- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-18
- Bylos Nr.
- 2-508-855/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04009-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- A. R., M. R.
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja R. V., sekretoriaujant Daivai Šuopienei, vertėjaujant Zinaidai Sakalauskienei, dalyvaujant ieškovei A. V., ieškovės atstovei adv. Galinai Kardanovskajai, atsakovams A. R. ir M. R., atsakovų atstovei adv. Svetlanai Proninai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovams A. R. ir M. R. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. R. ir M. R., prašydama priteisti iš atsakovų po 744,90 € iš kiekvieno už bendro nekilnojamojo turto išlaikymą, 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jai su atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas su statiniais, esantys Vilniaus r., (duomenys neskelbtini): jai priklauso ½ dalis, o atsakovams po ¼ dalį turto. Nurodė, kad po tėvo mirties 2012 m. vasarį ji atsikraustė gyventi į paveldėtą namą, atsakovai į namą įsikėlė 2012 m. gegužės mėn., tačiau nuo 2013 m. name nebegyveno. Nurodė, kad ieškovė viena išlaikė visą turtą, dengė visas išlaidas, susijusias su namo šildymu, atsakovai prie namo šildymo, nepaisant daugkartinių raginimų visiškai neprisidėjo. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. liepos mėnesio iki 2014 m. lapkričio mėnesio jos išlaidos už namo šildymą, krosnies ir kamino valymą sudarė 2980,19 €, kas atitinka 10290 Lt: 2012-07-10 sumokėta 1120 Lt už briketus, 2012-09-04 - 990 Lt už durpių briketus, 2012-09-27 – 420 Lt už malkas, 2013-07-12 – 270 Lt už akmens anglį, 2013-07-03 – 1300 Lt už durpių briketus, 2014-09-15 – 930 Lt už durpių briketus, 2014-10-11 – 420 Lt už malkas bei 2014-08-06 – 1240 Lt už durpių briketus; buvo samdomas asmuo, kuris šildymo sezono metu kiekvieną mėnesį valydavo kaminą ir krosnį, ir šios išlaidos 2012-2013 m. sudarė 1800 Lt, o 2013-2014 m. – 1800 Lt.
Atsakovai A. R. ir M. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad dėl nekilnojamojo turto, esančio Vilniaus r., Juodšilių k., Reisleravos g. 17A, naudojimosi, tvarkymo, apmokėjimo už suteiktas namui komunalines paslaugas su ieškove nuolat kyla ginčai, konfliktai. Ieškovė jiems neleidžia naudotis turtu, nuolat keičia durų spynas, neįleidžia į būstą, konfliktuoja, todėl negalėdami naudotis jiems priklausančia turto dalimi, neprivalo dengti tokio turto išlaikymo išlaidų. Pažymėjo, kad iš ieškovės pateiktų 2012-07-10, 2012-09-04, 2013-07-03 ir 2014-08-06 PVM sąskaitų-faktūrų bei kvitų matyti, jog pirkėju nurodoma ne ieškovė, o S. M., taip pat nesutampa prekių iškrovimo adresas, pateiktose sąskaitose-faktūrose prekių iškrovimo vieta nurodoma Mechanikų g. 10, Salininkai, Vilniaus r., dalis PVM sąskaitų faktūrų ir kvitų galimai yra suklastoti, nes tos pačios datos dokumentuose yra skirtingų asmenų (pirkėjų) parašai, todėl mano, kad šie dokumentai neįrodo ieškovės patirtų išlaidų ir negali sudaryti pagrindo ieškovės reikalavimo patenkinimui. Be to, 2013-07-12 PVM sąskaitoje-faktūroje bei kvite akmens anglių pirkėja taip pat nurodoma ne ieškovė, o S. M., 2012-09-27 ir 2014-10-11 medienos gabenimo lapuose ieškovė yra nurodoma kaip medienos gavėja, tačiau ji teismui nepateikė jokių apmokėjimus už malkas patvirtinančių kvitų, šie lapai nepatvirtina, jog prekės buvo įsigytos būtent bendrosios nuosavybės teise priklausančiam namui. Nors ieškovė ir pateikė 2012-2014 m. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus, iš kurių matyti, kad 2012-11-06, 2012-12-05, 2013-01-09, 2013-02-06, 2013-03-07, 2013-04-03, 2013-11-07, 2013-12-08, 2014-01-10, 2014-02-07, 2014-03-18, 2014-04-06, t. y. 12 kartų buvo atliekami kamino ir krosnies valymo darbai, tačiau mano, kad šios išlaidos yra padidintos, nes pagal rekomendacijas gyvenamojo namo kaminą reiktų valyti 1 -2 kartus į metus, o ne kas mėnesį. Be to, atsakovai yra sumokėję 125 Lt už kamino valymą 2012 m. gruodžio mėn. Sutinka tik su ieškovės reikalavimu dėl 930 Lt pagal 2014-09-15 PVM sąskaitą-faktūrą bei kvitą, kuriose pirkėja nurodoma ieškovė, o prekių iškrovimo vieta - jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo adresas. Pažymėjo, kad ieškovė niekada jų neinformuodavo, su jais nederindavo nei dėl kamino valymo, nei dėl kuro pirkimo. Be to, gyvenamajame name yra įrengtas vienas krosnims katilas, todėl tiekiamas šildymas yra naudojamas tiek namui šildyti, tiek vandeniui šildyti, tiek maistui ruošti, ir šios išlaidos negali tekti atsakovams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei A. V. bei atsakovams M. R. bei A. R. 2012-05-29 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, Nr. JŠ-4420 pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Vilniaus r., (duomenys neskelbtini): ieškovei priklauso ½ dalis, o kiekvienam iš atsakovų - po ¼ dalį šio nekilnojamojo turto (b. l. 8-10, 58-61). Abi ginčo šalys paaiškino, jog gyvenamasis namas yra šildomas vienu krosniniu katilu, naudojant malkas, akmens anglį ir durpių briketus. Ieškovė A. V. prašė priteisti iš bendraturčių - atsakovų A. ir M. R. proporcingą dalį jos patirtų 2012-2014 m. laikotarpiu išlaidų šio bendro gyvenamojo namo išlaikymui, susijusių su namo šildymu bei kamino ir krosnies valymu šildymo sezono metu, o būtent po 744,90 € iš kiekvieno.
LR CK 4.82 str. 3 d. numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Tai reiškia, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi padengti išlaidas, kurios reikalingos turtui išlaikyti ir išsaugoti, tačiau šiuo atveju išlaidos kaip teisinė kategorija, be kita ko turėtų būti suprantama ir kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis yra išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Tokias išlaidas charakterizuoja būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui žymiai pablogėti. Tai įprastinės išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama. Įprastinių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos A. T. 2003 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).
Atsakovai nurodo, kad jie gyvenamajame name iš esmės nuo 2013 m. negyveno dėl ieškovės, neleidusios jiems juo naudotis, kaltės, nuolatinių bendraturčių tarpusavio konfliktų ir nesutarimų, todėl neturėdami galimybės naudotis namu, jie apskritai neprivalo kompensuoti namo šildymo, kamino valymo išlaidų, tačiau tokius atsakovų argumentus teismas pripažįsta nepagrįstais. Atsakovai yra namo bendrasavininkai (bendraturčiai), todėl įstatymas numato jiems imperatyvią pareigą apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti (CK 4.82 str. 3 d.). Ieškovės ir atsakovų tarpusavio santykių sudėtingumas, t.y. bendraturčių nesutarimai dėl naudojimosi bendru turtu, jo valdymo ir pan., nesudaro teisinio pagrindo atleisti atsakovus nuo jų turtinių įsipareigojimų už turto išlaikymą vykdymo, juo labiau, kad išlaidos namo šildymui bei kamino ir krosnies valymui šildymo sezono metu yra būtinos turtui išlaikyti ir išsaugoti. Tokiu būdu ši pareiga nėra susieta ir nepriklauso nuo to, gyvena atsakovai tame name ar negyvena, t.y. faktiškai naudojasi turimu turtu ar nesinaudoja. Atsakovai pateikė į bylą 2014-11-13 ir 2014-12-05 antstolio Faktinių aplinkybių protokolus (b. l. 38-55, 56-57), kurie parodo tik tam tikrą faktinių aplinkybių buvimą protokolų surašymo metu, t.y. 2014 m. pabaigoje, tačiau neatspindi situacijos 2012-2014 m., t.y. laikotarpį, už kurį ieškovė prašo priteisti iš atsakovų atitinkamas patirtas namo išlaikymui išlaidas. Be to, iš atsakovų pateikto 2014-11-13 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad M. R. 2014-11-13 į namą galėjo patekti ir pateko iš kiemo pusės esančio įėjimo, nuo kurio turėjo raktus (b. l. 38-55). Duodami paaiškinimus teismo posėdžio metu abu atsakovai pripažino, kad jie name (ar prie namo esančioje lauko virtuvėje) 2012-2013 m. periodiškai gyveno. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų apie tai, kad ieškovė galimai neleido atsakovams naudotis gyvenamuoju namu ginčo laikotarpiu, ar kad atsakovai būtų kreipęsi į policiją ar teismą dėl savo, kaip bendraturčių, galimai pažeistų civilinių (nuosavybės) teisių gynimo, ar atliktų kitus protingo ir apdairaus asmens (bonus pater familias) elgesio tokioje situacijoje standartą atitinkančius veiksmus, siekdami įgyvendinti turimą nuosavybės teisė.
Byloje taip pat nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad namui tiekiamą šildymą ieškovė naudotų ne tik namui šildyti, bet ir vandeniui šildyti, maistui ruošti ar kitoms reikmėms, juo labiau, kad ieškovė paaiškino, jog maisto gaminimui naudojama dujinė viryklė, o vanduo šildomas elektriniu boileriu. Tokiu būdu nesant byloje jokių įrodymų, kurie leistų teismui daryti išvadą (juo labiau - aukšto tikėtinumo laipsnio, kaip reikalauja įrodymo vertinimo praktika) dėl kuro naudojimo asmeniniams ieškovės poreikiams tenkinti, šie atsakovų argumentai atmetami.
Teismas taip pat pripažįsta nepagrįstais atsakovų argumentus, kad ieškovė jų neinformuodavo ir su jais nederindavo nei kuro pirkimo, nei kamino ir krosnies valymo darbų. LR CK 4.75 str.1 d. įtvirtinta nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pažymėtina, kad atsakovai patys pateikė 2012-10-04 ir 2012-12-19 ieškovės A. R. siųstus elektorinius laiškus, kuriuose A. V. juos informuoja apie numatomus atlikti krosnies ir kamino valymo darbus bei kuro pirkimą namo šildymui (b. l. 73-75). Kaip matyti iš ieškovės pateiktų 2012-10-28 ir 2012-11-19 elektroninių laiškų, siųsti atsakovui A. R., ji atsakovus taip pat informavo apie numatomą kuro pirkimą, atkreipė dėmesį į tai, kad laukia kuro įsigijimo iš atsakovų pusės, įspėjo dėl patirtų išlaidų išieškojimo iš atsakovų ateityje (b.l. 97-98). Pagaliau, patys atsakovai, duodami paaiškinimus, pripažino, kad iš esmės nesidomėjo namo išlaikymu, nebendravo su ieškove, nerodė iniciatyvos jai padėti ir prie gyvenamojo namo šildymo per nurodytą laikotarpį, išskyrus 125 Lt sumokėjimą, dėl kurio byloje ginčo nėra ir kurių ieškovė priteisti neprašo, finansiškai neprisidėjo.
Pagaliau, nors atsakovai paaiškino ir liudytojai G. P., J. Ž. parodė, kad iki 2012 m. šildymo sezono gyvenamojo namo palikėjas, kurio turtą paveldėjo ieškovė ir atsakovai, buvo palikęs užtektinai malkų namo kūrenimui, todėl ieškovė apskritai neturėjo pirkti jokio kuro papildomai namo šildymui, tačiau byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kurie patvirtintų namuose buvusio galimai palikėjo pirkto kuro pobūdį, kiekį ir pan. Ieškovė neneigė, kad iš pradžių kurį laiką buvo kūrenama palikėjo pirktomis malkomis, tačiau vėliau, kitam šildymo sezonui teko pirkti kurą papildomai.
Nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip minėta, prašo priteisti iš atsakovų proporcingą jų turimai nuosavybei, dalį išlaidų už namo šildymą bei krosnies ir kamino valymą. Remiantis CPK 12 str. įtvirtintu rungimosi principu, (duomenys neskelbtini) str. apibrėžta įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo tvarka, bylai reikšmingas aplinkybes privalo įrodyti tas proceso dalyvis, kuris atitinkamomis aplinkybėmis grindžia savo procesinę poziciją. Ieškovė nurodė, kad 2012-07-10 ji pirko durpių briketų už 1120 Lt, 2012-09-04 – durpių briketus už 990 Lt, 2012-09-27 – malkas už 420 Lt, 2013-07-12 – akmens anglį už 270 Lt, 2013-07-03 – durpių briketus už 1300 Lt, 2014-09-15 – durpių briketus už 930 Lt, 2014-10-11 – malkų už 420 Lt bei 2014-08-06 – durpių briketus už 1240 Lt ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančiais PVM sąskaitas-faktūras, pinigų priėmimo kvitus bei medienos gabenimo lapus:
2012-07-10 PVM sąskaitą-faktūrą Serija VIL Nr. l1256 ir 2012-07-10 pinigų priėmimo kvitą Serija JŪR Nr. 0002695, kuriuose už durpių briketus mokėtina suma nurodyta 1120 Lt, pirkėjas – S. M., o prekių iškrovimo adresas – Vilniaus r., Salininkai, Mechanikų g. 10 (b. l. 11-12);
2012-09-04 PVM sąskaitą-faktūrą Serija VIL Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2012-09-04 pinigų priėmimo kvitą Serija JŪR Nr. 0002812, kuriuose už durpių briketus mokėtina suma nurodyta 990,00 Lt, pirkėjas – S. M., o prekių iškrovimo adresas – Vilniaus r., Salininkai, Mechanikų g. 10 (b. l. 13-14);
2012-09-27 Medienos gabenimo lapą, kuriame medienos gavėja nurodyta ieškovė A. V., pristatymo vieta – Vilniaus r., Juodšiliai, kaina – 420 Lt (b. l. 15);
2013-07-03 PVM sąskaitą-faktūrą Serija VIL Nr. 12623 ir 2013-07-03 pinigų priėmimo kvitą Serija JŪR Nr. 0003922, kuriuose už durpių briketus mokėtina suma nurodyta 1300 Lt, pirkėjas – S. M., o prekių iškrovimo adresas – Vilniaus r., Salininkai, Mechanikų g. 10 (b. l. 20-21);
2013-07-12 PVM sąskaitą-faktūrą Serija VANG Nr. 0290 ir 2013-07-12 pinigų priėmimo kvitą Serija JŪR Nr. 0003946, kuriuose už akmens anglį mokėtina suma nurodyta 270 Lt, pirkėjas – S. M., Vilniaus r., Salininkai, Mechanikų g. 10 (b. l. 18-19);
2014-08-06 PVM sąskaitą-faktūrą Serija VIL Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-08-06 Pinigų priėmimo kvitą Serija JŪR Nr.0004920, kuriuose už durpių briketus mokėtina suma nurodyta 1240 Lt, pirkėjas – S. M., o prekių iškrovimo adresas – Vilniaus r., Salininkai, Mechanikų g. 10 (b. l. 31-32).
2014-09-15 PVM sąskaitą-faktūrą Serija VIL Nr. 13532 ir 2014-09-15 Pinigų priėmimo kvitą Serija JŪR Nr.0005032, kuriuose už durpių briketus mokėtina suma nurodyta 930 Lt, pirkėja – A. V., o prekių iškrovimo adresas – Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) (b. l. 28-29);
2014-10-11 Medienos gabenimo lapą, kuriame medienos gavėja nurodyta ieškovė A. V., pristatymo vieta – Vilniaus r., Juodšiliai, Reisleravos g. 17A, kaina – 420 Lt (b. l. 30);
Nagrinėjamu atveju atsakovai neginčijo ir sutiko su reikalavimu dėl proporcingos išlaidų dalies priteisimo pagal 2014-09-15 PVM sąskaitą-faktūrą Serija VIL Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-09-15 Pinigų priėmimo kvitą Serija JŪR Nr.0005032, kuriuose už durpių briketus mokėtina suma nurodyta 930 Lt, pirkėja – A. V., o prekių iškrovimo adresas – Vilniaus r., Juodšiliai, Reisleravos g. 17A (b. l. 28-29), todėl atsižvelgiant į aukščiau minėtas teisės normas bei teismų praktiką, kurioje išaiškina, kad prie išlaidų turto išlaikymui ir išsaugojimui yra neabejotinai priskiriamos išlaidos namo šildymui (Lietuvos A. T. 2006-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2006), iš atsakovų ieškovei priteistina jiems tenkanti dalis pagal minėtą PVM sąskaitą-faktūrą, t. y. po 67,34 € (232,50 Lt) iš kiekvieno.
Atsakovai nesutinka su likusiomis PVM sąskaitomis-faktūromis, kvitais bei vežimo lapais, teigdami, jog jie neįrodo, kad pirktas kuras buvo panaudotas būtent jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančiam namui šildyti. Vis dėlto, iš 2012-09-27 bei 2014-10-11 Medienos gabenimo lapų matyti, kad ieškovė A. V. abu kartus pirko 4 m³ malkų už 420 Lt, ieškovė juose nurodyta kaip medienos gavėja, pristatymo vieta nurodoma – Vilniaus r., Juodšiliai (b. l. 15, 30), todėl šios ieškovės išlaidos laikytinos įrodytos, pagrįstomis ir realiomis, teismas neturi pagrindo abejoti jų pagrįstumu ir patyrimo būtinumu, ypač turint omenyje tą abiejų ginčo šalių neginčytą aplinkybę, jog žiemos sezono metu namas buvo šildomas bei jog namo šildymui naudoti yra tinkamos malkos, todėl atsakovų namo daliai tenkanti šių išlaidų dalis, t. y. po 60,82 € (210 Lt), taip pat priteistina ieškovei.
Nors 2012-07-10 PVM sąskaitoje-faktūroje Serija VIL Nr. l1256 ir 2012-07-10 pinigų priėmimo kvite Serija JŪR Nr. 0002695 dėl 1120 Lt durpių briketų pirkimo, 2013-07-12 PVM sąskaitoje-faktūroje Serija VANG Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-07-12 pinigų priėmimo kvite Serija JŪR Nr. 0003946 dėl 270 Lt anglies pirkimo, 2013-07-03 PVM sąskaitoje-faktūroje Serija VIL Nr. 12623 ir 2013-07-03 pinigų priėmimo kvite Serija JŪR Nr. 0003922dėl 1300 Lt durpių briketų pirkimo iš tikrųjų pirkėju yra nurodytas S. M., o prekių iškrovimo adresas – Vilniaus r., Salininkai, Mechanikų g. 10 (b. l. 11-12, 18-19, 20-21), tačiau ieškovė paaiškino, kad esant sunkiai jos finansinei padėčiai, ji kreipėsi į pusbrolį S. M., prašydama, kad jis nupirktų briketų, už kuriuos jis sumokėjo ir kurie buvo pristatyti jos pusbroliui į namus, o jai išperkant atitinkamą dalį briketų, pusbrolis juos po truputį atveždavo į jos gyvenamąją vietą, esančią už kelių kilometrų. Šiuos ieškovės paaiškinus patvirtina liudytojo S. M. nuoseklūs parodymai apie tai, kad jis ieškovės prašymu pirko jai kurą, nes ji tuo metu neturėjo pinigų kuro pirkimui, kuras buvo perkamas liudytojo vardu ir pristatomas į jo gyvenamąją vietą, o ieškovei sumokant atitinkamą dalį pinigų, kuras buvo pristatomas į jos gyvenamąją vietą Vilniaus r., Juodšilių k., Reisleravos g. A. N. šio liudytojo parodymais, kuriuos patvirtina ir pačios ieškovės paaiškinimai, bei liudytojo E. M., kuris vieną kartą tėvo S. M. prašymu priėmė į jų gyvenamąją vietą atgabentus A. V. skirtus durpių pritekus ir pasirašė vienoje iš PVM sąskaitų – faktūrų bei pinigų priėmimo kvitų, teismas neturi jokio pagrindo, juolab, kad tiek ieškovė, tiek liudytojas patvirtino, kad A. V. iš jo išpirko visą kurą, o ir patys atsakovai pripažįsta, kad namą 2012-2014 m. laikotarpiu reikėjo šildyti, todėl iš atsakovų atitinkamai priteistina jų namo daliai tenkanti namo šildymo išlaidų dalis pagal minėtas PVM sąskaitas-faktūras – iš kiekvieno po 194,77 € (672,50 Lt).
Ieškovė pateikė 2012-11-06, 2012-12-05, 2013-01-09, 2013-02-06, 2013-03-07, 2013-04-03 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus bendrai 1800 Lt už kamino ir krosnies valymą (b. l. 16-17) bei 2013-11-07, 2013-12-08, 2014-02-07, 2014-01-10, 2014-03-18, 2014-04-06 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitus bendrai 1800 Lt už kamino ir krosnies valymą (b. l. 22-27). Atsakovai nurodo, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja už kamino ir krosnies valymą kiekvieną mėnesį patirtų išlaidų, nes kaminą ir krosnį valyti užtenka du kartus per sezoną. Tiek ieškovė, tiek atsakovai pateikė teismui straipsnius apie kaminų ir krosnių valymą (b. l. 68-69, 70, 99, 101-108), jų dažnumą, kainas iš įvairių internetinių svetainių, kuriuose nurodoma prieštaringa informacija, t. y. vienuose straipsniuose teigiama, kad kaminą ir krosnį pakanka valyti du kartus per sezoną, kituose - kad kaminą ir krosnį būtina valyti kiekvieną mėnesį ir pan., todėl neturėdamas duomenų apie kai kurių straipsnių internetinių svetainių adresus, straipsnius parašiusių asmenų kvalifikaciją bei pats neturėdamas specialių žinių šioje srityje, teismas neturi galimybių nustatyti kamino ir krosnies valymo dažnumo reikalingumo, tačiau esant ieškovės pateiktiems kvitams už kamino ir krosnies valymą, remiantis protingumo kriterijumi, kad visgi krosnį ir kaminą valyti reikia, įvertinus gyvenamojo namo statybos metus (1982 m.), jo didelį plotą (216,47 kv.m.) ir tūrį (825 kub.m.), teismas daro labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovė iš tikrųjų patyrė 2012-2013 m. už kamino ir krosnies valymą 1800 Lt, o 2013-2014 m. – 1800 Lt išlaidų, todėl atsakovų namo daliai tenkanti šių išlaidų dalis, t. y. po 260,66 € (900 Lt), taip pat priteistina ieškovei.
Viena vertus, iš ieškovės pateiktos 2012-09-04 PVM sąskaitos-faktūros Serija VIL Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2012-09-04 pinigų priėmimo kvito Serija JŪR Nr. 0002812 matyti, kad už durpių briketus mokėtina suma nurodyta 990,00 Lt, pirkėjas – S. M., o prekių iškrovimo adresas – Vilniaus r., Salininkai, Mechanikų g. 10; sąskaitoje-faktūroje bei kvite nurodyta, kad prekes priėmė ir pasirašė ieškovė (b. l. 13-14). Kita vertus, iš byloje esančios analogiškos atsakovų pateiktos ir UAB „Vinaga“ (prekių pardavėjo) patvirtintos 2012-09-04 PVM sąskaitos-faktūros Serija VIL Nr. 11391 bei 2012-09-04 pinigų priėmimo kvito Serija JŪR Nr. 0002812 matyti, kad juose pasirašė Ž. M. (b. l. 71-72). Atitinkamai ieškovės pateiktoje 2014-08-06 PVM sąskaitoje-faktūroje Serija VIL Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-08-06 Pinigų priėmimo kvite Serija JŪR Nr. 0004920 už durpių briketus mokėtina suma nurodyta 1240 Lt, pirkėjas – S. M., o prekių iškrovimo adresas – Vilniaus r., Salininkai, Mechanikų g. 10; sąskaitoje-faktūroje bei kvite nurodyta, kad prekes priėmė ir pasirašė ieškovė (b. l. 31-32), tačiau iš atsakovų pateiktos ir UAB „Vinaga“ (prekių pardavėjo) patvirtintos 2014-08-06 PVM sąskaitos-faktūros Serija VIL Nr. 13446 ir 2014-08-06 Pinigų priėmimo kvito Serija JŪR Nr. 0004920 matyti, kad sąskaitą ir kvitą pasirašė E. M. (b. l. 76-77). Nors Ž. M. 2015-04-24 pareiškimu (b.l. 96) patvirtino, kad 2014-08-06 sąskaitoje ir kvite pasirašė jis, tačiau liudytojas E. M. parodė, kad jis tėvo S. M. prašymu yra priėmęs atvežtus pagal minėtus dokumentus briketus ir pasirašęs sąskaitoje-faktūroje bei kvite, liudytojas S. M. parodė, kad visas jo vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras pasirašinėdavo išimtinai jis, ir niekada ieškovė, todėl esant prieštaringiems įrodymams bei aplinkybei, kad ta pačia data išrašytas bei tuos pačius numerius turinčius dokumentus toms pačioms prekėms ir sumai pasirašė skirtingi asmenys, teismas neturi galimybės nustatyti, kas pagal PVM sąskaitas-faktūras pirko durpių briketus ir už juos sumokėjo bei kam jie buvo faktiškai atvežti, kieno priimti ir pan., atitinkamai negali remtis šiais galimai suklastotais rašytiniais įrodymais, kaip ieškovės reikalavimo pagrindu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl atitinkamų pinigų sumų priteisimo pagal 2012-09-04 ir 2014-08-06 PVM sąskaitas-faktūras bei jas lydinčius pinigų priėmimo kvitus negali būti tenkinamas.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vertinant pagal teisėje pripažintus būtinumo ir protingumo kriterijus, laikytina, kad ieškovė įrodė, jog ji patyrė būtinas ir protingas išlaidas, susijusias su namo apšildymu bei kamino ir krosnies valymu žiemos sezonu, nes šios išlaidos neabejotinai buvo būtinos tam, kad namas būtų išlaikytas ir išsaugotas bei nesumažėtų jo vertė, todėl iš kiekvieno atsakovo ieškovės naudai turi būti priteista viso po 583,59 € (67,34 € + 60,82 € + 194,77 € + 260,66 €; kadangi atsakovams priklauso po ¼ dalį namo, esančio Vilniaus r., Juodšilių k., Reisleravos g. 17A).
LR CK 6.37 str. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš kiekvieno iš atsakovų, remiantis CK 6.210 str. 1 d., priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (583,59 €) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-11-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal LR CPK 93 str. 2 d. patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Ieškovė byloje iš viso patyrė 1044,60 € bylinėjimosi išlaidų: 44,60 € žyminio mokesčio (b. l. 2-3), 1000 € išlaidų advokatės G. Kardanovskajos teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 100). Atsakovai byloje patyrė iš viso patyrė 374,81 € išlaidų už advokatės pagalbą (b. l. 62, 116). Kadangi ieškiniu buvo patenkinta apie 78 % ieškovės materialių teisinių reikalavimų, o atmesta – apie 22 % reikalavimų, iš atsakovų ieškovei turėtų būti priteista 814,78 € bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovams – 101,57 € bylinėjimosi išlaidų, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, į ieškovės atstovės suteiktos teisines pagalbos pobūdį, tikėtinas darbo ir laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą, apimtį, ieškinio sumą, išlaidų advokato pagalbai santykį su priteistina ieškovei pinigų suma, teisingumo ir protingumo principus, teismas mažina iš atsakovų ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 500 €, ir priteisia iš kiekvieno ieškovei po 250 € bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str. 2 d.) , o į valstybės biudžetą – po 4,67 € išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškovės A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovams A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus r., Juodšilių k., A. M. g. 56) ir M. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus r., Juodšilių k., A. M. g. 56) tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. R. ieškovei A. V. 583,59 € (penkis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 59 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teise dienos (2014-11-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 250 € (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo M. R. ieškovei A. V. 583,59 € (penkis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 59 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teise dienos (2014-11-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 250 € (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovų A. R. ir M. R. lygiomis dalimis 9,34 bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, t.y. po 4,67 € (keturis eurus 67 centus) iš kiekvieno.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.