- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-11
- Bylos Nr.
- 2S-1403-230/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02503-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- R. R.
- Ieškovas
- I. R.
- Trečiasis asmuo
- R. P.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-5775-918/2013 pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui R. R., tretiesiems asmenims R. P., R. P., dalyvaujant teikiančiai išvadą institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinų kaltės, padalyti santuokos metu įgytą turtą, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vaiko motina - ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui iki jo pilnametystės. Ieškovė teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bylos išnagrinėjimo uždrausti atsakovui lankytis ieškovės gyvenamojoje ir darbo vietose ieškovės darbo valandomis. Nurodė, kad atsakovas ją persekioja, grasina, įžeidinėja, stumdo mažametės dukters M. R. akivaizdoje. Toks atsakovo elgesys verčia ieškovę jaustis nesaugiai, kenkia nepilnamečiam vaikui. Atsakovas žino ieškovės darbo grafiką, su kitais asmenimis laukia jos prie automobilio, naudoja psichologinį ir fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu matant jos klientams, taip menkina ieškovės kaip sporto trenerės reputaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, 2013 m. balandžio 22 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis iki teismo sprendimo priėmimo atsakovui uždraudė lankytis:
1. Ieškovės I. R. gyvenamojoje vietovėje visą parą - bute adresu (duomenys neskelbtini) ir šio gyvenamojo namo kieme (butas priklauso kartu gyvenantiems ieškovės tėvams R. P. ir R. P.);
2. Kauno Tito Masiulio jaunimo mokykloje adresu (duomenys neskelbtini), bei šios mokyklos automobilių stovėjimo aikštelėje ieškovės I. R. darbo metu - nuo pirmadienio iki penktadienio 16-20 valandomis;
3. Sporto klube Impuls (Žalgirio arenoje) bei šio sporto klubo automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini) ieškovės I. R. darbo metu – pirmadieniais 10-16 valandomis, antradieniais 11-17 valandomis, trečiadieniais 10-16 valandomis, ketvirtadieniais 11- 15 valandomis, penktadieniais 11-17 valandomis;
4. Kauno jogos studijoje (duomenys neskelbtini) ieškovės I. R. darbo metu antradieniais 11-14 valandomis ir ketvirtadieniais 11-14 valandomis;
5. Sporto klube Impuls (laisvalaikio ir pramogų centre Oazė), (duomenys neskelbtini) ieškovės I. R. darbo metu - šeštadieniais 11-13 valandomis.
Šalies argumentai
Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus jos rašytus prašymus policijai dėl atsakovo grasinimų ir smurtinių veiksmų, Kauno VPK nutarimuose išdėstytas aplinkybes, ieškovės bendradarbių pareiškimą policijai dėl atsakovo trukdymo darbui ir klientų gąsdinimo, sprendė, kad yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes dėl atsakovo veiksmų ieškovė jaučiasi nesaugi, trikdomas jos asmeninis ir profesinis gyvenimas, žeminama jos reputacija. Be to, trukdydamas ieškovę darbe, atsakovas pažeidžia ne tik jos teises, bet ir klientų interesus. Teismas nurodė, kad abu tėvai privalo stengtis sukurti nepilnametei dukrai kiek įmanoma stabilesnę psichologinę aplinką. Šalių nepilnametė dukra gyvena kartu su ieškove ieškovės tėvų bute. Kadangi atsakovo netinkamas elgesys ieškovės atžvilgiu matant nepilnametei dukrai vaiką gali traumuoti psichologiškai, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė ir į vaiko interesus bei būtinybę augti saugioje ir stabilioje aplinkoje. Teismas sprendė, kad uždraudimas atsakovui lankytis ieškovės ir nepilnametės dukters gyvenamojoje vietoje apsaugos vaiką nuo neigiamų išgyvenimų matant nuolat konfliktuojančius tėvus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą atmesti. Nurodo, jog skundžiama nutartis neteisėta ir nepagrįsta dėl šių argumentų:
1) Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieškovės teiginiais, neatsižvelgdamas į atsakovo argumentus, todėl padarė klaidingą išvadą dėl ieškovės prašyme nurodytų grėsmių egzistavimo. Ieškovės teiginiai, kad ji atsakovo yra persekiojama, kad atsakovas bando įeiti į jos tėvų butą, yra nepagrįsti, kadangi atsakovas siekia su ieškove pasikalbėti, išsiaiškinti, kas jų santuokoje yra negerai, susitaikyti, taip pat pasimatyti su dukra. Kadangi ieškovė neatsiliepdavo į jo telefoninius skambučius, neatsakydavo į telefonines žinutes, atsakovui siekiant pasimatyti su dukra, teliko nuvykti ieškovės gyvenamosios vietos adresu. Apeliantas neneigia, kad buvo nuvykęs pas ieškovę į Kauno Tito Masiulio vidurinę mokyklą, kur ieškovė veda grupinių užsiėmimų treniruotes, tačiau teigia, kad nepagrįsti ieškovės teiginiai dėl psichologinio ir fizinio smurto prieš ją vartojimo. Apeliantas į ieškovės darbovietę buvo nuvykęs su broliu, o ne su kitais asmenimis, kaip nurodo ieškovė, ir siekė su ieškove ramiai pasikalbėti, nevartojant jokių necenzūrinių žodžių, neįžeidinėjant nei ieškovės, nei jos klienčių. Apeliantas nurodo, kad uždraudus jam lankytis ieškovės gyvenamojoje ir darbo vietose, yra užkertamas kelias šalims išsaugoti santuoką, apsunkinamas bendravimas su dukra, dėl ko teismas nepasisakė.
2) Ieškovės teiginiai, kad atsakovas jai grasina, įžeidinėja, plūsta necenzūriniais žodžiais, naudoja psichologinį bei fizinį smurtą nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nesant realios grėsmės, o apsiribojant tik ieškovės teiginiais. Ieškovės rašyti prašymai policijai dėl atsakovo grasinimų ir smurtinių veiksmų, Kauno VPK nutarimuose išdėstytos aplinkybės ieškovės prašyme nurodytų teiginių nepatvirtina, teismas šiuos įrodymus turėjo vertinti kritiškai. Šie įrodymai suponuoja priešingą išvadą, kad ieškovė yra linkusi nepagrįstai apkaltinti atsakovą, nepagrįstai kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl neva daromų nusikalstamų veikų. Atsakovas yra ieškovės nepagrįstai apkaltintas, o ieškovės pareiškimai vertintini kritiškai dėl galiojančios nekaltumo prezumpcijos. Atsakovo pateiktos charakteristikos patvirtina, kad jis nekonfliktiškas žmogus, rimtas, ramaus būdo žmogus.
3) Nepagrįstas teismo draudimas atsakovui lankytis Tito Masiulio jaunimo mokykloje adresu (duomenys neskelbtini) bei šios mokyklos automobilių stovėjimo aikštelėje, ieškovės darbo metu - nuo pirmadienio iki penktadienio 16-20 valandomis. Šioje mokykloje yra įkurtas sporto klubas ,,Oriono takas“, kuriame atsakovas sportuodavo vakarais po darbo. Ieškovė, žinodama šią aplinkybę, nesąžiningai elgdamasi ir siekdama teisinėmis priemonėmis pakenkti atsakovui, prašymą suformulavo taip, kad atsakovui būtų uždrausta lankytis visoje mokykloje, įskaitant ir mokyklos patalpas, kuriose įrengtas minėtas sporto klubas, nors ieškovė grupines treniruotes veda tik mokyklos salėje.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundo argumentai nepagrįsi, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino rašytinius įrodymus ir darė pagrįstą išvadą, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė jausis nesaugi, bus trikdomas jos asmeninis ir profesinis gyvenimas, žeminama reputacija. Ieškovė laiko nepagrįstais skundo argumentus, jog ji kreipdamasi į teisėsaugos institucijas siekia apkaltinti atsakovą dėl neva padarytų nusikalstamų veikų. Ieškovė teigia priešingai, jog ji tokiu būdu siekia apsaugoti save ir mažametę dukrą nuo netinkamo atsakovo elgesio su ja ir jų dukra ir kad būtų įvertintas atsakovo elgesys. Nurodo, kad skundo argumentas, jog dėl teismo pritaikytų apribojimų atsakovui suvaržyta teisė sportuoti sporto klube ,,Orionas“, įvertinus atsakovo elgesį ir veiksmus, yra teisiškai nereikšmingas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliantas 2013-06-21 pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą prijungti prie bylos papildomus rašytinius įrodymus atskirojo skundo aplinkybėms pagrįsti, t. y. 2013-06-07 Kauno apylinkės teismo nutarimą, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje A2.9-3743-825/2013, 2013-05-13 VšĮ Kauno jogos studija raštą, informaciją apie ieškovės vedamus grupinius užsiėmimus. Pateikti rašytiniai įrodymai susiję su byla, apelianto gauti po atskirojo skundo priėmimo ir bylos išsiuntimo į apeliacinės instancijos teismą, todėl priimtini ir prijungtini prie nagrinėjamos bylos (CPK 314 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena jų - uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose (CPK 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kurią lemia tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti vaiko ar kito sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės bei teisėti interesai. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
Apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus ir remdamasis vien tik ieškovės nurodytais teiginiais, nenustatęs, ar ieškovės nurodytos grėsmės objektyviai egzistuoja, ir tuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei CK 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatyme yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), pagal kurią apie tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas gali konstatuoti tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl jų egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių (faktų) buvimą tada, kai byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tos aplinkybės (faktai) buvo, negu kad jų nebuvo. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, tačiau teismas turi įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė, t. y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šiuo metu pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį, kuriuo ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, taip pat išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus (b. l. 32-36). Atsakovas byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, taip pat reiškia reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (b l. 50-55). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, abu sutuoktiniai pripažįsta, kad santuoka tarp jų faktiškai iširusi, ieškovė atsakovą kaltina jos persekiojimu, įžeidinėjimu, psichologiniu ir fiziniu smurtu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje pateikti įrodymai – 2012-07-26 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 42-43), 2013-03-01 nutarimas nepradėti administracinio tesiės pažeidimo bylos teisenos (b. l. 44), 2013-04-19 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 85-86), atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktas Kauno apylinkės teismo 2013-06-07 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą atsakovo atžvilgiu (b. l. 94-96) patvirtina aplinkybes, kad tarp šalių vyksta nuolatiniai ginčai, šeimyniniai konfliktai vyksta ir pašalinių asmenų akivaizdoje. Nors ieškovės pareiškimuose, kurių pagrindu buvo atliekami tyrimai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar administracinio teisės pažeidimo bylos atsakovui iškėlimo, nurodytos atsakovo netinkamo elgesio aplinkybės nebuvo pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą ar atsakovą patraukti administracinėn atsakomybėn, kadangi atsakovo elgesys nebuvo toks pavojingas, žalingas ir priešingas visuomenei, jos yra pakankamas įrodymas pagrįsti aplinkybę, kad atsakovo elgesys ieškovę priverčia jaustis nesaugiai, ją žemina. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir pats atsakovas, skunde teigdamas, kad jis buvo nuvykęs į ieškovės darbo vietą kartu su broliu, kuris visą atsakovo pokalbį su ieškove, jos klientėmis filmavo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, padaręs tinkamą išvadą, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovas jai grasina, ją įžeidinėja, stumdo mažametės dukters akivaizdoje, ir tuo yra trikdomas jos asmeninis bei profesinis gyvenimas, žeminama reputacija, taip pat daroma žalinga įtaka jų mažametei dukrai, yra tiesiogiai susijusios su būtinybe ginti ieškovės interesus bei prioritetiškai ginti nepilnamečio vaiko teises ir interesus. Teismas pagrįstai nurodė, kad esant itin konfliktiškiems santykiams tarp tėvų, prioritetas turi būti teikiamas mažamečio vaiko saugiai aplinkai užtikrinti, todėl uždraudimas atsakovui lankytis ieškovės ir nepilnametės dukters gyvenamojoje vietoje apsaugos vaiką nuo neigiamų išgyvenimų. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pirmosios instancijos teismo argumentus pagrįstais, jų nepaneigia ir apelianto nurodyti argumentai bei pateikti rašytiniai įrodymai.
Apeliantas nurodo, kad teismas, uždraudęs jam lankytis ieškovės tėvų namuose, kur gyvena ieškovė su jų dukra ir nepasisakęs dėl jo bendravimo su dukra tvarkos, apsunkino šį bendravimą, ko ir siekė ieškovė. Šie atsakovo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, kadangi bendravimo su dukra klausimas yra išspręstas atskiru teismo procesiniu sprendimu. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas, 2013 m. gegužės 15 d. nutartimi taikydamas laikinąsias apsaugos priemones iki bylos išnagrinėjimo, nustatė nepilnametės M. gyvenamąją vietą su motina I. R., taip pat nustatė laikinąją atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra M. tvarką.
Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai uždraudė atsakovui lankytis Tito Masiulio jaunimo mokykloje, kurioje yra įsikūręs jo lankomas sporto klubas, bei šios mokyklos automobilių stovėjimo aikštelėje, ieškovės darbo metu - nuo pirmadienio iki penktadienio 16-20 valandomis. Nurodo, kad šį sporto klubą lanko labai seniai, sportuoja vakarais po darbo. Tačiau jokių įrodymų apie savo darbovietę, darbo valandas, ir įrodymų, kad klubą lanko būtent 16-20 valandomis, nėra pateikęs, todėl šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas visada susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos yra pritaikytos, teisių ar interesų suvaržymu. Be to, nagrinėjamu atveju pripažintina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu atsakovo teisėti interesai bus apriboti mažiau, nei būtų pažeistos ieškovės asmeninės teisės šių priemonių netaikius, jomis pašalinama konflikto didėjimo tarp šalių grėsmė, kuri daro neigiamą įtaką mažamečiam vaikui.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.