Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-11-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-574-768/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-20
Bylos Nr.
1S-574-768/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Donatas Jatužis
Nuteistasis
A. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-574-768/2015Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 20 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutarties, kuria nebuvo patvirtintas Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiama nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas nepatvirtino Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015-09-28 nutarimo Nr. 01/7-2579 taikyti nuteistajai A. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tokį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad šiuo metu nėra pakankamai duomenų išvadai, jog nuteistoji, būdama laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šalies argumentai

Skundu nuteistoji prašo panaikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį ir jos atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad skundžiama nutartis nėra pakankamai motyvuota. Teismo sprendimas netaikyti jai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos motyvuojamas tik tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. lygtinis paleidimas taikomas nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat apylinkės teismas pažymėjo, kad jos prašymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo svarstomas pirmą kartą, dėl ko teismas neturi galimybės įvertinti, ar nuteistosios pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistoji mano, kad nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo priėmimo iki bylos nagrinėjimo teisme yra padariusi pažangą mažindama nusikalstamo elgesio riziką, kadangi 2015-10-20 buvo skatinta ketvirtą kartą, be to, yra priskirta nebe paprastajai, o lengvajai nuteistųjų grupei. Taip pat teismas klaidingai nurodo, kad ji iki suėmimo niekur nedirbo. Asmens byloje yra pažyma iš Sodros, kad ji dirbo ir iš darbo buvo atleista tik po Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio paskelbimo. Nepagrįstai teismo nutartyje nurodyta ir tai, kad ji yra teista antrą kartą, kadangi pirmas teistumas jau seniai yra išnykęs ir tai negali būti pakankamu motyvu netaikyti lygtinio paleidimo. Pažymi, kad 2013 m. įgijo pagrindinį išsilavinimą, 2015 m. baigė 12 klasę pagal savarankiško mokymo programą, taip pat mokosi kirpėjos amato. Supranta savo padarytų veiksmų esmę bei neigiamas pasekmes, savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi. Mano, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, turėtų įvertinti ir jos elgesį bausmės atlikimo metu. Asmens bylos duomenys patvirtina, kad ji bausmės atlikimo metu elgėsi gerai, jos atžvilgiu nebuvo taikomos jokios nuobaudos, priešingai, ji keturis kartus skatinta už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei stropų darbą. Be to, 2014-07-22 jai buvo suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Taip pat atlikdama bausmę ji aktyviai siekė pakeisti savo gyvenimą, išklausė adaptacijos programą, dalyvavo pataisos bei integracijos į visuomenę programose, visą bausmės atlikimo laiką dirba VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Panevėžio padalinyje rankininke. Socialinius ryšius palaiko su savo vaikais. Atsižvelgdama į visa tai mano, kad apylinkės teismo išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, nepagrįsta.

Atsiliepimas į skundą nėra gautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios skundas tenkinamas.

2015 m. birželio 23 d. BVK pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818 buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė patvirtinti nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš esmės argumentuodamas vien tuo, kad nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir prašymas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo A. L. svarstomas pirmą kartą, dėl to teismas neturi galimybės įvertinti, ar nuteistosios pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo vertinimu, šis apylinkės teismo argumentas yra visiškai nepagrįstas, nes būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o esant vidutinei ar didelei nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikai, tokia pažanga turi būti akivaizdi ir pagrįsta atitinkamais duomenimis. Vertinant nuteistojo elgesį, didžiausias dėmesys turi būti skiriamas ne šio asmens elgesiui iki bausmės atlikimo, bet būtent bausmės atlikimo metu. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistoji A. L. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikusi minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, pagal naująjį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pagal „OASys“ metodiką atlikus nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad A. L. priskirtina ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (46 balai), todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Nors iš bylos medžiagos matyti, kad yra net septyni A. L. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai, t.y. yra ankstesni nusikalstami veiksmai, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas, išsilavinimo stoka, nuolatinio pajamų šaltinio neturėjimas, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, savikritikos stoka, problemų neigimas, pasekmių neįvertinimas, tačiau pažymėtina ir tai, kad nuteistoji yra padariusi žymią pažangą, mažindama šių veiksnių riziką. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. L., atlikdama laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, 2013 metais Panevėžio suaugusiųjų mokymo centro skyriuje įgijo pagrindinį išsilavinimą, o 2015 m. baigė 12 klasę pagal savarankiško mokymo programą, taigi nuteistoji šiuo metu jau yra įgijusi vidurinį išsilavinimą, be to, Panevėžio profesinio rengimo centro filiale mokosi kirpėjos amato. Nuteistoji A. L. bausmės atlikimo metu dirba pataisos namuose VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Panevėžio padalinyje rankininke ir turi susiformavusį pozityvų požiūrį į darbinę veiklą. Prieš patekdama į pataisos namus nuteistoji taip pat dirbo (asmens byla, 189-191 b.l.). Taigi darbinių įgūdžių ir specialybės turėjimas rodo, kad išėjusi į laisvę nuteistoji turės didesnes galimybes įsidarbinti, susirasti nuolatinę gyvenamąją vietą ir tokiu būdu adaptuotis visuomenėje bei gyventi pilnavertį gyvenimą, o tuo pačiu ir atlyginti nuosprendžiu priteistą turtinę žalą. Teigiamus nuteistosios elgesio korekcijos požymius rodo ir tai, kad pasikeitė jos požiūris į vaikus – iki bausmės atlikimo A. L. savo vaikais rūpinosi nepakankamai, tačiau atlikdama laisvės atėmimo bausmę, ji nuolat bendrauja ir palaiko ryšius su jais, domisi vaikų ugdymu, sveikata, iš nuteistosios gaunamų pajamų išskaičiuojamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistosios elgesys bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai manyti, kad taikomi suvaržymai jos elgesiui turėjo teigiamą poveikį, kadangi viso bausmės atlikimo metu nuteistoji nebuvo nei karto bausta drausmine tvarka, priešingai, už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ji buvo ne kartą skatinta, 2014-07-22 Panevėžio pataisos namų direktoriaus nutarimu nuteistajai suteikta teisė be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų pagal paskyroje nurodytą maršrutą (jokių pažeidimų nenustatyta), 2015-10-19 Panevėžio pataisos namų direktoriaus nutarimu A. L. iš paprastosios grupės buvo perkelta į lengvąją, o 2014-10-22 jai vėl skirta padėka. Be to, nuteistoji bausmės atlikimo metu lankė adaptacijos programą, išklausė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleidimui iš laisvės atėmimo vietos. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad nors nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (46 balai), tačiau ji tik nežymiai viršija žemos nusikalstamo elgesio rizikos maksimalią ribą (žema rizika yra 0-40 balų).

Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajai A. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priešingai nei apylinkės teismas, pagrįstai atsižvelgė į nuteistosios pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką – aktyvų dalyvavimą elgesio pataisos programose, didelę motyvaciją keisti gyvenimo būdą, elgesį bausmės atlikimo metu, pastangas eliminuoti pakartotinio nusikalstamo riziką didinančius veiksnius. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistosios A. L. nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant yra akivaizdi ir sudaro pagrindą manyti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl ji gali būti lygtinai paleista iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad apylinkės teismo atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl A. L. lygtinio paleidimo iš esmės yra formalus, priimtas neanalizuojant nuteistosios asmens byloje esančių duomenų ir jų nevertinant bei nesivadovaujant BVK nuostatomis. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis naikintina, o dėl nuteistosios skundo priimtinas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 2 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistosios A. L. skundą tenkinti.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą:

patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 01/7-2579 dėl nuteistosios A. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d., 3 d., skirti šias pareigas:

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką dalyvauti priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės veikloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Donatas Jatužis