Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2012-12-04 · Civilinė byla Nr. 2-668-446/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-04
Bylos Nr.
2-668-446/2012
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00544-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas
S. R., D. P., E. R.
Civilinė byla Nr. 2-668-446/2012Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00544-2012-8Procesinio sprendimo kategorija : 35.1.; 35.2.; 35.5.; 44.2.3.; 44.2.4.; 44.5.2.4.; 114.3.; 116.1. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 4 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Linai Normantaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams S. R., D. P., E. R. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės S. R. 13815,29 Lt nuostolių atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas – 414 Lt žyminį mokestį ir 425 Lt už dokumentų vertimą į valstybinę kalbą, priteisti iš atsakovės penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad Švedijoje 2009 m. liepos 18 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone MERCEDES BENZ C250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas nekilnojamasis turtas. Atsakovei S. R. priklausanti transporto priemone nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kas būtų suteikę reikiamos apimties draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Kadangi automobilis nebuvo apdraustas, eismo įvykio valstybės – Švedijos – nacionalinis draudikų biuras, sureguliavęs žalą ir išmokėjęs eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos – nacionaliniam draudikų biurui reikalavimą 13815,29 Lt sumai. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 5 d. įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje padarytos žalos pagal teisės aktus kitos Europos Sąjungos valstybės narės, jeigu kaltininkas, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra nepasidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kadangi automobilis MERCEDES BENZ C250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo padaryta žala, registruotas Lietuvos Respublikoje, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nukentėjęs eismo įvykyje asmuo žalos atlyginimą gavo iš eismo įvykio vietos valstybės – Švedijos - nacionalinio draudikų biuro, ieškovas, gavęs Švedijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą sumokėti 13815,29 Lt dėl transporto priemone MERCEDES BENZ C250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos, sumokėjo Švedijos nacionalinio draudikų biurui nurodytą sumą. Sumokėdamas Švedijos nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamą sumą, atlygino atsakovei S. R. nuosavybės teise priklausančia transporto priemone padarytą žalą bei su šios žalos administravimu susijusias administravimo išlaidas ir įgijo teisę reikalauti iš automobilio savininkės šios sumos regreso tvarka.

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, ieškinį prašė nagrinėti jam nedalyvaujant (108 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovė S. R. parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji su ieškiniu nesutinka, kadangi ji nėra automobilio MERCEDES BENZ C250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, ji šio automobilio nepirko, juo niekada nesinaudojo. Automobilis priklauso jos žentui D. P., kuris pirko šį automobilį, juo faktiškai naudojosi. Ji nežinanti dėl kokių priežasčių, tačiau žento paprašyta ji sutiko, kad jo įsigytas automobilis MERCEDES BENZ C250 būtų įregistruotas jos vardu.

Atsakovas D. P. parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad automobilis MERCEDES BENZ C250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso jam, nors registruotas jo sutuoktinės motinos S. R. vardu. Šiuo automobiliu jis buvo nuvykęs į Švediją. Eismo įvykio metu automobilį vairavo E. R., tačiau automobiliu jis ir pats važiavo, E. R. vairuoti automobilį jis buvo patikėjęs. Eismo įvykio metu jam priklausantis automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Kadangi eismo įvykis įvyko dėl E. R., kuris vairavo automobilį, kaltės, todėl jis mano, kad žalą draudikų biurui privalo atlyginti E. R.

Atsakovas E. R. pripažįsta, kad 2009 m. liepos 18 d. Švedijoje jis vairavo D. P. priklausantį automobilį MERCEDES BENZ C250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, pripažįsta, kad jis privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado eismo įvykio metu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Iš Švedijos nacionalinio draudikų biuro ieškovui pateiktos medžiagos (13-22 b. l.) matyti, kad 2009 m. liepos 18 d. Švedijoje E. R., vairuodamas automobilį, MERCEDES BENZ C250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nežinomu būdu prarado automobilio kontrolę, slydo, atsitrenkė į medį, apgadino privataus sklypo tvorą ir pašto dėžutę. Kaltu dėl eismo įvykio pripažintas atsakovas E. R., jo vairuojamas automobilis MERCEDES BENZ C250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas Lietuvos Respublikoje. Kadangi eismo įvykio metu žalą padaręs automobilis MERCEDES BENZ C250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, žalą nukentėjusiam asmeniui atlygino eismo įvykio valstybės – Švedijos - nacionalinis draudikų biuras, kuris reikalavimą dėl išmokėtos žalos atlyginimo pateikė žalą sukėlusios nedraustos transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos - nacionaliniam draudikų biurui. Eismo įvykio metu patirtiems nuostoliams dėl medžio, tvoros ir pašto dėžutės sulaužymo jų savininkui Švedijos nacionalinis draudikų biuras išmokėjo 13815,29 Lt išmoką. Kadangi žala padaryta naudojant neapdraustą transporto priemonę, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1 d. 1 p., ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras Švedijos nacionaliniam draudikų biurui kompensavo nukentėjusiam eismo įvykio metu išmokėtą 13815,29 Lt išmoką (39 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. Įstatyme Biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Todėl pagrįstas ieškovo reikalavimas priteisti nuostolius – automobilis MERCEDES BENZ C250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, eismo įvykis kilo ir buvo padaryta žala dėl šį automobilį vairavusio asmens kaltės. Šių aplinkybių atsakovai neginčija. Ginčas dėl ieškinio dydžio byloje nekilo.

Lietuvos Respublikos CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją, o tai reiškia, jog sandorių privalomos teisinės registracijos negalima nustatyti poįstatyminiu aktu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 4.253 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis juridinių faktų registravimas viešame registre taip pat gali būti nustatytas tik įstatymu, o ne poįstatyminiu aktu. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo normas viešajame eisme leidžiama dalyvauti nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms. Šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje nustatyta, kad motorinės transporto priemonės arba priekabos registravimas – veiksmai, apimantys motorinės transporto priemonės arba priekabos tapatumo nustatymą, jų duomenų įrašymą į Kelių transporto priemonių registrą, valstybinio numerio ženklų ir transporto priemonės registravimo dokumento išdavimą. Taigi, šioje įstatymo normoje, nustatančioje išvardytų transporto priemonių registravimą, taip pat nenustatyta reikalavimo privalomai įregistruoti transporto priemonės savininkų pasikeitimą. Iš Saugaus eismo automobilių keliais 25 straipsnio 2 dalyje, 27 straipsnio 1, 3 dalyje įtvirtintų nuostatų darytina išvada, kad registruojama atitinkama transporto priemonė, bet ne jos įsigijimo pagrindas. Iš VĮ „Regitra“ informacijos (6 b. l.) matyti, kad eismo įvykio metu automobilis MERCEDES BENZ C250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo eismo įvykio metu padaryta žala, buvo įregistruotas viešame registre, jo savininke įrašyta S. R. Teisme atsakovai S. R. ir D. P. patvirtino, kad automobilis MERCEDES BENZ C250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklausė D. P., jo žinioje buvo automobilio dokumentai, šį automobilį jis valdė, juo naudojosi ir disponavo savo nuožiūra kaip savo, nors automobilio savininku jis nebuvo įrašytas. Kadangi įstatymu nėra nustatytas privalomas automobilio savininko pasikeitimo įregistravimas, todėl šioje byloje netaikytinos ir CK 1.75 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių, remdamosi kitais įrodymais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 177 straipsnio 1, 2 dalies nuostatomis įrodymais civilinėje byloje laikomi ir šalių paaiškinimai, kuriais nustatomi faktiniai duomenys. Remiantis atsakovų S. R. ir D. P. paaiškinimais darytina išvada, jog automobilio savininkas eismo įvykio metu buvo atsakovas D. P.. Šalių paaiškinimai nepaneigti. Ta aplinkybė, kad automobilio savininkas viešame registre nebuvo pakeistas, nesudaro pagrindo neigti faktinės aplinkybės, kad automobilis MERCEDES BENZ C250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo D. P. nuosavybė.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog eismo įvykio metu, t. y. 2009 m. liepos 18 d., automobilį MERCEDES BENZ C250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo padaryta žala, nuosavybės teisėmis valdė atsakovas D. P., todėl jam atitenka pareiga atlyginti visus nuostolius, kuriuos pagal įstatymą privalo atlyginti transporto priemonės savininkas. Eismo įvykio metu Švedijoje D. P. priklausantį automobilį MERCEDES BENZ C250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo atsakovas E. R.. Jis pripažintas kaltu dėl eismo įvykio kilimo ir atsiradusios žalos, todėl jam taip pat tenka pareiga ieškovui atlyginti nuostolius, kurių atlyginimo jis reikalauja regreso tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Kadangi atsakovė S. R. eismo įvykio metu nebuvo automobilio MERCEDES BENZ C250, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl ji neturėjo pareigos drausti šios transporto priemonės ir atsakyti už savininkui tenkančias prievoles. Jai ieškinys dėl eismo įvykio metu atsiradusių nuostolių atlyginimo pareikštas nepagrįstai, todėl ieškinys jos atžvilgiu atmestinas.

Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas yra pagristas ir tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, tačiau šios išlaidos taip pat turi būti pagrįstos ir realios. Kadangi ieškinys patenkintas dviejų atsakovų atžvilgiu, todėl iš jų lygiomis dalimis ieškovui priteistinas žyminis mokestis, sumokėtas paduodant ieškinį teismui, - 414 Lt (2, b. l.) ir išlaidos, susijusios su dokumentų vertimu į lietuvių kalbą, - 425 Lt (41 b. l.).

Ieškinį patenkinus iš atsakovų D. P. ir E. R. priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios šioje byloje yra 26,30 Lt (b. l. 1) (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, CPK 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnumoje.

Priteisti solidariai iš D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), ir E. R., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui 13815,29 Lt (trylika tūkstančių aštuonis šimtus penkiolika litų 29 ct) nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 5 % (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012 m. rugpjūčio 29 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 419,50 Lt (keturis šimtus devyniolika litų 50 ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį S. R. atmesti.

Laikinąsias apsaugos priemones – S. R. turto areštą, taikytą 2012 m. rugpjūčio 31 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi, - panaikinti.

Priteisti iš D. P. ir E. R. po 13,15 Lt (trylika litų 15 ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė