Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-07-05 · Administracinė byla Nr. I-137-609/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-07-05
Bylos Nr.
I-137-609/2013
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00521-2012-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė, Remigijus Arminas
Atsakovas
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos
Trečiasis asmuo
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, P. A. G., J. Z., Z. S., R. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas
Klaipėdos apygardos prokuratūros
Advokatai
Saulius Tamošaitis
Kategorijos
  • 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-137-609/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00521-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3.; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei prokurorei Laurai Paulikienei, atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos atstovui Vaidotui Jasui, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Viktorijai Zubienei, trečiojo suinteresuoto asmens visuomeninės organizacijos Vėžaičių bendruomenė atstovams V. G., advokatui Sauliui Tamošaičiui, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovams Artūrui Žičkui, Gražinai Eimantaitei, trečiųjų suinteresuotų asmenų P. A. G., J. Z., S.G. atstovas Vidmantui Gedvilui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Z. S., R. S. viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro prašymą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, visuomeninei organizacijai Vėžaičių bendruomenė, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, V. G., I. G., V. T., O. L., D. G.-L., E. G., R. S., Z. S., P. A. G., J. Z., S. G., UAB „Šilutės hidroprojektas“ dėl sprendimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras prašymu, kurį patikslino, prašo panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 1996-10-03 sprendimą Nr. 101 „Dėl Vėžaičių buitinių atliekų sąvartyno detalaus plano patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio Klaipėdos raj. Vėžaičių mstl., (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), detalusis planas.

Prašyme bei patikslintame prašyme (t.I, b.l. 5-10, 163-167) pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-05-24 nutarimo Nr. 618 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo, patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams" (toliau - Nutarimas) 1.2. punkte nustatyta, kad pradėti rengti ir nepatvirtinti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo teritorijų planavimo dokumentai užbaigiami, derinami ir tvirtinami pagal nurodytojo įstatymo nuostatas. Rengiamus dokumentus su Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis kiekvienu konkrečiu atveju derina planavimo organizatorius ir tai įformina protokolu. Protokolas kartu su kitais dokumentais pateikiamas valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijai išvadoms pateikti. Dokumento rengimo etapams, kurie atlikti nustatytąja tvarka iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo, šio įstatymo nuostatos netaikomos. Teigia, jog 1996-10-03 sprendimu Nr. 101 patvirtintas darbo projektas nebuvo derintas su Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis ir tai neįforminta protokolu, taip pažeidžiant minėtas Nutarimo nuostatas. Be to, iš Klaipėdos rajono savivaldybės pateiktų duomenų neaišku, kas buvo planavimo organizatoriumi. Nurodo, kad pagal tuo metu galiojusio LR Apskrities valdymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punktą apskrities valdytojas nustato sąlygas savivaldybių teritorijų planavimo dokumentų rengimui ir juos derina. Teigia, jog ginčo darbo projektui (detaliajam planui) nebuvo išduotos sąlygos, jis nebuvo pateiktas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai išvadoms pateikti, tuo pažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas. Taip pat nurodo, kad tyrimo metu negauta duomenų apie detaliojo plano sprendinių viešo svarstymo procedūras, kas prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 25 straipsnio 1 dalies, 26, 27, 28 straipsnių nuostatoms. Nurodo, kad įvertinus minėtas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, padaryta išvada, jog ginčo darbo projektas kaip detalusis planas 1996-10-03 sprendimu Nr. 101 negalėjo būti patvirtintas, todėl toks sprendimas yra neteisėtas, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyta pagrindinė ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos. Siekdama parengti ir patvirtinti naują ginčo teritorijos detalųjį planą, 2004-08-05 Klaipėdos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr.Tll-212 „Dėl vietos parinkimo atliekų priėmimo ir kompostavimo aikštelių įrenginiui ir teritorija detaliojo plano rengimo". Detalusis planas ilgą laiką buvo rengiamas UAB „Krašto projektai ir partneriai". Užsitęsus planavimui ir pastebėjus klaidų, buvo pakeistos, papildytos planavimo sąlygos, planavimo užduotis ir programa. Gavus visuomenės nusiskundimų dėl blogai atliktų viešo svarstymo procedūrų, jos pakartotos. Pažymėjo, kad detalusis planas keletą kartų buvo pateiktas Nuolatinei statybos komisijai, bet esant trūkumams, nesuderintas. 2010-11-12 Klaipėdos rajono savivaldybėje įvyko administracijos specialistų, dalyvaujant UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui pasitarimas, kuriame nutarta išnagrinėti galimybę įrengti atliekų tvarkymo aikštelę detaliojo plano, parengto 1996 metais, pagrindu. Pasiūlyta rengti techninį projektą, atsisakant naujo detaliojo plano rengimo. Visuomeninė organizacija Vėžaičių bendruomenė 2011-05-16 raštu Nr. (5.J.22)-A5-2421 informuota, kad bus rengiamas techninis projektas tokiai veiklai, kokia leidžiama pagal kadastrinėje pažymoje nurodytą pagrindinę naudojimo paskirtį - kita, naudojimo būdą - atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijos, bei 1996-10-03 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtinto detaliojo plano (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendinius. 2012-07-02 UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą suderinti didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių su konteinerio tipo personalo pastato statybos techninį projektą ir išduoti statybos leidimą. Projektas nesuderintas, leidimas neišduotas. Teigia, jog šiuo metu sąvartynas neveikia. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-03-23 įsakymu Nr. 12SD-(14.12.9)-1172 ginčo žemės sklypas dvidešimties metų laikotarpiui išnuomotas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“.

Pareiškėjo atstovė prašymą palaiko ir prašo jį patenkinti prašyme išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės taryba atsiliepime į prašymą (t.I,, b.l. 158A-158C) nurodė, jog su pareiškėjo reikalavimu nesutinka ir prašo prašymo netenkinti. Mano, kad detaliojo plano dokumentų suderinimo su teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis protokolo nebuvimas negali būti pagrindu ginčo detaliojo plano naikinimui, nes kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, detaliojo plano sprendiniai buvo derinami su atsakingomis institucijomis ir visos institucijos šiems sprendiniams pritarė. Pažymi, kad derinimo procedūra buvo pradėta dar iki įsigaliojant Teritorijų planavimo įstatymui, t.y. 1995-04-25, Klaipėdos rajono valstybinės higienos inspekcijai priėmus sprendimą ginčo detalųjį planą suderinti, todėl reikalavimai derinimo procedūrą įforminti protokolu ir atlikti viešojo svarstymo procedūras net negalėjo būti taikomi. Akcentuoja, kad ginčo detalusis planas patvirtintas 1996-10-03, o pareiškėjas su prašymu į teismą kreipėsi 2012-10-29, t.y. praėjus daugiau kaip 16 metų po detaliojo plano patvirtinimo. Pagrindu tyrimui atlikti buvo visuomeninės organizacijos Vėžaičių bendruomenė 2012-09-17 prašymas. Teigia, kad nors pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, tačiau šiuo atveju teismas turėtų atsisakyti ginti viešąjį interesą, nes praėjus 16 metų po ginčijamo administracinio akto priėmimo ir tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, šio administracinio akto panaikinimas pažeis susidariusių teisinių santykių stabilumo, teisingumo ir protingumo principus. Atsakovė taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnyje numatytas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas. Visuomeninės organizacijos Vėžaičių bendruomenės prašymas inicijuoti teisminį procesą ginant viešąjį interesą pateiktas 2012-09-17, nors ginčijamas sprendimas jai buvo žinomas dar 2005 metų spalio mėnesį, tačiau visuomeninė organizacija Vėžaičių bendruomenė net septynis metus nesiėmė jokių veiksmų jų galimai pažeistiems interesams apginti ir prokuroro neinformavo. Mano, kad nagrinėjamu atveju yra praleistas ieškinio senaties terminas materialaus teisinio intereso gynimui ir turi būti taikoma ieškinio senatis.

Atsakovės atstovas prašo prašymo netenkinti atsiliepime į prašymą išdėstytų argumentų pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į prašymą (t.I, b.l. 153-156) nurodė, kad su pareiškimo reikalavimu sutinka. Argumentuoja, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo" 2 dalyje reglamentuota, kad Teritorijų planavimo įstatymas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka taikomas visiems patvirtintiems, pradėtiems ir iki jo įsigaliojimo dienos nebaigtiems bendriesiems, detaliesiems planams bei specialiojo planavimo dokumentams. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-05-24 nutarimo Nr. 618 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ 1.2. punktą rengiamus dokumentus planavimo organizatorius turėjo suderinti su Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis ir tai įforminti protokolu. Protokolas kartu su kitais dokumentais pateikiamas valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijai išvadoms pareikšti. Remiantis Nutarimo 1.2 punktu planavimo organizatorius rengiamus dokumentus turėjo suderinti su Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis ir tai įforminti protokolu. Protokolas kartu su kitais dokumentais turėjo būti pateiktas valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijai išvadoms pareikšti. Nurodo, kad įvertinusi 1996-10-03 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 101 „Dėl Vėžaičių buitinių atliekų sąvartyno detalaus plano patvirtinimo“; 1995-04-18 Vyriausiojo valstybinio gydytojo - higienisto sprendimą Nr. 14 su priedu; Vėžaičių sąvartyno vietos parinkimo planą su suderinimo žymomis; Aiškinamąjį raštą, Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2012-10-04 raštu Nr. (16.19)-2D-l4381 pateikė išvadą, kurioje pažymėta, kad ginčijamu sprendimu patvirtintas detalusis planas nebuvo derintas su Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis ir tai neįforminta protokolu. Teigia, jog atsakovė negalėjo priimti ginčijamo sprendimo, nes detaliojo plano nustatyta tvarka nesuderino, viešai neapsvarstė, nepateikė tikrinti teritorijų planavimo priežiūros institucijai. Nurodo, kad ginčo detaliajam planui rengti nebuvo išduotos planavimo sąlygos, tokiu būdu pažeistos Apskrities valdymo įstatymo 8 straipsnio 5 punkto nuostatos. Palaiko pareiškėjo poziciją, kad neatlikęs viešojo svarstymo procedūrų, detaliojo plano organizatorius pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 25 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė prašo prašymą patenkinti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į prašymą (t.I, b.l. 148-150) nurodė, kad dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo palieka spręsti teismui. Teigia, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011-03-23 įsakymu Nr. 12VĮ-(14.12.2)-586 UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ išnuomojo 1,6991 ha ploto valstybinės žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį Klaipėdos rajono savivaldybės Vėžaičių miestelyje. Teigia, jog šis įsakymas priimtas vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-07-15 nutarimu Nr. 780 „Dėl regioninių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projektų pripažinimo turinčiais valstybinę svarbą", atsižvelgiant į Klaipėdos regiono plėtros tarybos 2010-03-03 sprendimą Nr. 6.1-3-(18.4) „Dėl Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo plano 2010-2019 metams tvirtinimo", į detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 1996-10-03 sprendimu Nr. 101 „Dėl Vėžaičių buitinių atliekų sąvartyno detalaus plano patvirtinimo" sprendinius bei į UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ 2011-02-25 raštą Nr. (1.10)-2R-77. Pažymi, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jei jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atsiliepime į prašymą (t.I, b.l. 132-134) nurodė, kad su prašymo reikalavimu nesutinka. Argumentuoja, jog reikalavimas panaikinti ginčijamą administracinį aktą, priimtą dar 1996-10-03, grindžiamas tuo, kad ginčijamas administracinis aktas priimtas pažeidžiant tuo metu galiojusias procedūras ir taisykles. Mano, kad procedūrų pažeidimas pats savaime, net ir tuo atveju, jei jis ir buvo, negali būti pagrindu ginčijamam administraciniam aktui panaikinti ir tokiu būdu tai negali būti vertinama kaip viešasis interesas. Pažymi, kad ginčijamu detaliuoju planu suplanuotame žemės sklype planuojama įrengti didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles. Šios aikštelės bus rengiamos vykdant Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projektą, finansuojamą ES, Lietuvos valstybės ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ lėšomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-07-15 nutarimu Nr. 780 Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projektas pripažintas turintis valstybinę svarbą. Esant šiai aplinkybei akivaizdu, kad sėkmingas projekto įgyvendinimas, o tuo pačiu ir jo dalies- didelių gabaritų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių įrengimas, yra viešasis interesas. Mano, kad nagrinėjamos administracinės justicijos byloje be egzistuojančio ir ginamo viešojo intereso- tinkamo valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymo, susijusio su 1996 metais galiojusių procedūrų ir taisyklių pažeidimu, egzistuoja ir kitas akivaizdus viešasis interesas- tinkamas ir savalaikis ES lėšų įsisavinimas, valstybinės svarbos projekto įgyvendinimas bei visam Klaipėdos regionui svarbių ir reikalingų objektų (didelių gabaritų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių) įrengimas. Nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. A438-372/2010, A575-1576/08, A10-131/2007) tais atvejais, kai gindamas viešąjį interesą prokuroras kreipiasi į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo, turi būti nustatyta, ar nėra praleistas senaties terminas materialaus teisinio intereso gynimui. Teigia, jog gindamas viešąjį interesą, prokuroras ginčija administracinį aktą, priimtą 1996-10-03, o prašymą teismui parengė 2012-10-29, t. y. praėjus daugiau kaip 16 metų nuo skundžiamo akto priėmimo dienos. Mano, kad tokia situacija vertintina kaip akivaizdžiai galinti turėti įtakos susiformavusių teisinių santykių stabilumui, kas neabejotinai taip pat yra viešasis interesas. Pabrėžė, kad vien prieš 16 metų galiojusių procedūrų ir taisyklių pažeidimas pats savaime negali būti viešo intereso gynimo objektu. Priešinga išvada suponuotų pareiškėjo pareigą patikrinti visus be išimties valdymo institucijų priimtus administracinius aktus ir, nustačius procedūrinius pažeidimus, visus tokius aktus siekti panaikinti teisminiu keliu. Mano, kad įvertinus ieškinio senatį reglamentuojančius teisės aktus, ginčo teisiniams santykiams turi būti taikoma ieškinio senatis.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovai prašo prašymo netenkinti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo visuomeninė organizacija Vėžaičių bendruomenė atsiliepime į prašymą (t.I, b.l. 128,129) nurodė, kad su pareiškimo reikalavimu sutinka ir prašo jį patenkinti. Argumentuoja, kad 1995 metais valstybinė akcinė įmonė „Šilutės hidroprojektas" parengė Vėžaičių miestelio buitinių atliekų (tvirtų buitinių atliekų) sąvartyno darbo projektą, kurį Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 1996-10-03 d. sprendimu Nr.101 patvirtino kaip Vėžaičių buitinių atliekų sąvartyno įrangos detalųjį planą. Teigia, kad jau 2012-10-04 rašte Nr.(16.19)-20-14381) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, kad iš detaliojo plano neaišku, kas yra planavimo organizatorius. Mano, jog sąvartyno darbo projektas neatitinka detaliojo plano reikalavimų nei turiniu nei forma, nes pažeistos visos tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos. Mano, kad darbo projekto įregistravimas kaip teritorijų planavimo dokumento, pažeidė LR Vyriausybės 1996-05-24 nutarimo Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo, patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams" 1.1; 1.2; 1.5; punktų nuostatas. Teigia, kad planas buvo nepatvirtintas iki įstatymo (patvirtintas 1996-09-26) įsigaliojimo, todėl jis privalėjo būti užbaigtas, derintas ir tvirtinamas pagal naujai priimto Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas. Nurodo, kad plantuoto tik Vėžaičių miestelio poreikiams Vėžaičių buitinių atliekų sąvartyno detalusis planas patvirtintas, neatlikus viešo svarstymo su visuomene procedūrų, tuo pažeistos Teritorijų planavimo įstatymo 26, 28 straipsnių nuostatos. Skundžiamas detalusis planas prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies l,5 punktams, 19 straipsniui, 23 straipsniui. Žemių savininkai iki šiol neinformuoti apie atsirandančius žemės naudojimo apribojimus dėl planuojamos daugiafunkcinės koncentruotos ūkinės veiklos jų gretimybėje. 1999 metais Vėžaičių buitinių atliekų sąvartyno statybai buvo išduotas statybos leidimas, tačiau statybos darbai nebuvo užbaigti. 7 metus Vėžaičių buitinių atliekų sąvartynas buvo ekspluatuojamas savavališkai, nes valstybinės komisijos nebuvo pripažintas tinkamu naudoti.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens visuomeninės organizacijos Vėžaičių bendruomenė atstovai prašo prašymą tenkinti atsiliepime ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Tretieji suinteresuoti asmenys J. Z. bei P. A. G. atsiliepimuose į prašymą (t.I, b.l. 126, 127) nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimu sutinka ir prašo jį patenkinti. Teigia, jog apie ginčijamą detalųjį planą sužinojo 2012 metų lapkričio mėnesį, gavę pranešimus iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo. Paaiškina, kad jie nebuvo informuoti apie nustatytas sanitarines zonas ir jose atsirandančius žemės naudojimo apribojimus.

Teismo posėdžio metu tretieji suinteresuoti Z. S. ir R. S. nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimu sutinka ir prašo jį patenkinti.

Konstatuojama.

Šalies argumentai

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras kreipėsi į teismą, siekdamas apginti viešąjį interesą, kurio apgynimas, jo nuomone, būtų galimas panaikinus Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 1996 metais priimtą teisės aktą, kuriuo buvo patvirtintas Vėžaičių buitinių atliekų sąvartyno detalusis planas. Pareiškėjo pozicija grindžiama argumentais, kad pagrindu skundžiamą sprendimą pripažinti neteisėtu yra žemės sklypo detaliojo plano patvirtinimas, nesilaikant Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 3 ir 5 dalies, 23 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų, 25 straipsnio 1 dalies, 26,27,28 straipsnių nuostatų, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 05 24 nutarimo Nr. 617 1 dalies 1.2 punkto nuostatų.

Teisę kreiptis į administracinį teismą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ir ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu.

Viešasis interesas kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas atskirai, viešuoju interesu pripažįstant ne bet kokį teisėtą asmens ar grupės asmenų interesą, o tik tokį, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556 - 860/2010). Pažymėtina, jog išreikšdamas savo valią ginti viešąjį interesą, t.y. kreipdamasis į teismą ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies pagrindais, prokuroras turi ne tik deklaruoti atstovaujamą vertybę, bet ir įvardyti konkretų tikslą, kuris būsimu teismo sprendimu (pareikštų reikalavimų apimtyje) numatomas pasiekti. Naudotis teisėmis ir vykdyti pareigas, kylančias iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio nuostatų, prokuroras privalo sąžiningai bei racionaliai. Jo inicijuojamos teisinės procedūros turi būti objektyviai pagrįstos, orientuotos į apibrėžtą rezultatą, kompleksiškos, t.y. maksimaliai veiksmingos.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog prašymu ginčijamas administracinis aktas buvo priimtas 1996 metais, nagrinėjamos administracinės bylos atveju vertintina ne tiek galimybė apginti viešąjį interesą pagal pasirinktas teisines priemones bei būdus, bet pats laiko tarpas, kurio prireikė tam viešajam interesui ginti, kokia nūdienos, t.y. bylą nagrinėjant teisme, situacija, teisinių santykių stabilumas.

Įstatymų leidėjas poreikį užtikrinti teisinių santykių stabilumą sieja su ieškinio senaties terminu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 1.124, 1.125 straipsniai). LR CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ieškinio senaties termino instituto paskirtis sutampa su viešuoju interesu išlaikyti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-344/2011). Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinę, kad įgyvendinant teisinės valstybės principą turi būti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, kuris nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme. Nepateisinamai ilgas viešojo administravimo subjektų delsimas informuoti prokurorą apie galimus viešojo intereso pažeidimus galėtų lemti, kad prokuroras apie viešojo intereso pažeidimą sužinos praėjus ilgam laikui po atitinkamo administracinio akto priėmimo. Tokiu atveju galimybė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą taptų praktiškai neribota laike, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Be to, prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, negali būti suteikiama daugiau teisių, nei kitiems ginčo subjektams. Dėl to teismas, įvertinęs pusiausvyrą tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą (skaičiuojant nuo momento, kai surinkti ar turėjo būti surinkti duomenys apie viešojo intereso pažeidimą), tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A261-1790/2008; 2008 m. liepos 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146-335-08; 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A822-1151/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011, yra nurodęs,“<...> kad tokiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atsakyti ginti viešąjį interesą, turi būti įvertinamos visos aplinkybės, dėl kurių buvo ilgą terminą nesikreipta dėl viešojo intereso gynimo, t. y. turi būti įvertinti prokuroro, viešojo administravimo subjektų veiksmai, fizinio ar juridinio asmens, kurio naudai priimti ginčijami administraciniai aktai, veiksmai jų teisėtumo ir sąžiningumo aspektu, kitos svarbios bylai aplinkybės.“ Kai nustatoma, „<...> kad nuo priimtų ginčijamų administracinių aktų iki prokuroro kreipimosi į teismą dienos praėjo dešimties metų laikotarpis, t. y. pakankamai ilgas laiko tarpas, dėl kurio galima būtų spręsti, ar nėra pagrindo teismui atsisakyti ginti viešąjį interesą šioje byloje. Ieškinio senaties termino instituto paskirtis sutampa su viešuoju interesu išlaikyti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kartais reikia ieškoti ne tik viešojo ir privataus intereso pusiausvyros, o tiesiog nustatyti kelių viešųjų interesų pusiausvyrą arba rinktis, kurio viešojo intereso gynyba konkrečiu atveju yra prioritetinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras v. F. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2010 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Neringos savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-143/2010).“ <...> „teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, jog būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno sodininkų bendrija ,,Baltasis gandras“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-148/2011; kt.). Būtina pabrėžti, jog Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą yra konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo aktuose taip pat konstatuota, kad Konstitucija gina ir saugo asmens teisėtus lūkesčius. Be kita ko, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad konstitucinė asmens teisėtų lūkesčių apsauga aiškintina neatsiejamai nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, Konstitucijoje įtvirtintos įgytų teisių apsaugos, būtinumo užtikrinti asmens, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, pasitikėjimą valstybe ir teise; asmens pasitikėjimas valstybe ir teise bei teisėtų lūkesčių apsauga, kaip konstitucinės vertybės, yra neatskiriama nuo teisės aktų konstitucingumo ir teisėtumo prezumpcijos; asmenį, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, saugo ir gina Konstitucija; šios nuostatos nepaisymas reikštų, kad nukrypstama ir nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai).

Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą yra konstatuota ir tai, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimai).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008 buvo akcentuota, jog teisinės valstybės principas reikalauja, kad būtų užtikrinamas teisinių santykių stabilumas. Toks stabilumas nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl jų atžvilgiu priimtų administracinių aktų nebus inicijuojamas viešojo intereso gynimo procesas teisme.

Remiantis LR CK 1.126 straipsnio 1 ir 2 dalimis, reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės taryba prašo taikyti ieškinio senatį (t.I, b.l. 158a-158c). Nors pareiškėjas teigia, jog apie padarytus pažeidimus sužinojo tik 2012 10 03, todėl terminas prašymui paduoti nėra praleistas, atsižvelgiant į teisinių santykių stabilumo, teisingumo ir protingumo principus, nurodytas pareiškėjo argumentas vertintinas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (t.I, b.l. 44-46) patvirtina, jog 1997 06 02 Apskrities viršininko įsakymo Nr. 542 pagrindu nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 1,6991 ha žemės sklypas, esantis Klaipėdos rajono savivaldybėje, Vėžaičių seniūnijoje, Vėžaičių miestelyje. Pagrindinė žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis- kita, naudojimo būdas- atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo (sąvartynai).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog iki 2031 04 01 žemės sklypas yra išnuomotas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, kurios atstovų teigimu, ginčijamu detaliuoju planu suplanuotame žemės sklype planuojama įrengti didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles, kurios būtų rengiamos vykdant Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projektą, finansuojamą ES, Lietuvos valstybės ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ lėšomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-07-15 nutarimu Nr. 780 Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projektas pripažintas turintis valstybinę svarbą.

Nustatyta, jog Vėžaičių miestelio buitinių atliekų sąvartynas šiuo metu nėra naudojamas, jokia ūkinė veikla nėra vykdoma, leidimas statybai neišduotas, todėl trečiojo suinteresuoto asmens visuomeninės organizacijos Vėžaičių bendruomenė teiginys, kad žemių savininkai iki šiol neinformuoti apie atsirandančius žemės naudojimo apribojimus dėl planuojamos daugiafunkcinės koncentruotos ūkinės veiklos jų gretimybėje laikytinas nepagrįstu.

Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, gali būti tikslinami statybos techninio projekto rengimo metu, jei juos nustačiusi institucija raštu pritaria.

Kadangi nustatyta, jog Vėžaičių miestelio buitinių atliekų sąvartynas šiuo metu nėra naudojamas, jokia ūkinė veikla nėra vykdoma, leidimas statybai neišduotas, vertintina, jog numatomų tikslų įgyvendinimui ginčo teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai galėtų būti keičiami, tik laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų bei gavus reikalavimus išdavusių institucijų pritarimą.

Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo doktriną, į laikotarpį, kuris praėjo nuo skundžiamo administracinio akto priėmimo iki prokuroro kreipimosi į teismą dienos, teisėjų kolegijos nuomone, teisinių santykių stabilumas yra teisiškai reikšminga aplinkybė, eliminuojanti iš valstybinės valdžios institucijų galimybę byloje nagrinėjamu atveju ginti valstybės ar visuomenės pažeistas teises tokiu būdu, kokiu tai yra daroma šioje byloje.

Šalies argumentai

LR CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Konstatavus, jog su prašymu į teismą pareiškėjas kreipėsi praleidęs bendrąjį ieškinio senaties (materialaus teisinio intereso gynimo) terminą, prašymas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Rspublikos administracinių bylų teisenos įstaymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, teisėjų kolegija

nusrendžia:

prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ grąžinti 200 (dviejų šimtų) litų sumą, 2013 m. birželio 19 d. pervestą į Klaipėdos apygardos administracinio teismo specialiąją sąskaitą, esančią AB bankas Swedbank, banko kodas 73000, sąskaitos Nr. LT327300010002332621, skirtą išlaidoms, susijusioms su liudytojo atvykimu į teismą, apmokėti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Eglė KiaurakytėVida SonkuvienėRemigijus Arminas