- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-31
- Bylos Nr.
- eAN2-148-928/2026
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė
- Pažeidėjas
- R. M.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. vasario 12 d. nutarties, kuria R. M. skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo P. D. 2025 m. spalio 9 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini), paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. M. Institucijos vyriausiojo tyrėjo 2025 m. spalio 9 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad 2025 m. liepos 9 d. 21.55 val. (duomenys neskelbtini) pastatė ir paliko stovėti transporto priemonę – automobilį Mitsubishi ASX, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles (toliau – KET) draudžiama sustoti ir stovėti, tai yra ant šaligatvio, kai nėra tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų. Nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais R. M. pažeidė KET 150.5 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje. Už šį nusižengimą R. M. paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su Institucijos vyriausiojo tyrėjo jo atžvilgiu priimtu nutarimu ir jam paskirta nuobauda R. M. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams, tačiau šis 2026 m. vasario 12 d. nutartimi jo skundą atmetė, pažymėdamas, kad skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius ANK normas. Atkreipė dėmesį, kad administracinio nusižengimo padarymo faktą nagrinėjamoje byloje patvirtina byloje esanti fotonuotrauka, iš kurios matyti, jog pažeidėjui priklausanti transporto priemonė pastatyta šalia daugiabučio namo laiptinės, vietoje, kuria naudojasi pėstieji ir kuri nėra pažymėta kaip transporto priemonių stovėjimo aikštelė, pažeidžiant KET. Aplinkybė, jog kiti asmenys analogiškose vietose taip pat stato transporto priemones, nepanaikina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių KET 150.5 punkto reikalavimai galėtų būti netaikomi, o R. M. keliamas versijas laikė nepagrįstomis.
Šalies argumentai
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui R. M. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. vasario 12 d. nutartį kaip nepagrįstą ir neteisingą.
3.1. Skunde nurodo, kad Institucijos padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo yra neteisingos, kadangi automobilis stovėjo ne ant šaligatvio. Atsižvelgiant į tai laiko, kad nuobauda paskirta ne pagal įstatymus. Todėl tokius savo veiksmus nevertina kaip savaime pavojingus.
3.2. Sutinka, kad šaligatvis tai kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos, tačiau apelianto gyvenamo namo kieme nėra jokios važiuojamosios kelio dalies todėl ir kiemo dalis, kurioje visada parkuojami namo gyventojų automobiliai (taip buvo visus 12 metų) nelaikytina šaligatviu, reiškia čia laikomos transporto priemonės nepažeidžia jokių įstatymų, kol nėra pastatytų atitinkamų kelio ženklų. Teiginys „šaligatviai, visų pirma, yra skirti pėsčiųjų eismui“, niekaip nepaneigia galimybės namo gyventojams čia laikyti savo nuosavą transportą. Juolab, kad praėjimo plotis yra 3 kartus didesnis nei šiai dienai (duomenys neskelbtini) mieste įrenginėjami tikri gatvių šaligatviai.
3.3. Byloje pateiktos nuotraukos tikrumo neneigia, tačiau atkreipia dėmesį, kad nuotraukos į elektroninę bylos medžiagą buvo įkeltos 2026 m. vasario 11 d., tai yra jau po posėdžio. Tokiu būdu remiamasi įrodymais, kurie buvo pateikti ne pagal teisės aktus. Mano, kad nuotraukos darytos (gal ir koreguotos) taip, kad būtų matomas tik apelianto automobilis ir pasistengta, kad nebūtų matyti, kokią santykinę bendro dideliais blokais iškloto pravažiavimo dalį užima kitų gyventojų parkuojami automobiliai.
3.4. Teigia, kad kelių eismą tikrinanti institucija visų pirma turi kontroliuoti gatves, kuriose vyksta nuolatinis autotransporto ir pėsčiųjų eismas, o iš esmės be judėjimo esančiuose namų kiemuose prioriteto tvarka turėtų būti kontroliuojama tik nebesant aktualaus darbo.
3.5. Skunde taip pat kelia ir teisėjos Astos Jakučiūnienės šališkumo klausimą nagrinėjant apelianto bylą. Atkreipė dėmesį, kad pirmą kartą ši teisėja atsisakė priimti svarstymui jo skundą, tačiau tokią nutartį apeliantas apskundė aukštesniajam teismui, kuris apylinkės teismo teisėjos nutartį panaikino ir grąžino skundo priėmimo klausimą Alytaus rūmams spręsti iš naujo. Bylai grįžus į Alytaus teismą, ji vėl buvo paskirta tai pačiai teisėjai. R. M. pateikė prašymą dėl teisėjos Astos Jakučiūnienės nušalinimo, teisėja pritarė šiam prašymui ir nutartimi nusišalino nuo bylos, tačiau teismo pirmininko pavaduotoja nutartimi atsisakė patvirtinti teisėjos Astos Jakučiūnienės nusišalinimą, bylą perdavė nagrinėti tai pačiai teisėjai pakartotinai. Tai leido susidaryti nuomonę, kad ši byla galimai kažkieno valia turi būti išspręsta netenkinant skundo ir, kad Alytaus teismas, skirtingai nei yra įtvirtinta teismų praktikoje, palaiko ne silpnesniąją, o stipresniąją pusę – policiją. Be to, bylos nagrinėjimo metu Alytaus rūmuose, pranešus, kad bylos eigą norima fiksuoti garso įrašu, teisėja A. Jakučiūnienė uždraudė tai daryti, nors ANK 633 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad „administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys gali naudoti garso įrašymo priemones, kurios netrukdo teismo posėdžiui.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja V. Š. prašo šio skundo netenkinti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. vasario 12 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog visi pareiškėjo argumentai buvo išnagrinėti ir aptarti teismo nutartyje, todėl Institucija pasilieka prie savo ankstesniame atsiliepime pateiktų argumentų ir prašo priimant sprendimą vadovautis atsiliepimo turiniu, kuris buvo pateiktas apylinkės teismui. Institucija paneigė aplinkybę, kad nuotraukos, kurias vertino teismas buvo įkeltos į elektroninę bylos medžiagą tik po teismo posėdžio. Pabrėžia, kad papildomos dvi nuotraukos į elektroninę bylą buvo įkeltos iki teismo posėdžio, tikslu išsklaidyti R. M. pirminiame skunde sėjamą abejonę dėl šaligatvio sąvokos ir teismui kartu su pirminiu skundu bei visa byla perduotos dar 2025 m. lapkričio 3 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
R. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio R. M. iš esmės nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, teigdamas, kad analizuojamu atveju jo atžvilgiu negali būti taikomi KET 150.5 punkto reikalavimai, kadangi vieta, kur buvo pastatyta jo transporto priemonė negali būti laikoma šaligatviu. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija, kuri iš esmės yra pagrįsta subjektyviu asmens aplinkybių suvokimu, priešingu teisiniam reglamentavimui.
6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, apelianto bei atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusios Institucijos argumentus, išanalizavęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas, byloje surinktais duomenis pagrįstas išvadas, jog R. M. veiksmuose nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, požymiai, todėl apeliantas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl šio administracinio nusižengimo padarymo.
Žemesnės instancijos teismas
7. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Aptariama ANK norma yra blanketinė, nes vietos, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, įtvirtintos ne pačiame Administracinių nusižengimų kodekse, o Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950. Nagrinėjamu atveju aktualiame KET 150.5 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
8. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju R. M. Institucijos nutarimu nubaustas 30 Eur bauda pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis nutarime nurodytu laiku ir vietoje pastatė ir paliko stovėti transporto priemonę – automobilį Mitsubishi ASX, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vietoje, kurioje pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, tai yra ant šaligatvio, kai nėra tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų, tuo pažeisdamas KET 150.5 punktą. Elektroninėje bylos medžiagoje esančios fotonuotraukos yra objektyvus ir pakankamas įrodymas, patvirtinantis padaryto administracinio nusižengimo faktą ir tuo pačiu šaligatvio požymių nustatymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tai ar konkreti kelio dalis yra šaligatvis, eismo dalyviai ar KET pažeidimus turintys teisę fiksuoti pareigūnai vertina pagal vizualiai pastebimus techninius – inžinerinius požymius. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų matyti, kad R. M. automobilio stovėjimo vieta – šalia laiptinės, automobilio priekinis, korpusas fiksuojamas link žaliosios zonos, kurioje matyti augantys medžiai ir žolė. Vieta, kur pareiškėjas paliko stovėti automobilį nėra pažymėta kaip važiuojamoji dalis, kas reiškia, kad ši vieta skirta pėstiesiems ar esant būtinumui specialiosioms tarnyboms privažiuoti. Matoma betoninių plytelių danga būdinga pėsčiųjų takams, šaligatviams. Kitaip vertinti fotonuotraukose užfiksuotą vaizdą ir sutikti su apeliacinio skundo argumentais nėra objektyvaus pagrindo. Tai, kad šaligatvis neturi bortelio ar, kad jo atskyrimas nėra vizualus, nereiškia, jog ši vieta yra skirta automobilių stovėjimui. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas konstatuoja, kad vieta, kurioje buvo pastatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens transporto priemonė, turi visus šaligatviui būdingus požymius, todėl pagrįstai procesiniuose sprendimuose ji buvo įvardinta šaligatviu. Užfiksuotoje vietoje kelio ženklo, kuris leistų stovėti ant šaligatvio, nėra. Apygardos teismas pritardamas tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo argumentams nagrinėjamu klausimu, neturi pagrindo kitaip aiškinti analizuojamo KET 150.5 papunkčio nuostatų taikymo. R. M. veiksmuose pagrįstai buvo nustatyti ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji sudėties požymiai, dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. M. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs minėtą nusižengimą.
9. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Nagrinėjamu gi atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. R. M. argumentai, jog tam tikros fotonuotraukos, kuriomis rėmėsi teismas, gali būti koreguotos, į bylos medžiagą įkeltos po posėdžio, laikytini deklaratyviais. Tiek Administracinių nusižengimų registro, tiek teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad minėtos nuotraukos apie padarytą pažeidimą yra fiksuojamos nuo pat pažeidimo padarymo dienos, abejoti jų autentiškumu aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo. Tuo tarpu, vien tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis savaime nereiškia, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai ir/ar esmingai pažeistos ANK nustatytos įrodymų tyrimo ir jų vertinimo taisyklės.
10. Apelianto argumentai dėl to, kad daugiabučių kiemų teritorijoje galimai negalioja KET, o pareigūnai tūrėtų daugiau rūpintis, kontroliuoti gatves, kuriose vyksta nuolatinis autotransporto ir pėsčiųjų eismas yra nelogiški ir neteisingi, juolab nepanaikina jo padarytų veiksmų neteisėtumo ir nedaro jų mažiau pavojingais. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad KET galioja ir viešose, ir privačiose teritorijose, jei tai susiję su transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu. Siekiant išvengti galimos grėsmės eismo dalyviams, būtina laikytis tam tikrų taisyklių, tame tarpe ir KET (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2012).
11. Be kita ko, tiesiogiai susijusiais su nagrinėjama byla nelaikytini ir tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai, kuriais siekiama pabrėžti probleminę situaciją daugiabučių kiemuose, susijusią su transporto priemonių statymu, kadangi daugelis automobilių taip yra parkuojami kaip ir apelianto. Apygardos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra analizuojamas konkretaus administracinio nusižengimo atvejis ir nėra vertinamos apskritai visų daugiabučių namų kiemuose paliekamų transporto priemonių parkavimo atitikimas teisės aktų reikalavimams. Šie apeliacinio skundo argumentai laikytini nesusijusiais su nagrinėjama byla, todėl plačiau nevertintini, kaip negalintys paneigti apelianto atžvilgiu priimtų procesinių sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys leidžia neabejotinai daryti išvadą, kad apeliantui inkriminuoto nusižengimo požymius jo veika atitinka.
12. Apygardos teismas nenustatė ir administracinės nuobaudos skyrimo pažeidimų. ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 30 Eur iki 90 Eur. Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl R. M. skirtos nuobaudos, todėl apeliacinės instancijos teismas tik pažymi, kad įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis (apie jo administracinius baustumus) bei nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą darytina išvada, kad R. M. už padarytą administracinį nusižengimą paskirta ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, paskirta vadovaujantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis bei įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Kadangi apeliaciniu skundu atskirai R. M. paskirtos administracinės nuobaudos rūšies ir/ar dydžio klausimas nėra keliamas, apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindo nesutikti su Institucijos nutarimu paskirta bauda ir jos dydžiu, šiame kontekste plačiau nepasisako.
13. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. taip pat kelia ir teismo, nagrinėjusio jo bylą šališkumo klausimą. Teismo šališkumą grindžia tuo, jog nagrinėjant bylą jam buvo draudžiama daryti garso įrašą, be to, ta pati teisėja A. Jakučiūnienė jau buvo atsisakiusi priimti jo skundą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apelianto traktuojamu teismo šališkumu neturi pagrindo sutikti.
14. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61/2010). Be to, teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-507/2016). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tik nesutikimas su teismo procesiniais sprendimais nėra pakankamas pagrindas tam, kad būtų konstatuotas teismo šališkumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-542/2013, 2K-174-788/2017).
15. Šiuo atveju nustatyta, kad teisėja Asta Jakučiūnienė iš tiesų byloje 2025 m. lapkričio 5 d. buvo priėmusi nutartį, kuria atsisakė priimti R. M. skundą, tokiu būdu išsprendė išimtinai procesinio teisinio pobūdžio klausimą – skundo priėmimo klausimą. Tačiau teisėja nebuvo išsakiusi išankstinės nuomonės dėl skundo argumentų, susijusių su skundžiamų ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinio nusižengimo bylose pagrįstumu, nebuvo pateikusi šių skundo argumentų teisinio vertinimo. Atitinkamai šią nutartį panaikinus apygardos teismui ir grąžinus bylą nagrinėjimui, ji buvo paskirta tai pačiai teisėjai. Nors R. M. ir buvo pareiškęs nušalinimą teisėjai, o teisėja A. Jakučiūnienė priėmusi nutartį nusišalinti nuo bylos, tačiau teismo pirmininko pavaduotoja išnagrinėjusi susidariusią situaciją, 2026 m. sausio 26 d nutartimi atsisakė patvirtinti teisėjos Astos Jakučiūnienės nusišalinimą konstatuodama, jog jokių objektyvių duomenų, dėl kurių teisėja Asta Jakučiūnienė negalėtų nagrinėti administracinio nusižengimo bylos Nr. eII-47-448/2026, nėra. Tokiu būdu teisėjos šališkumo klausimas jau buvo spręstas, tačiau jokie pagrindai nušalinti teisėją nenustatyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokių abejonių, kad pirmosios instancijos teismas tyrė byloje esančius įrodymus ir juos vertino pagal ANK nustatytas taisykles. Aplinkybė, jog teismo išvados buvo padarytos ne R. M. naudai nereiškia, kad jo pateiktų argumentų teismas netyrė ir nevertino. Apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ne jo naudai nesietini su teismo šališkumu. Atitinkamai pasisakytina ir dėl akcentuoto draudimo daryti posėdžio garso įrašą. Perklausius pirmosios instancijos teisme darytą garso įrašą matyti, kad teisėja informavo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kad posėdžio garso įrašas jau yra daromas ir jis yra sudėtinė proceso dalis, todėl papildomi įrašai nėra tikslingi, jie būtų pertekliniai. Be to, išaiškino R. M. teisę susipažinti su posėdžio metu daromu garso įrašu. Toks teisėjos sprendimas, priešingai nei mano apeliantas, negali būti pripažintas jo procesines teises ribojančiu ar varžančiu, juolab neleidžia įžvelgti ir deklaruojamo teismo šališkumo, sprendžiant šį klausimą. Aukštesnės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo nešališkumo nei subjektyviuoju, nei objektyviuoju aspektu. Todėl apelianto skundo argumentai šiuo klausimu laikytini nepagrįstais ir atmetami.
16. Taigi apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas ANK nuostatų dėl įrodymų vertinimo nepažeidė. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju, nagrinėdamas R. M. skundą dėl Institucijos nutarimo, apylinkės teismas įvertino ištirtus įrodymus, išvadas motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.