- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-22
- Bylos Nr.
- 2A-723-823/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Algirdas Auruškevičius, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
- Atsakovas
- A. A.
- Ieškovas
- A. P.
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės – Balynienės, kolegijos teisėjų A. A. ir Rūtos Burdulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui A. A. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas A. P. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. A. 20 000 Lt negrąžintą paskolą; 20 000 Lt avansą; 5 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos 20 000 Lt paskolos nuo paskolos grąžinimo dienos (2006 m. gegužės 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto 20 000 Lt avanso nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas be kita ko nurodė, kad su atsakovu 2005 m. gruodžio 19 d. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu ieškovas paskolino atsakovui 20 000 Lt, o atsakovas įsipareigojo iki 2006 m. balandžio 30 d. grąžinti gautą paskolą. Laiku negrąžinus paskolos, atsakovas įsipareigojo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos sumos už kiekvieną uždelstą dieną nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki visiško paskolos grąžinimo dienos. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų iki šiol neįvykdė, vengė su ieškovu bendrauti bei slapstėsi.
Atsiliepimas
Atsakovas A. A. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad 2005 m. gruodžio 19 d. paskolos sutarties jis nepasirašė, 20 000 Lt iš A. P. nesiskolino ir šių pinigų negavo. 2005 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartyje esantis parašas nėra ir negali būti jo.
Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo A. A. ieškovo A. P. naudai 40 000 Lt skolos (20 000 Lt avansą ir 20 000 Lt paskolos), 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 17 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 3 200 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą paliko nepakeistą, iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 500 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo kasacinį skundą, panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo dalis priteisti iš atsakovo A. A. 20 000 Lt skolos pagal 2005 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartį, 5 procentų metinės palūkanos nuo šios sumos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 3 200 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo A. A. ieškovo A. P. naudai priteista 500 Lt bylinėjimosi išlaidų; ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad byloje esančioje šalių pasirašytoje paskolos sutartyje nėra specialiai aptartas, aiškiai, nedviprasmiškai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų – perdavimo paskolos gavėjui momentas. Sutarties teksto formuluotė ,,A. A. – paskolos gavėjas pasiskolino iš A. P. – paskolos davėjo <...> 20 000 litų, kuriuos privalo grąžinti iki 2006 m. balandžio 30 d.“ paskolos dalyko perdavimo, kaip tokio, savaime nepatvirtina. Kasatorius, atsikirsdamas į šį reikalavimą, be kita ko, teigė, kad iš ieškovo pinigų nesiskolino ir jų negavo. Dėl to ieškovui, reikalaujančiam priteisti skolą, teko pareiga įrodyti paskolos dalyko – pinigų – perdavimo kasatoriui ir paskolos sutarties sudarymo faktą. Bylą nagrinėję teismai turėjo tirti ir vertinti faktinius bylos duomenis ir jų pagrindu padaryti išvadą dėl nurodyto fakto egzistavimo arba neegzistavimo.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. A. prašo Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; iš ieškovo A. P. atsakovo A. A. naudai priteisti visas atsakovo A. A. turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas (apeliacinės instancijos teismui grąžintoje nagrinėti iš naujo bylos dalyje) grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje nesurinko visų galimų įrodymų. Nors atsakovas teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl ligos, teismas bylą išnagrinėjo iš esmės, neišklausęs reikšmingų atsakovo paaiškinimų. Civilinėje byloje taip pat nebuvo apklaustas liudytojas M. J., kuriam yra žinoma, kad pinigai pagal paskolos sutartį atsakovui nebuvo perduodami.
Šalies argumentai
2) Paskolos sutarties sudarymo fakto apeliantas nepamena. Paskolos sutartis galėjo būti pasirašyta per klaidą tuo metu, kai apeliantas pasirašinėjo preliminarią žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, manydamas, kad pasirašo preliminarią žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį. Pinigų pagal paskolos sutartį apeliantas negavo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad paskolos dalyku esantys pinigai atsakovui buvo perduoti.
Atsiliepimas
Ieškovas A. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Bylos duomenys patvirtina, kad šalys sudarė 2005 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartį ir 2005 m. gruodžio 19 d. rašytinį susitarimą. Atsakovas byloje nepareiškė reikalavimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) numatytais sandorių negaliojimo pagrindais pripažinti negaliojančiomis šalių sudarytas sutartis, todėl šios sutartys yra galiojančios ir šalims turi įstatymo galią.
2) Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, paneigiančių šalių sudarytus sandorius (sutartis), todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad didesnę juridinę reikšmę turinčiais rašytiniais įrodymais yra įrodyta, jog ginčo šalys sudarė du savarankiškus sandorius – 2005 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartį ir 2005 m. gruodžio 19 d. rašytinį susitarimą.
3) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) įpareigoja šalis teikti turimus įrodymus. Ginčo šalis byloje atstovauja advokatai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo nevykimo į teismą priežastys - liga, laikini nedarbingumai buvo nuolat pasikartojanti priežastis, kuri pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį nėra laikoma svarbia priežastimi. CPK 7 straipsnis įtvirtina proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, todėl pagrįstai konstatavo, jog pagal minėtus principus nebuvo pagrindo teismui neišnagrinėti bylos dėl įrodymų stokos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliantas savo prievolę ieškovui ginčija remdamasis tuo, kad tarp jo ir ieškovo nėra susiklostę paskolos teisiniai santykiai, t.y. byloje keliamas ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo fakto. Pagal CK 6.870 straipsnio 2 dalį paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Teismų praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, jei skolos dokumente neužfiksuotas paskolos dalyko (pinigų) perdavimo faktas, procesinė pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka ieškovui. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, grąžindama šią bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nurodė, kad byloje pateiktoje šalių pasirašytoje paskolos sutartyje nėra aiškiai, nedviprasmiškai ir (ar) neabejotinai tiksliai užfiksuotas paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjui momentas, todėl byla grąžinta iš naujo nagrinėti siekiant nustatyti, ar bylos šalis iš tiesų siejo paskolos teisiniai santykiai.
Civilinių teisinių santykių subjektai gali savarankiškai pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdus. Kilus ginčui iš paskolos sutarties, skolininkas (atsakovas) gali gintis nuo pareikšto reikalavimo tiek procesinių atsikirtimų forma byloje dėl skolos priteisimo, tiek pareikšdamas byloje priešieškinį ar savarankišką ieškinį teisme dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovas vykstant šios civilinės bylos nagrinėjimui kreipėsi į teismą su ieškiniu A. P. dėl 2005 m. gruodžio 19 d. paskolos sutarties 20 000 Lt sumai pripažinimo nesudaryta tuo pagrindu, kad pinigai pagal šią sutartį nebuvo perduoti. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. liepos 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2013 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakė priimti A. A. kasacinį skundą. Teismų procesiniai sprendimai, kuriais atmestas apelianto reikalavimas dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, yra įsiteisėję.
Kolegija pažymi, kad nors procesinė pareiga įrodyti pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo faktą byloje dėl skolos priteisimo ir byloje dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta paskirstoma nevienodai, teismų priimami procesiniai sprendimai negali būti tarpusavyje prieštaringi. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 dalimi, aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, nereikia įrodinėti. Iš teismų procesinių sprendimų matyti, kad civilinėje byloje dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta apeliantas dėstė analogiškus argumentus kaip šioje civilinėje byloje, todėl kolegija dėl šių apelianto argumentų nebepasisako ir jų iš naujo nevertina, konstatuodama, kad byloje surinktų įrodymų visetas ir kitoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių (byloje dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta) priimti teismų procesiniai sprendimai patvirtina paskolos teisinių santykių egzistavimo tarp šalių faktą. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais atmetus reikalavimą dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta, ieškovas byloje dėl skolos priteisimo nebeprivalo iš naujo įrodinėti paskolos sutarties sudarymo fakto, nes ši aplinkybė jau yra teismų įvertinta nagrinėjant bylą dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta. Jokių kitų aplinkybių, paneigiančių jo pareigą atsiskaityti su ieškovu, apeliantas nenurodo, todėl konstatuotina, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl paskolos sumos ir procesinių palūkanų priteisimo yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra teisinio pagrindo. Tuo pačiu nėra pagrindo keisti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Kolegija taip pat nepasisako dėl apelianto nurodytų neva pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų renkant įrodymus, nes dėl šios aplinkybės jau pasisakyta kasacinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartyje. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteisiama 500 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų ieškovo naudai ir 14,4 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (b.l. 85).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. A. ieškovo A. P. naudai priteista 20 000 Lt skolos pagal 2005 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartį, 5 procentų metinės palūkanos nuo šios sumos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo, t.y. 2008 m. balandžio 17 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 3 200 Lt bylinėjimosi išlaidų, palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. A. 500 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų ieškovo A. P. naudai ir 14,4 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.