- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-13
- Bylos Nr.
- 1A-18-166-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Punys (pirm.), Regina Pociene, Alvyra Ona Kvaraciejūtė
- Kaltinamasis
- V. M.
- Nukentėjusysis
- R. R.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos ir nukentejusiojo R. R. apeliacinius skundus del Vilniaus m. 3 apylinkes teismo 2008 m. rugsejo 19 d. nuosprendžio, kuriuo kaltinamasis V. M. išteisintas nepadarius veikos, turincios nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 3 d., požymiu.
J.R. R. civilinis ieškinys paliktas nenagrinetu (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
V. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis, 2003 m. Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, pagamino netikra dokumenta – Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos pažyma Nr. 101(10.2)-357, apie statinio statyba pagal suderinta projekta, kurioje pažymima, kad “statytojas V. M. a/k (duomenys neskelbtini) A. M. a/k (duomenys neskelbtini) stato gyvenamaji nama 14A3/p bendras plotas 418,36 kv.m. esanti Kestucio g. 32B, Vilniuje, be esminiu nukrypimu nuo suderinto projekto, nes statinio statybos bukle atitinka duomenis 2002-08-29 užfiksuotus Nekilnojamojo turto kadastro duomenu byloje Nr. 16336”, bei 2003-05-02 ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, Bokšto g. 10, Vilniuje, pateike mineta žinomai netikra dokumenta - pažymejima Nr. 101(10.2)-357 – Valstybines imones registru centro Vilniaus filialo juriskonsultei S. K., siekdamas iregistruoti nuosavybes teise i statini Kestucio g. 32B, Vilniuje. V. M. iregistraves nuosavybes teise i mineta statini, padare nukentejusiajam J. R. Rimaviciui didele – 360000 Lt turtine žala.
Vilniaus m. 3 apylinkes teismo 2008 m. rugsejo 19 d. nuosprendžiu V. M. išteisintas nepadarius veikos, turincios nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. 3 d., požymiu.
Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Vilniaus m. 3-io apylinkes teismo 2008-09-19 nuosprendi, kuriuo V. M. išteisintas, ir priimti nauja apkaltinamaji nuosprendi. Pripažinti V. M. kaltu padarius nusikaltima, numatyta LR BK 300 str. 2 d. (2003-05-01 galiojusi LR BK redakcija) ir skirti 2 metu laisves atemimo bausme, bausmes vykdyma atidedant 2 metams. Apelianto manymu, teismas priimdamas sprendima remesi tik dalimi irodymu, pagrindiniu irodymu nevertino ir nenagrinejo, todel
prieme nepagrista sprendima. Teismo nuosprendyje padarytos išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu, todel nuosprendis naikintinas.
Skunde nurodo, jog teismas priimdamas išteisinamaji nuosprendi neišnagrinejo surinktu ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinejimo metu nustatytu irodymu visumos, vien tik vadovavosi kaltinamojo V. M. nenuosekliais parodymais bei liudytoju M. J. bei A. D. parodymais duotais teisminio nagrinejimo metu. Nors teismas nuosprendyje ir apraše dali kitu irodymu, taciau motyvuojancioje dalyje apie juos iš viso nepasisake ir ju nevertino. Nuosprendyje teismas iš viso nepaminejo specialisto A.Trapiko duotu parodymu, kurie yra labai svarbus. Teismas nevertino ir fakto, kad V. M. keite parodymus per visa procesa ne tik tyrimo metu, bet ir teisminio nagrinejimo metu. Nuosprendyje taip pat neivertino nukentejusiojo J.R. R. parodymu, liudytojos S. M. (Kunigelytes) parodymu, specialisto A.Trapiko išvados. Be to, apelianto teigimu, teismas neivertino byloje surinktu dokumentu - projekto, savavališkos statybos akto, V. M. nubaudimo administracine tvarka bei kitu dokumentu - kas butu leide teismui padaryti aiškia išvada, kad minima pažyma yra akivaizdi klastote ir kad tai patvirtino ne tik Vilniaus apskrities administracija, bet ir liudytojai bei specialistas. Todel apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, neivertindamas byloje surinktu irodymu visumos bei iš viso nepasisakydamas del daugelio irodymu, pažeide LR BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, numatancias, kad teismas irodymus turi ivertinti remiantis pagristu išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu.
Prokuroras taip pat nurodo, jog kvalifikuojant V. M. veika byloje nustatyta, kad jis pagamino netikra dokumenta ir ji panaudojo pateikdamas Registru centrui ir taip padare nukentejusiajam didele žala. Veika buvo kvalifikuota pagal LR BK 300 str. 3 d. (2006-01-20 LR BK redakcija), taciau nusikaltimo padarymo dienai galiojo švelnesne baudžiamojo istatymo sankcija (iki 5 metu), todel veika reiketu kvalifikuoti pagal LR BK 300 str. 2 d., galiojusia 2003-05-01. Todel prokuroro manymu, butina perkvalifikuoti V. M. veika i švelnesni istatyma.
Be to, skunde teigiama, jog teismas, nagrinedamas baudžiamaja byla, padare kitu esminiu baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu, t.y. teismas neišnagrinejo proceso dalyvio - nukentejusiojo atstoves – pateikto prašymo perkvalifikuoti V. M. veika i švelnesne LR Baudžiamojo kodekso straipsnio dali, t.y. i LR BK 300 straipsnio l dali. Tokiu budu teismas šališkai nagrinejo byla nukentejusiojo atžvilgiu.
Apeliaciniu skundu nukentejusysis R. R. prašo skundžiama nuosprendi panaikinti ir priimti nauja nuosprendi - pripažinti kaltu V. M., padariusi veika, numatyta LR BK 300 str. Nurodo, jog nuosprendis yra nepagristas ir naikintinas, kaip priimtas netinkamai ivertinus byloje surinktus irodymus, teismas remesi aplinkybemis, kurios teisme nebuvo nustatytos. Ta fakta, kad V. M. žinojo, kad neturi patvirtinto projekto namo statybai, patvirtina jo parodymai teismo posedyje 2007 01 24, jog projekta turejo tik namo fasadui, o kitokio neturejo. 2007 03 14 teismo posedyje apklaustas M. J. paaiškino, kad i ji kreipesi V. M. su prašymu padaryti projekto korektura, taciau M. J. atsisake koreguoti projekta del laiko stokos.
Apeliantas skunde prašo atkreipti demesi ir i tai, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino i pateikta irodyma -nepatvirtinto, nesuderinto projekto, kuri pateike V. M. turini - dalis brežiniu šiame „projekte" yra skirti visai kitam namui - namui, esanciam Turistu g. Šiuo pagrindu V. M. buvo surašytas savavališkos statybos aktas, kuriame nurodoma nustatyta tvarka suderinti projekta ir gauti leidima namo, esancio Kestucio g. 32b, Vilniuje, statybai. Apelianto manymu, teismas nuosprendyje neteisingai vertino apklaustu liudytoju E.Brogos ir A.Trapiko parodymus. E.Broga patvirtino, kad jis derino tik projekto dali -statinio fasado projekto korektura. A.Trapikas, apklaustas, kaip Vilniaus m. pletros departamento specialistas, patvirtino, kad E.Broga neturejo teises derinti projekto korekturos, neturejo teises derinti net fasado projekto korekturos.
Apeliantas taip pat prašo teismo atkreipti demesi ir i tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino duomenu, kokie yra nurodyti suklastotame dokumente. Savavališkos statybos akto pagrindu dalis pastato buvo nugriauta, todel pastato plotas turetu sumažeti. Taciau teismas neatkreipe demesio i tai, kad pateiktoje 2003 04 23 pažymoje nurodomas nepasikeites plotas - 418,36 kv.m., ir nurodoma, kad statinio statybos bukle atitinka duomenis 2002 08 29 užfiksuotus nekilnojamojo turto kadastro duomenu byloje. Be to, apelianto teigimu, teismas nesiaiškino bei nevertino motyvo, kam buvo reikalinga suklastota pažyma ir kokiu tikslu panaudojant šia pažyma buvo siekiama. Todel apelianto manymu, V. M. gerai žinodamas, kad vykdo neteisetas statybas, siekdamas kuo skubiau realizuoti nebaigta pastatyti nama, siekdamas išvengti atsiskaitymo su juo, pasitelkes i pagalba kitus asmenis -M. J., A. D., suklastojo bei panaudojo suklastota dokumenta, atmestini kaip nepagristi.
Apeliacines instancijos teismo posedyje Vilniaus miesto apygardos prokuraturos prokurore ir nukentejusysis R. R. bei jo atstove praše apeliacinius skundus patenkinti, išteisinamasis ir jo gynejas praše apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos ir nukentejusiojo R. R. apeliaciniai skundai atmestini.
Kolegija, nagrinedama prokuroro ir nukentejusiojo apeliacinius skundus, nustate, kad apylinkes teismo nuosprendis yra teisetas. Sprendžiant nuosprendžio pagristumo klausima, pažymetina, kad teismas, priimdamas sprendima išteisinti asmeni del žinomai netikro dokumento pagaminimo pateikimo, remesi konkreciais duomenimis ir konkreciomis aplinkybemis, kurios apibreže išteisintojo padarytus veiksmus. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad objektyviu irodymu, paneigianciu kaltinamojo parodymus bei irodanciu V. M. kalte padarius jam inkriminuojama nusikalstama veika, byloje nesurinkta, todel ivykdytuose veiksmuose nera nusikaltimo požymiu, yra pagrista. Taciau teiseju kolegija sutinka iš dalies su apeliantu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamaji nuosprendi neišnagrinejo visu surinktu ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinejimo metu irodymu ir del ju nepasisake.
Nusikaltimo, numatyto BK 300 str., objektyvines puses požymis – veika apibudinama keliais aktyviais veiksmais: netikro dokumento pagaminimu, tikro dokumento suklastojimu arba netikro suklastoto dokumento panaudojimu, realizavimu. Baudžiamoji atsakomybe atsiranda, kai atliekamas bent vienas iš minetu veiksmu. Asmens pripažinimo kaltu del šio nusikaltimo, kaip ir del bet kurios iš Baudžiamajame kodekse numatytu nusikalstamu veiku padarymo vienintele ir butina salyga yra visu jos butinuju požymiu nustatymas. Nesant nors vieno iš butinuju nusikalstamos veikos požymiu, veika nelaikoma nusikaltimu ir baudžiamoji atsakomybe už jos padaryma negalima. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentas. Dokumentas laikomas suklastotu, kai kaltininkas pakeicia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turini arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina arba tik patvirtina kito asmens surašyta dokumenta, kurio turinyje itvirtinti objektyvios tikroves neatitinkantys duomenys.
BK 300 straipsnyje numatytos veikos požymis - pagamino netikra dokumenta – yra tuomet, kai kaltininkas neteisetai visa dokumenta, kuriame itvirtinta tikroves neatitinkanti informacija, suraše, atspausdino ar kitokiais budais sukure, tikslu patalpinti toki dokumenta i teisine apyvarta kaip autentiška. Byloje kaltinamajam pareikšti kaltinimai del žinomai netikro dokumento, tai yra, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos pažymos Nr. 101(10.2)-357 apie statinio statyba pagal suderinta projekta, pagaminimo ir pateikimo apimtyje: kad V. M. i Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos pažyma Nr. 101/10.2/-357 iraše - “statytojas V. M., a/k (duomenys neskelbtini) A. M., a/k (duomenys neskelbtini) stato gyvenamaji nama 14A3/p, bendras plotas 418,36 kv.m., esanti Kestucio g. 32B, Vilniuje, be esminiu nukrypimu nuo suderinto projekto, nes statinio statybos bukle atitinka duomenis, 2002-08-29 užfiksuotus Nekilnojamojo turto kadastro duomenu byloje Nr. 16336”. V. M. neneigia pateikes mineta pažyma, taciau nepripažista, kad pažyma netikra, t.y. padaryti irašai neteisingi. V. M. neigia dares mineta iraša pažymoje, tai patvirtino ir liudytojai A. D. bei M. J.. Teiseju kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog byloje nera irodyta, jog pažymoje padaryti irašai neatitinka tikroves.
Iš liudytojo A. D. duotu parodymu matyti, kad jis iki 2004 m. rugpjucio men. dirbo Vilniaus apskrities administracijos Valstybines teritorijos planavimo ir statybos inspekcijos viršininku. Paaiškino, kad nebaigtu statybu pažymas išduodave specialistai-inspektoriai pagal tam tikras seniunijas. Šiu pažymu gavimui buvo butina atlikti inventorizacija, pateikti leidima, projekta, žemes nuosavybes dokumentus ir inventorizacine byla. Esant šiems dokumentams buvo rašoma nebaigtos statybos pažyma. V. M. nebaigtos statybos pažyma jis pasiraše ir patvirtino antspaudu po to, kai patikrines visus pateiktus originalius dokumentus, architekto E.Brogos suderintus brežinius, viskas buvo atlikta pagal tuo metu galiojusia tvarka ir buvo suderintas projektas. Pats tos pažymos jis nepilde, ja tik pasiraše ir uždejo antspauda. Pažymas butina buvo registruoti žurnale, minetoje pažymoje data ir registracijos numeri galejo irašyti M. J., kuriuo jis pilnai pasitikejo kaip specialistu.
Liudytojas M. J. patvirtino šias aplinkybes ir parode, kad J.R. R. yra senas jo pažistamas, kartu studijavo, pastarasis ji supažindino su V. M. ir papraše padeti šiam spresti statybos klausimus. Po kurio laiko paskambino V. M. ir papraše padeti gaunant pažyma del nebaigtos statybos. Jis kartu su V. M. užeje pas A. D., kuris tuo metu buvo statybos inspekcijos viršininkas ir turejo teise išduoti nebaigtos statybos pažymas. A. D. jie parode projekta ir leidima statyboms. A. D. dave blanka, jis kartu su V. M. nuejo aukštu žemyn, kur atspausdino teksta, jis pats iraše pažymos numeri ir nuneše A. D., pastarasis pažyma pasiraše. Taigi, ivertinant minetu liudytoju parodymus, kurie sutapo esminese detalese del pažymoje padarytu irašu atitikimo nera teisinio pagrindo teigti, kad V. M. pagamino netikra dokumenta, be to kaltinime nenurodyta, kas butent paminetame pažymos iraše neatitinka tikroves. Teismo posedžio metu kaltinamasis pateike nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla bei gyvenamojo namo Vilniuje, Kestucio g. 32, rekonstrukcijos technini projekta.
Tiek prokuroras, tiek nukentejusysis apeliaciniuose skunduose gincija pirmosios instancijos teismo irodymu vertinima. Nukentejusiojo teigimu, teismas remesi aplinkybemis, kurios nebuvo nustatytos. Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamaji nuosprendi neišnagrinejo surinktu ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinejimo metu nustatytu irodymu visumos, vien tik vadovavosi kaltinamojo V. M. nenuosekliais parodymais bei liudytoju M. J. bei A. D. parodymais duotais teisminio nagrinejimo metu. Apeliantas nurodo, kad ju parodymai buvo prieštaringi ir proceso eigoje keitesi. Taciau teismas šiuos apeliaciniu skundu teiginius atmeta kaip nepagristus. LR BPK 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad irodymais gali buti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent viena aplinkybe, turincia reikšmes bylai teisingai išspresti. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad objektyviu irodymu, paneigianciu kaltinamojo parodymus bei irodanciu V. M. kalte padarius jam inkriminuojama nusikalstama veika, byloje nesurinkta, pagristai remesi liudytoju A. D., M. J. ir kaltinamojo V. M. parodymais. Juolab, kad liudytoju A. D., M. J. ir kaltinamojo V. M. parodymai apie pažymoje padarytu irašu esminese detalese sutapo, jie buvo nuoseklus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinejimo metu. Duomenu, kad mineti liudytojai turetu tiksla apkalbeti kaltinamaji, byloje nera. Taip pat byloje nera duomenu apie tai, jog liudytojams A. D. bei M. J. pateikti kaltinimai del šioje byloje melagingu parodymu davimo. Nors kaip teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, A. D. yra pareikšti kaltinimai kitoje byloje padarius nusikaltima - dokumentu klastojima - dirbant ta pati darba, ir yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis A. D. atžvilgiu baudžiamojoje byloje, dar nereiškia, kad priimtas nuosprendis turi itakos šioje baudžiamojoje byloje ir A. D. kaip liudytojo parodymai turi buti vertinami kritiškai. Pažymetina, kad kitoje baudžiamojoje byloje priimtas apkaltinamasis nuosprendis A. D. atžvilgiu yra neisiteisejes ir anoje byloje kaltinamuoju yra patrauktas pats A. D., tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje pastarasis apklaustas kaip liudytojas. Todel šioje byloje nera jokio pagrindo kritiškai vertinti A. D. kaip liudytojo asmenybe ir netiketi jo duotais parodymais.
Vertinant liudytojos S. M. parodymus, darytina išvada, jog V. M., pateikdamas VI Registru tarnybai pažymos kopija, dokumentu pateikimo tvarkos nepažeide. Kaip paaiškino pati liudytoja S. M., nuo 1999 m. rugpjucio menesio dirbanti VI Registru centro Vilniaus filiale. 2003 m. gegužes men. ji irgi dirbo VI Registru centro Vilniaus filiale. Norint iregistruoti nuosavybes teise nebaigta statyba butina buvo be kitu dokumentu pateikti pažyma, kad nera esminiu nukrypimu nuo projekto. Kodel V. M. atveju nuosavybe buvo iregistruota pateikus pažymos kopija, paaiškinti negali. Kas pateike pažyma apie nebaigta statyba, ir ar buvo jai pateikta patvirtinta kopija, neprisimena, o jos uždetas spaudas „kopijos kopija tikra“, patvirtina tai, kad ji gavusi pažymos kopija. Jos funkcijos buvo tik priimti dokumentus, veliau jie keliaudavo i registracijos skyriu specialistams ir šie spresdavo apie dokumentu teisetuma. Atkreiptinas demesys i tai, kad duomenu apie tai, jog VI Registru tarnyba V. M. butu gražinusi pateikta pažymos kopija kaip tinkamai nepatvirtinta arba kaip neatitinkanti dokumentu pateikimo nustatytos tvarkos, kad byloje nepateikta. Taip pat nepateikta duomenu ir apie tai, kad V. M. VI Registru tarnybai butu ipareigotas pateikti pažymos originala. Priešingai, VI Registru tarnybai 2003-05-02 pateikus prašyma bei pažymos Nr.101(10.2)-357 kopija nuosavybes teise i statini Kestucio g. 32B, Vilniuje, buvo iregistruota. Todel šiuo atveju darytina išvada, jog VI Registru tarnybai pateikta nebaigtos statybos pažymos kopija atitiko numatytus reikalavimus ir buvo tinkamai patvirtinta. Ši fakta paneigianciu irodymu byloje nepateikta.
Prokuroro ir nukentejusiojo skundu argumentai, jog nebuvo pratestas leidimas statybai Kestucio g. 32B, Vilniuje, atmestini. Pažymetina, jog liudytojas Vladas A. C. ikiteisminio tyrimo metu parode, kad iki 2002 m. dirbo Vilniaus m. statiniu statybos inspekcijos vyresniuoju inspektoriumi. Vilniaus m. statiniu statybos inspekcijos viršininkas A. D. B. R. pratese leidima iki 1998-09-12 d. Veliau, kai buvo kreiptasi del leidimo pratesimo, jis (V.A. C.) pratese leidima vykdyti statyba nuo 1998 m. iki 2003-12-30 d.
Pažymetina, jog ta aplinkybe, kad leidimas statybai Kestucio g. 32B, Vilniuje, buvo pratestas, patvirtino ir liudytojas J. U.. Jis parode, jog dirbo UAB “Daile, statyba” direktoriumi, parode, kad jo bendrove state nama, esanti Kestucio g., Vilniuje. Kadangi V. M. nesupranta ir nekalba lietuviškai, todel papraše jo padeti pratesti leidima statyboms, statybos inspekcijoje leidimas buvo pratestas, be šio leidimo pratesimo ju bendrove negalejo vykdyti statybos darbu, senasis projektas buvo pakoreguotas. Liudytojo J. U. teigimu, leidimas buvo geras, suderintas su architektais, todel buvo vykdomi namo korekturos darbai.
Be to, apklaustas liudytojas J. S. parode, jog objektui Kestucio g. 32B, Vilniuje, buvo padarytas techninis projektas ir namo rekonstrukcija, jis padare technini projekta, per jo imone buvo pasamdytas architektas, kuris viska suderino, t.y. suderino paruoštus brežinius. Už atliktus darbus pagal sutarti V. M. atsiskaite pilnai. Apie savavališka statyba jis nieko nežinojo, vykdant namo rekonstrukcija jokiu problemu tuo metu nekilo, o padidejes namo turis buvo derinamas – tai buvo projekto korektura.
Analizuojant BK 300 straipsnyje numatytos veikos požymi - pagamino netikra dokumenta, t.y. suklastojo, ir vertinant liudytoju G. C. ir V. G. parodymus, kuriais remiamasi prokuroro apeliaciniame skunde, teiseju kolegija daro išvada, kad ju parodymai nepaneigia to fakto, jog gincijamoje pažymoje atsispindi tikroves neatitinkancios žinios, t.y. suklastojimo fakto. Liudytojas G. C. parode, jog tam, kad savininkui butu išduota pažyma apie nebaigta savo statybu objekta, iš savininko buvo reikalaujama pateikti projekta, leidima statybai, kadastriniu matavimu bylas, ir jeigu viskas tvarkoje, išduodamos pažymos su nurodymu apie baigtumo procentus. Pažyma V. M. buvo išduota, taciau nera išlikusi. Minetu atveju projektas ir byla atitinka pažyma, taciau pats leidimas reikalauja patikslinimo, kadangi jis neatitinka projekto. Liudytoja V. G. parode, kad 2003 m. ji dirbo inspekcijoje, išduodamos pažymos buvo registruojamos žurnale, vienas egzempliorius likdavo pas juos. Liudytoja patvirtino ta aplinkybe, kad budavo atveju, kai pažymas išduodavo pats Daubaras, taciau paprastai inspektoriai patikrindavo dokumentus ir išrašydavo pažyma, o Daubaras jas pasirašydavo. Kas pažyma išrašydavo, tas ir registruodavo žurnale. V. M. išduota pažyma neatitinka numerio žurnale, tokio indekso 101(10.2) iš viso nebuvo, kodel taip atsitiko paaiškinti negalejo. Taigi, šiu liudytoju parodymai patvirtina iš esmes tik pacia pažymu gavimo ir ju registravimo žurnale tvarka. Tai, kad šiuo atveju pažyma nebuvo registruota pažymu registravimo žurnale ir kad išduota pažyma neatitinka numerio žurnale, tokio indekso 101(10.2) iš viso nebuvo jos numeris, nesudaro pagrindo traktuoti tai kaip dokumento suklastojima.
Kolegijos nuomone, kitu asmenu veiksmai, tai yra M. J. irašymas i pažyma duomenu, kad pateikti atitinkami dokumentai, registracijos numerio irašymas bei A. D. pažymos patvirtinimas parašu ir antspaudu, jog pateikti ir patikrinti visi reikalingi dokumentai, negali buti vertinami kaip kaltinamojo V. M. netikro dokumento pagaminimas. Juolab, kad byloje negincytinai nustatyta, kad pažymos numeri iraše ir pažymoje irašus padare ne pats kaltinamasis, o kitas asmuo, t.y. M. J.. Taigi teigti, kad V. M. veiksmuose yra nusikaltimo požymiu vien del nurodytu veiksmu atlikimo, nera pagrindo. Todel šis kaltinimas, kad kaltinamasis V. M. nenustatytoje vietoje ir laiku, pagamino netikra dokumenta, byloje nepasitvirtino.
BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudeties butinas subjektyviosios puses požymis yra kalte, kuri turi pasireikšti tiesiogine tycia. Tai reiškia, kad suklastojimo fakto pagrindimui nepakanka konstatuoti neteisingu duomenu irašymo i dokumenta – butina irodyti kaltininko tycia ir atskleisti jos turini. Šiuo atveju, byloje V. M. veiksmuose tycia nera irodyta, t.y. objektyviu irodymu, paneigianciu kaltinamojo parodymus bei irodanciu V. M. kalte padarius jam inkriminuojama nusikalstama veika, byloje nesurinkta. Iš byloje esanciu duomenu, kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad V. M. pateike VI Registru centrui žinomai netikra dokumenta, t.y. nebaigtos statybos pažyma, siekdamas iregistruoti nuosavybes teise i statini Kestucio g. 32B, Vilniuje, t.y. atliko tycinius veiksmus. Aplinkybe, kad VI Registru centre nuosavybe i nebaigta statyba buvo užregistruota per 1 diena, neirodo V. M. tycios suklastoti ir panaudoti netikra dokumenta. Todel apelianto J.R. R. skundo argumentai, kad V. M. gerai žinodamas kad vykdo neteisetas statybas, siekdamas kuo skubiau realizuoti nebaigta pastatyti nama, siekdamas išvengti atsiskaitymo su juo, pasitelkes i pagalba kitus asmenis - M. J., A. D., suklastojo bei panaudojo suklastota dokumenta, atmestini kaip nepagristi.
Tiek prokuroro, tiek nukentejusiojo apeliaciniuose skunduose daug demesio skiriama liudytoju E.Brogos ir A.Trapiko parodymams, kuriais, apeliantu manymu, reikia remtis nustatant pažymos suklastojimo fakta. Apklaustas specialistas A.Trapikas parode, kad V. M. pažymos išdavimo dienai neturejo suderinto projekto, tinkamai iforminto statybos leidimo. Projekto fasado korektura yra ne tas pats kas projekto korektura. Taip pat parode, kad E.Brogos parašas, kad derinama fasado korektura nieko nereiškia, nes tuo metu savivaldybeje jau veike Nuolatines statybos komisija ir projekto derinimas atliekamas komisijai surašant protokola. Nukentejusysis gi savo apeliaciniame skunde nesutinka su liudytoju E.Brogos ir A.Trapiko parodymu vertinimo. Nurodo, jog apklaustas E.Broga patvirtino, kad jis derino tik projekto dali - statinio fasado projekto korektura, nurode, kad tai nera tas pats, kaip viso projekto korekturos derinimas - viso projekto korektura derina komisija. Be kita ko, A.Trapikas, apklaustas, kaip Vilniaus m. pletros departamento specialistas, patvirtino, kad E.Broga neturejo teises derinti projekto korekturos, neturejo teises derinti net fasado projekto korekturos, nes tokio lygio specialistas turi teise derinti tik nesudetingu statiniu projektu korektura. Kaip matyti, šiu liudytoju parodymai prieštarauja kaltinamojo V. M. parodymams bei pažymos teisetumui. Kaltinamasis gi tvirtina, kad pažymos išdavimo dienai turejes suderinta projekta, pratesta statybos leidima ir kitus pažymos išdavimui reikalingus dokumentus. Jeigu ir daryti tokia prielaida vertinant liudytoju E.Brogos ir A.Trapiko parodymus, kad pažymos išdavimo dienai V. M. neturejo suderinto projekto, taciau pažymetina, kad šio dokumento - suderinto projekto bei kitu pateiktu dokumentu pagrindu V. M. ir buvo išduota nebaigtos statybos pažyma. Šia pažyma išdave kompetentinga institucija, kuri atsakinga už šiu pažymu išdavima ir ju teisetuma, pažyma išduota su parašu ir antspaudu, kas liudija, jog šios pažymos išdavimui buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, tame tarpe ir suderinta projektas. Todel šiuo atveju turetu buti sprendžiamas pažyma išdavusios institucijos, t.y. pareiguno, atsakomybes klausimas.
Taigi, apeliacines instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posedyje kaltinimas, kad V. M. pagamino netikra dokumenta ir tycia, tai yra žinodamas, kad šis dokumentas yra netikras, ji pateike Registru centro filialui, nepasitvirtino. Kadangi byloje nesurinkta irodymu ir del inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikuojancio požymio – dideles žalos, padarymo, todel V. M. iš kaltinimo pagal LR BK 300 str. 3 d. išteisintinas, nesant jo veikoje šio nusikaltimo požymiu turincios veikos sudeties (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Tokiu budu neirodžius V. M. o kaltes nesprendžiamas klausimas ir del prokuroro ir nukentejusiojo prašymo perkvalifikuoti V. M. veika i nusikaltimo padarymo dienai galiojusi švelnesni istatyma, t.y. i LR BK 300 straipsnio 2 dali, galiojusia 2003-05-01.
Nukentejusysis J. R. R. ikiteisminiame tyrime pareiške civilini ieškini ir praše priteisti iš V. M. 360 000 lt (t. 1, b. l. 10-13), teisme jis nuo ieškinio neatsisake, taciau pareiške, kad civilinio ieškinio tenkinimo klausimas sprendžiamas civilinio proceso tvarka Vilniaus apygardos teisme nagrinejamoje civilineje byloje, todel LR BPK 115 str. 3 d. 2 p. pagrindu ieškinys paliktinas nenagrinetu.
Taigi, ivertinant išdestyta, teiseju kolegija daro išvada, kad apeliaciniu skundu argumentais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendi pagrindo nera.
Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos ir nukentejusiojo R. R. apeliacinius skundus atmesti.