Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs S. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo A. S. nutarimo administracinėje byloje Nr. MD-VM00ANN-98689882-17 panaikinimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017-06-01 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas S. B. skundas dėl Vilniaus teritorinės muitinės Muitinės direktoriaus pavaduotojo A. S. nutarimo administracinėje byloje Nr. MD-VM00ANN-98689882-17 panaikinimo. Pastaruoju nutarimu S. B. buvo pripažintas kaltu, įvykdęs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 436 straipsnio 4 dalyje ir nubaustas 70 eurų bauda. Skunde pareiškėjas nurodė, kad su jam paskirta nuobauda nesutinka, nes priimant skundžiamą nutarimą liko neįvertintos esminės faktinės aplinkybės, nes muitinės pareigūnai aiškinantis įvykio aplinkybės dėl pareiškėjo vairuojamos bei sustabdytos transporto priemonės patikrinimo, S. B. manymu neteisingai interpretavo Europos sutartį dėl pavojingų krovininių tarptautinių vežimų keliais (ADRT) 1.1.3.3 punkto reikalavimą, nes jis vairuojamam automobiliui turėjo ADR pažymėjimą, jis vairavo vilkiką su puspriekabė, kurioje buvo įrengta ADR atitinkantį įrangą, todėl pareigūnai nepagrįstai konstatavo aukščiau minėto norminio akto reikalavimo pažeidimą. Mano, kad jam ANK protokolas surašytas nepagrįstai, todėl turi būti panaikintas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme S. B. skundas išnagrinėtas nedalyvaujant pareiškėjui. Skundo medžiagos duomenimis S. B. yra Baltarusijos Respublikos pilietis, jis dirba (duomenys neskelbtini), tolimųjų reisų vairuotoju. Bylos duomenimis, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo siunčiami šaukimai į S. B. darbovietę (b. l. 40), jis pasirašytinai gavo šaukimą (b. l. 51), susisiekus telefonu su S. B., pastarasis patvirtino, kad apie 2017-09-20 teismo posėdį jam yra žinoma, jis įsipareigojo atvykti, tačiau dėl teismui nežinomų priežasčių S. B. neatvyko, todėl teisme jo gautas skundas išnagrinėtas jam nedalyvaujant (ANK 630 straipsnio 2 dalis, 629 straipsnio 1 dalis). Teismas suteikė galimybę procese dalyvauti skundo pareiškėjui ir teikti paaiškinimus, dalyvauti tiriant įrodymus jam suprantama kalba, dalyvaujant vertėjui, tačiau šis tokios galimybės atsisakė, į jam žinomą teismo posėdį neatvyko be pateisiančios priežasties.

Vilniaus teritorinės muitinės įgalioto atstovo teigimu (b. l. 42), Vilniaus teritorinės muitinėje Lavoriškių kelio poste 2017-04-14 20.50 val. patikrinimui buvo sustabdytas S. B. vairuojamas vilkikas „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad vairuotojas minėtoje transporto priemonėje neturėjo A, B, C klasių gesintuvų bei nebuvo paženklintas oranžinės spalvos lentelėmis. Kadangi S. B. vairuojama transporto priemonė priskiriama prie pavojingo krovinio, todėl šių klasių gesintuvų buvimas yra būtinas, todėl dėl saugos reikalavimo jis pažeidė ADR A techninio priedo 1.1.3.3 punktą, nes vilkike su puspriekabėje vežamo degalų kiekis viršijo Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais.

Liudytojas M. G. teismo posėdyje paaiškino, kad dirba Vilniaus teritorinėje muitinėje Lavoriškių poste vyriausiojo inspektoriaus pareigose. Nurodė, kad 2017-04-14 apie 20.50 val. į Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių postą buvo užvažiavęs S. B. vairuojamas vilkikas „Volvo“ su puspriekabė, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pagal ADR konvencija, kaip pavojingų krovinių vežėjas, S. B. vairuojamoje transporto priemonėje nebuvo įrengta visa būtina įranga saugiam krovinio gabenimui, t. y. vilkike bei puspriekabėje nebuvo atitinkamų gesintuvų, lipdukų, lentelių. S. B. į pareikštą pastabą pareigūnams rodė kažkokį dokumentą, kad jis turi teisė važiuoti per pasienį, jis bandė įrodyti, kad jo vairuojama transporto priemonė (vilkikas su puspriekabė) nėra junginys. S. B. tyrėjo ADR pažymėjimą, tai reiškia, kad jis yra išlaikęs kursus, jis turi teisė vežti pavojingus krovinius, tačiau automobilis nebuvo atitinkamai įrengtas, o pagal ADR konvenciją šių priemonių (gesintuvai, lipdukai, lentelės) buvimas automobilyje yra būtinas. Vairuotojui S. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl pažeidimo Europos sutarties dėl pavojingų krivinių vežimų keliais ADR 5.3.1, 5.3.2, 5.4.1, 8.1.3, 8.1.4.1 punktų nesilaikymą.

Motyvuojamoji dalis

S. B. skundas netenkintinas.

Teismas išnagrinėjęs administracinės bylos medžiagą, papildomai iškvietęs ir apklausęs liudytoją M. G. konstatuoja, jog S. B. 2017-04-14 apie 20.50 val. į Vilniaus teritorinė muitinė Lavoriškių kelio postą įvažiavo vairuojant vilkiką „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. ED069, o patikrinimo metu nustatyta, kad vairuotojas minėtoje transporto priemonėje neturėjo A, B, C klasių gesintuvų, be to, kadangi minėtoje transporto priemonėje buvo vežamas pavojingas krovinys UN1202, dyzelinas 1630 ltr., tai pati transporto priemonė nebuvo paženklinta oranžinės spalvos lentelėmis (transporto priemonės priekyje ir gale), bei neturėjo transporto priemonės vienete kilnojamųjų A, B, C klasių gesintuvų. Šiais savo veiksmais S. B. pažeidė Europos sutarties dėl pavojingų krivinių vežimų keliais (ADR) 5.3.1, 5.3.2, 5.4.1, 8.1.3, 8.1.4.1 punktų reikalavimus bei pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 436 straipsnio 4 dalyje.

Šios aplinkybės nustatytos administracinio nusižengimo protokolu, liudytojo M. G. paaiškinimu bei kitais tyrimo medžiagoje esančiais rašytiniais duomenimis.

Skundą padavęs S. B. nurodė, kad su jo atžvilgiu surašytu administracinio nusižengimo protokolu jis nesutinka, mano, kad jis 2017-04-14 vairuojant vilkiką „Volvo“ su puspriekabė „Schmitz“ turėjo teisė įvažiuoti į Europos sąjungą, S. B. manymu muitinės pareigūnai neteisingai interpretavo Europos sutartį dėl pavojingų krovininių tarptautinių vežimų keliais (ADRT) 1.1.3.3 punkto reikalavimą, nes jis vairuojamam automobiliui turėjo ADR pažymėjimą, jis vairavo vilkiką su puspriekabė, kurios junginyje kiekvieno transporto priemonės vieneto buvo įrengta ADR atitinkantį įrangą, todėl pareigūnai nepagrįstai konstatavo aukščiau minėto norminio akto reikalavimo pažeidimą. Tačiau tokie skundą padavusio S. B. teiginiai vertintini kritiškai, kaip prieštaraujantis byloje surinktiems objektyviems duomenimis. Bylos duomenimis nustatyta (b. l. 9), kad Lavoriškių kelio poste patikrinus automobilio „VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „SCHMITZ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),, degalų talpas pagal pateiktą degalų deklaraciją Nr.AR992682, rasta jog vilkiko kuro bakų talpa 1430 litrų, o puspriekabės „SCHMITZ“, valst. Nr. ED069, šaldymo įrangos talpa 240 litrų. Bendra transporto vieneto stacionarių bakų talpa 1690 litrų, t. y. bendra stacionarių bakų talpa viršija Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (toliau ADR) 1.1.3.3 skirsnio „Išimtys vežant skystus degalus“ a) punkto reikalavimus (1500 litrų) ir todėl tokiam transporto vienetui taikomos ADR nuostatos. Vairuotojas pateikė ADR pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), Vežamas pavojingas krovinys UN1202, dyzelinas 1630 litrų. Liudytojas M. G. teismo posėdyje nurodė, kad patikrinus minėtą vilkiką vairuotojas S. B. pateikė neturinčios jokios juridinės galios, neaiškaus tūrinio dokumentą, jis bandė įrodyti, kad jo vairuojamas vilkikas su puspriekabė yra ne junginys, o du atskiri vienetai, todėl pareigūnai turėjo tai vertinti bei nekonstatavus jokio pažeidimo leisti S. B. toliau važiuoti numatytu maršrutu.

Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR) A ir B techniniai priedai (2003 metų redakcija) I tomo A priedo „Bendrosios nuostatos ir nuostatos dėl pavojingų medžiagų ir gaminių“ l dalies „Bendrosios nuostatos“ 1.1 skyriaus „Sritis ir taikymas“ 1.1.3 punkte „Išimtys“ 1.1.3.3. a) papunktyje yra nurodyta, kad „ADR nuostatos netaikomos vežant: a) degalus transporto operaciją vykdančios transporto priemonės degalų bakuose, jei šie degalai skirti varomajai jėgai užtikrinti ar transporto priemonėje esančiai įrangai funkcionuoti. Tačiau <...> bendra stacionarių degalų bakų talpa neturi viršyti 1500 litrų vienam transporto vienetui, o priekaboje įrengto degalų bako talpa neturi viršyti 500 litrų<...>“. Įvertinus išdėstytą konstatuotina, kad transporto priemonės degalų bakų talpoms viršijus 1500 litrų ribą, bus taikomos Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR) nuostatos.

Teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti S. B. pažeidus pavojingųjų krovinių vežimo automobilių keliais ar su tuo susijusios veiklos reikalavimus. Pareiškėjo teiginys, kad byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo vairuojamo transporto priemonių junginio stacionarių kuro bakų, tiesiogiai sujungtų su varikliu ir pagalbine įranga, talpa 130 litrų viršijo Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR) nuostatas, nepagrįstas. Iš administracinio teisės pažeidimo medžiagos bei liudytojo M. G. paaiškinimo matyti, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bendra transporto vieneto stacionarių barkų talpa 1690 litrų, t. y. viršijo ADR konvencijos 1.1.3.3 skirsnio „Išimtys vežant skystus degalus“ a) punkto reikalavimą (1500 litrus). Tokiu būdu nustatyta, kad S. B. vairuojamos transporto priemonės kuro bakų bendra talpa viršijo numatytą ADR A ir B techninių priedų (2003 metų redakcija) I tomo A priedo „Bendrosios nuostatos ir nuostatos dėl pavojingų medžiagų ir gaminių“ l dalies „Bendrosios nuostatos‘ 1.1 skyriaus „Sritis ir taikymas“ 1.1.3 punkte „Išimtys“ 1.1.3.3. a) papunktyje numatytus kiekius.

Taip pat, nustatyta, kad vairuotojas S. B. važiavo kelių transporto priemone (transporto vienetu), kuriai taikomos Europos sutarties dėl Pavojingų krovinių tarptautinių vežimų (ADR) nuostatos, kurioje nėra tinkamo gesintuvų kiekio, t.y. patikrinimo metu vairuotojas S. B. pateikė 4 kg gesintuvą, o pagal ADR reikalavimus transporto vienetuose, kuriuose leidžiama maksimali masė didesnė kaip 7,5 t., turi būti vienas ar daugiau gesintuvų, kurių mažiausia talpa yra 12 kg sausų miltelių (ar ekvivalentiško kiekio kito tinkamo gesinančiojo agento), pats automobilis nebuvo paženklintas (automobilio priekyje ir gale) oranžinės spalvos lentelėmis. Tuo jis pažeidė Europos sutarties dėl Pavojingų krovinių tarptautinių vežimų (ADR) B techninio priedo (II tomas) 8.1.4.4 punkto reikalavimą.

Teismas remdamasis minėtais surinktais duomenimis, kuriuos patvirtina ir kiti dokumentai, konstatuoja, kad Vilniaus teritorinėje muitinėje Lavoriškių kelio poste, 2017-04-14 20.50 val. patikrinimui sustabdyto vilkiko „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas S. B. minėtoje transporto priemonėje neturėjo A, B, C klasių gesintuvų bei nebuvo paženklintas oranžinės spalvos lentelėmis, o taip pat bendra stacionarių bakų talpa viršijo Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR) 1.1.3.3 skirsnio a) punkto reikalavimą (1500 litrų), ir šiais veiksmais S. B. pažeidė Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR) A techninio priedo (II tomas) 5.3.1, 5.3.2, 5.4.1 punktų ir B techninio priedo (II tomas) 8.1.3, 8.1.4.1 punktų reikalavimus, todėl laikytina, kad S. B. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 436 str. 4 d. Pažeidėjo teiginius, jog patikrinimo metu muitinės pareigūnai neteisingai interpretavo ADR konvenciją, teismas vertina tik kaip jo gynybinę poziciją, kuri paneigta byloje išnagrinėtais duomenimis.

Teismas laiko, kad S. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 436 str. 4 d.

Skundžiamame nutarime S. B. paskirta nuobauda yra įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos ribose. Teismo vertinimu, paskirta administracinė nuobauda (bauda) savo dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Teismas konstatuoja, kad Vilniaus teritorinės muitinės Muitinės direktoriaus pavaduotojo A. S. nutarimu administracinėje byloje Nr. MD-VM00ANN-98689882-17, priimtą sprendimą pažeidėją nubausti 70 eurų bauda, naikinti nėra pagrindo ir S. B. skundas yra netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

S. B., gim. 1979-05-30, skundą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo, netenkinti.

Administracinę nuobaudą 70 Eur (septyniasdešimties eurų) baudą pagal ANK 436 str. 4 d., paskirtą Vilniaus teritorinės muitinės Muitinės direktoriaus pavaduotojo A. S. nutarimu administracinėje byloje Nr. MD-VM00ANN-98689882-17, palikti nepakeistą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 17067237127 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.