Telšių apylinkės teismo sprendimas

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei V. P. dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, kuriuo prašė iš atsakovės V. P. priteisti 21,67 Eur žalą padarytą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa nustatė, kad 2017 m. balandžio mėn. atsakovei buvo suteikta asmens sveikatos priežiūros paslaugų, už kurias ieškovė iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sumokėjo 19,95 Eur ir išduota vaistų, už kuriuos ieškovė iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sumokėjo 1,72 Eur. Ieškovė pagal Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis nustatė, kad atsakovė buvo drausta Privalomojo sveikatos draudimo ir galėjo gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugų bei įsigyti vaistų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, tačiau turėjo būti sumokėta Privalomojo sveikatos draudimo įmoka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimtinas preliminarus sprendimas, nes sprendimo priėmimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 424 straipsnio 1 dalyje numatytus leistinumo reikalavimus, yra ieškovės prašymas bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir yra pateikta pakankamai leistinų rašytinių įrodymų tokio sprendimo priėmimui.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) numato, jog privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą. Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad apdraustaisiais laikomi asmenys, už kuriuos įstatymo nustatyta tvarka mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, taip pat asmenys, kurie įstatymo nustatyta tvarka moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, be to, valstybės lėšomis draudžiami asmenys išvardinti įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje. Minėtas įstatymas numato, kad apdraustieji numatytas paslaugas, kompensuojamus vaistus ir medicinos pagalbos priemones gali gauti dar vieną mėnesį, kai už juos nustota mokėti ar kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas Įstatymo 8 straipsnio 5 dalis numato, jog už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, šio Įstatymo 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa pagal Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenis nustatė, kad 2017 m. balandžio 10 d. atsakovei UAB „Telšių šeimos klinikoje“ buvo suteikta sveikatos priežiūros paslaugų, už kurias Šiaulių teritorinė ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sumokėjo 4 Eur, 2017 m. balandžio 11 d. VšĮ „Regioninėje Telšių ligoninėje“, buvo suteikta sveikatos priežiūros paslaugų, už kurias Šiaulių teritorinė ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sumokėjo 15,95 Eur ir 2017 m. balandžio 11 d. atsakovei vaistinėje įsigijo vaistų, išrašytų UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centre“, už kuriuos Šiaulių teritorinė ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sumokėjo 1,72 Eur. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pagal Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis nustatė, kad atsakovė buvo drausta Privalomojo sveikatos draudimu iki 2017 m. kovo 31 d. Atsakovė dar vieną mėnesį po draustųjų laikotarpių, t. y. 2017 m. balandžio mėn., galėjo gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugų bei įsigyti vaistų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis), tačiau per 2017 m. balandžio mėn. turėjo būti sumokėta Privalomojo sveikatos draudimo įmoka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė įstatyme nustatytu laiku sumokėjo arba už ją laiku būtų sumokėta Privalomojo sveikatos draudimo įmoka už 2017 m. balandžio mėnesį. Vadinasi, nuo 2017 m. balandžio mėn. atsakovės Privalomojo sveikatos draudimo galiojimas buvo nutrūkęs ir už jai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas bei vaistus, kuriuos įgijo 2017 m. balandžio mėn., atsakovė turi sumokėti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės Privalomojo sveikatos draudimo fondui biudžetui padarytą 21,67 Eur žalą – tenkintinas.

Ieškovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog ieškovės ieškinys išnagrinėtas dokumentinio proceso tvarka ir tenkintinas visiškai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 8,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262–263, 425, 428 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos, j. a. k. 188784026, naudai:

– 21,67 Eur (dvidešimt vieną eurą 67 ct) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

Priteisti iš atsakovo atsakovės V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,00 Eur (aštuonis eurus 00 ct) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Išaiškinti atsakovei, jog žyminį mokestį turi sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus teismo sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.