Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė, sekretoriaujant Živilei Vološinienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. V. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2014 m. gruodžio 19 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad nuo 2009 m. iki 2014 metų dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti, dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ nusikalstamo susivienijimo veikloje kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais A. P., D. P., N. T., K. L., A. R., T. P. ir kitais, veikdamas savo bei nusikalstamo susivienijimo naudai, 2009–2013 metų laikotarpiu neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu – 16-20 kg narkotinės medžiagos kokaino, jį gabeno iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai platino; neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 45,85 kg narkotinės medžiagos kokaino Brazilijos Federacinėje Respublikoje, jį gabeno iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, laikė Ispanijos Karalystėje su tikslu neteisėtai pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai platinti.

2013 m. gruodžio 19 d. T. V. laikinai sulaikytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi T. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas to paties teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Teismas nutartyje nustatė vieną suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalyje, tačiau konstatuodamas, kad neišnyko paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo pagrindai ir sąlygos, nurodo į pagrindų daugetą. Kaltinamasis atkreipia dėmesį, jog ankstesnėse nutartyse buvo nustatytas ir kitas suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, apie kurį teismas nieko nepasisakė.

Viena iš būtinų suėmimo taikymo sąlygų – duomenų pakankamumas, kad būtent kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių jį dalyvavus inkriminuojamose nusikalstamose veikose.

Suėmimo terminas tęsiamas, nesilaikant EŽTT praktikos. Konstatuojant šį pagrindą, turi būti duomenų, jog kaltinamasis atliks atitinkamus veiksmus, t. y. bėgs (slėpsis) nuo teismo ar kitaip trukdys procesui. Be to, suėmimas negali būti nuolat tęsiamas, remiantis tik formaliais teiginiais, kad asmuo gali bėgti (slėptis) tik dėl to, jog kaltinamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas ir jam gresia griežta įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Kardomoji priemonė – suėmimas jam taikoma jau pakankamai ilgą laiką, o toks ilgas suėmimo termino tęsimas padarius nesmurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas gali sąlygoti išankstinę nuomonę dėl jo kaltumo ir nubaudimo. Kardomosios priemonės – suėmimo taikymo šiuo pagrindu negali nulemti nei didelė bylos apimtis, nei ypatingas bylos sudėtingumas. Didėja tikimybė, kad ilgą laiką jį laikant suimtą bus pažeistos Baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 straipsnio bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos. Gresiančios bausmės griežtumas taip pat nėra pakankamas pagrindas pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą tuo pagrindu, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Lietuvoje jį saisto tvirti socialiniai ryšiai su tėvais ir mažamečiu vaiku. Šiuo metu vaiką augina neįgali motina, kuri serga onkologine liga. Iki sulaikymo jis prižiūrėdavo sunkiai sergančią motiną, dirbo, studijavo. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas jau seniai, jis turėjo galimybę pasislėpti ir neatvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau to nepadarė, atvyko į teismo posėdį, kur ir buvo sulaikytas. Tokie veiksmai parodo jį neturint pagrindo bėgti ir slėptis nuo teismo. Net būdamas suimtas jis elgiasi tinkamai, palaiko ryšius su artimaisiais, tai patvirtina pateikti dokumentai.

Iki sulaikymo T. V. turėjo pragyvenimo šaltinį, nėra jokių įrodymų, jog būtų gavęs kokių nors nelegalių pajamų ar gyvenęs iš nusikalstamos veiklos.

Skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje tik formaliai nurodyta, kad neišnyko paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo pagrindai ir sąlygos, tačiau nurodytas tik vienas pagrindas ir visiškai neaišku, kokiais kitais pagrindais buvo pratęstas suėmimo terminas. Nutartyje taip pat nėra nurodyta nė vieno motyvo, kuris pagrįstų išvadą, kodėl kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis kardomosiomis priemonėmis. Juo labiau kad šeima pasiryžusi sumokėti pakankamo dydžio užstatą. Šios bylos nagrinėjimas teisme gali užsitęsti, todėl užstatas būtų pakankama priemonė užtikrinti BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimą.

Toliau taikant pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, iš esmės pažeidžiamos minimalios T. V. teisių, įtvirtintų Konvencijoje, garantijos bei Baudžiamojo proceso kodekso įtvirtintos bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo taisyklės, taip pat proporcingumo principas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. V. skundas atmetamas.

Skiriant T. V. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, nepažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos.

Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms, taip pat bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje bylos medžiagoje yra sąlygos T. V. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.

Nagrinėdamas skundą aukštesnysis teismas tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Nei svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti, tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą. Atsižvelgiant į tai, nenagrinėjami skundo teiginiai dėl T. V. nekaltumo.

Būtina suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Nagrinėjant skundą vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamus nusikaltimus.

Baudžiamojoje byloje esantys teisėtais būdais gauti duomenys aukštesniajam teismui leidžia taip manyti. Tokie duomenys yra liudytojų V. V., V. Š., A. P., M. K., E. R. parodymai, taip pat duomenys, užfiksuoti asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, parodymų patikrinimo vietoje, kratų, akistatos protokoluose, specialistų išvadose, slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose, užsienio valstybių pateiktuose dokumentuose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

Pratęsdamas kaltinamajam T. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, apygardos teismas nurodė priimto sprendimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, švelnesne kardomąja priemone nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą šiuo pagrindu.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

T. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys), už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis leidžia skirti (pratęsti) suėmimą aptariamu pagrindu.

Kita vertus, iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas, pratęsęs T. V. suėmimo terminą, vertino ne tik gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai nurodė, jog šiuo atveju ne mažiau reikšmingos kitos aplinkybės, o būtent, kad T. V. turi ryšių užsienyje, kuriais gali pasinaudoti. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog tai patvirtina ne tik tarptautinis jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, bet ir byloje pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad kaltinamojo vaiko motina gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje (111 t., 179 b. l.).

Nurodytų aplinkybių visetas leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje T. V. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, siekdamas išvengti jam galimai gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės.

Skunde nurodomi jo turimi socialiniai ryšiai (šeiminiai ryšiai su tėvais, vaiku, darbas), tai, kad kaltinamasis nesislapstė prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, tinkamas elgesys suimtojo laikymo vietoje yra reikšmingos aplinkybės, tačiau nepašalina teismo nustatyto suėmimo pratęsimo pagrindo.

Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindas, dėl kurio T. V. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

Neanalizuojami skundo argumentai, jog skundžiamoje nutartyje nepasisakyta dėl kitų teismo nenustatytų pagrindų, nes kardomoji priemonė pratęsta tik vienu įstatymo numatytu pagrindu.

Baudžiamoji byla, kurioje T. V. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, 2014 m. liepos 21 d. perduota Klaipėdos apygardos teismui, todėl teismo nesaisto BPK 127 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminai. Baudžiamojo proceso įstatymas bendrą suėmimo taikymo trukmę riboja tik ikiteisminio tyrimo metu.

Kaltinamasis skunde akcentuoja suėmime išbūtą laiką. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal suformuotą teismų praktiką viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nusikaltimų, kuriais kaltinamas T. V., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas leidžia ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Juo labiau kad maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas. Kiek ilgai kardomoji priemonė turi būti taikoma, kada jos taikymas tampa nebereikalingas, būtina vertinti konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes.

Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo T. V. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas.

Vadovaujantis EŽTT praktika (aukštesnysis teismas įvertino, kad skunde ją gana gausiai nurodė kaltinamasis), besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, o jis, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti bei teisiškai įvertinti galimai nusikalstamo susivienijimo narių padarytas visuomenei labai pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – kokaino disponavimu, platinimu ir jo kontrabanda.

Aukštesnysis teismas sutinka, kad T. V. suimtas ilgą laiką, tačiau skundžiamoje ir šioje nutartyse išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, jog ilgas suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka Konvencijos, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, teismų suformuotą praktiką bei EŽTT suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo. Nėra pagrindo teigti, kad tęsiamas suėmimas gali pažeisti Konstitucijos 20 straipsnio nuostatas.

Kaltinamasis skunde pasisakė dėl galimybės suėmimą pakeisti į užstatą ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones. Aukštesniajam teismui pripažinus, kad suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, šioje nutartyje nedėstomi argumentai dėl netikslingumo griežčiausią kardomąją priemonę keisti į švelnesnes. Akivaizdu, jog pripažinęs esant neišnykusį suėmimo taikymo pagrindą, apygardos teismas taip pat nedėstė argumentų, kodėl negalima taikyti švelnesnių kardomųjų priemonių. Dėl to nėra pagrindo skundžiamą nutartį vertinti kaip tendencingą, šališką ir neteisingą.

Kaltinamasis skunde nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 50, tačiau šis dokumentas neturi privalomos galios. Teisės šaltinis yra teismų praktika, kurią formuoja bylas nagrinėjantys nacionaliniai ir tarptautinės jurisdikcijos teismai.

Išdėstyti motyvai aukštesniajam teismui leidžia teigti, kad suėmimas įstatymo numatytu pagrindu pratęstas pagrįstai. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo T. V. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.