieškinį turtinei žalai atlyginti. Ieškinio suma - 6849,52 Lt, iš kurios išskaičiuota vienkartinė laidojimo pašalpa. Taip pat prašo priteisti 90000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kai lavoninėje pamatė savo brolį, nepažino, nes jo veidas buvo labai sužalotas. Dėl to patyrė stresą, labai pergyveno.

Nukentėjusioji V. K., nužudytosios B. K. sesuo, parodė, kad laidotuvėms išleido 4000 Lt, už juos pirkti drabužiai, karstas, sumokėta už laidojimo paslaugas, gedulingus pietus. Iš šios sumos vienkartinė laidojimo pašalpa neišskaičiuota. Ateityje statys apie 3000 Lt kainuojantį paminklą, tačiau dėl pinigų stokos jis dar neužsakytas.

Liudytojas L. V., Rokiškio PK operatyvaus valdymo specialistas, parodė, kad 2008 m. kovo 9 d., apie 21 val. į Rokiškio rajono policijos komisariato budinčią dalį atėjo E. K.. E. K. pažinojo iš matymo, nes ne kartą buvo sulaikytas, pats pasiprašydavo permiegoti, buvo benamis. E. K. pasakė: „užmušiau“. Kalbėjo nerišliai, jautėsi alkoholio kvapas, jo ranka buvo kruvina. Buvo susinervinęs, tačiau neagresyvus. E. K. pasiūlius parodyti įvykio vietą, jis su inspektoriais V. L. ir H. S. nuvažiavo į jo nurodytą garažą. E. K. buvo nustatytas girtumas .

Liudytojas V. L., Rokiškio PK apylinkės inspektorius, parodė, kad 2008 m. kovo 9 d. vakare į policijos komisariato operatyvaus valdymo poskyrį atėjo E. K.. Buvo neblaivus, ranka kruvina. Jis pasakė, kad konflikto metu užmušė garaže tris žmones. Pagal E. K. nurodymą su inspektoriumi H. S. nuvažiavo į įvykio vietą - garažą, esantį Rokiškyje, Perkūno g. Jame pamatė tris gulinčius žmones su stipriai sužalotomis galvomis, ties jų galvomis buvo daug kraujo. E. K. aiškino, kad žmones užmušė vamzdžiu. Garaže matė kruviną strypą, atremtą į stalą.

Liudytojas H. S., Rokiškio PK prevencinio skyriaus vyresnysis patrulis, parodė, kad 2008 m. kovo 9 d. po 20 val. į Rokiškio rajono policijos komisariato operatyvaus valdymo poskyrį atėjo E. K.. Jį pažinojo, nes dažnai E. K. atlikdavo arešto bausmę. E. K. buvo neblaivus: svirduliavo, nerišliai kalbėjo. Jo ranka buvo kruvina. Budinčiajam pasisakė, kad užmušė tris žmones. Pasiūlius E. K. parodyti įvykio vietą, nuvyko prie garažų, esančių Rokiškyje, Perkūno g. E. K. parodė šeštą garažą iš dešinės. Garažas buvo nerakintas, degė šviesa. Viduje buvo stalas, o už jo gulėjo negyvi du vyrai ir viena moteris. Jų veidai buvo neatpažįstami, kruvini. Kai sužinojo pavardes, paaiškėjo, kad visi trys policijai žinomi kaip asocialūs asmenys. Garaže matė metalinį vamzdį, ant kurio buvo kraujo dėmių.

Parodymų patikrinimo vietoje metu E. K. atkūrė įvykio situaciją ir manekeno pagalba pademonstravo kaip sudavė smūgius visiems trims nukentėjusiesiems į galvą. (1 t., b.l. 124-130).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad garaže, esančiame Rokiškyje, Perkūno g., apžiūros metu degė šviesa. Jame rasti V. K., E. J. ir B. K. lavonai, sulankstytas popieriaus lapas bei į stalą atremtas metalinis vamzdis su rausvomis dėmėmis. Metalinis vamzdis ir popieriaus lapas buvo išimti, apžiūrėti ir prijungti prie bylos ( 1 t., b.l. 7-21).

Teismo medicinos specialistas nustatė, kad V. K. mirė tuoj po įspaustinių skeveldrinių kaukolės kaulų lūžių, galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais ir kietuoju galvos smegenų dangalais, suspaudžiant galvos smegenis. Sužalojimai padaryti suduodant ne mažiau šešių smūgių, sumušant galvą kietu buku ribotą, briaunuotą paviršių turinčiu daiktu, kuriuo galėjo būti tyrimui pateiktas 5,9 cm skersmens, 144, 5 cm ilgio metalinis vamzdis. Ištyrus lavono kraują, rasta 3,66 prom. etilo alkoholio. Gyvam – tai sunkus girtumas (1 t., b.l. 25-29).

Teismo medicinos specialistas konstatavo, kad E. J. mirė tuoj po daugybinių veidinės dalies kaulų sužalojimų, įkvėpus kraują į plaučius. Sužalojimai padaryti suduodant į galvą ne mažiau 12 smūgių kietu buku ribotą, briaunuotą paviršių turinčiu daiktu, kuriuo galėjo būti tyrimui pateiktas 5,9 cm skersmens, 144, 5 cm ilgio metalinis vamzdis. Ištyrus lavono kraują, rasta 3,37 prom. etilo alkoholio. Gyvam – tai sunkus girtumas ( 1 t., b.l. 37-40).

Teismo medicinos specialistas nurodė, kad B. K. mirė tuoj po atvirų įspaustinių skeveldrinių kaukolės kaulų lūžių, galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais dangalais ir skilveliuose. Sužalojimai padaryti sumušant galvą kietu buku ribotą, briaunuotą paviršių turinčiu daiktu, kuriuo galėjo būti tyrimui pateiktas 5,9 cm skersmens, 144, 5 cm ilgio metalinis vamzdis. Ištyrus lavono kraują, rasta 4,22 prom. etilo alkoholio. Gyvam – tai sunkus girtumas ( 1 t, b.l. 47-50).

Teismo medicinos specialistas, 2008 m. kovo 13 d. apžiūrėjęs E. K., nustatė, kad ant jo kūno sužalojimų ar jų padarinių nėra (1 t., b.l. 132).

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje nurodoma, kad ant metalinio vamzdžio, išimto įvykio vietos apžiūros metu, rastas E. K., E. J. ir V. K. kraujas su 99,999999999% tikimybe. Ant E. K. dešinio bato rastas V. K. kraujas su 99,999999999% tikimybe. Nuoplovose nuo E. K. rankų, popieriaus lapo, E. K. striukės, džinsinių kelnių, kairio bato rastas E. K. kraujas su 99,999999999% tikimybe ( 1 t., b.1.71-82).

Daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad ant nužudytųjų V. K., E. J., B. K. drabužių: striukių, kelnių ir batų yra daug rausvos spalvos dėmių, panašių į kraują ( 1 t., b.l. 53-67).

2008 m. kovo 9 d., 22.50 val. E. K. nustatytas 2,63 promilių girtumas ( 1 t., b.l. 108).

Stacionarinės kompleksinės teismo psichiatrinės ekspertizės metu E. K. nustatytas priklausomybės alkoholiui sindromas. Nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir galėjo visiškai valdyti savo veiksmus. Dėl psichikos būklės su E. K. gali būti atliekami procesiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai, jis gali dalyvauti teismo posėdyje. Priverstinis gydymas nereikalingas (2 t., b.l. 47).

Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.

Iš teismo medicinos specialisto išvadų matyti, kad V. K., E. J. ir B. K. mirė nuo galvos sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti sumušant galvą kietu buku ribotą, briaunuotą paviršių turinčiu daiktu. Pagal šiame nuosprendyje aptartus įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolus, specialistų išvadas, darytina išvada, kad tuo daiktu galėjo būti 5,9 cm skersmens, 144, 5 cm ilgio metalinis vamzdis. Įvykio liudytojų nėra, tačiau E. K. prisipažinimu, kad šiuos žmones nužudė jis, abejoti nėra pagrindo. Po įvykio pats nuėjo į policijos komisariatą, pranešė, kad nužudė tris žmones ir palydėjo pareigūnus į įvykio vietą. Sekančią dieną davė išsamius parodymus apie tai, kaip jis, atėjęs į apleistą nerakinamą garažą, rado jame tris alkoholį geriančius žmones. Garaže E. K. laikydavo raktą nuo vagonėlio, kuriame nakvodavo, todėl, kaip įprastai, atėjo to rakto pasiimti. Vienas iš ten buvusių žmonių - V. K., kurį žinojo iš matymo pravarde „chacholas“, pradėjo priekaištauti, kad jis atėjo. Su V. K. susiginčijo, kilo konfliktas. Pirmas smūgius metaliniu vamzdžiu sudavė V. K., prieš tai pasakęs “dedam jį į vietą”. Šiuos žodžius E. K. suprato kaip ketinimą jį nužudyti, todėl, atėmęs vamzdį, ėmė juo gintis, suduodamas V. K., po to E. J. ir B. K.. Teisiamojo posėdžio metu E. K. parodė, kad besigrumiant, sudužo lempa, todėl tamsoje smūgiavo nežiūrėdamas kur – į galvą nukentėjusiesiems netaikė. Šie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekimas sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad smūgiavo visiems trims, būtent, į galvą. Parodymų patikrinimo metu E. K. atkūrė įvykio situaciją ir manekeno pagalba taip pat pademonstravo smūgius visiems trims nukentėjusiesiems į galvą. Smūgiavo, kol pasidarė tylu. Atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, lempa garaže degė. Išsamiame įvykio vietos apžiūros protokole neužfiksuotos sudužusios lempos šukės. Jo ikiteisminio tyrimo metu apibūdintų smūgių lokalizacija, intensyvumas atitinka teismo medicinos specialisto nustatytus kūno sužalojimus, nuo kurių nukentėjusieji mirė. Įvykio metu E. K. buvo susižalojęs ranką, policijos pareigūnai matė, kad ji kraujavo. Jo kraujas, anot teismo medicinos instituto serologijos specialisto išvados, rastas ir ant metalinio vamzdžio su 99,999999999% tikimybe. Ant E. K. dešinio bato rastas V. K. kraujas su 99,999999999% tikimybe. Visi trys žmonės užmušti tuo pačiu strypu. Seka išvada, kad tarp E. K. veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

E. K., smūgiuodamas metaliniu vamzdžiu nukentėjusiesiems į gyvybiškai svarbią ir labiausiai pažeidžiamą kūno dalį - galvą, suvokė, kad kėsinasi į tų žmonių gyvybę, numatė, kad tokie jo veiksmai gali sukelti nukentėjusiųjų mirtį, ir to norėjo, nes, anot kaltinamojo, mušti nustojo tik kai „tapo tylu“, t.y. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia.

Taigi, ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad E. K. dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, smogdamas metaliniu vamzdžiu ne mažiau šešių smūgių V. K. į galvą ir kitas kūno vietas, ne mažiau dvylikos smūgių E. J. į galvą ir ne mažiau trijų smūgių B. K. į galvą, tyčia nužudė V. K., E. J. ir B. K.. Ši veika atitinka Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 5 p.

Iš E. K. parodymų seka, kad pirmas metaline lazda jį puolė V. K. - sudavė du smūgius: į ranką ir į kairį šoną. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo medicinos specialistas, apžiūrėjęs E. K., sužalojimų nerado (1 t., b.l. 132). Pats kaltinamasis pripažino, kad smūgiai nebuvo stiprūs. Įvertinus kitas aplinkybes: amžių (įvykio dieną E. K. buvo trisdešimt devynerių metų, o V. K. – keturiasdešimt aštuonerių), girtumą (E. K. kraujyje rasta 2,63 prom. etilo alkoholio, o V. K. kraujyje – 3,66 prom. etilo alkoholio), darytina išvada, kad realaus pavojaus gyvybei ar sveikatai V. K. veiksmai nekėlė. Be to E. K., lengvai iš jo atėmęs metalinį vamzdį, mirtinai sumušė ne tik V. K., bet ir jokio ginklo ar įrankio rankose neturėjusius E. J. ir B. K.. Todėl negalima laikyti, kad V. K., E. J. ir B. K. kaltinamasis nužudė būdamas didžiai susijaudinęs ar peržengdamas būtinosios ginties ribas.

Nors kaltinamasis E. K. teisiamojo posėdžio metu dėl įvykio aplinkybių parodymus keitė, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad iš karto po įvykio pats savo noru atvyko į policijos komisariatą ir pranešė apie jo paties padarytą nusikaltimą. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė. Atlygino dalį žalos nukentėjusiajam R. J. (2 t., b.l. 91). Minėtos dvi aplinkybės pripažintinos atsakomybę lengvinančiomis (BK 59 str. 1 d. 2 ir 3p.). Atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Įvertinus paminėtas atsakomybę lengvinančias ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jų pobūdį, tarpusavio santykį, pačių nukentėjusiųjų netinkamo elgesio ir asocialaus gyvenimo būdo įtaką nusikaltimo padarymui, kaltinamajam E. K. griežčiausia, BK 129 str. 2 d. 5 p. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos neskirtina. Bausmės dydžiui įtakos turi tai, kad nužudyti trys žmones. Nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), kaltė pasireiškė tiesiogine apibrėžta tyčia. Įstatymo prasme E. K. neteistas, tačiau išnykę teistumai už tyčinį apysunkį kūno sužalojimą (1961 m. BK 112 str. 2 d.) ir žiaurų kankinimą (1961 m. BK 117 str. 3 d.) charakterizuoja E. K. neigiamai (2 t., b.l. 7-9): atlikęs laisvės atėmimo bausmę, nepasitaisė, o padarė žymiai sunkesnį smurtinį nusikaltimą. Iki nusikaltimo padarymo niekur nedirbo, penkis kartus baustas administracine tvarka dėl alkoholinių gėrimų gėrimo arba girto pasirodymą viešosiose vietose (2 t., b.l. 22). Įvertinus paminėtas aplinkybes, bausmės tikslai bus pasiekti, skiriant tik griežčiausią terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nukentėjusysis R. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį 6849,52 Lt turtinei žalai atlyginti (vienkartinė laidojimo pašalpa iš šios sumos išskaičiuota) ir 90000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b.l. 41-47). Turtinę žalą sudaro išlaidos laidojimo paslaugoms, giedoriams, gedulingiems pietums, paminklui ir kt. Dalį žalos – 100 Lt E. K. atlygino (2 t., b.l. 91), todėl ieškinys mažintinas iki 6749,52 Lt. Dalis išlaidų (laidojimo paslaugos, mirusiojo paruošimas, maistas, paminklo pagaminimas) pagrįsta kvitais, dalis – ne (2 t., b.l. 93-94). Tačiau, atsižvelgus į laidojimo apeigų tradicijas, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, išlaidos yra realios, kaltinamasis su jomis sutiko, todėl priteistinos nukentėjusiajam.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nusikaltimu nužudytas R. J. brolis. Neabejotina, kad dėl brolio smurtinės mirties R. J. patyrė nepatogumus, išgyvenimus, emocinę depresiją. Pamatęs lavoninėje savo negyvą brolį, neatpažįstamai sudaužytą, patyrė dvasinį sukrėtimą. E. K. kaltė pasireiškė tiesiogine tyčia. Materialinė kaltinamojo padėtis bloga: nedirba, santaupų ar nekilnojamojo turto neturi, be pastovios gyvenamosios vietos. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr. (75) 7 19 punkte suformuluotą teisės į neturtinės žalos atlyginimą kriterijų – neturtinės žalos reikalaujančių asmenų santykių pobūdį. Pagal šį kriterijų santykiai turi būti draugiški iki mirties, pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu. Teisiamojo posėdžio metu R. J. parodė, kad broliu nesirūpino ir nebendravo, jo nebuvo matęs apie du metus. Atsižvelgus į paminėtas aplinkybes bei į paties nukentėjusiojo E. J. netinkamą elgesį ir gyvenimo būdą, R. J. ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant 20 000 Lt. Nukentėjusioji V. K. byloje pareiškė 4000 Lt civilinį ieškinį laidojimo išlaidoms atlyginti. Iš šios sumos neišminusuota vienkartinė laidojimo pašalpa – 1040 Lt (Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, 2006 m. gruodžio 7 d., Nr. X-963, 8 str. ir Lietuvos Respublikos įstatymas dėl paramos mirties atveju 1993 m. gruodžio 23 d. Nr. I-348, 2 str.) todėl priteistina suma mažintina iki 2960 Lt (4000 Lt -1040 Lt = 2960 Lt). Kvitais pagrįsta tik 1683,20 Lt (1 t., b.l. 96-99), kitas išlaidas pagrindžiančių dokumentų nukentėjusioji neišsaugojo. Tačiau, atsižvelgus į laidojimo apeigų tradicijas, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, išlaidos yra realios, dėl jų dydžio kaltinamasis E. K. neprieštaravo, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

V. K. statys apie 3000 Lt kainuojantį paminklą, todėl šioje dalyje pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą.

Ikiteisminio tyrimo metu paimti turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti daiktai:

1. V. K. kraujas marlėje, nagai su panagių turiniu, plaukai, B. K.

kraujas marlėje, nagai su panagių turiniu, plaukai; E. J. kraujas marlėje, nagai su panagių turiniu, plaukai; E. K. kraujas marlėje, nuoplova nuo E. K. kairės rankos, nuoplova nuo E. K. dešinės rankos, kontrolinis marlės paketas, baltas popieriaus lapas (paimtas įvykio vietoje) su kraujo pėdsakais; cigarečių nuorūkos trijuose vokuose,

2. E. K. odinė striukė, E. K. džinsinės kelnės, E. K. žieminiai batai;

3. E. J. drabužiai: džinsinės kelnės, striukė, džemperis, megztinis, sportinės

kelnės, juodos spalvos bliuzonas, batai;

margas megztinis, džemperis, marškinėliai, kepurė, kojinių pora, batai (supakuota dėžėje);

marškinėliai, sportinės kelnės, kojinių pora;

teisiamojo posėdžio metu ištirti ir pripažinti įrodymais, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintini.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

NUSPR ENDĖ:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 5 p. ir nubausti laisvės atėmimu 20 (dvidešimčiai) metų.

Laisvės atėmimo bausmę E. K. paskirti atlikti pirmus penkis metus kalėjime, likusius – pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2008 m. spalio 30 d.

Į bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2008 m. kovo 9 d. iki 2008 m. spalio 30 d., išbūtą sulaikyme ir suėmime.

Nukentėjusiojo R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti R. J. iš E. K. 6749,52 Lt turtinei žalai atlyginti ir 20 000 Lt - neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti V. K. iš E. K. 2 960 Lt turtinei žalai atlyginti.

V. K. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą dėl išlaidų už paminklo pagaminimą.

Kardomąją priemonę – suėmimą E. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: vokus su E. K., V.K, E. J. ir B. K.

biologiniais pavyzdžiais, o taip pat E. K., V. K., E. J. ir B. K. drabužius bei metalinį vamzdį sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.