Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-334-524/2016

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. kovo 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo Tauragės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu, suinteresuoti asmenys V. K., R. K., bei V. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-11-10 sprendimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nurodo, jog jam nebuvo pranešta apie teismo posėdį, tuo buvo apribota jo teisė paaiškinti teismui, susipažinti su bylos medžiaga. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad jo interesams atstovavo advokatas, tačiau jis nurodo, jog pats atstovavimo sutarties su advokatu nesudarė, buvo apribota jam teisė pareikšti nušalinimą advokatui, paminėti motyvai dėl nepranešimo jam apie iškeltą civilinę bylą dėl jo pripažinimo neveiksniu, tačiau šioje byloje nenustatyta, kad būtų pažeisti CPK 466 str. reikalavimai esant pasirengimo nagrinėti bylą stadijai. 2015-09-23 Tauragės rajono apylinkės teismo nutartyje buvo išaiškinta apeliantui teisė pačiam pasirinkti advokatą. Ši nutartis buvo išsiųsta į apelianto gydymo įstaigą (b. l. 9–10), ekspertizės akte buvo konstatuota, kad apeliantas negali dalyvauti teismo posėdyje, todėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (CPK 329 str.).

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Pažymėtina, kad pripažinimas neveiksniu – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialiniais ir teisiniais padariniais iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę keiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o teismo paskirtas globėjas ir (ar) turto administratorius neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo atstovu pagal įstatymą, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (CK 3.240 str. 1 d.). Iki 2016-01-01 CK 2.10 str. 1 d. buvo nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimą net pagal buvusį iki 2016-01-01 teisinį reglamentavimą teismų praktikoje buvo išaiškinta, kad vienodai svarbūs yra du veiksnumo vertinimo – medicininis ir teisinis – kriterijai, kurie turėtų būti taikomi integraliai; nustatant asmens neveiksnumą psichikos ligos ar sutrikimo sunkumo vertinimas labiau sietinas su teisinių kriterijų nustatymu, t. y. asmens neveiksnumui svarbus klausimas, ar asmens negalėjimas suprasti savo veiksmus ar juos valdyti yra tokio sunkaus laipsnio, kad tokiam asmeniui būtina globa. Tai reiškia, kad vien tik medicininė diagnozė neturėtų būti pakankama veiksnumui riboti, be kita ko, būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas turėtų spręsti iš byloje surinktų įrodymų visumos (asmens, kurio veiksnumo ribojimo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, jo aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų išklausymo ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi tik byloje atliktos ekspertizės akto išvada, tačiau kitų aplinkybių, lemiančių ir patvirtinančių apelianto negalėjimą suprasti ir valdyti savo veiksmų, nenagrinėjo ir neanalizavo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką, kad atsižvelgiant į proceso dėl asmens pripažinimo neveiksniu teisines ir socialines pasekmes asmeniniam šio asmens savarankiškumui ir laisvei, byloje turi būti nustatytos ir įvertintos visos aplinkybės, siekiant teismui susidaryti objektyvią nuomonę apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, psichinę būklę bei gebėjimą suvokti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti ir taip patikrinti byloje surinktos medžiagos, taip pat ir teismo psichiatro eksperto išvados, kuri teismui nėra privaloma (CPK 218 str.), tikrumą bei tinkamai įvertinti juridinį asmens neveiksnumo kriterijų.

Pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė sprendimą neatsižvelgęs į nuo 2016-01-01 pasikeisiantį teisinį reglamentavimą, kuris panaikina visiško asmens neveiksnumo institutą. Teismas neatsižvelgė į 2015-03-26 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 str. 2 d., kurioje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos CPK nustatyta tvarka.

Apeliaciniame skunde asmuo nurodo sritis, kuriose jis yra veiksnus, todėl teismas privalo šias aplinkybes ištirti ir nustatyti sritis, kuriose asmuo yra veiksnus, paskirti ekspertizę šiems klausimams nustatyti, nes asmuo pagal nuo 2016-01-01 įsigaliojusias CK 2.10, 2.10-1, 2.11 str. redakcijas neveiksniu gali būti pripažintas tik tam tikrose srityse.

Remiantis paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015-11-10 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.